- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-753-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05848-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Trečiasis asmuo
- A. L., SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. L., SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Ignitis“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 1 338,03 Eur skolos už gamtines dujas; 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tiekia gamtines dujas objektams, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 1), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 2), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 3), (duomenys neskelbtini) (toliau – butas 4) (toliau bendrai – objektai arba butai). Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovui. Objektuose apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už butuose suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos. Bute 1 už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1 000 m3) susidarė 411,39 Eur skola. Bute 2 už laikotarpį nuo 2013-04 iki 2017-07 (iki skaitiklio rodmens 586 m3) susidarė 173,05 Eur skola. Bute 3 už laikotarpį nuo 2008-10 iki 2013-01 (iki skaitiklio rodmens 1 496 m3) susidarė 158,91 Eur skola. Bute 4 už laikotarpį nuo 2008-06 iki 2011-03 (iki skaitiklio rodmens 4 403 m3) susidarė 594,68 Eur skola. Pažymėjo, kad šiuose objektuose vartotojas (atsakovas) privalėjo pats kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškovu už suvartotas dujas pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis. Paaiškino, kad kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovui nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotas gamtines dujas šiuose objektuose buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą gamtinių dujų kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovo užfiksuotus apskaitos prietaiso rodmenis apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Nurodė, kad prašomos priteisti iš atsakovo skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašai iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentą“. Rašytinės gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartys, dėl gamtinių dujų tiekimo į objektus skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudarytos. Teigė, kad dėl skolos už gamtines dujas atsakovui buvo siųsti įspėjimai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ieškovo siųstame pranešime dėl skolų apmokėjimo nurodyti skolų susidarymo laikotarpiai, ataskaitose pateikiami detalieji skaičiavimai nesutampa su ieškinyje nurodytais laikotarpiais. Teigė, kad ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Ieškovas neįrodė (nepagrindė), kad susidarė skola už gamtines dujas.
5. Pažymėjo, kad butai buvo išnuomoti. Faktiniai atitinkamų butų naudotojai skolos laikotarpiu buvo butų nuomininkai, kurie turėjo pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų išlaikymu, tame tarpe – ir mokesčius už tiektas gamtines dujas.
6. Nurodė, kad nepaisant to, jog butai nuosavybės teise priklauso atsakovui, visi butai patikėjimo teise perduoti valdyti trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą.
7. Tretieji asmenys A. L. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 338,03 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už 1 338,03 Eur teismo sprendimu priteistą sumą nuo 2020 m. vasario 26 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,00 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia gamtines dujas objektams, kurie priklauso atsakovui. Objektuose per žemiau nurodytus laikotarpius apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už objektuose suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos: bute 1 skola 411,39 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1000 m3); bute 2 skola 173,05 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-07-30 (iki skaitiklio rodmens 586 m3); bute 3 skola 158,91 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14 (iki skaitiklio rodmens 1496 m3); bute 4 skola 594,68 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01 (iki skaitiklio rodmens 4 403 m3). Faktiniais atitinkamų butų naudotojais skolos laikotarpiu buvo I. K., G. V., A. L., tačiau nei butų savininkas, nei butų nuomininkai rašytinių gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su ieškovu nebuvo sudarę.
10. Teismas pažymėjo, kad faktinis gamtinių dujų vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir gamtinių dujų tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Teismas nenustatė, kad būtų sudarytos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias ginčo objektams būtų tiekiamos gamtinės dujos, todėl konstatavo, kad prievolė atsiskaityti su ieškovu tenka buto savininkui. Pažymėjo, kad butų valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, tame tarpe ir su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes jis nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų dalyvis. Pažymėjo, kad būtent atsakovas kaip objektų savininkas atsako už prievolės neįvykdymą.
