- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-120-372/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- M. C. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-277-1168/2024 pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei M. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės M. C. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu atsakovei M. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Teismo prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „T.“, atsakovei – „S.“; 3) bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą padalinti tokiu būdu – 16029/81311 dalis pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinama tokiomis dalimis: 5343/81311 (?) tenka V. T. ir 10686/81311 (?) dalis tenka M. C. S.; 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinama tokiomis dalimis: 459/20000 (?) dalis tenka V. T. ir 920/20000 (?) dalis tenka M. C. S.; 4) namų apyvokos daiktus po santuokos nutraukimo padalinti tokiu būdu – po santuokos nutraukimo M. C. S. priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: G. K. paveikslo „Bučnys“ reprodukcija, likutinė vertė 27,30 Eur; sofa 1 vnt. „Magrės baldai“, likutinė vertė 1120,00 Eur; „Ikea“ batų lentyna, likutinė vertė 70,00 Eur; sieninė spinta (prie lauko durų dešinėje nišoje), likutinė vertė 560,00 Eur; burbulinis šviestuvas 1 vnt. kaina, likutinė vertė 518,00 Eur (už abu); pakabinama lentyna tamsiajame skalbimo kambarėlyje, likutinė vertė 560,00 Eur (1 vnt.); „Siemens“ džiovyklė 1 vnt., likutinė vertė 466,00 Eur; „Miele“ skalbyklė (1 vnt.), likutinė vertė 664,30 Eur; veidrodis vonios kambario 1 vnt., likutinė vertė 70,00 Eur; vonios spintelė (praustuvui) 1 vnt., likutinė vertė 120,00 Eur; „Hansgrohe“ vonios kambario maišytuvas 1vnt., likutinė vertė 105,00 Eur; gyvatukas, likutinė vertė (už abu 599,20 Eur); veidrodinė spintelė su LED apšvietimu 1 vnt., likutinė vertė 128,10 Eur (1 vnt.); vonios spintelė (dušo patalpoje) 1 vnt., likutinė vertė 190,40 Eur; „Hansgrohe“ vonios kambario maišytuvas 1 vnt., likutinė vertė 105,00 Eur; natūralaus ąžuolo medžio valgomojo stalas su 4 vnt. kėdžių, likutinė vertė 700,00 Eur; tamsaus kambarėlio daiktų laikymo sistema (lentyna) 1 vnt., likutinė vertė 560,00 Eur; sieninis laikrodis 1 vnt., likutinė vertė 21,00 Eur; šviestuvas „Ikea“ 1 vnt., likutinė vertė 14,00 Eur; orkaitė „Allenzi“ 1 vnt., likutinė vertė 210,00 Eur; virtuvės kriauklė „Fanke“ 1 vnt., likutinė vertė 33,60 Eur; kaitlentė „Allenzi“, likutinė vertė 174,30 Eur už vnt.; gartrauktis „Allenzi“ 1 vnt., likutinė vertė 66,50 Eur; virtuvės „Hansgrohe“ maišytuvas, likutinė vertė apie 146,30 Eur už vnt.; svetainės šviestuvai (3 vnt.), likutinė vertė 123,90 Eur už visus; lubinis svetainės šviestuvas „Futura“ 1 vnt., likutinė vertė 350,00 Eur; lova 1 vnt., likutinė vertė 840,00 Eur; čiužinys 1vnt., likutinė vertė 140,00 Eur; patalynės komplektas „Ikea“, likutinė vertė (2 vnt.) už abu 56,00 Eur; pagalvė 2 vnt., likutinė vertė 28,00 Eur; miegamojo komoda 1 vnt., likutinė vertė 210,00 Eur; apvalusis miegamojo šviestuvas 1 vnt., likutinė vertė 140,00 Eur; miegamojo šviestuvai prie lovos (už 2 vnt.), likutinė vertė 37,80 Eur; miegamojo spinta drabužiams 1 vnt., likutinė vertė 560,00 Eur; miegamojo spintelė prie lovos (už 2 vnt.), likutinė vertė 70,00 Eur; ūkinė spintelė vonios kambaryje, likutinė vertė 96,60 Eur; virtuvės baldų komplektas, likutinė vertė 2100,00 Eur; koridoriaus lempa (stačiakampė) 1 vnt., likutinė vertė 49,00 Eur; 8 vnt. „ruletų“, likutinė vertė 280,00 Eur (už visus); 5) priteisti V. T. naudai iš M. C. S. 6155,15 Eur kompensaciją už kilnojamųjų namų apyvokos daiktų palikimą jos asmeninėn nuosavybėn; 6) priteisti V. T. asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę (motociklą) YAMAHA, (duomenys neskelbtini); 7) už motociklo po santuokos nutraukimo palikimą V. T. asmeninėn nuosavybėn M. C. S. priteisti iš V. T. kompensaciją – 550,00 Eur (½ turto vertės); 8) nustatyti, kad ištuokos teisinės pasekmės kilo nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir neveda bendro ūkio kartu, t.y. nuo 2019-07-01; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Neilgai trukus po santuokos sudarymo išryškėjo skirtingi ieškovo ir atsakovės charakteriai, išsiskyrė požiūris į šeimą, laisvalaikio pomėgiai, sutuoktiniai vis dažniau laiką leisdavo atskirai, tarp sutuoktinių dažnai kildavo nesutarimų, konfliktų, ilgainiui sutuoktiniai visiškai nutolo vienas nuo kito. Šalių santykiai itin pašlijo 2021 m. vasarą, kai atsakovė pradėjo dirbti modelių agentūroje. Sutuoktiniai, būdami santuokoje, bendrų nepilnamečių vaikų nesusilaukė. Ieškovui sužinojus apie atsakovės sirgimą lytiškai plintančiomis ligomis, sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovo vertinimu, šalių santuoka iširo dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Ieškovas nurodė, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo. Vienintelis teisingas ir racionalus būdas yra turtą dalinti natūra į teisines dalis, nes atsakovė nėra pajėgi ieškovui išmokėti piniginę kompensaciją. Kilnojamasis turtas buvo įgytas po santuokos iki einamųjų metų pabaigos, todėl likutinė jo vertė nustatoma atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, ir vertinama, kad turtas yra naudojamas pagal tikslinę paskirtį visus 6 metus. Kilnojamojo turto fizinis nusidėvėjimo procentas yra 30 proc., todėl turto rinkos kaina mažintina fizinio nusidėvėjimo procentu. Iš viso kilnojamojo turto likutinė vertė yra 12310,00 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad turi asmeninio turto, kuris nedalintinas santuokos nutraukimo byloje: patalpa/butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1932/1403900 žemės sklypo dalis su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); patalpa/butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
