- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-1331-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00219-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Žilvinas Jaraminas, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- M. O., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybė
- Ieškovas
- T. L., J. C.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Žilvino Jaramino, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. C. ir trečiojo asmens M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovių T. L. ir J. C. patikslintą ieškinį atsakovei A. C. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir teisės pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre be notariškai patvirtintos sutarties pripažinimo, tretieji asmenys M. O., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras ir Vilniaus rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. L. 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (t. 1, b. l. 81–84), prašydama: 1) pripažinti galiojančiu sandorį dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 179), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 262), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 272), perdalijimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SK-588-(14.48.111E) (toliau – ir 2021 m. vasario 15 d. sprendimas); 2) pripažinti jai teisę be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto (toliau – NT) registre apie į Sklypą Nr. 179 jai įregistruotas nuosavybės teises, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu padalijimo būdu pertvarkius Sklypą Nr. 179, Sklypą Nr. 262 ir Sklypą Nr. 272. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. vasario 14 d. rezoliucija.
2. Šį ieškinį ieškovės tikslino 2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. balandžio 2 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė T. L. nurodė, kad 2021 m. vasario mėnesį atliko Sklypo Nr. 179, Sklypo Nr. 262 ir Sklypo Nr. 272 perdalijimą, kurį patvirtino NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu. Minėtu sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti minėtų trijų sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Greita geodezija“ matininko A. B. (toliau – ir Matininkas) parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas (toliau – ir Kadastro duomenų bylos). Ieškovė pažymėjo, kad atlikus perdalijimą J. C. namas atsidūrė ieškovės sklype, o A. C. ir ieškovės ūkiniai pastatai atsidūrė J. C. sklype. J. C. (tuo metu – atsakovė) atsiliepime nurodė, kad pripažįsta ieškovės T. L. ieškinį ir žino ieškinio pripažinimo pasekmes.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. C. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Atsakovė nurodė, kad pagal Matininko parengtą projektą prie J. C. žemės sklypo pridėtas valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastarasis sklypas priklauso M. O., kuri į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nebuvo įtraukta. Pasak atsakovės, Matininko parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas pažeidžia Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 47 punktą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal Matininko parengtą projektą jai priklausantys ūkiniai pastatai yra J. C. suprojektuotame žemės sklype, o ieškovei T. L. priklausanti dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra jai suprojektuotame žemės sklype. Dėl to ateityje gali kilti ginčų ir nesutarimų dėl statinių naudojimo ir eksploatacijos, todėl toks projektas, pasak atsakovės, negali būti realizuojamas.
5. Trečiasis asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime prašė dėl ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. NŽT atsiliepime nurodė, kad 2021 m. vasario 10 d. gavo Sklypo Nr. 179, Sklypo Nr. 262 ir Sklypo Nr. 272 savininkų įgalioto asmens M. O. prašymą pakeisti nustatytus minėtų trijų žemės sklypų kadastro duomenis. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimu minėti žemės sklypai pertvarkyti perdalijimo būdu ir minėtų žemės sklypų kadastro duomenys patvirtinti pagal Matininko parengtas elektronines žemės sklypų Kadastro duomenų bylas (Nr. 1838189, Nr. 1838155, Nr. 1838318), saugomas NT registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. NŽT nurodė, kad minėtas 2021 m. vasario 15 d. sprendimas apskųstas nebuvo.
6. Trečiasis asmuo M. O., prašydama įtraukti ją į bylos procesą atsakovės pusėje, nurodė, kad jos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybiniu laisvos žemės plotu, kuris pagal Matininko projektą priskirtas prie J. C. žemės sklypo. M. O. nurodė, kad ji turi teisę išsipirkti laisvą valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-494/2024 ieškovės ieškinį atmetė.
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino minėto teismo sprendimo dalį ieškinį atmesti dėl antrojo ieškovės ieškinio reikalavimo (pakeisti duomenis NT registre be notariškai patvirtintos sutarties) ir perdavė nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir pasiūlyta ieškovei T. L. patikslinti ieškinį J. C. įtraukiant į bylą ne kaip atsakovę, o kaip bendraieškę ir civilinės bylos nagrinėjimui pateikti bylai NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendime paminėtas visos apimties Kadastro duomenų bylas.
