Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2020-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-46-332/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
AN2-46-332/2020
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00228-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. A.
Institucija
Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius
Suinteresuotas asmuo
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-46-332/2020Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00228-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-11-471/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimu R. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Žemesnės instancijos teismas

2. R. A. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 9 d. nuo 20.32 val. Kelmės rajone, Pavydų kaime, Žemaitės gatvėje, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam (įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) švieslentę), uniformuoto policijos pareigūno K. M. reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tęsdamas veiką 20.33 val. ten pat nepakluso analogiškam policijos ženklu pažymėtą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio uniformuoto policijos pareigūno L. R. reikalavimui ir maždaug iki 20.45 val., važiuodamas keliu Tytuvėnai–Kelmė, stabdomas įjungus švieslentes ir garsinius signalus, nepakluso policijos ženklais pažymėtų automobilių „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ekipažų reikalavimui (įjungus švieslentes ir garsinius signalus) sustabdyti transporto priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartį, kuria prokuratūra informuota apie tai, kad liudytojo S. S. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos požymiai.

3.1. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Palyginus administracinio nusižengimo protokolo turinį ir skundžiamame teismo nutarime suformuluotą kaltinimą matyti, kad pažeidimo aprašymas iš esmės skiriasi, teismas nutarime nurodė ne vieną atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo gynėjui „siurprizinę“ aplinkybę. Nutarime nurodydamas kitokias pažeidimo aplinkybes teismas pažeidė R. A. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo įrodinėjama jo kaltė, ir tinkamai gintis. Administracinio nusižengimo protokole nenurodžius konkrečių duomenų, kokiu pagrindu buvo stabdomas automobilis (stabdymo teisėtumas), kas konkrečiai ir kaip jį stabdė, kas reglamentuoja stabdymo tvarką ir stabdančių pareigūnų veiksmus, teismas negalėjo bylą nagrinėti pagal tokį protokolą ir savo iniciatyva nutarime nurodyti naujas nusižengimą apibūdinančias aplinkybes.

3.2. Skunde nurodoma, kad teismas paviršutiniškai ištyrė bylą, todėl nepagrįstai jį nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

3.2.1. Pirma, teismas nenustatė automobilį galbūt stabdžiusių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo. Atvejai, kada galima stabdyti transporto priemonę, jos stabdymo būdai bei policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau ? Instrukcija). Skundžiamame nutarime, aprašydamas R. A. inkriminuotą pažeidimą, teismas iš viso nenurodė, dėl kokios priežasties buvo stabdomas automobilis. Tik motyvuose teismas nurodė automobilio stabdymo priežastį ? vykdant reidą, tačiau byloje nėra jokio oficialaus rašytinio įrodymo, kad 2019 m. lapkričio 9 d. 20.32 val. kelyje Kelmė–Tytuvėnai vyko reidas (t. y. Instrukcijos 22 punkte numatyta policinė priemonė) ir dėl to buvo pagrindas stabdyti Kelių eismo taisyklių nepadariusią transporto priemonę.

3.2.2. Antra, teismas tinkamu automobilio stabdymu tamsiu paros metu pripažino policijos pareigūnų veiksmus ? mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių bei ir garsinio signalo įjungimą bei sustojimą prie pat kelio vidurio linijos, tačiau toks stabdymo būdas neatitinka Instrukcijos 25, 26, 30.3 punktų ir ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Švyturėlių ir garsinio signalo įjungimas vertintini kaip siekis atkreipti eismo dalyvių dėmesį į važiuojantį policijos ekipažą, tačiau tokiais veiksmais nėra išreiškiamas reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę (Kelių eismo taisyklių XXIV skyrius „Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai“ numato ne vieną atvejį, kada naudojami švyturėliai ir specialieji garso signalai). Policijos pareigūnai privalėjo per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi šiuo konkrečiu atveju automobilio stabdymas nebuvo aiškiai išreikštas ir neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nesustojimas negali užtraukti atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Tokios praktikos laikomasi teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. AN2-2-348/2020.