4. A. M. C. S. pareiškė priešieškinį, patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų. Teismo prašė: 1) nutraukti tarp M. C. S. ir V. T. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo V. T. atsakovės M. C. S. naudai 2000,00 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 3) dalijant santuokoje įgytą turtą, ieškovui asmenine nuosavybės teise natūra priteisti motociklą YAMAHA, (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3000,00 Eur; 4) priteisti iš ieškovo V. T. atsakovės M. C. S. naudai 1500,00 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį; 5) pripažinti 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės M. C. S. nuosavybe; 6) tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, dalijant šį santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant atsakovei M. C. S. 100 procentų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra šį turtą priteisiant atsakovei, neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos; 7) pripažinti asmenine atsakovės M. C. S. nuosavybe šiuos kilnojamuosius daiktus: paveikslą „Bučinys“ – 40,00 Eur; sofą „Bravo“ „Magrės baldai“ –1570,00 Eur, IKEA batų komodą (koridoriuje) –149,00 Eur; sieninę spintą koridoriuje – 297,00 Eur; du šviestuvus koridoriuje – 49,34 Eur; pakabinamą lentyną skalbimo kambarėlyje – 300,00 Eur; džiovyklą „Siemens“ – 540,99 Eur; veidrodį vonios kambaryje – 60,00 Eur; vonios spintelę su praustuvu „Mocca“ (ruda) – 84,70 Eur; vonios spintelę „Mocca“ aukštą (ruda) – 130,20 Eur; rankšluosčių džiovintuvas vonios kambaryje – 109,00 Eur * 2 vnt. = 218,00 Eur; veidrodinę spintelę virš kriauklės vonios kambaryje baltą – 84,75 Eur; vonios spintelę su praustuvu baltą – 111,75 Eur; maišytuvas praustuvui „Focus“ – 61,80 Eur; tamsaus kambarėlio lentyną – 100,00 Eur; sieninį laikrodį su romėniškais skaitmenimis – 30,00 Eur; šviestuvą virtuvėje IKEA – 12,99 Eur; orkaitę „Allenzi“ – 279,00 Eur; virtuvės kriauklę „Franke“ – 38,99 Eur; įmontuojamą dujinę kaitlentę „Allenzi“ –199,00 Eur; gartraukį „Allenzi“ – 86,99 Eur; maišytuvą virtuvėje – 69,43 Eur; tris sieninius šviestuvus „Lamkur“ svetainėje – 114,00 Eur; lubinį svetainės šviestuvą – 164,25 Eur; miegamojo lovą – 630,99 Eur; miegamojo lovos čiužinį – 284,44 Eur; du komplektus patalynės iš IKEA – 70,00 Eur; miegamojo komodą IKEA – 199,00 Eur; du miegamojo šviestuvus „Eye sport black“ – 19,48 Eur; lubinį šviestuvą miegamajame – 60,00 Eur; miegamojo spintą – 400,00 Eur; dvi spinteles prie miegamojo lovos – 100,00 Eur; sieninę lempą koridoriuje – 70,00 Eur; sieninę spintą koridoriuje (be veidrodžio) – 300,00 Eur; virtuvės baldų komplektą – 2500,00 Eur; aštuonis „roletus“ ant langų – 240,00 Eur; 8) alternatyviai, jei teismas netenkintų atsakovės reikalavimo dėl kilnojamojo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, šį kilnojamąjį turtą dalijant kaip bendrą jungtinę nuosavybę, nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 100 proc. šio ginčo turto natūra, neišmokant ieškovui kompensacijos; 9) iš ieškovo V. T. atsakovės M. C. S. naudai priteisti 3962,41 Eur kompensaciją už ieškovo nepanaudotas lėšas, kurias atsakovė skyrė būsto įrengimui; 10) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokinę pavardę – S.; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šalys kelerius metus susitikinėjo bei gyveno kartu. Po santuokos sudarymo šalys rodė vienas kitam meilę, kūrė ateities planus, laisvalaikį leido kartu. 2017 m. šalys persikėlė į Lietuvą, atsakovė savo lėšomis išlaikė ieškovą nuo pat 2017 metų. Ieškovas neturėjo darbo, nedėjo jokių pastangų jo susirasti, o tą padarė tik 2019 m. kovo mėnesį. Atsakovė ilgą laiką buvo ieškovo ramstis, tačiau pastarasis nerodė jokio susidomėjimo jų bendru šeimyniniu gyvenimu, nesistengė jo pagerinti ar bent išlaikyti. Šalių santykiai dar sparčiau pradėjo blogėti, kai 2018-11-16 ieškovas pirmą kartą panaudojo smurtą atsakovės atžvilgiu po to, kai pavartojo narkotikų bei alkoholio. Nepaisant smurto bei nuolatinės neištikimybės, atsakovė bandė išsaugoti šeimą, įtikinti ieškovą, kad toks jo elgesys yra nesuderinamas su santuoka ir elementariomis moralės normomis, kad jis jai sukelia didelį skausmą, ji jaučiasi pažeminta ir atstumta, tačiau visos pastangos buvo bergždžios. Ieškovas ir toliau tęsė smurto naudojimą, dėl kurio atsakovė kreipėsi net į policiją, nepagarbą, pažeminimą atsakovės atžvilgiu. Šeima iširo dėl atsainaus ir nepagarbaus ieškovo požiūrio į šeimyninį gyvenimą ir jo tikslus. Nuo sugrįžimo į Lietuvą momento ieškovas didžiausią dėmesį skyrė savo malonumų ir poreikių tenkinimui, vedė palaidą gyvenimo būdą, dažnai svaigindavosi alkoholiu. Ieškovas buvo neištikimas su daugeliu moterų, neištikimybės faktą, kaip savotišką pasididžiavimą, siųsdavo savo draugams, todėl ginčo šalių bendras gyvenimas tapo tiesiog nebeįmanomas. Kai atsakovė susirgo (duomenys neskelbtini), ieškovas tyčia degindavo namuose smilkalus, kurių kvapas sukeldavo atsakovei sveikatos būklės pablogėjimą. Tą jis darė itin žiauriais sumetimais, galimai siekdamas sukelti atsakovei net mirtį, po kurios jis galėtų užvaldyti už atsakovės asmenines lėšas įgytą šalims priklausantį turtą. Atsakovei tapo nebeįmanoma gyventi savo pačios namuose. Lietuvoje ji neturi jokių artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti, o gyvendama namuose, ji ėmė baimintis dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl nuo 2022-07-04 išvyko gydytis į Tailandą pas savo artimuosius. Baimindamasi dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos, atsakovė iki šiol nedrįsta grįžti namo.
6. Atsakovė nurodė, kad visą santuokos laikotarpį, ir gerokai iki jos sudarymo, ji buvo atsidavusi ieškovui, buvo kupina pagarbos ir meilės. Žiaurus ieškovo elgesys su atsakove, nuolatinės neištikimybės apraiškos pažemino atsakovės orumą, sukėlė didelius emocinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, jai iki šiol būna sunku užmigti naktį, neapleidžia jausmas, kad iš jos nuoširdaus atsidavimo buvo žiauriai pasityčiota, taip pat atrodo, kad apie tai žino visa jos aplinka, su kuria jai tenka bendrauti, dėl ko atsakovė jaučia nuolatinę gėdą. Įvertinus santuokos trukmę, santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, jai iš ieškovo priteistina 2000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nedalintinas turtas yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1932/1403900 žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis ir nedalintinas turtas yra: 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Formaliai šis turtas yra registruotas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau atsakovė prašo pripažinti šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe. Nors minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau de facto šis nekilnojamas turtas buvo įgytas už atsakovės asmenines lėšas, gautas kaip kompensacija iš buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo metu. Atsakovė disponavo pakankama pinigų suma ginčo turtui įsigyti, kuriam įsigyti buvo panaudotos jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos.