11. Įvertinus ieškovo pateiktus išrašus iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentą“, nustatė, kad yra aiškiai nurodyti patikrinimo metu užfiksuoti objektų skaitiklio rodmenys, laikotarpiai, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku kokia tvarka buvo apskaičiuota skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, netenkinus prašymo – perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodė, kad nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog gamtinių dujų pirkėjas yra būto savininkas, o nuomininkas/faktinis paslaugų naudotojas dujų pirkimo-pardavimo santykių dalyviu gali tapti tik sudaręs rašytinę sutartį su dujų tiekėju bei, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui nesudarius dujų pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovui) skolą už suvartotas gamtines dujas tenka buto savininkui – atsakovui. Pažymėjo, kad nuomininkui, kaip faktiniam gamtiniam dujų vartotojui, pareiga mokėti už tiekiamas gamtines dujas kyla tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo.
14. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtinto Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 42.4 straipsnis nurodo, kad buitiniam vartotojui ilgiau nei vienerius kalendorinius metus nepertraukiamai už patiektas dujas ar suteiktas paslaugas mokant pagal vidutinį dujų suvartojimą, skirstymo sistemos operatorius ar tiekimo įmonė atlieka buitinio vartotojo dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų patikrinimą ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Buitinių vartotojų, dujas naudojančių maistui ruošti, rodmenų patikrinimas atliekamas kartą per penkerius metus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų laikęsis Apraše nurodomos tvarkos.
15. Pažymėjo, kad ginčo butai buvo išnuomoti, o pagal nuomos sutartis butų nuomininkai turėjo mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokėjimus paslaugų tiekėjų nurodytais terminais. Buto 2 ir buto 3 nuomininkai yra mirę. Remiantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.
16. Pažymėjo, kad skolos laikotarpį ieškovas ne tik tiekė dujas, tačiau ir gaudavo/priimdavo mokėjimus už savo teiktas paslaugas. Ieškovas jokių sąskaitų nėra gavęs ar apmokėjęs. Taigi, tarp atsakovo ir ieškovo konkliudentinių veiksmų pagrindu negalėjo atsirasti gamtinių dujų energijos vartojimo santykiai, tačiau jie atsirado tarp ieškovo ir atitinkamu patalpų nuomininkų/buitiniu gamtinių dujų vartotojų. Už ieškovo tiektas gamtines dujas privalo sumokėti buto nuomininkas/faktinis ieškovo paslaugų naudotojas.
17. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė skolos atsiradimo fakto, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu sudarytoje vidinio naudojimo pažymoje apie abonentą atsakovui priskaičiuota skola, t. y. ieškovas nenurodė iš ko susidarė skola, nepateikė teismui sąskaitų – faktūrų, kuriose būtų nurodomos suteiktos paslaugos atsakovui, jų kaina, nepateikti kiti įrodymai, kurie pagrįstų aplinkybę, jog atsakovas turėjo pareigą sumokėti būtent ieškovo pažymose nurodomas sumas, todėl teismas priimdamas ginčijamą sprendimą negalėjo vadovautis minėtu įrodymu kaip pakankamu ir šiuo pagrindu tenkinti ieškovo ieškinį.
18. Nurodė, kad ieškovas siekdamas įrodyti susidariusią skolą atsakovei už ieškovo suteiktas paslaugas pateikė sudarytas pažymas, kurias susumavus nurodoma, jog bendra atsakovės skola yra 1 338,03 Eur. Taigi, ieškovas nepateikė į bylą atsakovei išrašytų sąskaitų – faktūrų už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, o įsiskolinimą grindžia vieninteliu įrodymu – vidaus naudojimo pažymomis apie abonentą. Pažymėjo, kad minėtos pažymos neatitinka bendrųjų dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), neaišku, nei koks konkretus asmuo, nei kada, nei kokiais tikslais šias pažymas sudarė, pažymos yra nepasirašyta jokio asmens. Pažymėjo, kad pažymose galėjo būti įrašyti bet kokie skaičiai, o pirmosios instancijos teismas, nevertindamas šių atsakovo argumentų, būtų priėmęs identišką sprendimą, nesant pirminių duomenų, neįrodytas apskaičiuotos skolos (piniginės prievolės) pagrįstumas, teismas ginčijamame sprendime šio fakto nevertino.