3.2.3. Vaizdo įrašuose matosi, kad abu policijos automobiliai, važiuodami Kelmės kryptimi, pravažiuoja posūkį į šalutinį kelią link Bulavėnų k. ir, Dubysos pakalnėje ir įkalnėje nepamatę automobilio, apsisuko atgal ir tik tuomet pasuko link Bulavėnų k., tai reiškia, kad automobilis „Audi“ jiems buvo dingęs iš akiračio. Vaizdo įrašai paneigia pareigūnų V. J., K. M., K. K. ir L. R. parodymus, kad jie matė į keliuką link Bulavėnų k. pasukantį automobilį „Audi“. Policijos pareigūnai V. J. ir K. M. 2019 m. lapkričio 9 d. tarnybiniuose pranešimuose (kurių tekstas beveik identiškas, todėl galbūt jie surašyti vieno asmens) ir duodami parodymus teisme nurodė, kad jie automobilį „Audi“ vijosi 180 km/val. greičiu, taip pabrėždami, kad automobilio vairuotojas sąmoningai bėgo, tačiau toks greitis nėra niekur objektyviai užfiksuotas. Kitu automobiliu važiavę policijos pareigūnai nenurodė, kad būtų važiavę tokiu greičiu. Tarnybinio automobilio „Opel Insignia“ vaizdo įrašai nepatvirtina ir pareigūnų parodymų, neva automobilis „Audi“ pristabdė ir po to padidino greitį, nes įraše matosi tolygiu greičiu judantis automobilis. Visiškai suprantama, kad gyvenvietės ribose (beje, byloje nėra duomenų, kurioje tiksliai Žemaitės g., kertančios visą Pavydų gyvenvietę, vietoje buvo neva stabdomas automobilis „Audi“) automobilis judėjo mažesniu greičiu, o už gyvenvietės ribos padidino greitį.

3.3. Skunde pažymima, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad automobilį vairavo būtent R. A.. Nei viename iš byloje esančių vaizdo įrašų (iš policijos automobilių, iš geležinkelio stebėjimo kamerų) nesimato automobilio vairuotojo tiek, kad jį būtų galima identifikuoti, nesimato net to, kiek asmenų važiuoja automobiliu. Nuo pat tyrimo pradžios R. A. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 9 d. 20.32 val. kelyje Tytuvėnai–Kelmė jam priklausančio automobilio „Audi A6“ nevairavo, automobilį iš jo namų be jo sutikimo pasiėmė S. S..

3.3.1. S. S. pripažino naudojęsis R. A. automobiliu. Teismas nepagrįstai atmetė S. S. parodymus konstatuodamas, kad jis siekia padėti tikrajam vairuotojui išvengti atsakomybės. Duomenys apie S. S. asmenybę, jam taikytas nuobaudas patvirtina, kad jis yra baustas už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/val., tai paneigia teismo išvadą, jog neva S. S. negalėjo greitai važiuoti, nes neturi teisių. Vien tai, kad S. S. parodymai nesutampa su kai kuriomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindas pripažinti, kad automobilį įvykio metu vairavo R. A.. S. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl siekdamas išvengti policijos pareigūnų jis galėjo važiuoti ne pagrindiniais keliais. S. S. galėjo savavališkai pasiimtu R. A. automobiliu naudotis ne vien tik siekdamas sugrįžti namo, be to, galėjo būti ne vienas, galėjo perduoti automobilį vairuoti kitam asmeniui. Policijos pareigūnas L. R. nurodė girdėjęs du ar tris asmenis, nubėgančius į mišką.

3.3.2. Išvadą, kad vairavo ne S. S., o R. A., teismas padarė įvertinęs V. J., kuri buvo viena iš keturių pareigūnų, galbūt stabdžiusių automobilį „Audi“, parodymus. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai K. K. ir L. R. nurodė, kad vairuotojo nematė. Iškart po įvykio tarnybiniame pranešime V. J. nurodė, kad „vairuotojas buvo vyresnio amžiaus vyras, plikai skusta galva“, tačiau apklausta teismo posėdyje liudytoja paaiškino, kad vairuotojas (pagal nuotrauką duomenų bazėje) buvo labai panašus į automobilio savininką R. A., bet ji negali kategoriškai patvirtinti, kad tai buvo tas pats asmuo. Vien tai, kad V. J. yra policijos pareigūnė, nėra pagrindas besąlygiškai tikėti jos parodymais. Nors tarnybiniame pranešime V. J. nurodė vairuotojo požymius, nebūtinai tai reiškia, kad ji tikrai juos matė. Galbūt tam įtakos turėjo duomenų bazėje pamatyta automobilio savininko nuotrauka (po to, kai automobilis buvo surastas). Neabejotina, kad tarnybinis pranešimas surašytas ne iš karto, t. y. ne stabdymo metu ar radus automobilį, nes fiziškai tai neįmanoma, o vėliau (net neaišku kada, nes nėra metaduomenų). Policijos pareigūnė V. J. nesilaikė jai privalomos Instrukcijos 30 punkto: nepranešė budėtojui apie persekiojamą automobilį ir nenurodė informacijos, kurią ji įsidėmėjo, todėl jos parodymai, neva jį matė vairuotojo bruožus, nėra patikimas įrodymas.

