Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarimas

2020-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-11-471/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-02-04Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-12-01Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
A15.-11-471/2020
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00228-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. A.
Institucija
Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.17.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-11-471/2020Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00228-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.5.3; 16.9.10; 21.17.18 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 04 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,

dalyvaujant tyrimą atlikusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

atstovei A. K.,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A.,jo atstovei advokatei A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažeidėjas R. A. 2019 m. lapkričio 09 d. 20.32 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam ir Lietuvos ANK 426 str. 6 d. nustatytą tvarką atitinkančiam ( įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) švieslentę ) uniformuoto policijos pareigūno K. M. reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tęsdamas veiką 20.33 val. ten pat nepakluso analogiškam policijos ženklu pažymėtą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio uniformuoto policijos pareigūno L. R. reikalavimui ir maždaug iki 20.45 val., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), stabdomas įjungus švieslentes ir garsinius signalus, nepakluso policijos ženklais pažymėtų automobilių „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipažų reikalavimui ( įjungus švieslentes ir garsinius signalus ) sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos ANK 426 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžiuose tyrimą atlikusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė paaiškino, kad gavusi tyrimui medžiagą 11-11 d. ryte per (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnus R. A. įteikė šaukimą atvykti į Telšių AVPK apklausai tą pačią dieną 13.30 val. Tačiau nurodytu laiku jis neatvyko, o atvykęs 11-14 d. su S. S. nurodė, kad a/m vairavo šis. Apklausiant ( per klaidą nurodyta, kad apklausos atliktos 11-11 d., nors faktiškai buvo 11-14 d. ) S. S. nežinojo daugelio smulkių aplinkybių, o R. A. vengė atsakinėti, aplinkybes nurodė nekonkrečiai ( neprisimena, nežino ir pan. ). Policijoje, dalyvaujant kriminalistei, apžiūrint a/m joje nerasta jokių pirštų antspaudų, ji buvo idealiai tvarkinga. Be to, visi tam tinkami paviršiai buvo galimai specialiai padengti kažkokia medžiaga. Užvedus variklį prietaisų skydelyje jokia raudona lemputė nedegė. Vėliau versija ( jog S. S. tą dieną dirbo pas R. A. ) nebuvo tikrinama.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

R. A. kaltė įrodyta. Visų pirma, nesustojusio stabdant ir nuo policijos bėgusio asmens vairuotas automobilis priklauso R. A.. Liudytojo S. S. versija yra neteisinga, nes neatitinka važiavimo maršrutas ( išeitų, kad jis namo važiavo žymiai tolesniu, nei turėtų, keliu ), vairuotojo įgūdžiai ( jis neturi teisės vairuoti, todėl nebūtų galėjęs tokiu dideliu greičiu važiuoti ir atitrūkti nuo persekiojančių policininkų ) ir kt. Jo parodymuose daug esminių prieštaravimų - neteisingai nurodė a/m sustojimo vietos atstumą nuo pagrindinio kelio ( teigė – apie 50 m., kai faktiškai buvo keletas kilometrų ), greitį persekiojant policininkams, tai, jog buvo tik vienas policininkų automobilis ir jo nestabdė, jog po sustojimo ėjo keliu ( nes policininkai važinėdami keliu asmens ieškojo ir nerado ), jog sustojo, nes prietaisų skydelyje užsidegė raudona lemputė ( to nebuvo apžiūrint a/m ) ir pan. Be to, į apklausą teisme jis atvyko visiškai nusikirpęs, kas patvirtina, kad jis stengiasi atitikti vairuotojo apibudinimą. R. A. policijoje aplinkybes nurodė nekonkrečiai ( neatsiminė, kur buvo įvykio metu; į daugelį klausimų atsakinėjo „nežinau“ arba „neatsimenu“ ), o teisme išvis atsisakė nuo paaiškinimo. Geležinkelio pervažos vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad a/m tą vakarą pervažą kirto keletą kartų, ko nenurodė S. S.. Nors šis yra baustas už KET pažeidimus vairuojant automobilius, visų įvykių aplinkybės yra panašios ( vairuotojas nerastas, vėliau S. S. pripažindavo vairavęs ). Gi nuotraukoje, kurioje užfiksuotas greitį viršijęs asmuo, akivaizdžiai matyti, kad tai yra ne S. S.. Todėl prašo R. A. už padarytą nusižengimą skirti įstatymo numatytą nuobaudą ( dydžio nenurodo ).

Teismo posėdžiuose R. A. pareiškė, kad kaltės nepripažįsta. Visas įvykio aplinkybes nurodė paaiškinime apklausiamas policijoje. Todėl teisme pateikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus atsisako.

2019-11-11 ( taip tekste, faktiškai 11-14 d. ) paaiškinime jis nurodė, jog jam priklausantis a/m „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas (duomenys neskelbtini); pats buvo išvykęs kitu a/m „Audi“, kurio numerių neprisimena. Vakare turėjo jo sodyboje padedantį nudirbti darbus S. S. parvežti namo, bet užtruko, todėl šis, pamatęs a/m ( numanoma – raktelius ) užvedimo spynelėje, nutarė važiuoti pats, jam nepranešęs. 11-10 d. pastebėjo, kad a/m nėra kieme, tačiau pamanė, kad su juo išvažiavo S. S., su kuriuo nesusisiekė ir pas jį nevažiavo. 11-11 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad a/m yra saugojimo aikštelėje. A/m rakteliai, kuriuos pirmadienį atidavė S. S., yra pas jį ( 14 l. ).