19. Teigė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kurie asmenys iki atitinkamos skolos susidarymo laikotarpio pradžios, jos susidarimo metu ar pabaigos – mokėjo ieškovui už suvartotas gamtines dujas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kas mokėjo ieškovui šiuos mokesčius, kam (ne)buvo siunčiamos už šiuos mokesčius sąskaitos – faktūros iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ir/ar skolos laikotarpiu. Akcentavo, kad ieškovas ieškiniu už tiektas gamtines dujas butui 4 prašė priteisti 594,68 Eur skolos, tačiau ieškovo pridėtoje pažymoje apie abonentą skola nurodyta 590,22 Eur, t. y. teikiami ieškiniui prieštaringi rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos už ginčo objektams tiektas gamtines dujas, teistumo ir pagrįstumo.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tiekia gamtines dujas objektams, kurie priklauso atsakovui. Butais bei į butus tiektomis dujomis nuomos sutarties pagrindu naudojosi tretieji asmenys, nesudarę rašytinės sutarties su duju tiekėju (ieškovu). Butuose apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už objektuose suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skola.
23. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl dujų tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Gamtinių dujų pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
24. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 109 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. Taisyklių 37 punkte reglamentuota, kad bet kuriuo atveju atsakomybė apmokėti už dujų vartojimą ir dujų įmonių paslaugas (ar skirstymo sistemos operatoriaus paskaičiuotą žalą) tenka atitinkamo laikotarpio objekto (vartotojo dujų sistemos) savininkui.
25. Gamtinių dujų tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad gamtinių dujų tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie dujų tiekimo tinklų yra prijungti būtent atsakovui nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Iš ieškovo ir atsakovo konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę gamtinių dujų tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovas tiekia dujas, o atsakovas nors ir nėra buitinis dujų vartotojas, tačiau juo dujas naudojantys įrenginiai yra prijungti prie dujų tiekimo tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.
26. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad esant savininko raštiškam sutikimui ir tiekimo įmonės prašymu asmeniui, teisėtu pagrindu (nuoma, panauda, patikėjimo teise ir kt.) besinaudojančiam savininko objektu, pateikus savo prievolių pagal sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo garantijas, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektu. Sutartys su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektais, sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, asmuo, teisėtu pagrindu besinaudojantis savininko objektu, pratęsia sutarties galiojimo terminą ar sudaro naują terminuotą sutartį. Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad daugiabučio namo butui tiekiamos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta teisinę reikšmę turinti aplinkybė, kad rašytinė nuomininko ir dujų tiekėjo energijos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ši aplinkybė reiškia, kad energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (atsakovas), kuriam, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su energijos tiekėju už jam priklausančiam butui patiektas dujas, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolė atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė dujų pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis gamtinių dujų vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir gamtinių dujų tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Atkreiptinas dėmesys, kad kai nėra sudaryta rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis, tokiu atveju už patiektas dujas pareiga atsiskaityti tenka objekto savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte dujos būtų vartojamos tik sudarius sutartį su tiekėju.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien butų nuomos sutarties sudarymas neatleidžia butų savininko nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už tiektas dujas. Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieškovo teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iš buto savininko (atsakovo) už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kadangi ieškovas nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų dalyvis. Kaip nurodė kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal (elektros) energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp (elektros) energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pateikė pažymas apie suvartotas gamtines dujas butuose, kuriuose yra nurodyti duomenys, kiek gamtinių dujų buvo suvartota atitinkamu laikotarpiu, koks taikytas tarifas, ir kt. duomenys, pagrindžiantys skolos susidarymą. Atsakovas nesutikdama su paminėto įrodymo vertinimu, priešingų duomenų, nei užfiksuota pažymoje apie abonentą (pavyzdžiui, duomenų apie ginčo laikotarpiu ar buto perėmimo iš nuomininko metu skaitiklio parodymų fiksavimą, atsiskaitymo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo pateiktuose pažymose esančius netikslumus ar pan.), įrodymų, kad kituose atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose objektuose analogiškoje situacijoje ginčui aktualiu laikotarpiu jam buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, nepateikė. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti į bylą pateiktų įrodymų (pažymos apie abonentą), nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad šios pažymos yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
32. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.