Kauno apylinkės teismo nutartis

Pilnu etatu dirba eksporto vadybininke įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jai vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama šią darbo sutartį ji privalo vizituoti įvairius įmonės klientus Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Yra darbdavio charakterizuojama, kaip kruopšti, pareiginga, punktuali, paslaugi, draugiška ir atsakinga darbuotoja. Charakteristikoje pažymima, kad teisė vairuoti jai yra būtina, jos darbo pobūdis glaudžiai susijęs su klientų lankymu Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Kitų darbuotojų įmonėje, kurie galėtų atlikti šiuos darbus nėra. Netekusi teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų jos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarę paskolos sutartis, kurių bendra mėnesinė įmoka 578,15 EUR) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai ir artimiesiems.

Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Augina mažametę dukrą P. T.. Dukra lanko Jonavos vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti dukros saugų patekimą į ugdymo įstaigą. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti vieniša pensinio amžiaus, sergančia mama J. C.. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama automobilio neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas. Rūpinasi jos ir psichologine sveikata nuveždama ją į miesto renginius. Taip pat rūpinasi mamos buitimi, įvairiais mokesčiais, maistu, vaistais ir finansine padėtimi. Ji negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų neturėdama teisės vairuoti. Neturi, kaip užtikrinti vaiko, artimųjų gerovės ir rūpintis šeimos finansinė padėtimi.

Paskyrus jai trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, ji būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones ji privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jai bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes.

Vertinant pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jos neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Institucijos nuomone, byloje esančių duomenų visuma parodo, jog pareiškėja veikė tyčia. Pareiškėja lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje tai daryti draudžiama. Institucija pažymi, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas pareiškėjos padarytos administracinis nusižengimas, kuriame matyti, kad pareiškėja lenkia skiriamaisiais policijos ženklais nepažymėtą tarnybinę policijos transporto priemonę. Vaizdo įrašas paneigia pareiškėjos versiją, kad minėtas automobilis staiga sulėtino greitį ir, kad ji buvo priversta lenkti, kad išvengtų avarinės situacijos. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad automobilis, kurį pareiškėja lenkė neatliko jokio staigaus stabdymo, važiavo leistinu, tai yra apie 50 km/ val. greičiu, kuris toje vietoje toks ir yra. Nuo vaizdo įrašo pradžios iki pareiškėjos atliko lenkimo manevro praėjo 13 sekundžių, per šį laiko tarpą neatliekamas joks staigus stabdymas ar žymus greičio sumažėjimas. Akivaizdu, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl lenkimo yra paneigtos byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjos padarytos nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėja skunde prašo netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjos skundo motyvus. Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, į vykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu netaikytinos.

Pažymėtina, kad byloje ginčo nekilo, kad pareiškėjas kirto ištisinę skiriančią priešingų krypčių transporto srautus liniją. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu minėtą pažeidimą pripažino, nurodydama, kad kirto ištisinę liniją, padarytą nusižengimą patvirtina bylos medžiaga, tame tarpe vaizdo įrašai.

Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ji administracini pažeidimą padarė netyčia, jai pasirodė, jog priešais važiuojantis automobilis staigiai stabdė, dėl ko siekiant išvengti susidūrimo, jai teko automobilį aplenkti.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, tame tarpe, ir už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama lenkti. Pagal KET 3.9 punkte pateiktą sąvokos išaiškinimą, lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad KET 3.5 punkte nurodoma, jog geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. KET 118 punkte nurodyta, jog dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti ir šiame bei kituose KET punktuose nėra numatyta jokių dvigubos ištisinės linijos kirtimo išlygų. KET 3 priedo 1.3. punkte nurodoma, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. KET 140.7. punktas nurodo, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15;.

Pirmame vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnų nežymėto automobilio galine kamera filmuojamas eismas. Matyti pareiškėjos automobilis, pareigūnai važiuoja 41 km/ greičiu, vėliau 48 km/h greičiu, pareiškėja didesniu greičiu artėja prie nežymėto policijos pareigūnų automobilio ir atlieka lenkimo manevrą kirsdama ištisinę kelio liniją. Lenkimo metu fiksuotas pareiškėjo greitis 75 km/h, po atlikto manevro pareigūnai padidiną greitį siekiant pavyti pareiškėją. Antrame vaizdo įrašė matyti policijos pareigūnų nežymėto automobilio priekine kamera filmuojamas eismas. Matyti analogiškas pareigūnų automobilio greitis t. y., pareigūnai važiuoja 41 km/ greičiu, vėliau 48 km/h greičiu. Matyti, per kairę pusę lenkiantis pareiškėjos automobilis, fiksuotas greitis 75 km/h ir toliau didinamas greitis iki 80 km/h, tuomet pareigūnai pradėjo stabdyti automobilį ir pareiškėja sustojo dešiniame kelkraštyje. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog prieš ją važiuojantis automobilis stabdė, ir siekiant išvengti susidūrimo, jai teko kirsti ištisinę liniją ir automobilį apvažiuoti. Pareiškėjos teiginys, kad ji nelenkė, o apvažiuodama kliūtį tik kirto ištisinę liniją, neatitinka tikrovės, byloje esančių duomenų, tame tarpe vaizdo įrašo. Akivaizdu, jog pareiškėja, atlikdama lenkimo manevrą, kirto ištisinę liniją, padarytas pažeidimas nėra netyčinis, pareiškėja važiavo už policijos pareigūnų jau didesniu greičiu ir priartėjus atliko lenkimo manevrą. Atsižvelgiant į tai, ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog ji siekė išvengti susidūrimo su priekyje stabdančia transporto priemone neatitinkanti tikrovės, paneigta byloje esančiais duomenimis, todėl laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad KET 128 punktas aiškiai numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, jei pareiškėjos versiją apie staiga priekyje stabdantį automobilį būtų tiesa, pirmiausia pareiškėja būtų mažinusi savo automobilio greitį, o ne atvirkščiai – padidinus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, tame tarpe, objektyvų įrodymą - vaizdo įrašą - neabejotinai nustatyta, kad pareiškėja, apvažiuodamas priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, t. y. lenkdama ją, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama.

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Tai reiškia, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, nebūtina nustatyti, kad tokiais savo veiksmais ji sukėlė pavojingą situaciją (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-427-317/2021, Nr. AN2-573-317/2020 ir kt.). Taigi, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, todėl aptariama dispozicija, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Todėl ta faktinė aplinkybė, kad dėl jos veiksmų jokios kitos transporto priemonės nebuvo priverstos staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jos atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina.

Konstatavus, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, spręstina dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo. Pareiškėja pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su paskirta bauda sutinka, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtą terminą sutrumpinti.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja, prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ir turimos nepilnametės dukros, senyvo amžiaus mamos, finansinių įsipareigojimų, be to, ji nėra bausta už tokį nusižengimą per penkerius metus, nusižengimą padarė gero matomumo vietoje, eismui nesant intensyviam.