Šalies argumentai
10. 2025 m. balandžio 2 d. ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, prašydamos teismo: 1) pripažinti ir patvirtinti ieškovės T. L. nuosavybės teises į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu nekilnojamąjį daiktą – 0,17 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos); 2) pripažinti ir patvirtinti ieškovės J. C. nuosavybės teises į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu 0,5 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos); 3) pripažinti ieškovėms teisę be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) pakeisti duomenis NT registre apie jų nuosavybes teises NŽT 2021 m. vasario 15 d. sprendimu padalijimo būdu pertvarkius tris nekilnojamuosius daiktus. Patikslintą ieškinį ieškovės grindė iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais pradiniame ieškinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. sprendimu nusprendė ieškovių J. C. ir T. L. patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovės T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 48SK-588-(14.48.111E) pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) ir pripažinti ieškovės T. L. teisę be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) šio sklypo duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre minėto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo ir šio teismo sprendimo pagrindu.
Pripažinti ieškovės J. C. (gimusios (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 48SK-588-(14.48.111E) pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) ir pripažinti ieškovės J. C. teisę be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) šio sklypo duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre minėto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo ir šio teismo sprendimo pagrindu.
Priteisti ieškovei T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 520,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,41 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,41 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas grąžindamas dėl registracijos klausimo bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad turi būti įvertintas atsakovės atsisakymo sudaryti notarinę sutartį pagrįstumas, o siekiant tai įvertinti reikšmingi gali būti byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimai. Atsižvelgdamas į visų bylos proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai, jog ieškovių nuosavybės teisės į minėtus sklypus negalėtų būti įregistruotos be notariškai patvirtintos sutarties, yra nepagrįsti. Atsakovės atsiliepimo į pradinį ieškinį argumentai, kad patenkinus ieškinį ateityje gali kilti nesutarimų dėl to, jog atsakovės tam tikri ūkiniai pastatai atsidurs ieškovei J. C. priklausančiame žemės sklype, yra tik atsakovės daroma prielaida, kurią patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pažymėjo, kad minėti ūkiniai statiniai ir iki naujų (tikslių) kadastrinių matavimų atlikimo buvo ne atsakovei priklausančio sklypo teritorijoje (t. 1, b. l. 124–125). Atsakovės bei trečiojo asmens M. O. argumentai dėl valstybinės žemės, neva neteisėtai prijungtos prie ieškovės J. C. sklypo, kaip minėta, nebuvo įrodyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė A. C. ir trečiasis asmuo M. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovių T. L. ir J. C. ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovių T. L. ir J. C. ieškovei A. C. ir trečiajam asmeniui M. O. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą faktiškai dėl naujo ieškinio reikalavimo, nors ir grindžiamo iš esmės analogiško turinio pradiniam ieškiniui aplinkybėmis ir motyvais bei įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamoje nutartyje padarė išvadas, nepagrįstas byloje esantiems įrodymams ir net prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės J. C. ieškinio reikalavimą (pripažinti ir patvirtinti ieškovės J. C. nuosavybės teises į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu 0,5 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) išėjo už ieškinio ribų, nes vietoj ieškovės J. C. ieškinio reikalavime pripažinti ir patvirtinti teisę į 0,5 ha žemės sklypą, skundžiamo sprendimo 25 punkte nurodė, kad tai rašymo apsirikimas ir turi būti nurodyta 0,5295 ha žemės sklypo plotas.
14.3. Pirmosios instancijos teismas faktiškai leido ieškovėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų pertvarkytų perdalijimo (amalgamacijos) būdu kadastro duomenis, nors tarp žemės sklypų savininkų nebuvo susitarimo dėl žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimus, nes faktiškai sukūrė žemės sklypų savininkams teises ir pareigas, dėl kurių jie apskritai nebuvo susitarę.
14.4. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu buvo panaudotas 0,0565 ha (565 kv. m) laisvos valstybinės žemės plotas. Ieškovės J. C. žemės sklypas padidėjo 0,0295 ha, atsakovės A. C. žemės sklypas padidėjo 0,0270 ha, ieškovės T. L. žemės sklypo plotas nepasikeitė ir liko 0,17 ha. Nurodytas aplinkybes patvirtina civilinei bylai pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kadastro žemėlapio išrašai ir UAB „Greita Geodezija“ parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos.
14.5. Pirmosios instancijos teismas netikrino ir nevertino nurodytų įrodymų ir dėl jų sprendime nepasisakė ir nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės bei trečiojo asmens M. O. argumentai dėl valstybinės žemės, neva neteisėtai prijungtos prie ieškovės J. C. sklypo, nebuvo įrodyti (sprendimo 25 ir 27 punktai). Pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama tik NŽT atstovės ir matininko A. B., kuris ir parengė žemės sklypų pertvarkymo perdalijimo (amalgamacijos) būdu projektą, paaiškinimais ir visiškai nevertino valstybės įmonės VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis. Pažymėtina, kad matininkas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypų plotai padidėjo, nes šalia buvo laisvos žemės.