R. A. atstovė advokatė nurodė, kad pagal įstatymų reikalavimus ir teismų praktiką asmens kaltę privalo įrodyti tyrimą atlikusi institucija, o ne pats asmuo įrodinėti nekaltumą. Todėl R. A. parodymai išvis neturėtų būti vertinami kaip svarbus įrodymas. Šioje byloje kaltinimas remiasi ne įrodymais, o nuomone. R. A. ir S. S. patvirtino, kad įvykio metu a/m vairavo S. S. ir jokių tai paneigiančių įrodymų nėra. S. S. parodymai nelaikytini nepatikimais, nors juose yra tam tikrų neatitikimų, nes buvo nakties metas, jam nepažįstama vietovė ir kt. Be to, AN protokole kaltinimas suformuluotas nepilnai ir netiksliai – nenurodyta, kaip a/m buvo stabdoma. Iš vaizdo įrašų matyti, kad prasilenkimo momentu policijos automobiliai važiavo ( nebuvo sustoję ), neįjungę švyturėlių ir garso signalų, todėl stabdymas nelaikytinas teisėtu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnės parodymai ( dėl vairuotojo išvaizdos ) turi būti vertinami kaip nepatikimi, nes vaizdo įraše matyti, kad ji negalėjo pastebėti priešais atvažiuojančios a/m vairuotojo. Administracinėse bylose S. S. paskirtos nuobaudos yra įsiteisėjusios, todėl jo kaltė padarius šiuos nusižengimus konstatuota įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti ginčijama. Nors R. A. automobilis tikrai keletą kartų važiavo per geležinkelio pervažą, tai negali būti vertinama kaip kaltę patvirtinanti aplinkybė ( gal pats S. S., gal kitas asmuo galėjo tuo metu važinėtis ). Be to, vaizdo įrašai neatitinka jiems kaip įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Todėl prašo administracinę bylą nutraukti R. A. nepadarius inkriminuojamo nusižengimo.

R. A. kaltė įrodyta jo 2019-11-11 ( taip tekste; neginčijama, jog faktiškai – 11-14 d. ) paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, tyrimą atlikusios institucijos atstovės paaiškinimu, liudytojų parodymais, kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja V. J. – Telšių AVPK patrulė – parodė, kad R. A. nepažįsta. Įvykio dienos vakare vyko reidas. Du ekipažai – ji su K. M. jo vairuojamu tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“ ir dar du patruliai su „VW Passat“ - važiuodami keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) stabdė visus automobilius, kurių nebuvo daug. Vienu metu, važiuojant per (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, kurį K. M. stabdė ( nes „VW“ važiavo paskui juos ), įjungęs švyturėlius ir garso signalą. Tuo momentu jų a/m beveik sustojo, nes ji ruošėsi išlipusi patikrinti vairuotoją. Tačiau šis nesustojo, iš pradžių pristabdė, po to padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Prasilenkiant matė, kad a/m yra tamsios spalvos „Audi Avant“, jos valst. Nr. raidės (duomenys neskelbtini), skaičių nespėjo pamatyti. Taip pat matė, kad ją vairuoja „plikai skustas“ ( cituojama ) vairuotojas. Ar šioje a/m buvo dar kas nors, nepastebėjo. Jie apsisuko ir pradėjo „Audi“ vytis, tačiau važiuojant apie 180 km/h greičiu ši nutolo, pasuko iš pagrindinio kelio į kairę, į keliuką link (duomenys neskelbtini) ir daugiau jos nebematė. Abiem ekipažams ieškant pabėgusios a/m jai kitame ekipaže buvusi kolegė per ryšio priemonę pranešė, kad rado „Audi“, paliktą už ūkinio pastato. Nuvažiavus į vietą rado „Audi“ užrakintą, jokių asmenų, išskyrus kitą ekipažą, prie jos nebuvo. Pagal a/m numerį budėtojas nurodė savininką. Sistemoje „Polis“ peržiūrėjus savininko nuotrauką, šis asmuo atitiko vairuotoją. Tada nuvyko į savininko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet ten jo nerado, o jo sesuo pasakė, kad gyvena kitur.

„Audi“ vairuotojas buvo tikrai panašus į R. A., bet kategoriškai teigti, kad tai tas pats asmuo, negali. Prasilenkiant „Audi“ važiavo su trumposiomis šviesomis, todėl ji automatiškai žiūrėjo į vairuotoją. Jokių kitų jo požymių ( rūbų ir pan. ) neįsidėmėjo.

