Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame teismo prašo siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje, atsakovu traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“, netenkinus šio prašymo, UAB „Ignitis“ ieškinį dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja savivaldybės perduotu turtu.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio formą, datą, laiką ir vietą dalyvaujantys byloje asmenys informuoti viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant 2023 m. spalio 23 d. nutartį. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta. 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. gruodžio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 441 str. 3 d. numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Pagal CPK 268 str. 5 d., kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš 2023 m. liepos 19 d. Nekilnojamojo turto registro ataskaitos apie objektą, 2023 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, taip pat ir ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perduotos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Viešame registre duomenų apie patikėjimo teisės įregistravimą nėra.

2011 m. gegužės 9 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)išnuomojo aptariamą butą Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuomininkas Č. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Duomenų, kad po Č. Š. mirties nurodytame bute liko gyventi jo šeimos nariai, nėra pateikta. Atvirkščiai, trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame 2022 m. kovo 21 d. Buto patikrinimo akte nurodyta, kad bute po Č. Š. mirties faktiškai gyvenančių asmenų nėra, 2022 m. vasario 25 d. uždėta plomba ant durų nepažeista, butas apleistas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis , nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. viešame registre yra įregistruotas 2022 m. liepos 11 d. nuomos sutarties sudarymo faktas.

Ieškovės pateiktais skaičiavimais, už objektui (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu tiektą elektros energiją susidarė 194,40 Eur skola. Atsakovė paskaičiuotos sumos pagrįstumo, dydžio neginčijo, tačiau kvestionavo atsakovo tinkamumą – siekė, kad atsakovu būtų įtrauktas Č. Š., miręs (duomenys neskelbtini), arba SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnis).

Kaip nustatyta iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės nurodomu skolos sudarymo laikotarpiu butas jokiam asmeniui nebuvo išnuomotas ar kitokiu teisiniu pagrindu suteiktas. Skolos susidarymo laikotarpiu rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties ieškovės su atsakove ar trečiuoju asmeniu sudaryta nebuvo ir ginčo dėl to byloje nėra.

Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė savo reikalavimų, kadangi pažymoje paminėtos sąskaitos nebuvo pateiktos į bylą. Iš byloje pateiktos pažymų apie abonentą turinio matyti, kad jose nurodytas abonento (vartotojo) numeris, objektas, atitinkamą laikotarpį taikyti tarifai, skaitiklių rodmenys, už kuriuos apskaičiuotas įsiskolinimas, visa už įsiskolinimo laikotarpį apskaičiuota mokėtina suma, atsakovės sumokėta suma ir mokėjimo atlikimo data, galutinė įsiskolinimo suma. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktoje pažymoje yra nurodyti išsamūs duomenys, kurie leidžia nustatyti, kiek elektros buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu atitinkamame objekte, koks buvo taikytas tarifas, ir kiti duomenys, pagrindžiantys skolos susidarymą. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl nurodyto įrodymo vertinimo ir jo įrodomosios reikšmės, neteikia pagrindo abejoti pažymoje apie abonentą nurodytų duomenų teisingumu ir nesivadovauti jais šioje byloje, juolab, kad atsakovė nepateikė byloje jokių duomenų apie galimus ieškovės pateiktoje pažymoje esančius netikslumus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Teismų praktikoje pažyma apie abonentą taip pat pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-753-232/2021 29 punktą). Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė byloje tinkamai pagrindė prašomos priteisti skolos faktą ir dydį.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nesutiko, jog jai kyla prievolė sumokėti skolą minėtu laikotarpiu, nes ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 101 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su juo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, pagal minėtą teisės normą rašytinės sutarties su energijos tiekimo nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Kasacinis teismas savo nuosekliais formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Nepaisant to, kad faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas. Šalys neginčijo, jog tarp ieškovės ir kitų asmenų (atsakovės ar trečiojo asmens) rašytinė sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo nebuvo sudaryta, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, prievolė atsiskaityti už į butą tiektą elektros energiją tenka atsakovei. Tokia praktika analogiškose bylose formuojama ir aukštesnė instancijos teismų (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-627-258/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-753-232/2021 ir kt.).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau atsakingu subjektu už buto išlaikymą ieškovui ir energijos tiekėjui išlieka atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis trečiojo asmens patikėjimo teisė į ginčo butą nebuvo ir nėra registruota ir išviešinta registre. Registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl atsakovės argumentai dėl jos, kaip netinkamos atsakovės byloje, atmestini dar ir dėl to, jog patikėjimo teisė nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus miesto savivaldybei ar trečiajam asmeniui nesudarius su elektros tiekėju (ieškove) rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjos, ir patalpų savininkės Vilniaus misto savivaldybės kaip vartotojos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, už elektros tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu turi ieškovei sumokėti atsakovė. Teismas pažymi, kad šis teismo sprendimas nekeičia atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio teisių ir pareigų, susijusių su patikėto turto išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 194,40 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 194,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur kominis mokestis, iš viso – 22,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Valstybė šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų faktiškai nepatyrė (visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis), todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 279, 441 straipsniais teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, ieškovės UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai 194,40 Eur (šimtas devyniasdešimt keturi eurai keturiasdešimt centų) skolos, 5 (penki) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (194,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,23 Eur (dvidešimt du eurų dvidešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.