3.3.3. R. A. pakankamai konkrečiai nurodė, kur jis buvo 2019 m. lapkričio 9 d. vakare, tai teisme patvirtino ir liudytojas D. L.. Vien tai, kad šio liudytojo parodymai nedera su teismo įrodinėjama versija, nėra pagrindas jais nesiremti. Teismas teigia, kad R. A. buvimas kitoje vietoje neparemtas jokiais įrodymais, tačiau ne atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jos išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N-663-156/2007). Išvada, kad R. A. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teismas padarė remdamasis prielaidomis.

3.4. Skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes:

3.4.1. Nutarime nurodoma, kad automobilio vidaus apžiūros duomenys patvirtina, kad jis buvo ne tik kruopščiai išvalytas, bet ir galbūt padengtas specialia priemone, trukdančia fiksuoti pirštų pėdsakus (sunku įsivaizduoti, kaip įprastinėmis sąlygomis būtų galėję nelikti vairuotojo pirštų pėdsakų). Ši teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir duoda pagrindo spręsti, kad teismas nesilaikė nešališkumo principo, bet kokias motyvais mėgindamas pagrįsti R. A. kaltę. Automobilis buvo paliktas staiga, nebuvo laiko jo vidų kažkaip apdoroti. Jei pareigūnai girdėjo nubėgančių asmenų neva keliamą triukšmą, vadinasi, nuo automobilio sustojimo galėjo praeiti ne daugiau nei keletas minučių. Tai reiškia, kad automobilio išvalyti ar juo labiau padengti viso automobilio saloną „specialia priemone“ net teoriškai nebūtų įmanoma. Visiškai neįtikėtina, kad automobilio salonas iš anksto ir nuolat būtų buvęs padengiamas specialia priemone, trukdančia fiksuoti pirštų antspaudus. Automobilio apžiūros protokole yra nurodyta, kad salono paviršiai padengti valymo priemonėmis, ant kurių matomas prikibusių dulkių sluoksnis. Tai gali būti bet kokia tepama ar purškiama valymo priemonė salono detalėms, o ant jos nusėdusios dulkės sudarė neestetišką lipnų paviršių. Visa tai patvirtina, kad automobilis tiesiog netvarkingas, o ne kažkaip specialiai apdorotas ar kruopščiai išvalytas, kaip teigia teismas.

3.4.2. Teismo šališkumą, besąlygišką siekį paneigti S. S. versiją bei kaltu pripažinti R. A. rodo ir kitų institucijų bei teismų priimtų, įsiteisėjusių nutarimų revizavimas, darant prielaidą, kad ir kitose bylose S. S. prisiėmė kaltę už kitus asmenis, taip pat sprendimas informuoti prokurorą, kad liudytojas S. S., prisiimdamas kaltę dėl nepadaryto nusižengimo, galbūt davė melagingus parodymus, dėl to jo veiksmuose gali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai. BK 235 straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme), o ne administracinio nusižengimo teisenoje. Atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje numatyta ANK 224 straipsnyje, ir tai nėra nusikaltimas, apie kurio padarymą reikia informuoti prokurorą.

3.4.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilis grąžintas savininkui, nes policija netenkino R. A. prašymo grąžinti automobilį. Automobilis iki šiol negrąžintas R. A., todėl susidarys automobilio saugojimo išlaidos ir dėl jų atlyginimo neabejotinai kils ginčas.