14.6. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
14.7. Nei žemės sklypo savininkai, nei matininkas A. B. neprašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo prijungti laisvos valstybinės žemės plotą rengiant privačių žemės sklypų pertvarkymo perdalijimo (amalgamacijos) būdu projektą.
14.8. Nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad atsakovės atsiliepimo į pradinį ieškinį argumentai, kad patenkinus ieškinį ateityje gali kilti nesutarimų dėl to, jog atsakovės tam tikri ūkiniai pastatai atsidurs ieškovei J. C. priklausančiame žemės sklype, yra tik atsakovės daroma prielaida, kurią patvirtinančių duomenų byloje nėra (sprendimo 27 punktas). Pateikta civilinei bylai UAB „Greita Geodezija“ parengta J. C. žemės sklypo kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pagal parengtą projektą J. C. žemės sklype yra J. C. (J. C.) (teisių perėmėja atsakovė A. C.) trys nekilnojamojo turto statiniai: kiemo rūsys, unikalus Nr. 4196-7013-0078; sandėlis, unikalus Nr. 4196-7013-0080; tvartas, unikalus Nr. 4196-7013-0036. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir ieškovės ieškinyje. Rengiant žemės sklypų pertvarkymo perdalijimo (amalgamacijos) būdu projektą nebuvo susitarimo dėl atsakovei A. C. priklausančio nekilnojamojo turto, kuris patenka į ieškovės J. C. žemės sklypą, naudojimo tvarkos ir sąlygų.
Atsiliepimas
15. Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese pagal pridedamą sąskaitą, iš viso 2 000 Eur.
16. Ieškovės atsiliepime nurodo, kad apeliantės, skųsdamos pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės T. L. patenkintų reikalavimų atžvilgiu, nepateikia jokių teisinių argumentų, nenurodo jokių byloje esančių įrodymų, kurie pagrįstų teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šios ieškovės atžvilgiu. Nesant suformuluoto apeliacinio skundo pagrindo, nėra pagrindo laikyti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu ieškovės T. L. atžvilgiu (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).
17. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinio reikalavimo patikslinimas nereiškė naujo ieškinio reikalavimo ir atitiko Civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus, buvo galimas, todėl šie apeliantės argumentai atmestini. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas leido ieškovėms įregistruoti pertvarkytų amalgamacijos būdu žemės sklypų kadastro duomenis, nors tarp žemės savininkų nebuvo susitarimo dėl žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąlygų ir sukūrė teises ir pareigas, dėl kurių jie nebuvo susitarę. Priešingai, susitarimas buvo. Jis buvo sudarytas tarp T. L., J. C. ir ankstesnio žemės sklypo savininko J. C., kurio turtą po jo mirties paveldėjo jo sutuoktinė atsakovė ir apeliantė A. C., tai liudija, kad jie visi trys teikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, pasirašė žemės sklypų planuose, kadastrinių matavimų bylose. 2019 m. vasario 25 dieną T. L. ir J. C. pasirašė taikos sutartį ir pateikė ją civilinėje byloje Nr. e2-329-860/2019, pagal kurios 8 punktą susitarė, kad ateityje sieks geranoriškai atsidalyti joms priklausančiais žemės sklypais bei proporcingai padengs su tuo susijusias išlaidas. Vykdant šį susitarimą paaiškėjo, kad reikia atlikti šių trijų ginčo sklypų amalgamaciją. Atsakovė A. C. žemės sklypą, esantį šio ginčo objektu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įgijo paveldėjimo būdu pagal 2022-06-28 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.2479. Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Remiantis minėto 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalimi atsakovė A. C. paveldėjo buvusio savininko teises ir pareigas, iš jų ir pareigą sudaryti sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos. Mirusysis J. C., po kurio mirties ginčo sklypą pagal testamentą paveldėjo atsakovė A. C., buvo jos sutuoktinis, todėl mažai tikėtina, kad ji nedalyvavo, nežinojo ir nebuvo išreiškusi savo nuomonės amalgamacijos procese, dar esant gyvam J. C.
18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą priimti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais pagal byloje surinktus įrodymus bei teismų praktiką.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės patikslintu ieškiniu neprašė Žemės sklypų kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, prašymas teiktas dėl Žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo tik Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Sprendimas dėl perdalijimo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl privačių Žemės sklypų. Nacionalinė žemės tarnyba nėra nė vieno iš ginčo Žemės sklypų patikėtinė. Nacionalinė žemės tarnyba nėra ginčo, kilusio tarp ieškovių ir atsakovės, dalyvė.