8. Atsakovė nurodė, kad buto pirkimo metu buvo laikinai išvykusi į Tailandą, kur nuolat gyvena jos šeima. Jai išvykus, ieškovas informavo, kad turtas, kurį ji norėtų įsigyti Lietuvoje, gali būti parduotas kitiems asmenims, todėl reikėtų paskubėti jį pirkti. Turtą atsakovė siekė įsigyti ne tik nuolatiniam gyvenimui, bet ir kaip garantiją, kad vėliau jis bus perleistas ar jį paveldės jos vienintelė pilnametė dukra iš pirmosios santuokos. Ieškovas žinojo, kad atsakovė kalba tik anglų kalba, nežino įstatymuose nustatytų reikalavimų tokių sandorių sudarymo atvejais, todėl pasinaudojęs tokia atsakovės padėtimi, naivumu, kuris buvo nulemtas perdėto pasitikėjimo ir meilės ieškovo atžvilgiu, bei nepakankamu išprusimu, suklaidino bei įtikino atsakovę inicijuoti nekilnojamo turto pirkimą jai dar negrįžus į Lietuvą, sumokant pardavėjams už perkamą turtą, o sutartį pasirašant vėliau, jai sugrįžus. Atsakovė, besąlygiškai pasitikėdama savo sutuoktiniu bei jo teikiama informacija dėl nuosavybės įsigijimo, buvo įsitikinusi, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys tada, kai grįš į Lietuvą, o pinigus pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytiems pardavėjams, kurių rekvizitus nurodė ieškovas, skubėjo pervesti tam, kad nekilnojamasis turtas nebūtų nupirktas kitų potencialių pirkėjų. Ieškovas apgavo atsakovę bei inicijavo sandorio pasirašymą be jos žinojimo ir dalyvavimo. 2017-08-01 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi nuo atsakovės buvo nuslėptas ir nebuvo išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies turinys, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi sandorio pasirašymo metu atsakovė buvo užsienyje, su pirkimo-pardavimo sutarties tekstu bei esme ieškovas atsakovei nesudarė galimybės susipažinti. Nors notaro patvirtintoje buto įsigijimo sutartyje ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuotas faktas, jog butą šalys įsigyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė, šiam turtui įsigyti panaudodama savo asmenines lėšas, tikrąją valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn išreiškė asmeniškai atlikdama pavedimus pardavėjams, pavedimo paskirtyje nurodydama „asmeninės išlaidos“. Banko sąskaitos išklotinė patvirtina, jog visą sumą, t.y. 100000,00 Eur (papildomai buvo atlikti ir dar keli pavedimai 25000,00 Eur ir 14000,00 Eur namo įrengimui), reikalingą nuosavybei įsigyti pagal 2017-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė pervedė asmeniškai kiekvienam iš pardavėjų tiesiogiai į sąskaitą iš lėšų, kurios buvo gautos 2017-07-05 pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje (šį turtą atsakovė įgijo dar prieš santuoką už lėšas, gautas iš buvusio sutuoktinio kaip kompensaciją pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį). Atsakovė ginčo nuosavybę įgijo iš savo asmeninių lėšų, gautų realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, o ne iš santuokos metu kartu su ieškovu sukauptų lėšų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ginčo butas yra ne bendroji sutuoktinių, o vieno jų, tai yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Teismui netenkinus reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, reiškiamas prašymas, šį turtą dalijant kaip bendrą jungtinę nuosavybę, nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 100 procentų šio turto bei turtą natūra priteisiant atsakovei, neišmokant ieškovui kompensacijos.
9. Atsakovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe esantis motociklas YAMAHA, kurio vertė yra 3000,00 Eur, atitenka ieškovui, o iš jo atsakovės naudai priteistina 1500,00 Eur kompensacija. Kilnojamieji namų apyvokos daiktai, kaip įgyti atsakovės, pripažintini jos asmenine nuosavybe, o šio reikalavimo netenkinus, reiškiamas prašymas šiuos daiktus padalyti sutuoktiniams, nukrypstant 100 procentų nuo lygių dalių principo ir daiktus priteisti atsakovei, ieškovui nepriteisiant kompensacijos, nes šie daiktai įgyti iš asmeninių atsakovės lėšų.
10. Atsakovė pažymėjo, kad tiek nekilnojamam turtui, tiek jo įrengimui panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje. Atsakovės asmeninės lėšos sudarė 100 procentų įsigyjamo turto vertės bei 100 procentų atlikto būsto remonto išlaidų. Bendra išleista suma būsto įrengimui yra 10037,59 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 3962,41 Eur suma būsto įrengimui skirtų ir nepanaudotų atsakovės asmeninių lėšų.
11. Atsakovė nurodė, kad ieškovas prašo teismo nustatyti, kad ištuokos teisinės pasekmės kilo nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir neveda bendro ūkio kartu, t.y. nuo 2019-07-01. Su tuo atsakovė kaip ir sutinka nurodydama, jog gyvenimo skyrium momentą geriausiai apibrėžia antrosios atsakovės teisinių paslaugų sutarties su advokate sudarymas (2019-11-19). Atsakovė savo reikalavimo, susijusio su reikalavimu dėl teisinių pasekmių taikymo šalių turtiniams santykiams nuo 2021-11-19, nebepalaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Nutraukti ieškovo V. T. ir atsakovės M. C. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo V. T. kaltės. Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovei M. C. S. 2000,00 neturtinės žalos atlyginimą. Po santuokos nutraukimo ieškovui V. T. palikti pavardę ,,T.“ ir atsakovei M. C. S. palikti pavardę – „S.“. Po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu: ieškovui V. T. priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Motociklą YAMAHA, (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo V. T. atsakovei M. C. S. 550,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo registruotino turto dalį; priteisti atsakovei M. C. S. 16029/81311 dalis pastato-gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei M. C. S. namų apyvokos kilnojamuosius daiktus: G. K. Paveikslo „Bučnys“ reprodukcija – 27,30 Eur; sofa „Magrės baldai“ – 1099,00 Eur; „Ikea“ batų komoda – 104,30 Eur; sieninė spinta (nišoje) – 489,00 Eur; 2 burbuliniai koridoriaus šviestuvai – 518,00 Eur; pakabinama lentyna (tamsiajame skalbimo kambarėlyje) – 210,00 Eur; ,,Siemens“ džiovyklė – 379,00 Eur; ,,Miele“ skalbyklė – 664,3 Eur; veidrodis vonios kambario – 42,00 Eur; vonios spintelė su praustuvu „Mocca“ (ruda) – 59,29 Eur; vonios spintelė „Mocca“ aukšta (ruda) – 91,14 Eur; vonios kambario rankšluosčių džiovintuvas – 152,60 Eur; vonios kambario veidrodinė spintelė virš kriauklės su LED apšvietimu – 59,32 Eur; balta vonios spintelė (dušo patalpoje) – 78,22 Eur; „Hansgrohe“ vonios kambario maišytuvas – 93,97 Eur; natūralaus ąžuolo medžio valgomojo stalas su 4 vnt. kėdžių – 500,00 Eur; tamsaus kambarėlio daiktų laikymo sistema (lentyna) – 315,00 Eur; sieninis laikrodis su romėniškais skaitmenimis – 21,00 Eur; virtuvės šviestuvas „Ikea“ – 9,09 Eur; orkaitė „Allenzi“ – 195,30 Eur; virtuvės kriauklė „Fankie“ – 27,29 Eur; kaitlentė „Allenzi“ – 139,30 Eur; gartraukis „Allenzi“ – 60,89 Eur; virtuvės „Hansgrohe“ maišytuvas – 48,60 Eur; svetainės sieniniai šviestuvai „Lamkur“ 3 vnt. – 101,85 Eur; lubinis svetainės šviestuvas – 114,97 Eur; miegamojo lova – 534,45 Eur; miegamojo lovos čiužinys – 240,92 Eur; patalynės komplektai „Ikea“ 2 vnt. – 49,00 Eur; pagalvės 2 vnt. – 28,00 Eur; miegamojo komoda ,,Ikea“ – 139,30 Eur; miegamojo šviestuvai prie lovos 2 vnt. – 24,09 Eur; apvalusis miegamojo šviestuvas – 91,00 Eur; miegamojo spinta drabužiams – 420,00 Eur; miegamojo spintelės prie lovos 2 vnt. – 70,00 Eur; sieninė lempa koridoriuje (stačiakampė) – 49,00 Eur; virtuvės baldų komplektas – 1925,00 Eur; 8 vnt. langų „roletų“ – 224,00 Eur. Bendra daiktų rinkos vertė pagal šalių suderintas kainas yra 9395,49 Eur. Neatskaičius šių daiktų 30 procentų nusidėvėjimo koeficiento, namų apyvokos daiktų įsigijimo šalių suderinta kaina sudaro apie 13433,13 Eur. Priteisti iš atsakovės M. C. S. ieškovui V. T. 3131,83 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Priimti atsakovės M. C. S. atsisakymą nuo reikalavimo dėl teisinių pasekmių taikymo šalių turtiniams santykiams nuo 2021-11-19 ir šioje dalyje bylą nutraukti. Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovei M. C. S. 9349,91 bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. T. valstybės naudai 44,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisti iš atsakovės M. C. S. valstybės naudai 29,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Grąžinti ieškovui V. T. 252,00 Eur žyminio mokesčio. Grąžinti atsakovei M. C. S. 170,00 Eur žyminio mokesčio.