2019-11-09 tarnybiniame pranešime ji įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Nurodė, jog priešais atvažiuojantį automobilį stabdė įjungę švyturėlius ir garsinį signalą. Automobilis pristabdė. Lėtai pravažiavo pro juos ir padidinęs greitį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Prasilenkiant matė, kad tai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas vyresnio amžiaus vyras, plikai skusta galva. Iš paskos važiavęs ekipažas bandė stabdyti a/m, įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau „Audi“ didindamas greitį nuvažiavo toliau. Persekiojant apie 180 km./h/ greičiu „Audi“ tolo, kai pasuko link (duomenys neskelbtini), jo nebematė. Radus paliktą a/m K. M. ir L. R. bandė ieškoti miške, nes L. R. girdėjo, kaip du ar trys asmenys nubėgo į mišką. Nustačius savininką R. A. jo mobiliojo ryšio telefonas ( nurodomas ) buvo išjungtas. Nuvykus į jo gyvenamąją vietą ten buvusi sesuo atsisakė pateikti duomenis apie jį ( 6-7 l. ).

Liudytojas K. M. – Telšių AVPK tyrėjas – parodė analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad tarnybinį „Opel Insignia“ ( šaukinys (duomenys neskelbtini) ) vairavo jis, o „VW Passat“ šaukinys yra (duomenys neskelbtini). Jam stabdant nesustojusią tamsią „Audi“ ( karavaną ) persekiojo apie 180 km/h greičiu, bet ši nutolo, pasuko į keliuką link (duomenys neskelbtini) kaimo ir daugiau jos nebematė. Kolegei pasakius apie rastą a/m, nuvažiavę į vietą ją rado pievoje prie apleisto pastato. Su kolega L. R. bandė vairuotojo ieškoti aplink esančiame miške, bet nerado. Budėtojui nurodžius savininką nuvažiavo į jo gyvenamąją vietą, bet nerado, o ten buvusi jo sesuo nieko neaiškino. Taip pat duomenyse radęs savininko mobiliojo telefono numerį, jam skambino, bet telefonas buvo išjungtas.

Jis „Audi“ pradėjo stabdyti (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, maždaug prieš 100 m. iki prasilenkiant, įjungęs švyturėlius. Tuo metu jų a/m buvo beveik sustojusi. Stabdant „Aidi“ vairuotojas, kurio neįsidėmėjo, iš pradžių pristabdė iki 20-30 km/h greičio, po to greitį padidino ir ėmė bėgti nuo jų. Tada jie apsisuko, papildomai įjungė garso signalą ir ėmė vytis. Prasilenkiant „Audi“ važiavo su trumposiomis šviesomis.

2019-11-10 tarnybiniame pranešime jis įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Nurodė, jog a/m stabdė įjungus švyturėlius ir garsinį signalą. Kadangi a/m nestojo, ją su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu stabdė iš parkos važiavę kolegos. Po to persekiojant, važiuojant apie 180 km./h. greičiu „Audi“ nutolo. Radus a/m ir nustačius savininką, nuvyko į jo gyvenamąją vietą, kur buvusi sesuo atsisakė pateikti duomenis apie jį ( 8-9 l. ).

Liudytoja K. K. – Telšių AVPK patrulė – apie įvykio aplinkybes parodė analogiškai. Taip pat ji nurodė, kad reido metu su kolega L. R. važiavo tarnybine a/m „VW Passat“ paskui ekipažą su „Opel Insignia“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ribose „Opel“ ekipažas, įjungęs švyturėlius, stabdė priešas lyg tai su trumposiomis šviesomis atvažiuojančią a/m, ši iš pradžių sumažino greitį, po to nesustojusi nuvažiavo toliau. Prieš prasilenkiant su šia /am jie taip pat ją stabdė, įjungę švyturėlius, bet ji vėl nestojo. Tada jie pasisuko ir pradėjo vytis nesustojusią a/m, kuri pasuko į keliuką link (duomenys neskelbtini) k. ir dingo iš akiračio. Ieškant ją ( nes atitiko valst. Nr. ) rado paliktą užrakintą prie negyvenamo pastato, apie tai pranešė kolegoms. Atvykus antram ekipažui ji su kolege liko prie a/m, o vyrai nuėjo į mišką ieškoti vairuotojo, bet jo nerado. Po to jos ekipažas liko laukti atvykstančio tralo, o kolegos išvažiavo į savininko gyvenamąją vietą.

2019-11-10 tarnybiniame pranešime ji įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) k. apie 50 m. priekyje jų važiavusi „(duomenys neskelbtini)“ stabdė atvažiuojantį automobilį, įjungus švyturėlius ir garsinį signalą, bet vairuotojas padidino greitį ir bandydamas pabėgti nuvažiavo link (duomenys neskelbtini); tada apsisukę abu ekipažai jį vijosi ( 5 l. ).

Stabdant a/m ir prasilenkiant nei vairuotojo, nei kitų aplinkybių ( kiek žmonių joje, kt. ) nematė. Tik a/m radimo vietoje pamačiusi savininko nuotrauką informacinėje sistemoje, V. J. pasakė, kad jis panašus į vairuotoją.

Liudytojas L. R. – Telšių AVPK patrulis – parodė analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad stabdoma „Audi“ – tamsios spalvos universalas – važiavo su artimosiomis šviesomis. Spėjo pamatyti tik jos numerio raides (duomenys neskelbtini), joje žmonių nepamatė. Pagal pėdsakus žolėje matė, kad vairuotojas nubėgo į mišką. Jo su kolega ieškojo, bet nerado.