20. Atsiliepime nurodoma, kad sutiktina su Apeliančių nurodyta aplinkybe, kad rengiant Žemės sklypų perdalijimo projektą nebuvo susitarimo dėl atsakovei A. C. priklausančio anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto, kuris patenka į ieškovės Janinos C. Žemės sklypą Nr. 272, naudojimosi tvarkos ir sąlygų. Tačiau pažymėjo, kad tokio susitarimo rengiant Žemės sklypų perdalijimo projektą ir atliekant Žemės sklypo Nr. 262 kadastrinius matavimus ir negalėjo būti, nes atsakovė A. C. Žemės sklypą Nr. 262 nuosavybės teise valdo tik nuo 2022-06-29 (J. C. teisių perėmėja).
21. Atsiliepime nurodoma, kad, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad patenkinus ieškinį ateityje gali kilti nesutarimų dėl atsakovei A. C. priklausančių statinių, esančių Žemės sklype Nr. 272, naudojimosi tvarkos ir sąlygų, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir išsakyta tik blanketinė pozicija, todėl nėra galimybės nei paneigi, nei pritarti Apeliančių išsakytai pozicijai. Atsakovė A. C. turi pareigą nurodant faktinę aplinkybę ją pagrįsti įrodymais. Nesutikdamos su Teismo sprendimu Apeliantės teigia, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu buvo panaudotas 0,0565 ha (565 kv.m) laisvos valstybinės žemės plotas. Ieškovės J. C. žemės sklypas padidėjo 0,0295 ha, atsakovės A. C. žemės sklypas padidėjo 0,0270 ha, ieškovės T. L. žemės sklypo plotas nepasikeitė ir liko 0,17 ha. Nurodytas aplinkybes patvirtina į civilinę bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kadastro žemėlapio išrašai ir UAB „Greita Geodezija“ parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Pirmosios instancijos teismas netikrino ir nevertino nurodytų įrodymų ir dėl jų sprendime nepasisakė bei nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės bei trečiojo asmens M. O. argumentai dėl valstybinės žemės, neva neteisėtai prijungtos prie ieškovės J. C. sklypo, nebuvo įrodyti (sprendimo 25 ir 27 punktai). Pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama tik NŽT atstovės ir matininko A. B., kuris ir parengė žemės sklypų pertvarkymo perdalijimo (amalgamacijos) būdu projektą, paaiškinimais ir visiškai nevertino valstybės įmonės VĮ Regįstrų centras Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis. Pažymėtina, kad matininkas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypų plotai padidėjo, nes šalia buvo laisvos žemės.“ Nurodo, kad „Nei žemės sklypo savininkai, nei matininkas A. B. neprašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo prijungti laisvos valstybinės žemės plotą rengiant privačių žemės sklypų pertvarkymo perdalijimo (amalgamacijos) būdų projektą.“
22. Atsiliepime nurodoma, kad Kadastro nuostatų 21 punkte (teisės akto redakcija, galiojusi tvirtinant Žemės sklypų kadastro duomenis) nurodyta, kad „<...>Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.<...>“. Pažymėjo, kad Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl jie nėra tikslūs ir yra galimos paklaidos, atsiradę neatitikimai juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Šiuo atveju atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus ieškovės Janinos C. Žemės sklypo Nr. 272 plotas padidėjo 0,0295 ha, atsakovės A. C. Žemės sklypo Nr. 262 plotas padidėjo 0,027 ha leistinose ribose, o ieškovės T. L. Žemės sklypo Nr. 179 plotas apskritai nepadidėjo.
23. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodo, kad apeliančių argumentai dėl pertvarkymo projekto rengimo metu panaudotos 0,0565 ha (565 kv. m) laisvos valstybinės žemės yra deklaratyvūs, nėra pateikta įrodymų šiems jų argumentams pagrįsti. Tai, kad atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus žemės sklypų plotai padidėjo, nesudaro pagrindo Apeliančių nepagrįstoms išvadoms, jog prie ieškovei J. C. priklausančio Žemės sklypo Nr. 272 prijungtas įsiterpusios valstybinės žemės plotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovių J. C. ir T. L. patikslintas ieškinys.
27. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą faktiškai dėl naujo ieškinio reikalavimo, nors ir grindžiamo iš esmės analogiškomis pradiniam ieškiniui aplinkybėmis ir įrodymais, netinkamai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus bei teismas, tenkindamas ieškovės J. C. reikalavimus, išėjo už ieškinio ribų, nes vietoj teisių patvirtinimo į 0,5 ha žemės plotą, patvirtino į 0,5295 ha. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas leido ieškovėms įregistruoti pertvarkytų amalgamacijos būdu žemės sklypų kadastro duomenis, nors tarp žemės savininkų nebuvo susitarimo dėl žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąlygų ir sukūrė teises ir pareigas, dėl kurių jie nebuvo susitarę. Teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu buvo panaudotas 0,0565 ha laisvos valstybinės žemės plotas, ieškovės J. C. žemės sklypas padidėjo 0,0295 ha, atsakovės A. C. žemės sklypas padidėjo 0,0270 ha, ieškovės T. L. žemės sklypo plotas nepasikeitė ir liko 0,17 ha.
28. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl patikslinto ieškinio priėmimo pagrindų, ieškinio ribų peržengimo, įrodymų vertinimo dėl apeliaciniame skunde nurodomos valstybinės žemės bei dėl ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarkos.
Faktinės bylos aplinkybės
29. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas Nr. 179), nuosavybės teise priklauso ieškovei T. L. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 2018-03-12). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas – 0,1700 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
30. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas Nr. 262), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. C. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 2022-06-29). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas – 0,1500 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
31. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas Nr. 272), nuosavybės teise priklauso ieškovei J. C. (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 1997-12-08). Pagal minėto išrašo duomenis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas – 0,5000 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
32. UAB „Greita geodezija“ matininkas A. B. (toliau – Matininkas) 2020-06-22 parengė Žemės sklypo Nr. 179, Žemės sklypo Nr. 262 ir Žemės sklypo Nr. 272 perdalijimo planą M 1:1 000, kurį pasirašė ieškovės T. L., J. C. ir J. C. (teisių perėmėja atsakovė A. C.).
33. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019-10-09 rašte Nr. 48SD-14139-(14.48.136 E.) „Dėl išvados pateikimo“ nurodyta, kad išnagrinėjus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planus, abrisus: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,07?0,5000 = ± 0,0495 ha. Šio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,5295 ha (juridinis plotas – 0,5000 ha) ir neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos; Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,07?0,1700 = ± 0,0289 ha. Šio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,1700 ha (juridinis plotas – 0,1700 ha) ir neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos; Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,07?0,1500 = ± 0,0271 ha. Šio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,1770 ha (juridinis plotas – 0,1700 ha) ir neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.
34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad atlikus tiksliuosius matavimus ieškovės J. C. ir A. C. sklypai padidėja neperžengiant leistinų ribų, o ieškovės T. L. sklypas nepadidėjo. NŽT atstovė taip pat nurodė, kad planas nebūtų patvirtintas, jeigu kokio nors sklypo riba kirstų kokį nors statinį.
35. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020-09-25 rašte Nr. A33(1)-7090 „Dėl Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), perdalijimo projekto derinimo“ nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimo projektas pagal 2020-06-22 parengtą perdalijimo planą suderintas. Rašte nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimo planu nustatoma, kad Žemės sklypo Nr. 179 plotas yra 0,17 ha ir ribos pažymėtos posūkio taškais 2, 3, 6, 7, 8, 2; Žemės sklypo Nr. 262 plotas yra 0,177 ha ir ribos pažymėtos posūkio taškais 3, 4, 5, 6, 3, o Žemės sklypo Nr. 272 plotas yra 0,5295 ha ir ribos pažymėtos posūkio taškais 16, 17, 1, 2, 8, 7, 6, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16.
36. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-12-30 įsakymu Nr. 48FPĮ-528-(14.48.123 E.) „Dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perdalijimo (amalgamacijos) plano patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypo Nr. 179, Žemės sklypo Nr. 262 ir Žemės sklypo Nr. 272, pertvarkytų gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimo planas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu: Žemės sklypo Nr. 179, kurio plotas 0,1700 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio; Žemės sklypo Nr. 262, kurio plotas 0,1770 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio; Žemės sklypo Nr. 272, kurio plotas 0,5295 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (toliau kartu – Žemės sklypai).
37. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 10 d. gavo Žemės sklypų savininkų T. L., J. C. ir J. C. (Žemės sklypo Nr. 262 savininko iki 2022-06-29) įgalioto asmens M. O. prašymus pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Buvęs 0,1500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. C. sutiko su UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. Perdalijimo plano sprendiniais; J. C. įgaliota atstovė M. O. pasirašė 2021 m. vasario 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo paženklintos parodytos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; J. C. įgaliota atstovė M. O. kartu su kitais ginčo sklypų savininkais ir atsakovė J. C. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl jiems nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pagal UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. parengtas Žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas.
38. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 48SK-588-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo perdalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ perdalijimo būdu pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinti minėtų žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal Matininko parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurių Nr. 1838189, Nr. 1838155 ir Nr. 1838318, saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.
39. Žemės sklypo Nr. 272 2021 m. vasario 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo paženklintos-parodytos ieškovei J. C. priklausančio žemės sklypo ribos, pasirašė 2021-02-08 Ieškovės ir trečiasis asmuo M. O. (J. C. įgaliota atstovė).
40. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad laisvos valstybinės žemės ginčo sklypuose nėra.
