Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – B. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo B. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. B. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto ir 3 priedo 1.1. papunkčio reikalavimus, lenkė automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, išreikštam naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, ir taip padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju B. S. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, teigia, jog šio nusižengimo jis nepadarė, todėl nubaustas nepagrįstai.

8. Apeliantas B. S. nesutikdamas su skundžiamu nutarimu dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nurodo, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie pasireikštų nepaklusimu teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą skundžiamoje dalyje, netinkamai aiškino ir taikė ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 26, 30 punktų reikalavimus, neteisingai kvalifikavo policijos pareigūnų veiksmus kaip teisėtus, iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas ANK 569 straipsnyje, taip pat padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo skundžiamoje dalyje priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas skundžiamoje dalyje, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

9. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

10. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdymas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas nemažiau nei iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

11. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi tiesioginis ANK uždavinys nėra saugaus eismo reglamentavimas ir jame negali būti detaliai sureglamentuoti visi uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kituose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, KET, žinybiniuose teisės aktuose.

12. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje, be kita ko, numatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, o šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.

13. KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių taisyklių 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.

14. Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija). Policijos patrulis gali sustabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

15. Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

16. Lietuvos Aukščiausias Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas, tačiau, kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018).

17. Instrukcijos 30 punkte yra numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įsijungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.

18. B. S. nubaustas už tai, kad nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos ir garso signalus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir nutarime nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad B. S. vairuojamas automobilis buvo stabdomas įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei specialiuosius garso signalus ir konstatuojama, kad šiuo atveju pareigūnai B. S. vairuojamą automobilį nestabdė nei duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nei per garsiakalbį liepiant sustoti, nei įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Vadinasi, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti B. S. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.

19. Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnyje yra aiškiai apibrėžti policijos veiklos teisiniai pagrindai, kur nedviprasmiškai yra nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais, todėl akivaizdu, kad įstatymas policijos pareigūnams nenumato galimybės savo veikloje naudoti veiksmus ir priemones, kurios nėra reglamentuotos atitinkamais teisės aktais. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad šiuo konkrečiu atveju, policijos pareigūnų veiksmas, t. y. tik įjungimas specialiųjų švyturėlių ir garsinio signalo, neva siekiant sustabdyti konkretų automobilį, negali būti laikomas kaip tinkamas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdas, kadangi toks reikalavimo išreiškimo būdas nėra reglamentuotas jokiuose teisės aktuose ar policijos veiklą nustatančiose instrukcijose.

20. Skundžiamo teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje dėl policijos pareigūnų veiksmų stabdant B. S. vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teigiama, jog vien tai, kad pareigūnai stabdydami pažeidėją įsijungę garsinius signalus papildomai nenaudojo garsiakalbio reikalaudami jį sustoti, negali būti lemiančia aplinkybe daryti išvadą, kad jie elgėsi netinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas yra priešingos nuomonės, nes ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimas žodžiu per garsiakalbį liepti sustabdyti transporto priemonę yra savarankiškas ir konkretus, o ne papildomas veiksmas stabdant transporto priemones. Pažymėtina, kad tokio transporto priemonės stabdymo būdo, kurį pirmosios instancijos teismas nurodo savo nutarimo motyvuojamojoje dalyje, t. y. transporto priemonės stabdymas naudojant tik švyturėlius ir garsinį signalą, jokie teisės aktai nereglamentuoja.

21. Taigi ta aplinkybė, kad policijos patruliai A. M. ir A. K. konkrečioje situacijoje nenaudojo kitų nestojusio automobilio stabdymo priemonių, numatytų Instrukcijos 30 punkte (per garsiakalbį nereikalavo sustabdyti transporto priemonę), nėra vien tik formalus Instrukcijos pažeidimas ir sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad pareigūnų reikalavimas sustabdyti B. S. vairuojamą transporto priemonę nagrinėjamu atveju nebuvo aiškiai išreikštas.

22. Be to, teisingai skundžiamame nutarime nurodoma, jog asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn būtina sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Šiuo konkrečiu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. S., tiek duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams 2019 m. rugpjūčio 26 d. pačioje įvykio vietoje, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gatve per galinio vaizdo veidrodėlį tolumoje matė, kad ta pačia kryptimi kaip ir jo vairuojamas automobilis, važiavo policijos automobilis su įjungtais mėlynai/raudonai šviečiančiais švyturėliais, taip pat girdėjo, kad policijos automobilyje buvo įjungtas garsinis signalas, tačiau, kadangi policijos pareigūnai, važiuodami su įjungtais mėlynais/raudonais švyturėliais ir įjungtu garsiniu signalu per garsiakalbį nereikalavo sustabdyti kokias nors konkrečias transporto priemones, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. S., jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nestabdė, nes nemanė, kad tokiu būdu policijos pareigūnai stabdo būtent jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o manė, kad policijos pareigūnai skuba į kokio nors įvykio vietą. Todėl apeliacinės instancijos vertinimu, policijos pareigūnams, pažeidus nustatytą automobilio stabdymo tvarką, t. y. neišreiškus reikalavimo stabdyti konkrečią transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. S. paaiškinimai yra logiški, dėl to nėra pagrindo teigti, jog jis suprato arba turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

23. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

24. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) su administracinio nusižengimo protokolu teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose neva yra užfiksuotos B. S. susirašinėjimo su draugais žinutės telefonu, kurių turinys, Institucijos pareigūnų teigimu, yra glaudžiai susijęs su šiuo konkrečiu įvykiu. Nors į bylą pateiktoje vaizdo medžiagoje ir yra užfiksuota, kad policijos pareigūnas iš B. S. paima jo mobilaus ryšio telefoną ir kažkur nusineša bei liudytoja – policijos pareigūnė A. M., duodama parodymus teisme, patvirtinto, kad iš B. S. įvykio vietoje buvo paimtas vienas telefonas, tačiau iš bylos medžiagos yra aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens telefonas, kuris buvo paimtas policijos pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apžiūrėtas, taip pat iš šio telefono įstatymų nustatyta tvarka nebuvo paimta ir jokia informacija. Šią aplinkybę patvirtina faktai, kad byloje nėra daiktų apžiūros protokolo kaip numato ANK 598 straipsnio 4 dalis, kuris patvirtintų, kad buvo apžiūrimas konkretaus asmens konkretus daiktas ir nėra protokolo, kaip numato ANK 599 straipsnio 4 dalis, kuris patvirtintų, jog iš konkrečiam asmeniui priklausančio konkretaus daikto (telefono) buvo paimta tam tikra informacija. Pažeidus šią nustatytą tvarką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį policijos pareigūnų pateiktų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. S. susirašinėjimo telefonu fotonuotraukų pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimant skundžiamą nutarimą.

25. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, netinkamai aiškino ir taikė ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 30 punktų reikalavimus, iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas ANK 569 straipsnyje, todėl skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimas B. S. administracinio nusižengimo byloje yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto B. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą:

panaikinti nutarimo dalį, kuria B. S. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti.

panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.