Liudytojas S. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). R. A. pažįsta, anksčiau pas jį yra kapojęs malkas. Įvykio dieną ( datos nepamena, buvo šeštadienis ) apie 09 val. R. A. jį parsivežė į savo sodybą, esančią maždaug už 1 km. nuo (duomenys neskelbtini), kapoti malkų, o pats kažkur išvažiavo. Vakare baigęs darbą, nesulaukė grįžtančio R. A.. Pats mobiliojo ryšio telefono neturėjo pasiėmęs, sodyboje kitų žmonių nebuvo, todėl sugalvojo važiuoti namo su kieme buvusia a/m „Audi A6“, kurios užvedimo rakteliai buvo viduje. Apie tai su R. A. kalbėjęs nebuvo ir jo leidimo negavo. Įsėdęs į a/m išvažiavo namo. Važiavo pro (duomenys neskelbtini), vėliau „ant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)“ ( cituojama ) prasilenkė su vienu policijos automobiliu, tačiau be įjungtų švyturėlių; jo policininkai nestabdė ir nesivijo. Važiuojant prietaisų skydelyje užsidegė raudona lemputė. Bijodamas toliau važiuoti, kad nesugadintų variklio, pasuko į šalutinį keliuką link „(duomenys neskelbtini)“ ( taip nurodė ) kaimo, sustojo negyvenamoje sodyboje prie sudegusio namo, užrakino a/m ir pėsčias keliu ėjo link namų. Po kurio laiko sustojusi kažkokia a/m jį pavežė ir namo grįžo apie 02 val. nakties.

Vairuotojo teisių nėra įgijęs, bet vairuoti moka, anksčiau buvo baustas už vairuojant padarytus pažeidimus. Nurodyti maršruto, kuriuo iš R. A. sodybos reikėtų važiuoti iki jo namų, negali. Važiavo normaliu greičiu, nuo policininkų nebėgo, nes jie jo nesivijo. Nurodyti savo mobiliojo telefono numerio negali. Pripažįsta, kad tuo metu ir atvykus į apklausą policijoje jo plaukai buvo tokio ilgo, kaip nuotraukoje ( 63 l. ). Svetimos kaltės neprisiima, tą vakarą R. A. „Audi“ be savininko žinios pasiėmė ir vairavo jis.

2019-11-11 ( taip tekste, faktiškai 11-14 d. ) paaiškinime jis įvykio aplinkybes nurodė panašiai. Nurodė, jog R. A. jį pasiėmė apie 12-13 val. R., a/m pasiėmė antrą ar trečią kartą. Važiuojant link namų užsidegė tepalų lemputė. Tuo pačiu metu pravažiavo vienas policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir be garsinio signalo, bet jo nestabdė ir paskui jį nevažiavo. Tada nuvažiavo į kaimą, kurio pavadinimo nežino, ir sodyboje, kurios savininkų nepažįsta, pastatęs užrakintą a/m, ėjo keliu. Visą laiką važiavo vienodu apie 60 km/h greičiu. Atstumas nuo pagrindinio kelio iki sodybos, kur paliko a/m, apie 50 m. ( 12-13 l. ).

Liudytojas D. L. parodė, kad yra R. A. draugas, gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ( datos neprisimena, buvo maždaug prieš 1,5 mėn. iki apklausos, šeštadienis ) R., su savo žydros spalvos „Audi“ atvažiavo apie 19 val., o išvažiavo apie 21.30 val. Jie visą tą laikotarpį kartu buvo (duomenys neskelbtini).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. A. buvo šaukiamas atvykti į Telšių AVPK AN protokolo surašymui 2019-11-11 13.30 val. ( 3, 4 l. ), tačiau atvyko 11-14 d. su S. S. ir abu pateikė paaiškinimus ( 12-13, 14 l. ). Telšių AVPK vyr. specialistės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-11-14 apžiūros metu užfiksuota, jog automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, jame draudžiamų daiktų nerasta, dėl netinkamo paviršiaus ( taip tekste ) jo viduje nuimti pirštų antspaudų nepavyko. 2019-11-15 pakartotinai apžiūrint konstatuota, kad a/m skydelyje informacijos apie tepalų trūkumą nėra ir minėta lemputė nedega ( 10-11 l. ).

2019-11-09 vakare (duomenys neskelbtini), sodybos kieme rastas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje nufotografuotas ( tik išorė – 31-34 l. ) ir išvežtas priverstiniam saugojimui ( 15-16 l. ). Jis priklauso R. A. ( 17-19 l. ), buvo draustas privalomuoju draudimu ( 20 l. ), tech. apžiūra galiojanti ( 21 l. ). 2019-11-14 apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis neapgadintas, jame draudžiamų daiktų nerasta ( 23-24 l. ), jis fotografuotas ( 35-45 l. ) darytas vaizdo įrašas ( diskas Nr. 3, 50 l. ). Papildomai apžiūrint 11-15 d. nurodoma, kad priekinės dalies valdymo skydo detalės yra plastmasinės, dengtos valymo priemonėmis, ant kurių yra dulkių sluoksnis. Salono apžiūros metu ant daktiloskopavimui tinkamų detalių tinkamų identifikavimui pėdsakų neišryškinta ( 24-26 l. ).