3.4.4. R. A. į teismą atsivedė ir prašė teisme apklausti kaip liudytoją M. P., nes jis yra autošaltkalvis, kuris remontavo automobilį, todėl galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su automobilio gedimais, lemputės užsidegimu bei užgesimu, tačiau teismas netenkino jo prašymo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo visas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus: liudytojų paaiškinimus, filmuotą bei rašytinę medžiagą bei paskyrė adekvačią administracinė nuobaudą. Priešingai nei teigiama skunde, teismo posėdyje policijos pareigūnai nurodė, kodėl buvo stabdomas automobilis. Be to, policijos pareigūno K. M. 2019 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 9 d. du policijos pareigūnų ekipažai dirbo pagal atskirą tikslinių policinių priemonių planą reg. Nr. 86-1L-6045. Nors nė viename iš byloje esančių vaizdo įrašų nesimato automobilio vairuotojo, vaizdo įrašymo įrenginiai negali užfiksuoti identiško vaizdo, kurį mato žmogus, ypač kai pažeidimas padaromas tamsiu paros metu. Policijos pareigūnė V. J. savo tarnybiniame pranešime bei teismo posėdyje nurodė, kad ji ruošėsi lipti iš tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdyti iš priekio atvažiuojantį automobilį „Audi“, tačiau pamačiusi, kad automobilis nestoja, ji visą dėmesį sutelkė siekdama pamatyti automobilio vairuotoją. Visi duomenys, susiję su nestojusia transporto priemone, pareigūnų judėjimo kryptimi, pasirinktomis ir atliktomis paieškos priemonėmis buvo perduodami Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui. Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad institucija grąžino automobilį R. A., iš tiesų, institucija netenkino R. A. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo ir negrąžino jam automobilio, tačiau ši techninė klaida neturi įtakos nutarimo pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo turinio teismo teisės tikslinti kaltinimą

6. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Todėl administracinio nusižengimo protokole kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio (b. l. 2) matyti, kad jame, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio 1 dalis, nurodyta nusižengimų padarymo vieta, data, laikas (Kelmės rajonas, Pavydų kaimas, Žemaitės gatvė, 2019 m. lapkričio 9 d. nuo 20.33 val. iki 20.40 val.), pažeidimo esmė (vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė (ANK 426 straipsnio 5 dalis), bei teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas (Kelių eismo taisyklių 16 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-628/2019 (18 punktas) pripažino, kad net ir tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokiu ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu išreikštam uniformuoto pareigūno reikalavimui asmuo nepakluso, tai nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, jei bylos medžiagoje užfiksuota, kokiu būdu buvo išreikštas pareigūnų reikalavimas pažeidėjui sustabdyti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad reikalavimas sustoti buvo išreikštas mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu (b. l. 5, 6?7, 8?9), be to, 2019 m. gruodžio 18 d. vykusiame teismo posėdyje policijos pareigūnai patvirtino naudoję būtent šį stabdymo būdą, todėl daroma išvada, kad iš administracinio nusižengimo protokolo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo suvokti, už kokį nusižengimą jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teisės aktai nereikalauja administracinio nusižengimo protokole papildomai nurodyti teisės aktus, reglamentuojančius policijos pareigūnų veiklą, todėl atmesti kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo protokole reikėjo nurodyti, kokiu instrukcijoje numatytu teisiniu pagrindu buvo stabdomas automobilis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl apylinkės teismas patikslindamas kaltinimo formuluotę ir nurodydamas konkrečius policijos pareigūnus (jų vardus ir pareigas) bei jų vairuojamus tarnybinius automobilius, kurie stabdė automobilį „Audi“, iš esmės kaltinimo nepakeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad dėl minėtų patikslinimų buvo suvaržyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.

Dėl teismo (ne)šališkumo

8. Kitas skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje, ANK 576 straipsnyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika). Siekiant konstatuoti objektyvųjį šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).

9. Pastebėtina, kad nei R. A., nei jo interesams atstovaujanti advokatė nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67), todėl vien tai, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei to norėtų apeliantas, nerodo teismo šališkumo. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas motyvuotai atsisakė apklausti M. P. (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 min. 34 sek. – 2 min. 49 sek.), tačiau tenkino jo prašymą ir kaip liudytoją apklausė kitą jo nurodytą asmenį, t. y. D. L.. ANK 581 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, o už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu liudytojas atsako pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Tai apylinkės teismas, nustatęs, kad liudytojas teisme davė melagingus parodymus, galėjo priimti atskirą nutartį, kuria prokuratūra informuojama apie tai, kad liudytojo veiksmuose galbūt yra nusikalstamos veikos požymiai. Sutiktina, kad nutarime nepagrįstai nurodoma, kad automobilis grąžintas savininkui, nes iš sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo turinio matyti, kad R. A. prašymas grąžinti jam automobilį buvo atmestas (b. l. 22, 27). Kaip teisingai pastebėjo institucija, šis netikslumas nekeičia procesinio sprendimo esmės, be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017 ir joje nurodyta eismų praktika). Apeliacinis teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių apylinkės teismo tendencingumą ar keliančių abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl teismo šališkumo.

Dėl įrodymų vertinimo ir atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį

10. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019, 9 punktas).

11. ANK 426 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyti šie uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, 8?9 punktai). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, instrukcijoje detalizuojami atvejai, kada galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti. Lietuvos Aukščiausias Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje, su nustatytuoju instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas, tačiau, kita vertus, instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, 10.5 punktas). Pavyzdžiui, instrukcijos 25 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Jei nesant reikšmingų techninių ar fizinių kliūčių policijos patruliai stabdydami transporto priemonę naudoja tik dalį instrukcijoje numatytų stabdymo priemonių (pavyzdžiui, per garsiakalbį nekartojamas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę), tai nėra vien tik formalus instrukcijos pažeidimas. Neatlikus instrukcijoje numatytų veiksmų negalima atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo aiškiai išreikštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-689/2018, 12.4 punktas).

12. Apeliacinis teismas pažymi, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jo kaltės nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, kad policijos pareigūnų reikalavimui sustoti nepakluso būtent R. A., apylinkės teismas nustatė remdamasis vien tik policijos pareigūnės V. J. parodymais ? prasilenkiant automobiliams ji matė, kad vairuotojas buvo plikas ar trumpai kirptais plaukais. Nors, liudytojos teigimu, jos matytas automobilio vairuotojas yra panašus į administracinėn atsakomybėn traukiamą R. A., ji negali kategoriškai teigti, kad tai tas pats asmuo (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 59 min. 31 sek. – 1 val. 12 min. 23 sek.). O kiti trys policijos pareigūnai vairuotojo nematė, vaizdo įrašuose, gautuose iš policijos pareigūnų automobiliuose sumontuotų vaizdo registratorių (b. l. 50, 91), bei geležinkelio stebėjimo kamerų darytose nuotraukose (b. l. 98?109) nėra užfiksuotas automobilio vairuotojas. Nėra ginčo dėl to, kad stabdytas automobilis priklauso R. A. (b. l. 17?19). R. A. nuosekliai viso proceso metu neigė vairavęs automobilį, teigė, kad S. S. be jo žinios pasiėmė jam priklausantį automobilį ir juo naudojosi. S. S. tiek rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 12?13), tiek ir bylą nagrinėjant teisme tvirtino protokole nurodytu laiku vairavęs R. A. automobilį (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 3 min. 12 sek. – 2 val. 25 min. 50 sek.). Nors rašytiniuose paaiškinimuose R. A. nenurodė, kur buvo nusižengimo metu (b. l. 14), teisme jis paaiškino, jog tuo metu lankėsi pas D. L.. Teisme apklaustas liudytojas D. L. patvirtino, kad tą vakarą nuo 19 val. iki 21.30 val. pas jį Raseiniuose svečiavosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 27 min. 41 sek. – 2 val. 32 min. 34 sek.). Vien tai, kad automobilis priklauso R. A., kad jis vizualiai panašus į policijos pareigūnės V. J. matyti vairuotoją, savaime neįrodo jo kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad protokole nurodytu laiku ne jis vairavo automobilį. Nesant galimybės pašalinti kylančių abejonių dėl to, ar automobilį vairavo R. A. ar kitas asmuo, visi neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl apeliacinis teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija neįrodė, kad R. A. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Kiti apeliacinio skundo argumentai nekeičia procesinio sprendimo esmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

14. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai R. A. pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena R. A. atžvilgiu nutrauktina.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nutartimi, kuria prokuratūra informuojama apie galbūt liudytojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje, nėra konstatuojama asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką, o tik atitinkamos institucijos informuojamos galimą teisės pažeidimą ir jos turės priimti atitinkamą sprendimą, todėl reikalavimas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartį nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

TeisėjasRaimundas Jurgaitis