13. Teismas sprendė, jog šalių bendras gyvenimas baigėsi 2021-11-19.
14. Teismas pripažino, kad ieškovo elgesys 2019-06-23, 2019 m. gruodžio, 2020 m sausio mėnesiais, jo susirašinėjimas su kitomis moterimis, nepasirūpinimas atsakove, jos ignoravimas paliekant vieną švenčių dienomis, rodo, kad jis negerbė sutuoktinės, nebuvo jai nei lojalus, nei pagarbus, priešingai – elgėsi nepagarbiai ir nevertino santuokos, neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, supriešino savo asmeninius interesus su atsakovės ir visos šeimos interesais. Teismas sprendė, jog byloje nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl ieškovo kaltės.
15. Teismas pripažino įrodytas aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio ieškovo elgesio pasekmes, atsakovė patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, pažeminimą, nepagarbą. Teismas sprendė, kad atsakovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais, emociniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu ir šią žalą, kaip kaltas dėl santuokos iširimo, privalo atlyginti ieškovas. Teismas vertino, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti atsakovės reikalavimas priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas.
16. Teismas nurodė, jog nors byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalių kaina buvo apmokėta išimtinai atsakovės lėšomis, tačiau bylos duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.
17. Teismas, atsižvelgdamas į šalių indėlį sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę į ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ginčo nekilnojamąjį turtą, nepriteisiant ieškovui kompensacijos.
18. Teismas nurodė, kad namų apyvokos kilnojamiesiems daiktams įsigyti buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, tačiau daiktai buvo įsigyti bendriems šalių poreikiams tenkinti. Teismas vertino, kad nekilnojamieji daiktai įsigyti bendrojon jugtinėn nuosavybėn, tačiau spręstinas klausimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą. Teismas nurodė, kad būtų teisinga, dalijant kilnojamuosius daiktus, nukrypti nuo lygių dalių principo santykiu 1:3, ir sprendė, kad atsakovei priteistini visi namų apyvokos kilnojamieji daiktai, o ieškovui priteistina 1/3 dalis šių daiktų vertę, dėl kurios šalys sutarė, atitinkanti kompensacija – 3131,83 Eur.
19. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų nepanaudojęs būtent 3962,41 Eur jos asmeninių lėšų sumos būsto įrengimui.
20. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta motociklo kaina ir transporto priemonę priteisė ieškovui, iš atsakovės priteisdamas 550,00 Eur dydžio kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) V. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šiose dalyse: 1) nekilnojamąjį turtą – 16029/81311 dalį pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti tokiu būdu: priteisti ieškovui V. T. 1/3 nekilnojamojo turto; atsakovei M. C. S. – 2/3 nekilnojamojo turto; 2) sumažinti už transporto priemonės YAMAHA, (duomenys neskelbtini), palikimą ieškovui, atsakovei M. C. S. mokėtiną kompensacijos sumą iki 105,00 Eur; 3) nustatyti, kad santuoka iširo dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės; 4) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš ieškovo V. T. atsakovei M. C. S. priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, nes buvo iš esmės blogai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą ir kompensacinio balanso sudarymo taisykles, netirta ir nenustatyta dalintino nekilnojamojo turto vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentu. Teismas grubiai nukrypo nuo suformuotos ir nuosaikios kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios nukrypimo nuo lygių dalių principo apimtį ir ribas. Teismas teisingai ir pagrįstai kvalifikavo, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau byloje nenustatė turto vertės jungtinės nuosavybės pabaigos momentu, nesudarė kompensacinio balanso, todėl padarė klaidingą išvadą dėl būtinybės nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo atsakovės naudai 100 proc. Tai grubiai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus į teisingą bendro turto padalijimą.
21.2. Teismui nustačius, kad dalintinas turtas yra jungtinės nuosavybės objektas, teismui kilo pareiga nustatyti jo vertę santuokos nutraukimo metu, tačiau ši imperatyvi teismo pareiga nebuvo įgyvendinta, bylos metu nebuvo nustatyta nekilnojamojo turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, vertė, todėl teismas priėmė neteisingą ieškovo atžvilgiu sprendimą, dėl kurio buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisės ginami interesai.
21.3. Teismui vertinant, kad visa nekilnojamojo turto, įgyto bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kaina buvo sumokėta išimtinai tik iš atsakovės lėšų, teismas nuo lygių sutuoktinių dalių principo galėjo nukrypti, tačiau ne daugiau negu nei atsakovės kompensacijos sumos dydžiu. Ginčo turtas jungtinėn nuosavybėn buvo įgytas už 100000,00 Eur. Šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto vertė yra 247000,00 Eur. Teismui vertinant, kad visa pirkimo kaina buvo sumokėta iš atsakovės asmeninių lėšų, teismas turėjo vertinti, kad atsakovė turi teisę į 100000,00 Eur asmenines investicijas ir, dalijant turtą, nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo ne daugiau nei šios kompensacijos suma. Teismas turėjo spręsti, kad: nekilnojamojo turto vertė yra 247000,00 Eur, atsakovės kompensacijos suma už asmenines lėšas – 100000,00 Eur, dalintina nekilnojamojo turto vertė, atėmus iš jos kompensaciją, yra 147000,00 Eur, kuri, įvertinus, kad turtas buvo įgytas jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, turėjo būti dalijama po lygiai. Teismas turėjo nustatyti, kad ieškovui priklauso turto už 73500,00 Eur, atsakovei priklauso turto už 73500,00 Eur (+100000,00 Eur asmeninė investicija). Nustačius tokias dalintino turto verčių proporcijas, teismas turėjo ne paneigti ieškovo teisę į turtą, o turtą padalinti. Nukrypimas nuo lygių dalių principo turėjo atitikti balansinę dalintino nekilnojamojo turto vertę ir būti ne didesnis, nei atsakovei priklausanti kompensacijos suma. Nekilnojamojo turto vertė – 247000,00 Eur, procentinė išraiška – 100 proc., trupmena – 1/1; ieškovo nekilnojamojo turto vertės dalis – 73500,00 Eur, procentinė išraiška – 29,76 proc., trupmena – 1/3; atsakovės nekilnojamojo turto vertės dalis – 173500,00 Eur, procentinė išraiška – 70,24 proc., trupmena – 2/3. Būtent toks turto padalijimo būdas atitiko ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu. Teismas paneigė ieškovo teisę ir teisėtą lūkestį bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje gauti dalį bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgyto turto, teismas paneigė sutuoktinių lygiateisiškumą, nukrypo nuo lygių dalių principo, teismo argumentai, kuriuose ieškovas iš esmės laikomas neįrodęs savo indėlio į bendro turto įgijimą, neatitinka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo esmės.