Automobilis pagal 2019-11-14 prašymą ( 22 l. ) grąžintas savininkui R. A. ( 27 l. ).

Geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašai ( 91 l. ) ir fotonuotraukos ( 98-109 l. ) patvirtina, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervažą kirto 11-09 d. 20.00 val. ( link (duomenys neskelbtini) ), 20.07 val. ( link (duomenys neskelbtini) ) ir pakartotinai 20.31 val. ( link (duomenys neskelbtini) ); jokių duomenų apie vairuotoją neužfiksuota.

Vaizdo kameros E1888 ( t. y. „Opel Insignia“ ) įraše ( filmuojamas a/m vidus, 62 l. ) užfiksuota, kaip automobiliui važiuojant įsijungia besikartojantis garsinis signalas ( galimai įjungtų švyturėlių – 20.32.52 ), maždaug nuo to momento įraše neaiškiai matyti besikeičiantis ( kaip mirksint švyturėliams ) apšvietimas lauke; a/m prasilenkia su priešais atvažiuojančia a/m ( 32.57 ), tuo momentu praktiškai sustodamas, girdėti sakant „kas čia buvo“ ( vyriškas balsas ) ir „bėga, varom“ ( moteriškas balsas ); automobilis apsisuka ( 33.07 ), pasigirsta ( 33.14 ) besitęsiantis sirenos garsas; važiuojant matyti besikeičiantis ( kaip mirksint švyturėliams ) apšvietimas lauke; sirenos garsas dingsta ( 34.16 ); vėliau girdėti „ten audinė buvo“ ( moteriškas balsas – 35.26 ), „jie matė numerius daugmaž“ ( moteriškas balsas – 36.38 ). Kitos įrašo aplinkybės detaliai neaptariamos kaip neturinčios didesnės įrodomosios reikšmės.

Vaizdo kameros E1888 įraše ( filmuojamas vaizdas prieš a/m, diskas Nr. 2, 50 l. ) užfiksuota, kad automobilis važiuoja per gyvenvietę, sumažina greitį, atsiranda besikartojantis švytėjimas lauke ( kaip švyturėlių – 32.50 ), prieš atvažiuojantį automobilį pasuka truputį kairiau, prieš dešinėje kelio pusėje matomą daugiabutį trumpam sustoja ties vidurio linija ( 32.56 ), automobiliui pravažiavus, įvažiavęs į keliuką prieš daugiabutį, apsisuka ( 34.06 ), važiuodamas pasiveja kitą automobilį su mirksinčiu švyturėliu ( maždaug 33.20 ), jį pristabdžiusį aplenkia ( 34.05 ), apsisuka, pasuka į šoninį keliuką ( 34.20 ) ir važiuoja paskui aplenktąjį automobilį, po to apsisuka ( 36.40 ) ir važiuoja atgal.

Vaizdo kameros CAM1 ( t. y. „VW Passat“ ) įraše ( filmuojamas a/m vidus, 62 l. ) užfiksuota, kad įrašas prasideda 20.32.01, matyti stovinčiame automobilyje vairuotojas ( vyras ), ant priekinės keleivio sėdynės žmonių nematyti; matyti besikeičiantis ( kaip mirksint švyturėliams ) apšvietimas lauke. A/m prasilenkia su priešais važiuojančia a/m ( 32.31 ), ant keleivio sėdynės pasirodo moteris, pasigirsta muzikos garsas, a/m pajuda. Pavažiavusi a/m sustoja, pareigūnai išlipa ( 33.25 ).

Vaizdo kameros CAM2 įraše ( filmuojamas vaizdas prieš a/m, diskas Nr. 1, 60 l. ) užfiksuota, kad stovintis automobilis pradeda važiuoti; važiuojant priekyje pasimato mirksinčios šviesos ( kaip švyturėlių – 32.55 ), prieš atvažiuojančią a/m automobilis žymiai kerta vidurio liniją ir sustoja ( 33.06 ), bet minėtas automobilis pravažiuoja tolyn. Tada filmuojanti a/m apsisuka ( tuo metu ant pastato sienos matyti mirksinčių šviesų atšvaitai - 33.14 ), važiuoja keliu ( akivaizdžiai dideliu greičiu, kas matyti įraše ), pasuka į šoninį keliuką ( 34.19 ) ir pavažiavusi sustoja už namo be stogo ( 39.25 ).