41. Planą parengęs UAB „Greita geodezija“ direktorius ir matininkas teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, atsakydamas į teismo klausimą dėl šių plotų padidėjimų, nurodė, kad tai yra nedidelis ir leistinas padidėjimas atsižvelgiant į visą permatuotos teritorijos plotą.
42. Apeliantė A. C. nuosavybės teises į buvusio savininko J. C. žemės sklypą įgijo 2022 m. birželio 28 d. paveldėjimo pagrindu.
Dėl apeliaciniame skunde nurodomų civilinio proceso teisės normų pažeidimo
43. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tiek ieškovės T. L. Sklypas Nr. 179, tiek ieškovės J. C. (ieškovės T. L. motinos) Sklypas Nr. 272, tiek ir atsakovės Sklypas Nr. 262 yra suformuoti tik atliekant preliminarius matavimus.
44. Byloje pateikta 2020 m. sausio 14 d. paslaugos sutartis Nr. GG-20200114/1 (toliau – Sutartis), kurioje užsakovais nurodytos ieškovės ir J. C., o rangovu nurodyta UAB „Greita geodezija“, atstovaujama direktoriaus A. B. (Matininko). Sutarties objektu buvo tai, kad rangovas įsipareigojo užsakovų pavedimu parengti žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padalijimo (amalgamacijos) projektą ir geodezinių matavimų bylas. Byloje pateiktas UAB „Greita geodezija“ vadovo ir Matininko parengtas ir 2020 m. birželio 22 d. pasirašytas Žemės sklypų perdalijimo planas M 1:1000 (toliau – ir Sklypų perdalijimo planas) (t. 1, b. l. 33). Jame nurodyta, kad pertvarkomos teritorijos bendras plotas yra 0,82 ha, kurį sudaro 0,17 ha ploto Sklypas Nr. 179, 0,15 ha ploto Sklypas Nr. 262 ir 0,5 ha ploto Sklypas Nr. 272. Iš Sklypų perdalijimo plano matyti, kad jį pasirašė tiek ieškovės, tiek ir J. C.
45. J. C. mirus, atsakovė (jo sutuoktinė) nesutinka su ginčo sklypų, kuriems buvo atlikti tik preliminarūs matavimai, perdalijimo planu.
46. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė ieškovei T. L. per 30 dienų terminą patikslinti ieškinį J. C. įtraukiant į bylą ne kaip atsakovę, o kaip bendraieškę. Paminėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas iš esmės yra kilęs ne tarp A. C. ir ieškovės, o tarp A. C. ir ieškovės motinos J. C., todėl, ieškovei atsisakius tikslinti reikalavimą, teismas nutaria atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti ieškovei tikslinti ieškinį, tikslinant ginčo šalis, t. y. J. C. nurodant ne atsakove, o bendraieške.
47. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą faktiškai dėl naujo ieškinio reikalavimo, nors ir grindžiamo iš esmės analogiško turinio pradiniam ieškiniui aplinkybėmis ir motyvais bei įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 45 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.
48. CPK įtvirtina atvejus, kuriems egzistuojant byloje gali būti taikomas privalomas ar neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Vadovaujantis CPK 43 straipsnio 1 dalimi, ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas) arba to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas). Kadangi CPK nėra reglamentuojama bendraieškio įstojimo į bylą procedūra, tai reiškia, kad jeigu egzistuoja vienas iš CPK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atvejų, kurio pagrindu byloje gali būti taikomas procesinis bendrininkavimas, asmens įstojimo į bylą tvarka turi atitikti bendruosius CPK įtvirtintus reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, CPK 115, 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus procesinių dokumentų turiniui ir formai.
49. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal pradinį ieškinį J. C. buvo įtraukta atsakove, kuri ieškinį pripažino.
50. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Įvertinusi paminėtus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo nagrinėti civilinę bylą tik dėl antrojo ieškovės ieškinio reikalavimo (pripažinti jai teisę be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto (toliau – NT) registre apie į Sklypą Nr. 179 jai įregistruotas nuosavybės teises, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu padalijimo būdu pertvarkius Sklypą Nr. 179, Sklypą Nr. 262 ir Sklypą Nr. 272), nes perdavus bylos dalį nagrinėti iš naujo Civilinio proceso kodekse nėra ribojama teisė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus ir pakeisti šalių procesinę padėtį pagal pradinį ieškinį.
52. Bylos medžiaga įrodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo dalį ir ieškinį atmesti dėl antrojo ieškovės T. L. patikslinto ieškinio reikalavimo – teisės pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre be notariškai patvirtintos sutarties, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 str. 1 dalies 2 p. pagrindu.
53. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
54. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Todėl tuo pagrindu šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai nagrinėjami iš naujo visa apimtimi ir šio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys turi visas CPK numatytas teises ir pareigas, įskaitant ir teisę patikslinti ieškinio pagrindą arba dalyką ir keisti šalių procesinę padėtį.
55. 2024 m. liepos 17 d. nutartimi buvo nutarta civilinę bylą pagal ieškovės T. L. patikslintą ieškinio pareiškimą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu atsakovėms A. C. ir J. C., tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Registrų centras, skirti nagrinėti teismo posėdyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2024 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl bylų neskyrimo teisėjui A. J. ir neišnagrinėtų bylų perskirstymo“ byloje buvo pakeista teismo sudėtis. 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdyje į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti nauji tretieji asmenys ir teismo posėdis atidėtas. 2024 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlyti ieškovei T. L. per 30 dienų terminą patikslinti ieškinį J. C. įtraukiant į bylą ne kaip atsakovę, o kaip bendraieškę ir civilinės bylos nagrinėjimui pateikti bylai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 48SK-588-(14.48.111E) paminėtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. 1838189, 1838155 ir 1838318 (visos apimties).
56. Pažymėtina, kad patikslintas ieškinys pateiktas vykdant pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytą pasiūlymą ieškovei pakeisti atsakovės J. C. procesinę padėtį.
57. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017).
58. Pažymėtina, jog, kai papildomi ar patikslinami ieškinio reikalavimai jau pradėtoje byloje, teismas tokio patikslinto ieškinio priėmimo klausimą visais atvejais sprendžia CPK 141, 45 straipsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į būtinybę teisingai išnagrinėti šalių ginčą.
59. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. ieškovo suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (atsakovams) ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.
60. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 23 punktą).
61. Teismo vertinimu, ieškovių patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas – pripažinti ir patvirtinti ieškovių nuosavybės teises į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu pertvarkytus perdalijimo (amalgamacijos) būdu nurodytus žemės sklypus be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) ir pripažinti joms teisę be notariškai patvirtintos sutarties dėl žemės sklypų pertvarkymo (amalgamacijos) pakeisti duomenis NT registre apie jų nuosavybes teises NŽT 2021 m. vasario 15 d. sprendimu padalijimo būdu pertvarkius tris nekilnojamuosius daiktus. Šios bylos esmė yra atsakovės, tapusios J. C. (Žemės sklypo Nr. 262 savininko iki 2022-06-29) teisių ir pareigų perėmėja, nesutikimas su pateiktais prašymais pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. vasario 10 d. gavo Žemės sklypų savininkų T. L., J. C. ir J. C. (Žemės sklypo Nr. 262 savininko iki 2022-06-29) įgalioto asmens M. O. prašymus pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.
62. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės J. C. reikalavimus, išėjo už ieškinio ribų, nes vietoj teisių patvirtinimo į 0,5 ha žemės plotą, patvirtino į 0,5295 ha, motyvuodamas tai rašymo apsirikimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta ir šios bylos nagrinėjimo esmė yra ta, kad Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl jie nėra tikslūs ir yra galimos paklaidos, atsiradę neatitikimai juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Šiuo atveju atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus ieškovės Janinos C. Žemės sklypo Nr. 272 plotas padidėjo 0,0295 ha, atsakovės A. C. Žemės sklypo Nr. 262 plotas padidėjo 0,027 ha neperžengiant leistinų ribų, o ieškovės T. L. Žemės sklypo Nr. 179 plotas nepadidėjo.
63. Šioje byloje nustačius, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, t. y., ką iš tikrųjų ginčijo ieškovės, kokio rezultato jos siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, nėra pagrindo konstatuoti ieškinio ribų peržengimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nes patikslintas ieškinio reikalavimas buvo formuluojamas dėl ieškovių teisių pripažinti ir patvirtinti ieškovių nuosavybės teisę į pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) nekilnojamąjį daiktą- žemės sklypą, t. y., nurodant konkrečius dydžius – 0,17 ha ir 0,5 ha ploto žemės sklypus.
64. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020-09-25 rašte Nr. A33(1)-7090 „Dėl Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), perdalijimo projekto derinimo“ nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimo projektas pagal 2020-06-22 parengtą perdalijimo planą suderintas. Rašte nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimo planu nustatoma, kad Žemės sklypo Nr. 179 plotas yra 0,17 ha ir ribos pažymėtos posūkio taškais 2, 3, 6, 7, 8, 2; Žemės sklypo Nr. 262 plotas yra 0,177 ha ir ribos pažymėtos posūkio taškais 3, 4, 5, 6, 3, o Žemės sklypo Nr. 272 plotas yra 0,5295 ha ir ribos pažymėtos posūkio taškais 16, 17, 1, 2, 8, 7, 6, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16.