21.4. Ieškovas taip pat turėjo asmeninių lėšų banko sąskaitoje, ir nepaisant atsakovės atliktų pervedimų turto įsigijimui, taip pat naudojo savo asmenines, t.y. iki santuokos sudarymo sukauptas lėšas. Teismas ignoravo aplinkybę, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra nematerialus turtas, neturintis jokių individualių požymių ir objektyviai byloje nėra galimybės nustatyti, kokios lėšos iš ieškovo sąskaitos į turto pardavėjų sąskaitą buvo pervestos – jo asmeninės lėšos ar atsakovės asmeninės lėšos. Pirmosios instancijos teismas reikalavo ieškovą įrodyti, kad mokėjimui panaudota būtent ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta ne atsakovės į jo sąskaitą, o sukaupta jo. Teismas ieškovo iš savo sąskaitos atliktus mokėjimus bendro turto įgijimui turėjo vertinti kaip ieškovo indėlį į bendro turto sukūrimą ir šioje apimtyje turėjo mažinti atsakovės kompensaciją.
21.5. Teismas, neteisingai interpretuodamas ieškovo paaiškinimus dėl šalis siejusių ikisantuokinių santykių, ginčo situaciją vertino ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir kompensacijos atsakovei nustatymo perspektyvos, o kaip ginčą dėl asmeninio turto pagerinimo. Atlikdama mokėjimus, kurių mokėjimų paskirtyje buvo aiškiai nurodytas naudos gavėjas (šeimos interesams), atsakovė mokėjimų atlikimo metu aiškiai ir nedviprasmiškai šias lėšas dalyje, kurioje atliko mokėjimus sutuoktiniui (5000,00 Eur + 11038,00), šioms lėšoms suteikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Po mokėjimų atlikimo į sutuoktinio sąskaitą šios lėšos nustojo būti jos asmenine nuosavybe, nes pati atsakovė savo veiksmais pripažino jas skirtas naudoti šeimos poreikiams. Teismo išvados, kad ir po lėšų pervedimo atsakovė išliko šių lėšų savininkė, prieštarauja ne tik formuojamai teismų praktikai, bet ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas turėjo arba vertinti, kad šios lėšos pačios atsakovės aktyviais veiksmais buvo pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, arba buvo neatlygintinai perleistos sutuoktiniui, kaip jo asmeninė nuosavybė, aiškiai suprantant, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Atsakovė negalėjo tų pačių lėšų ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir jas investuoti į bendro turto sukūrimą, todėl atsakovės kompensacijos suma mažintina ne tik ieškovo investuotų į bendrą turtą asmeninių lėšų suma, bet ir atsakovės pripažintų jungtine nuosavybe lėšų suma.
Žemesnės instancijos teismas
21.6. Teismas nesivadovavo motociklo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri aiškiai rodė, kad transporto priemonė yra verta ne 1100,00 Eur, o įgyta už 300,00 Eur, todėl po jos eksploatavimo tokio menkaverčio kilnojamojo turto kaina santuokos metu ne padidėjo, o sumažėjo. Atsakovė bylos nagrinėjimo pabaigoje sutiko su tuo, kad kilnojamojo turto vertė turėtų būti skaičiuojama pagal įsigijimo vertę, taikant 30 proc. nusidėvėjimą. Teismas vertino transporto priemonės kainą pagal rinkos analogiją (galiojusią 2022 m., t.y. bylos iškėlimo metu), o ne nustatydamas likutinę vertę pagal atsakovės pripažintą skaičiavimo metodiką.
21.7. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad byloje ieškovas neįrodinėjo atsakovės kaltės. Nors ieškovas pasirinko įrodinėti mišrią sutuoktinių kaltę, nesuteikdamas atsakovės neištikimybei esminės teisinės reikšmės, santuokos iširimą lėmė ir atsakovės susirgimas lytiškai plintančia liga, ir kitos ieškovo įrodinėtos bei bylos metu nustatytos aplinkybės. Byloje yra duomenų, kad atsakovė santuokos metu taip pat labiau tikėtinai buvo neištikima atsakovui. Nors byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovė užsikrėtė lytiniu keliu plintančia liga ir susijusiomis gretutinėmis šios ligos sukeltomis kitomis ligomis, kurių neturi ieškovas, teismas realiai neįvertino šių įrodymų, jų tarpusavio ryšio ir teisinės reikšmės. Teismas padarė akivaizdžiai klaidingą išvadą, kad šalių santuokos iširimą nulėmė ne abiejų šalių veiksmai – nepakankamas noras išsaugoti santuoką ir skirtingi charakteriai, o išimtinai tik dėl ieškovo kaltės, kuri, anot teismo, pasireiškė ieškovo neištikimybe. Ieškovo bendravimą su kitomis moterimis atsakovė toleravo. Be to, teismas atsakovo rūpesčio standartą turėjo įvertinti iš protingumo prizmės – kiek konkrečiomis aplinkybėmis ieškovas protingai galėjo pasirūpinti savo sutuoktine.
21.8. Atsakovė prašė priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos, ieškovo kaltę įrodinėjo iš esmės trimis aspektais. Teismas iš trijų aspektų (smurto, alkoholizmo ir neištikimybės) nustatė tik vieną tariamą apraišką, tačiau vis tiek priteisė visą prašomą sumą. Nustačius, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu neatliko nei smurto, nei piktnaudžiavo alkoholiu, teismas pagal savo paties padarytas išvadas negalėjo atsakovės reikalavimo patenkinti visa apimtimi, o turėjo priteisti ne daugiau kaip 1/3 neturtinės žalos dydį, t.y. ne daugiau nei 666,66 Eur. Įvertinus individualų atsakovės indėlį (ir jos pačios neištikimybės įrodymus), teismo sprendimas dėl ieškovo kaltės naikintinas, todėl išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestinas visa apimtimi.
21.9. Teismas priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą, kuris yra keistinas, atitinkamai paskirstytina ir išlaidų kompensacija pagal tenkintinus ir atmestus reikalavimus. Ieškovas prašo teismo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalį sumažinti iki protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančios sumos, neviršijančios Teisingumo ministerijos patvirtintų rekomendacinių dydžių. Taip pat įvertinti priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė M. C. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Atsakovei įrodžius, kad ginčo turtas buvo įgytas tik jos asmeninėmis lėšomis, ieškovui savo lėšomis nė kiek prie to neprisidėjus, jokių esminių pagerinimų (išskyrus buitinių reikmenų ir baldų pirkimą, kurie teismo įvertinti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turtas ir buvo padalinti) bendromis jungtinėmis lėšomis neatlikus ir teismui nusprendus 100 proc. nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ginčo nekilnojamąjį turtą natūra priteisiant atsakovei, ieškovui neišmokant jokios kompensacijos, spręsti dėl kokio nors kompensacijos dydžio ar turto rinkos vertės pirmosios instancijos teismas nebeprivalėjo, nes tam nebuvo nei jokio pagrindo, nei prasmės.
22.2. Ieškovas neteisingai supranta ir aiškina teismų kompensacijos skaičiavimo metodikas. Ieškovas bando įteigti, kad jam neinvestavus absoliučiai jokių savo asmeninių, taip pat ir bendrų jungtinių lėšų įsigyjant ginčo turtą, jis gali pretenduoti į net daugiau nei dvigubą šio turto rinkos vertės padidėjimą. Tokia ieškovo argumentacija ne tik neatitinka formuojamos teismų praktikos, bet ir sąžiningumo, teisingumo kriterijų.
22.3. Nagrinėjama civilinė byla yra unikali ir visiško atitikmens teismų taikomoje praktikoje nėra. Teismų dar nebuvo nagrinėjamas reikalavimas nuo lygių dalių principo nukrypti visu 100 procentu, kai turtas yra įgytas tik vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis. Tačiau tai nereiškia, kad taikant teismų praktikos ir įstatymo aiškinimo analogiją bei vertinant šitos bylos konkrečias faktines aplinkybes, nėra įmanoma priimti teisingo ir sąžiningo sprendimo. Kadangi teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl ginčo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir nustatė, jog atsakovė investavo 100 procentų asmeninių lėšų jam įsigyti, nuo sutuoktinių lygių dalių principo pagristai nukrypta būtent 100 procentų (alternatyvus atsakovės priešieškinio reikalavimas). Teismas turėjo teisę ir pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo šiuo atveju, kad priteistų visą turtą atsakovei, kadangi visa pirkimo kaina buvo sumokėta iš atsakovės asmeninių lėšų.