Aukščiau aptarti įrodymai ( visų pirma – policijos automobilių vaizdo įrašai, kurie vertinami kaip nenuginčijami įrodymai, taip pat keturių policijos pareigūnų parodymai ) patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 09 d. 20.32 val. ( laikas nustatomas pagal automobilio vaizdo įrašų duomenis - kai automobilis sustojo gyvenvietės teritorijoje ties vidurio linija ) Telšių AVPK pareigūnas K. M., vairavęs tarnybinį automobilį „Opel Insignia“, akivaizdžiai ( su iš anksto įjungtais švyturėliais, sustodamas prie pat kelio vidurio linijos ) stabdė priešais atvažiuojantį automobilį, kuris nesustodamas nuvažiavo toliau. Iš karto po to ( 20.33 val. ) ten pat patį automobilį analogiškai ( įjungęs švyturėlius, sustodamas net aiškiai kirtęs vidurio liniją ) stabdė paskui važiavęs tarnybinį „VW Passat“ vairavęs L. R.. Automobiliui nesustojus jį abu policijos ekipažai vijosi, tačiau nepavijo, netrukus ( 20.39 val. ) rado stovintį (duomenys neskelbtini) kaime, prie namo be stogo. Tada nustatyta, kad tai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojo S. S. versija ( čia vertinama tik tuo aspektu, jog prasilenkiant policija jo nestabdė ir nesivijo ) akivaizdžiai prieštarauja neginčytinai nustatytoms aplinkybėms ( jog a/m buvo stabdoma dviejų ekipažų, bėgo nuo jų dideliu greičiu, kt. ), todėl vertinama kritiškai ir detaliau neaptariama.

Šie įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad a/m „Audi“ vairuotojas nepakluso teisėtam ( vykdant reidą ), aiškiai išreikštam ir Lietuvos ANK 426 str. 6 d. nustatytą tvarką atitinkančiam ( sustojus viduryje kelio ir įjungus dviejų tarnybinių policijos automobilių švyturėlius - švieslentes ) uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl jo veiksmai atitinka Lietuvos ANK 426 str. 5 d.

Pagrindinis ginčas byloje kyla dėl „Audi“ vairavusio asmens. Nustatyta, kad automobilis priklauso R. A., kuris juo faktiškai naudojasi. Šis teigia, kad a/m vairavo S. S., kuris tai patvirtina. Tokia jų versija vertinama kritiškai kaip R. A. bandymas išvengti atsakomybės dėl sekančių motyvų.

Liudytoja V. J. iš karto ( 11-09 d. tarnybinis pranešimas - 6 l. ) nurodė, kad „vairuotojas buvo vyresnio amžiaus vyras, plikai skusta galva“. Apklausta teismo posėdyje ji papildė, kad vairuotojas pagal nuotrauką duomenų bazėje buvo labai panašus į a/m savininką ( t. y. R. A. ); ar tai tas pats asmuo, kategoriškai patvirtinti negali. Ši liudytoja yra tarnybines pareigas atlikusi policijos pareigūnė, nepažinojusi R. A., todėl netikėti jos parodymais pagrindo nėra. S. S. ir R. A. išvaizda ( žr. nuotraukas – 63 l. ) yra tiek skirtinga, kad juos supainioti vargu ar būtų įmanoma ir liudytojos vairuotojo apibudinimas ( dėl sąvokos „vyresnio amžiaus“ įvertintinas jos ir R. A. amžiaus skirtumas ) akivaizdžiai atitinka R. A. išvaizdą.

Vaizdo įraše ( aprašytas aukščiau - diskas Nr. 2, 50 l. ) aiškiai matyti, jog „Audi“ stabdymo momentu „Opel Insignia“ buvo sustojęs prie pat kelio vidurio linijos; „Audi“ pro jį pravažiavo lėtai, su trumposiomis šviesomis; apšviestoje vietoje ( kelio kairėje, t. y. „Audi“ pusėje, švietė eilė gatvės apšvietimo lempų ). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą ( kaip teigia R. A. atstovė ), jog liudytoja negalėjo matyti vairuotojo.

Paties R. A. versija paaiškinime ( 14 l. ) yra nekonkreti ( „buvau išvykęs su a/m, kurios numerių neprisimenu“ ... „užtrukau“ ... „11-10 pastebėjau, kad a/m nėra kieme“, kt., t. y. iš jos neįmanoma suprasti, kur tuo metu jis buvo ) ir logiškai nepaaiškinama ( pvz., kodėl jis nenurodė buvęs (duomenys neskelbtini) pas D. L., dėl ko šio liudytojo parodymai teisme vertinami kaip nepatikimi ). Teisme jis atsisakė pateikti paaiškinimą ir atsakinėti į klausimus, todėl nei šios versijos, nei kitų reikšmingų aplinkybių – susijusių su mobiliojo ryšio telefonų naudojimu ( detaliau neaptariama ), su važinėjimu per geležinkelio pervažą ir pan. – ištirti nėra galimybės.

Kaip teisingai pažymėjo R. A. atstovė, kaltinamas asmuo turi teisę neduoti parodymų ar net meluoti ir tai savaime nelaikoma kaltės įrodymu ( Lietuvos ANK 567 str. 3 d. ). Tačiau kartu teismas pažymi, kad jo paaiškinimas vertinamas visų įrodymų kontekste konstatuojant, kad tiriamo įvykio metu asmens teigiamas jo buvimas kitoje vietoje neparemtas jokiais įrodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jo žinomas mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas ( pvz., 11 l. ), sesuo atsisakė apie jį pateikti bet kokią informaciją, o jis pats viešai pasirodė tik po dviejų dienų ( 11-11 d. ).