65. Įvertinus patikslinto ieškinio dalyką ir skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį darytina išvada, jog teismas ieškinio ribų neperžengė, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje ieškovių nurodytų žemės sklypų plotų 0,17 ha ir 0,5 ha nurodė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SK-588-(14.48.111E) pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis sprendimas buvo nurodytas 2025 m. balandžio 2 d. patikslinto ieškinio reikalavime teismui, t. y. buvo suformuluotas prašymas pripažinti ir patvirtinti ieškovių nuosavybės teises į NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pertvarkytą perdalijimo (amalgamacijos) būdu nekilnojamąjį daiktą- žemės sklypus su konkrečiais kadastriniais numeriais.
Dėl apeliaciniame skunde nurodomos valstybinės žemės bei dėl ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarkos.
66. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte yra pateikta žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąvoka – tai yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. Žemės sklypų amalgamacijai atlikti taikytinos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
67. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų, suformuotų preliminariais matavimais, pertvarkymo perdalijimo (amalgamacijos) būdu.
68. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, galiojusią 2020-06-22 žemės sklypo Nr. 179, žemės sklypo Nr. 262 ir žemės sklypo Nr. 272 perdalijimo plano parengimo metu, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
69. Siekiant pakeisti žemės sklypų ribas, turi būti sudaryta sutartis dėl žemės sklypų perdalijimo, patvirtinta notaro. Nagrinėjamu atveju buvo parengtas ginčo žemės sklypų perdalijimo planas, tačiau reikalaujamos formos sutartis sudaryta nebuvo.
70. Byloje įrodyta, kad buvęs 0,1500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. C. sutiko su UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. Perdalijimo plano sprendiniais; J. C. įgaliota atstovė M. O. pasirašė 2021 m. vasario 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriuo paženklintos-parodytos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; J. C. įgaliota atstovė M. O. kartu su kitais ginčo sklypų savininkais ir atsakovė J. C.) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl jiems nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pagal UAB „Greita Geodezija“ matininko A. B. parengtas Žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas.
71. Atsakant į apeliacinio skundo motyvus, jog pertvarkymo projekto rengimo metu neteisėtai panaudota laisva valstybinė žemė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba įrodė, kad nėra pateikta įrodymų šiems apeliacinio skundo argumentams pagrįsti. Tai, kad atlikus Žemės sklypų kadastrinius matavimus žemės sklypų plotai padidėjo, nesudaro pagrindo apeliančių neįrodytoms išvadoms, jog prie ieškovei J. C. priklausančio Žemės sklypo Nr. 272 prijungtas įsiterpusios valstybinės žemės plotas.
72. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 11d. nutarties 42 p. jau buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju A. C. nuosavybės teises į buvusio savininko J. C. žemės sklypą įgijo tik 2022 m. birželio 28 d. paveldėjimo pagrindu. Taigi ginčo atveju aktualios CK 5.1 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad paveldima tiek palikėjo turtinės reikalavimo teisės, tiek ir palikėjo turtinės prievolės. Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
73. Atsakant į apeliacinio skundo motyvus, kad, atlikus sklypų perdalijimą, J. C. namas atsidūrė T. L. sklype, o A. C. (buv. savininkas J. C.) ir T. L. ūkiniai pastatai – J. C. sklype, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su šiais pakeitimais sutiko buvęs savininkas J. C. . Jis pasirašė žemės sklypų perdalijimo plane 2020-09-25 ir 2020-09-12 bei teikdamas prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Apeliantė A. C., būdama J. C. sutuoktinė iki jo mirties, neginčijo nė vieno iš Nacionalinės žemės skyriaus, savivaldybės sprendimų, kuriais minėtas perdalijimo (amalgamacijos) planas buvo patvirtintas, todėl palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
74. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliančių nurodoma kasacinio teismo praktika yra dėl jau suformuotų žemės sklypų. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Amalgamacijos projektu suformuojamos tik išorinės ribos, vidinių ribų kadastriniai matavimai bus atliekami po to, kai bus įregistruotas amalgamacijos projektas Registrų centre.
75. Byloje nustatyta, kad į ieškovės T. L. sklypą nėra jokio privažiavimo, todėl, esant reikalui, negalėtų privažiuoti nei greitoji, nei gaisrinė, o byloje neįrodyta, jog kitaip išspręsti sklypų kadastrinių matavimų ir amalgamacijos klausimą buvo neįmanoma. Šią aplinkybę patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba.
Dėl bylos procesinės baigties
76. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
78. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
79. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovių naudai. Ieškovė T. L. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl ši suma priteistina iš apeliančių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. C. ir trečiojo asmens M. O. po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei T. L.