22.4. Ieškovas jokio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nereiškė, turto nevertino ir nekėlė jokių klausimų dėl nenustatytos ar neteisingai nustatytos turto rinkos vertės. Ieškovo teikiama konsultacinė išvada neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai teisės aktai. Turto vertinimas galėjo būti atliktas anksčiau. Ieškovo procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu, nes iš esmės teikdamas konsultacinę išvadą, jis kelia naujus klausimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ir šalys dėl to nebuvo pasisakiusios. Nors turto vertė jo padalijimo metu yra svarbi, kada dalijamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, į kurį abi šalys investavo, šiuo atveju aptariamas teismo sprendimas, kurį priimant nebuvo būtina nustatyti nekilnojamojo turto vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos metu, kadangi byloje visa apimtimi nukrypta nuo lygių dalių principo, kuris paremtas šalių asmeniniu indėliu. Šalys nepasinaudojo teismo pasiūlymais pateikti aktualios turto vertės įrodymus, ir teismas nebūtų turėjęs kuo vadovautis, esant kitokiam teismo sprendimui dėl proporcijų.
Žemesnės instancijos teismas
22.5. Teismas aiškiai nurodė, jog sutinka būtent su ieškovo nurodyta motociklo kaina, kurią jis pats nurodė, teikdamas teismui analogiškas transporto priemonių kainas. Nors ieškovas ir nurodė, jog transporto priemonę įsigijo už 300,00 Eur, tačiau jos reali rinkos vertė yra 1100,00 Eur. Teismas pagrįstai nustatė, jog transporto priemonės vertė turėtų būti apskaičiuojama remiantis aktualiais vertinimo duomenimis, o ne pritaikius bendrąjį procentinį nusidėvėjimą, kuris nebūtinai atspindi faktinę rinkos situaciją ar konkretaus turto individualias savybes. Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės vertė turėtų būti mažesnė nei teismo nustatyta. Be to, ieškovo siūlomas vertinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ignoruoja transporto priemonės realią rinkos būklę ir jos techninį stovį.
22.6. Ieškovas siekia pažeminti atsakovę ir bando nukreipti teismo dėmesį nuo savo paties netinkamo elgesio. Jautraus pobūdžio detales, susijusias su atsakovės sveikata, ieškovas naudoja kaip manipuliacinę priemonę. Ieškovo teiginiai dėl emocinio ir lytinio atšalimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi ne dėl atsakovės darbo, o dėl ieškovo nepagarbaus ir palaido gyvenimo būdo tarp šalių atsirado „atšalimas“. Tai sukėlė įtampą ir emocinį atitolimą, už kurį atsakomybę turi prisiimti pats ieškovas. Ieškovo bandymas apkaltinti neištikimybe atsakovę, remiantis tik prielaidomis, yra nepateisinamas ir neįrodytas. Tokie teiginiai tik parodo ieškovo siekį diskredituoti atsakovę ir neadekvačiai paveikti teismo nuomonę. Teismas tinkamai įvertino bylos duomenis apie sutuoktinių elgesį ir jų tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo, pablogėjus tarpusavio santykiams, ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to pagal byloje esančius duomenis turėjo pakankamą pagrindą bei padarė teisingą išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo prašymas atmesti atsakovės išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo yra taip pat nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
22.7. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus bei argumentus, pagrįstai paskirstė teisinę atsakomybę tarp šalių ir priėmė sprendimą, atitinkantį tiek teisės aktų reikalavimus, tiek teisingumo principus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas V. T. ir atsakovė M. C. S. (duomenys neskelbtini sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini).
25. I. V. T. asmeninės nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus: butas/patalpa-butas, adresas: (duomenys neskelbtini); 1932/1403900 dalis žemės sklypo su statiniais, adresas: (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, adresas: (duomenys neskelbtini); butas/patalpa-butas, adresas: (duomenys neskelbtini).
26. Šalių santuokos metu buvo įgytas šis turtas: 1) 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2017-08-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-10590, 2017-08-10 perdavimo-priėmimo aktas Nr. 3-11249; 2) transporto priemonė – motociklas YAMAHA, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamojo namo dalyje esantys kilnojamieji daiktai: G. K. Paveikslo „Bučnys“ reprodukcija; sofa „Magrės baldai“; „Ikea“ batų komoda; sieninė spinta (nišoje); 2 burbuliniai koridoriaus šviestuvai; pakabinama lentyna (tamsiajame skalbimo kambarėlyje); ,,Siemens“ džiovyklė; ,,Miele“ skalbyklė; veidrodis vonios kambario; vonios spintelė su praustuvu „Mocca“ (ruda); vonios kambario rankšluosčių džiovintuvas; vonios kambario veidrodinė spintelė virš kriauklės su LED apšvietimu; balta vonios spintelė (dušo patalpoje); „Hansgrohe“ vonios kambario maišytuvas; natūralaus ąžuolo medžio valgomojo stalas su 4 vnt. kėdžių; tamsaus kambarėlio daiktų laikymo sistema (lentyna); sieninis laikrodis su romėniškais skaitmenimis; virtuvės šviestuvas „Ikea“; orkaitė „Allenzi“; virtuvės kriauklė „Fankie“; kaitlentė „Allenzi“; gartrauktis „Allenzi“; virtuvės „Hansgrohe“ maišytuvas; svetainės sieniniai šviestuvai „Lamkur“ 3 vnt.; lubinis svetainės šviestuvas; miegamojo lova; miegamojo lovos čiužinys; patalynės komplektai „Ikea“ 2 vnt.; pagalvės 2 vnt.; miegamojo komoda ,,Ikea“; miegamojo šviestuvai prie lovos 2 vnt.; apvalusis miegamojo šviestuvas; miegamojo spinta drabužiams; miegamojo spintelės prie lovos 2 vnt.; sieninė lempa koridoriuje (stačiakampė); virtuvės baldų komplektas; 8 vnt. langų „roletų“.
27. 2017-08-01 tarp V. S. ir V. S., kaip pardavėjų, iš vienos pusės, bei V. T., kaip pirkėjo, iš kitos pusės, buvo sudaryta žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte numatyta, kad bendra nekilnojamųjų daiktų kaina yra 100000,00 Eur, o sutarties 5.1.11–5.1.3. punktuose numatyta, kad 5000,00 Eur pirkėjas sumokėjo pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą bei iki 2017-08-18 įsipareigojo 55000,00 Eur sumokėti į V. S. sąskaitą bei 40000,00 Eur įsipareigojo sumokėti į V. S. sąskaitą.
28. Iš atsakovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2017-07-24 atsakovė pervedė ieškovui V. T. 25000,00 USD. Iš ieškovo sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2017-07-24 ieškovas konvertavo šią sumą į 21244,09 Eur ir pervedė 5000,00 Eur pardavėjui V. S., kaip depozitą už butą. 2017-08-01 atsakovė pardavėjui V. S. pervedė 25000,00 USD, 2017-08-03 pervedė du kartus po 25000,00 USD bei 2017-08-04 pardavėjai V. S. pervedė 25000,00 USD. 2017-08-07 atsakovė į ieškovo sąskaitą pervedė 14000,00 USD, o ieškovas 2017-08-08 konvertavo juos į 11757,78 Eur ir 11038,00 Eur pervedė V. S., sumokėdamas trūkstamą nekilnojamųjų daiktų kainą. Iš viso atsakovė tiesiogiai pardavėjams V. S. ir V. S. bankiniais pavedimais sumokėjo 100000,00 USD (25000 USD X 4). Atsižvelgiant į tuo metu Lietuvos Banko skelbtą euro ir JAV dolerio kursą (apie 1,188), ši suma sudarė apie 84175,00 Eur. Likusią 16038,00 Eur sumą (5000,00 Eur + 11038,00 Eur) pervedė pardavėjams ieškovas, atsakovei į jo banko sąskaitą pervedus pinigines lėšas.
29. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) F. O. apygardos teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovės ir jos ankstesnio sutuoktinio D. J. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys išsprendė klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, bei tarpusavio turtinius klausimus. Be kita ko, D. J. S. atsakovei įsipareigojo mokėti 2000,00 USD dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį iki sutuoktinės naujos santuokos arba sutuoktinio mirties (Sutarties II dalies 2 punktas), taip pat įsipareigojo nupirkti buvusiai sutuoktinei naują būstą iki 300000,00 USD ir sumokėti už jį grynaisiais pinigais arba įforminti hipoteką naujam turtui ir tokiu atveju prisiimti atsakomybę už hipotekos mokėjimą (Sutarties V dalis). Iš 2015-11-09 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovė už 242000,00 USD sumą pardavė P. B. apygardoje F. namą su visais baldais ir įranga. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su nekilnojamojo turto pardavimais užsiimančia įmone ,,B. D.“ bei Jungtinės Karalystės Nekilnojamojo turto registro duomenų, informacijos apie nekilnojamąjį turtą formų bei atsakovės banko sąskaitų išrašų ir pažymų nustatyta, kad 2016-06-03 atsakovė už 120000,00 GBP įsigijo gyvenamąjį namą su dalimi žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurį, remiantis 2017-07-03 sandorio užbaigimo pažyma, atsakovė pardavė už 140000,00 GBR ir, atskaičius mokesčius, gavo 136586,00 GBP sumą. Į atsakovės sąskaitą už parduotą nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje buvo gauti 174745,63 USD.
30. Ieškovas į bylą pateikė paskolos raštelį, kuriame įrašyta, kad 2014-06-05 ieškovas paskolino M. Ž. 2400,00 GBP, padaryti įrašai apie dalines skolos grąžinimo sumas, 2017-01-23 padarytas įrašas, kad ieškovas pinigus gavo ir pretenzijų neturi; paskolos raštelį, kuriame įrašyta, kad 2014-04-02 ieškovas paskolino M. Ž. 2400,00 GBP, atitinkami padaryti įrašai apie dalines skolos grąžinimo sumas, 2016-12-12 padarytas įrašas, kad ieškovas pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Ieškovas pateikė atlyginimo apskaičiavimo pažymas, iš kurių nustatyta, kad ieškovas nuo 2014-10-10 iki 2017-03-24 dirbo Jungtinėje Karalystėje ir gaudavo pajamas, vidutiniškai apie 300,00 GBR per savaitę. Iš ieškovo banko sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini), išrašų nustatyta, kad santuokos sudarymo datai ieškovas (duomenys neskelbtini) sąskaitoje turėjo 8555,81 Eur. Laikotarpiu nuo santuokos sudarymo, be atsakovės pervestų 39000,00 USD sumos, ieškovas 2017 metais iš viso gavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 565,90 Eur sumą (2017-08-08, 53,19 Eur E. M. skola; 2017-09-18, 47,41 Eur E. M. skola; 2017-10-13, 58,56 Eur E. M. skola; 2017-11-15, 76,59 Eur E. M. skola; 2017-12-08, 250,00 Eur įnešimas grynaisiais pinigais; 2017-12-24–20, 80,15 Eur E. M. skola). 2018 metais iki gegužės mėnesio į šią sąskaitą ieškovas gavo 327,77 Eur skolos grąžinimo įmokų iš E. M. ir 300,00 Eur įnešė grynaisiais pinigais. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2018 gegužės mėnesio ieškovas pradėjo gauti vidutiniškai apie 500,00 Eur su darbo santykiais susijusias pajamas. Duomenų, kad nuo 2017 metų pavasario, kai ieškovas grįžo į Lietuvą, iki 2018 metų gegužės mėnesio, jis būtų gavęs kokias nors su darbo santykiais ar su kitokia veikla susijusias pajamas, byloje nėra.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl: 1) dėl nekilnojamojo turto padalijimo; 2) dėl kompensacijos už jam priteistą transporto priemonę dydžio; 3) dėl santuokos iširimo priežasčių bei su tuo susijusių klausimų, įskaitant neturtinės žalos dydį; 4) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
32. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).
33. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
34. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. priimtame nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
35. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).
36. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuokos metu buvo įgytas šis turtas: 1) 1379/20000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16029/81311 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2017-08-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-10590, 2017-08-10 perdavimo-priėmimo aktas Nr. 3-11249; 2) transporto priemonė – motociklas YAMAHA, (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamojo namo dalyje esantys kilnojamieji daiktai.
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės priešieškinio reikalavimus, konstatavo, jog nurodytas šalių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, todėl vertintina, kad ginčo dėl to, kad turtas buvo įgytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nėra.
38. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
39. Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
41. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
43. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019). Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).
44. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalys 2017-08-01 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytos šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn už 100000,00 Eur. Iš viso atsakovė tiesiogiai pardavėjams V. S. ir V. S. bankiniais pavedimais sumokėjo 100000,00 USD (25000 USD X 4). Atsižvelgiant į tuo metu Lietuvos Banko skelbtą euro ir JAV dolerio kursą (apie 1,188), ši suma sudarė apie 84175,00 Eur. Likusią 16038,00 Eur sumą (5000,00 Eur + 11038,00 Eur) pervedė pardavėjams ieškovas, atsakovei į jo banko sąskaitą pervedus pinigines lėšas. Atsakovė perkamo turto kainą apmokėjo lėšomis, gautomis realizavus jai priklausantį asmeninį nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų ir sumokėjo dalį kainos už ginčo nekilnojamuosius daiktus iš savo sukauptų asmeninių lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsižvelgiant į šalių indėlį sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę į ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau toks turto padalijimo būdas, kokį taikė pirmosios instancijos teismas (atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ginčo nekilnojamąjį turtą, nepriteisiant ieškovui kompensacijos) apeliacinio teismo nuomone, įvertinus nurodytas teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, pažeidžia šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (atsižvelgiant ir į tai, kad turtas buvo įgytas prieš 8 m., o sprendžiant dėl jo padalijimo vadovautasi jo įsigijimo kaina), kartu ir CK nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinio režimo esmę, bendro turto padalijimo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė 3.123 straipsnio nuostatas, neįvertino CK 3.98 straipsnyje numatyto turtinių teisių gynimo būdo, todėl teismo priimtas sprendimas dėl nurodyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo naikintinas (taip pat ir dėl kilnojamojo turto padalijimo, dėl ko bus pasisakyta tolesniuose nutarties punktuose).
46. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022).
47. Sudarant dalijamo turto balansą, turi būti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011). Aiškindamas aptariamas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).
48. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalys 2017-08-01 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytos šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn už 100000,00 Eur. Nors, kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, teismas ne kartą ragino šalis pateikti savo nuomonę ar vertinimą dėl turto kainos, šalys konkrečių turto vertinimų nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė dalintino nekilnojamojo turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos metu, o vadovavosi turto įgijimo kaina.
49. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
50. Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši išvada nereiškia, kad teismas privalo savo iniciatyva paskirti turto vertinimą, kurį atliktų teismo paskirtas turto vertintojas. Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
51. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo pareiškė abi šalys, dalijant šį turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo. Abi šalys šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje nutartyje konstatuotų pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų taikymo pažeidimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo skundžiamas sprendimas naikintinas, teismui nagrinėjant bylą iš naujo, klausimas dėl ginčo turto vertės turi būti peržiūrimas, jei šalių būtų pateikti tokį būtinumą pagrindžiantys argumentai ir įrodymai.
52. Šiuo atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – turto vertinimo išvadą dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentu. Šie įrodymai vertintini pirmosios instancijos teisme, kad šalys neprarastų apeliacijos teisę dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo.
53. Akcentuotina ir tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl santuokos metu įsigytų kilnojamųjų daiktų bei jų kainų. Šalys sutarė dėl daiktų įsigijimo kainų pagal išsaugotus įsigijimo dokumentus arba analogiškas tokių daiktų kainas, sutarė, kad jų vertė santuokos nutraukimo pabaigoje nustatytina pritaikius 30 procentų nusidėvėjimo koeficientą. Dėl transporto priemonės vertės byloje kilo ginčas, todėl bylą nagrinėjant bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kompleksiškai vertintina transporto priemonės įsigijimo kaina, jos nusidėvėjimas, techninė būklė, amžius ir pan., tokių transporto priemonių rinkos kaina bei šalių sutartas 30 procentų nusidėvėjimo koeficientas.
54. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2006).
55. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl ieškovo kaltės. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokos iširimo priežasčių bei su tuo susijusių klausimų, įskaitant neturtinės žalos dydį.
56. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
57. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
58. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad neilgai trukus po santuokos sudarymo išryškėjo skirtingi ieškovo ir atsakovės charakteriai, išsiskyrė požiūris į šeimą, laisvalaikio pomėgiai, sutuoktiniai vis dažniau laiką leisdavo atskirai, tarp sutuoktinių dažnai kildavo nesutarimų, konfliktų, ilgainiui sutuoktiniai visiškai nutolo vienas nuo kito. Šalių santykiai itin pašlijo 2021 m. vasarą, kai atsakovė pradėjo dirbti modelių agentūroje, o ieškovui sužinojus apie atsakovės sirgimą lytiškai plintančiomis ligomis, sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovo vertinimu, šalių santuoka iširo dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės.
59. Atsakovė teigė, kad po santuokos sudarymo šalys rodė vienas kitam meilę, kūrė ateities planus, laisvalaikį leido kartu. 2017 m. šalys persikėlė į Lietuvą, atsakovė savo lėšomis išlaikė ieškovą nuo pat 2017 metų. 2019 m. ieškovas susirado darbą. Atsakovė ilgą laiką buvo ieškovo ramstis, tačiau pastarasis nerodė jokio susidomėjimo jų bendru šeimyniniu gyvenimu, nesistengė jo pagerinti ar bent išlaikyti. Šalių santykiai dar sparčiau pradėjo blogėti, kai 2018-11-16 ieškovas pirmą kartą panaudojo smurtą atsakovės atžvilgiu po to, kai pavartojo narkotikų bei alkoholio. Nepaisant smurto bei nuolatinės neištikimybės, atsakovė bandė išsaugoti šeimą, įtikinti ieškovą, kad toks jo elgesys yra nesuderinamas su santuoka ir elementariomis moralės normomis, kad jis jai sukelia didelį skausmą, ji jaučiasi pažeminta ir atstumta, tačiau visos pastangos buvo bergždžios. Ieškovas ir toliau tęsė smurto naudojimą, dėl kurio atsakovė kreipėsi net į policiją, nepagarbą, pažeminimą atsakovės atžvilgiu. Atsakovės vertinimu, šeima iširo dėl atsainaus ir nepagarbaus ieškovo požiūrio į šeimyninį gyvenimą ir jo tikslus. Nuo sugrįžimo į Lietuvą momento ieškovas didžiausią dėmesį skyrė savo malonumų ir poreikių tenkinimui, vedė palaidą gyvenimo būdą, dažnai svaigindavosi alkoholiu, buvo neištikimas su daugeliu moterų, todėl ginčo šalių bendras gyvenimas tapo tiesiog nebeįmanomas.
60. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu ar smurto. Atsakovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neskundė. Vertindamas, ar šalių santuokos iširimo priežastimi galėjo būti ieškovo neištikimybė, teismas pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas santuokos metu ieškojo ir palaikė ryšius su kitomis moterimis, ir tokie įrodymai vertintini kaip susiję su santuokos iširimu, laikytini santuokos iširimo priežastimis.
61. Į bylą pateiktos nuotraukos, susijusios su įvykiu šalims 2019-06-23 švenčiant Joninių šventę, kurios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinos nedviprasmiškai ir suteikia pagrindo spręsti, kad ieškovo elgesys nėra suderinamas su sutuoktinio lojalumo ir tarpusavio pagarbos pareigomis. Taip pat pateikta įvairių nuotraukų, kuriose ieškovas yra nufotografuotas su merginomis, koliažų su pornografinio ir kitokio turinio nuotraukomis, ieškovo susirašinėjimo su įvairiomis merginomis fragmentų, iš kurių ieškovas pripažino, jog 2019 metų pabaigoje, 2020 metų pradžioje susirašinėjo su keliomis moterimis.
62. Šiuo atveju pateikti rašytiniai įrodymai suteikia pagrindo spręsti, kad ieškovas santuokos metu elgėsi neetiškai, nemandagiai, nepagarbiai, nelojaliai atsakovės atžvilgiu. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, jog santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Kaip patvirtina tiek į bylą pateikti įrodymai (nuotraukos, vaizdo įrašai), tiek liudytojų parodymai, po 2019-06-23 įvykio šalys susitaikė ir toliau gyveno santuokinį gyvenimą, atsakovė toleravo ieškovo atitinkamą elgesį, gyvenimo būdą, moralinį požiūrį į šeimos vertybes ir pan. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, šalių bendras gyvenimas baigėsi 2021-11-19 (šių teismo išvadų šalys nekvestionavo). Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad vienareikšmiškai teigti, jog šiuo atveju egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija (sutuoktinio neištikimybė) ir santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas buvo neištikimas, nėra pagrindo.
63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
64. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ilgainiui šalys vis daugiau laiko leisdavo atskirai. Ieškovas palikdavo atsakovę vieną, eidavo ir leisdavo laiką su draugais, atsakovei tekdavo šventes švęsti su draugėmis. Ieškovas nurodė, kad išsiskyrė požiūris į šeimą, laisvalaikio pomėgiai, sutuoktiniai vis dažniau laiką leisdavo atskirai, tarp sutuoktinių dažnai kildavo nesutarimų, konfliktų, ilgainiui sutuoktiniai visiškai nutolo vienas nuo kito. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jokių kitų konkrečių atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybių (išskyrus „nekalbadienius“) ieškovas nenurodė, byloje nenustačius atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl ieškovo kaltės.
65. Apeliacinio teismo nuomone, byloje yra pagrindas vertinti abiejų šalių pastangas išsaugoti santuoką, pastangas rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus, imtis veiksmingų priemonių šeiminiams santykiams atkurti. Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šiuo atveju, tik įvertinus abiejų sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu, taip pat ir priežastis, kurios lėmė santuokos iširimą (bei tas priežastis pagrindžiančius šalių pateiktus įrodymus), būtų pagrindas spręsti, ar viena iš šalių padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, ar santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl ieškovo kaltės, nepagrįsta, todėl šis klausimas (bei su tuo susijęs išvestinis atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo) perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadovaujantis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis.
67. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju naikintinas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priešingu atveju – įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, pasikeistų sutuoktinių turto teisinis režimas.
68. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konstatuotas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nustatyti teisės normų pažeidimai yra esminiai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas išspręsti šiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.