Pagrindinis ( ir faktiškai – vienintelis ) R. A. kaltę neigiantis įrodymas yra S. S. parodymai. Aukščiau minėta, kad dalis jo versijos ( jog policininkai jo nestabdė ir nesivijo ) yra neginčijamai paneigta vaizdo įrašais ir policijos pareigūnų parodymais. Tačiau taip pat kritiškai vertinama ir teoriškai galima versija, kad jis vairavo a/m, bet bėgo nuo policininkų, tik to nepripažįsta, dėl sekančių motyvų.

Nėra jokių duomenų, kad R. A. anksčiau kada nors bet kokiomis aplinkybėmis būtų leidęs automobiliu naudotis S. S. ( nors šis taip teigia ). Jų nurodyti nelygiaverčiai tarpusavio santykiai ( jie nėra nei giminės, nei draugai, S. S. nurodo R. A. sodyboje tik kartais dirbdavęs pagalbinius darbus ) neduoda pagrindo manyti, kad S. S. be savininko leidimo būtų drįsęs pasinaudoti automobiliu, o juo labiau – jam taip padarius R. A. reaguotų taip, kaip teigia daręs šioje byloje ( neradęs automobilio kieme, nesikreipė į policiją ir net nesusisiekė su S. S. tol, kol apie įvykį jam nepranešė policininkai ).

Vieši duomenys ( maps.lt – 93-97 l. ) patvirtina, kad tariamai važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) k. ( R. A. sodybos ) į (duomenys neskelbtini) k. ( į namus ) vairuotojas pasirinko kelią ne link (duomenys neskelbtini), o link (duomenys neskelbtini) ( t. y. faktiškai į priešingą pusę - 94 l. ). Teismo posėdyje S. S. taip pat negalėjo nurodyti nei maršruto, kuriuo reikėtų važiuoti namo iš (duomenys neskelbtini), nei kuriuo reikėtų važiuoti pro (duomenys neskelbtini), nei kaip tariamai grįžo namo, palikęs a/m. Tai įrodo, kad jis visiškai nesiorientuoja tose vietovėse.

Be to, jis nurodė, kad su vienu ( nors „Audi“ stabdžiusių dviejų ekipažų nepamatyti buvo neįmanoma ) policijos automobiliu prasilenkė ant „(duomenys neskelbtini)“ ( kuris yra (duomenys neskelbtini) kryptimi toliau, nei „Audi“ pasuko link (duomenys neskelbtini) k. ), automobilį paliko sodyboje už 50 m. nuo pagrindinio kelio ( 12 l., nors automobilis paliktas už keleto kilometrų ), nes užsidegė tepalo lemputė ( kuri patikrinus nedegė – 11 l., kt. ). Taip pat jis nurodė a/m palikęs sodyboje, kurios savininkų nepažįsta ( 12 l., nors neginčijama, kad sudegęs namas buvo net be stogo, t. y. negyvenamas, dėl ko savininko klausimas beprasmis ), nenurodė keleto kartų važiavimo per geležinkelio pervažą ir kt., t. y. jam yra nežinomos esminės įvykio aplinkybės, kurių tikrasis vairuotojas negali nežinoti.

Gi kitos aplinkybės – jam akivaizdžiai nežinomo kaimo įvardinimas „(duomenys neskelbtini)“ ( faktiškai – (duomenys neskelbtini) ), atvykimas į teismo posėdį visiškai nusikirpus ( nors pripažino 11-14 d. apklausoje pas policijos pareigūnę buvęs maždaug tokio ilgumo plaukais, kaip nuotraukoje – 63 l. ) – tik patvirtina, kad liudytojas kaip įmanoma stengiasi prisiderinti prie byloje žinomos informacijos apie įvykį su tikslu prisiimti kaltę. Pažymėtina, kad jis, kaip ir R. A., faktiškai atsisakė pateikti duomenis apie savo mobiliojo ryšio telefoną ( 69 l. ), taip užkirsdamas kelią objektyviam jo versijos patikrinimui. Be to, automobilio vidaus apžiūros duomenys patvirtina, kad jis buvo ne tik kruopščiai išvalytas, bet ir galimai padengtas specialia priemone, trukdančia pirštų pėdsakų fiksavimui ( o sunku įsivaizduoti, kaip įprastinėmis sąlygomis būtų galėję nelikti vairuotojo pirštų pėdsakų ).

Duomenys apie administracinį baustumą ( 74-90 l. ) patvirtina, kad S. S. yra baustas už tai, kad vairuodamas a/m 2018-02-07 sukėlė eismo įvykį ir pasišalino ( 84-85 l. ), 2018-05-24 viršijo leistiną greitį beveik 50 km/h ( 83-84 l. ) ir 2018-07-31 sukėlė eismo įvykį ( 82-83 l. ). Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota asmens kaltė yra preziumuojama. Šie duomenys turėtų patvirtinti, jog asmuo tikrai vairuoja automobilius ir, neturėdamas tam teisės, geba važiuoti itin dideliu greičiu ( nes nubaustas už vairavimą 149 km/h greičiu ). Tačiau šioje byloje, esant teismo išskirtinėmis pripažįstamoms aplinkybėms, nesivadovaujama aukščiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis dėl sekančių motyvų. Kadangi šią bylą nagrinėjantis teismas negali revizuoti kitų institucijų priimtų procesinių sprendimų, vertinamos tik aplinkybės, susijusios su faktu, jog automobilius vairavo S. S.. Jei bylose Nr. 1552-18 ( neaišku, kaip jo žinion pateko a/m, kito a/m vairuotoja nenurodė, jog tikrai vairavo jis ) ir Nr. 531/2018 ( pasišalinus eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui po kurio laiko paaiškėja, kad vairavo S. S., prieš keletą valandų iki eismo įvykio nusipirkęs apgadintą a/m – 2, 25 l. ) jos kelia abejonių, tai remdamasis byloje Nr. 1488-2018 papildomai pateiktomis nuotraukomis ( 117-119, 120-121 l. ) teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, be papildomo tyrimo įstatymo nustatyta tvarka ( proceso atnaujinimo ir pan. ) konstatuoja, jog nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo akivaizdžiai ne S. S., kuris vėliau prisiėmė kaltę. Todėl visus administracinio baustumo duomenis teismas vertina tik kaip įrodymą, kad S. S. ne pirmą kartą prisiima kaltę dėl kitų asmenų padarytų pavojingų KET pažeidimų, taip padėdamas pažeidėjams išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad visos jam paskirtos baudos nebuvo išieškotos, nes jis turto galimai neturi ( 72 l. ), taip pat neturi teisės vairuoti, dėl ko bet kokių sankcijų pritaikymas jam faktiškai nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes ( S. S. versiją, duomenis apie jo asmenybę, kt. ) teismas konstatuoja, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo, tik savo galimybių ir jam pateiktos informacijos ribose bando prisiimti kaltę, siekdamas padėti tikrajam vairuotojui išvengti atsakomybės.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ( Lietuvos ANK 569 str. 5 d. ). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip materialinės tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje byloje asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis ( nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai iš karto po to asmuo nėra sulaikomas ) lemia, kad vairuotojo kaltė itin retais atvejais gali būti įrodyta taip vadinamais nenuginčijamais ( pvz., vaizdo įrašais, nuotraukomis, vairavusios asmens sulaikymu ir pan. ), o ne vertinamaisiais įrodymais. Sutikdamas su R. A. atstovės argumentu ( kad atskirų nenuginčijamų R. A. kaltės įrodymų nėra ), teismas visgi aukščiau aptartų įrodymų ( duomenys apie a/m savininką, policijos pareigūnės nurodomas vairuotojo akivaizdus panašumas į savininką, jo nenurodymas savo buvimo vietos įvykio metu, kaltę prisiėmusio liudytojo parodymų neteisingumas, kt. ) visumą laiko pakankama konstatuoti, kad įvykio metu jam priklausantį automobilį „Audi“ vairavo R. A.. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 426 str. 5 d. ( Lietuvos ANK 567 str. 2 d. ), o kaltinimas tik patikslinamas pagal aptartus įrodymus ( visų pirma – vaizdo įrašus ) inkriminuojant nepaklusimą reikalavimui sustoti nuo pirmojo stabdymo momento iki pasukant į šalutinį kelią link (duomenys neskelbtini) k. ( kai ‚Audi“ atitrūko nuo ją persekiojusių policijos ekipažų, kurie net išjungė garsinius signalus ).

Taip pat konstatuojama, kad liudytojas S. S., prisiimdamas kaltę dėl nepadaryto nusižengimo, galimai davė melagingus parodymus, dėl ko jo veiksmuose gali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos BK 235 str. 1 d., sudėtis, apie tai nutartimi informuotinas prokuroras ( Lietuvos ANK 592 str., pagal įstatymo analogiją Lietuvos BPK 257 str. ).

R. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir aplinkybes - jis vairavo nuosavą ( 18 l. ), tvarkingą ( 19-21 l. ), automobilį, turėdamas tokią teisę ( 28 l. ), neaišku, kodėl vengė patikrinimo, vengdamas sulaikymo tamsiu paros metu važiavo itin dideliu greičiu, keldamas pavojų eismo saugumui, vėliau nepripažino kaltės ir nesigaili, bandė išvengti atsakomybės, pasinaudodamas kaltę prisiėmusiu asmeniu. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėją charakterizuojančią medžiagą – jis yra teistas ( 47-49 l. ), baustas administracine tvarka, bet už nelabai grubius KET pažeidimus ( 46 l. l. ), dirba, jokios kitos jį charakterizuojančios medžiagos nėra. Todėl jam skiriama vidutinio dydžio – 1300 EUR - bauda ( Lietuvos ANK 32, 34 str. ) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat vidutinės trukmės – 4 m. - laikotarpiui ( Lietuvos ANK 28 str., 426 str. 7 d. ) be transporto priemonės konfiskavimo ( Lietuvos ANK 426 str. 8 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos ANK 635 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos ANK 426 str. 5 d. ir nubausti vieno tūkstančio trijų šimtų eurų ( 1300 EUR ) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ( 4 m. ).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis