Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-399/2021 pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovei atsakovams V. K., K. K., uždarajai akcinei bendrovei „T.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „C. W.“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-539-308/2017 nusprendė priteisti S. K. iš UAB „C. W.“ naudai 43,50 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 121,57 Eur turėtas išlaidas, kurias sudaro: 7,23 Eur atsakovo S. K. patirtos išlaidos išvykstant į komandiruotę, 14,88 Eur patirtos išlaidos dėl dokumentų vertimo, 15 Eur išlaidos dėl duomenų nuskaitymą, 40,96 Eur kelionės išlaidos, vykstant į darbo ginčų komisijos posėdžius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartims, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; kt.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 314 straipsnyje nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas, tačiau, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir ieškovo prašomų prijungti prie bylos įrodymų atsiradimo laiką ir jų pateikimo būtinybę, siekdama ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, nutaria ieškovo prašymą tenkinti ir prijungti prie bylos antstolės A. L. 2021 m. rugpjūčio 12 d. penkis išieškojimo negalimumo aktus, priimtus vykdomosiose bylose Nr. 0140/20/00079; 0140/19/01834; 0140/19/01836; 0140/19/01835; 0140/17/02068.

30. Pažymėtina, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti nauji paaiškinimai yra sudedamoji jos apeliacinio skundo dalis, kuris papildomas naujais argumentais dėl Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių (ne)teisėtumo. Tai reiškia, kad tokio prašymo patenkinimas prieštarautų paminėtam įstatyminiam draudimui, todėl teisėjų kolegija šio atsakovės prašymo netenkina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37. 2017 m. spalio 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-539-308/2017ieškovui iš jos darbdavio UAB „C. W.“ buvo priteista 43,50 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 121,57 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš viso: 165,07 Eur.

42. 2020 m. lapkričio 13 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktais Nr. S-20-140-36828 ir Nr. S-20-140-36829 aukščiau paminėtos transporto priemonės buvo parduotos iš varžytinių: MAN, TGS/X 18.480 4X2 BLS/LLS, valst. Nr. JDZ 919 –už 6048 Eur; MAN, TGA 18.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – už 2800 Eur.

44. Ieškovas 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino 2020 m. liepos 30 d., prašydamas priteisti iš atsakovų V. K., K. K., UAB „T.“, UAB „C.W.“ mažiausiai 16 726,02 Eur skolą, kurią sudaro 5 000 Eur netesybos iki bylos iškėlimo teisme dienos, 726,02 Eur pagrindinė skola pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017, ir 11 000 Eur netesybos, tai yra priteisti solidariai iš atsakovų neapibrėžtą pinigų sumą iki visiško vykdomųjų bylų Nr. 0140/17/02068, 0140/19/01834, 0140/19/01835, 0140/19/01836, 0140/20/00079, užvestų antstolės A. L. kontoroje, įvykdymo.

45. Ieškovas savo reikalavimą grindė iki šiol neįvykdytomis vykdomosiomis bylomis Nr. 0140/17/02068, 0140/19/01834, 0140/19/01835, 0140/19/01836, 0140/20/00079, o jų neįvydymą siejo su atsakovų solidariais neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais, konstatuotais įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019.

Dėl ginčo teisnių santykių kvalifikavimo

46. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir jų reikšmės sprendžiant ieškovo materialinių reikalavimų (ne)pagrįstumo klausimą. Savo pažeistai teisei apginti ieškovas rėmėsi tiek nepagrįsto praturtėjimo, tiek nuostolių atlyginimo institutais.

Dėl nuostolių (žalos) atlyginimo

47. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas; kt.). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovas jam padarytą žalą ir jos dydį iš esmės grindė: 1) būtinosiomis vykdymo išlaidomis (79+107,13+31,25), patirtomis vykdomosiose bylose, ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019 priteista ir per antstolį išieškoma 508,64 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nurodydamas, kad tai yra pagrindinė 726,02 Eur skola; 2) 500 Eur/mėn skaičiuojamomis netesybomis, paskaičiuotomis nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), iš viso 5000 Eur (500X10); 3) 11 000 Eur netesybomis, paskaičiuotomis už 22 mėn. nuo 2020 m. kovo 1 d. (šios bylos užvedimo teisme dienos) iki 2021 m. gruodžio 31 d. (numatomo visiško 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 įvykdymo). Kitaip tariant, 2 ir 3 punktuose nurodyti reikalavimai grindžiami minėtu 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu priteista 500 Eur per mėnesį vidutinio darbo užmokesčio suma iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo, remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0140/17/02068 vykdomu 3750 Eur pagrindinės skolos ir 14 000 Eur skolos (2020-02-11 (ieškinio pateikimo dienai); antstolės pažyma, t. 3, b. l. 72 (antra pusė) išieškojimu. Iš viso 16 726,02 Eur.

51. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl to, kad skolininkas UAB „C.W.“ tinkamai nevykdė pareigos (prievolės) atsiskaityti su ieškovu, kitaip tariant, jeigu atsakovė UAB „C.W.“ būtų vykdžiusi tinkamai prievoles pagal teismo sprendimus, ypatingai pagal sprendimą darbo ginčo byloje (Nr. 2-2170-374/2017) išieškojimas būtų buvęs baigtas išieškojus 3750 Eur sumą už priverstinės pravaikštos laiką ir po 500 Eur kas mėnuo iš viso nebūtų reikėję mokėti. Teismas nurodė, kad žalos dydžio ieškovas tiksliai negali įrodyti, todėl jos dydį nustatė teismas ir priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „C.W.“ 3000 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.251 str. 1 d.).

52. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, teismas neanalizavo ieškovo nurodyto prašomų priteisti nuostolių atsiradimo mechanizmo (šio sprendimo 48 punktas) ir žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, atsiradimo pagrindo.

53. Antra, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, nepriklausomai nuo to, kaip jie įvardijami (šiuo atveju – netesybomis), didžiąja dalimi jau kartą yra priteisti (2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių) (šio sprendimo 34 punktas), todėl negalima laikyti ieškovo patirtais nuostoliai, nes tos pačios sumos, kurias atsakovė UAB „C.W.“ buvo įpareigota sumokėti ieškovui 2017 m. rugsėjo 20 sprendimu už akių, būtų priteistos antrą kartą, tik kitu pagrindu.

54. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, 2021 m. rugpjūčio 13d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A2-2551-570/2021, atnaujino procesą dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017, šį sprendimą pakeitė ir rezoliucinės dalies 4 dalį išdėstė taip: „Priteisti iš atsakovo UAB „C. W.“ ieškovo S. K. naudai 3 750 Eur išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugsėjo 20 d.) bei po 500 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos (2017 m. spalio 10 d.). Arba, kitaip tariant, minėtu sprendimu teismas priteisė po 500 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2017 m. rugsėjo 20 d.) iki jo įsiteisėjimo dienos (2017 m. spalio 10 d.), bet ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kaip tai buvo numatyta 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime už akių.

55. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo S. K. skundą, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1875-945/2021, panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjos K. K. prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 pakeitimo. Teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-2170-374/2017 nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos teisių ar jos pareigų. Sprendimu už akių išspręstas ieškovo ir atsakovės tarpusavio prievolių klausimas. Pareiškėjai nedalyvavus Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2170-374/2017 nagrinėjime, joje nustatytos aplinkybės pareiškėjai neturi prejudicinės galios. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjos prašymas negalėjo būti tenkinamas. Konstatavusi proceso atnaujinimo ir po proceso atnaujinimo vykusio pakartotinio bylos nagrinėjimo neteisėtumą, teisėjų kolegija nepasisakė dėl skundžiamo sprendimo motyvų bei apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išmokų už priverstinės pravaikštos laiką priteisimu, taip pat dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti minėtoje byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ( jeigu teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka). Aptariamam kontekste pastebėtina, kad teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog manydama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių atskiros sumos ieškovui (S. K.) iš atsakovės (UAB „C. W.“ ) buvo priteistos nepagrįstai, pareiškėja savo teises gali ginti bylose, kuriose turtiniai reikalavimai reiškiami jos atžvilgiu, įrodinėdama, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, kad ieškovo nurodomą reikalavimo sumą nulėmė ne pareiškėjos veiksmai, bet nepakankamas (netinkamas) atsakovės naudojimasis jos procesinėmis teisėmis arba teismo nagrinėjant bylą, kurioje pareiškėja nedalyvavo, padaryta teisės taikymo klaida. Pareiškėja yra suinteresuota civilinių bylų, kuriose reikalavimai reiškiami jos atžvilgiu, baigtimi ir jos teisės būtent šiose bylose įrodyti ieškovo reikalavimų nepagrįstumą nėra apribotos (28.3 punktas).

56. Tai reiškia, kad asmenys, kurie nebuvo Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2170-374/2017 dalyviai, kitose bylose, kuriose jiems reiškiami turtiniai reikalavimai, gali gintis nuo pareikštų reikalavimų visomis leistinomis procesinėmis priemonėmis, tame skaičiuje teismo sprendime padaryta teisė taikymo klaida.

57. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį (kuriame nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis), teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu (4 dalis)), yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių, tikėtina dėl pasikeitusių įmonės valdymo organų ir savininkų, apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas. Šiame sprendime, be kita ko, konstatuota, kad „sutinkamai su DK 300 str., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas nenori grįžti į pirmesnį darbą, kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas į pirmesnį darbą negrąžintinas, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 300 str. 4 d.). Kaip pasekmė tenkinti ieškovo reikalavimai dėl išmokos už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (DK 300 str. 3 d.)“.

59. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija sutinka su atsakovės (apeliantės) atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad teismo sprendime už akių buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių nusprendęs negrąžinti ieškovo į buvusį darbą UAB „C. W.“, taikė teisines pasekmes, kurios galimos tik darbuotojo grąžinimo į darbą atveju., t. y. užuot taikęs DK (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos) 300 straipsnio 4 dalį (kurioje numatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas darbuotojo į darbą negrąžina, tokiam darbuotojui, be viso kito, priteisiamas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (bet ne iki sprendimo įvykdymo) dienos, Marijampolės rajono apylinkės teismas klaidingai pritaikė DK 300 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią teisines pasekmes, susijusias su darbuotojo grąžinimu į darbą (priteisiant darbo užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo – neteisėtai atleisto darbuotojo sugrąžinimo į darbą).

60. Tokiu būdu, jeigu Marijampolės rajono apylinkės teismas būtų teisingai taikęs iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normas (vietoj DK 300 straipsnio 3 dalies pritaikęs DK 300 straipsnio 4 dalį), ieškovui iš atsakovės priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką negalėjo viršyti 4 500,00 Eur sumos, t. y. ieškovui priklausantis darbo užmokestis (500 Eur/mėn (neatskaičius mokesčių)) turėjo būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos (2017m. sausio 30 d.) iki Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos – 2017 m. spalio 10 d. (CPK 279 straipsnio 2 dalis), t. y. už ne ilgesnį kaip 9 mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu, Marijampolės rajono apylinkės teismui padarius minėtą teisės (sumaišius ginčui aktualias DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas), ir atsakovei neatsiskaičius su ieškovu pagal teisiškai ydingą sprendimą už akių, ieškovui priteistų periodinių įmokų (kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką) skaičiavimas nenutrūko ir priteista suma dėl padarytos klaidos nuolat didėjo.

61. Kaip teisingai nurodo apeliantė, sudėjus visus atsakovės privalomus mokėjimus ieškovui pagal darbo ginčus išnagrinėjusių institucijų (teismų ir DGK) sprendimu, priteista suma nesiektų 6 600 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 848,33 Eur – pagal Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. DGKS-1188) + 80,80 Eur (pagal Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-4274) + 165,07 Eur (pagal Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-539-308/2017) + 4 500 Eur (ieškovui priklausantis darbo užmokestis (500,00 EUR (neatskaičius mokesčių) per mėnesį) nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. sausio 30 d.) iki Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos – 2017 m. spalio 10 d. (CPK 279 straipsnio 2 dalis), t. y. už ne ilgesnį kaip 9 mėnesių laikotarpį pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo priimto sprendimo už akių. Prie šios sumos (6 600 Eur) pridėjus ieškovo patirtas būtinas sprendimų vykdymo išlaidas (218,323 Eur ir priteistas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (508,64 Eur) Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019, iš viso atsakovė būtų skolinga ieškovui 7 327, 01 Eur (6 600+218,37+508,64).

62. Šio sprendimo 43 punkte minėta, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. antstolės Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-20-140-37112 iš išieškotų 8 848 Eur lėšų ieškovui S. K. paskirta 7889,77 Eur. Tai reiškia, kad ieškovui minėtais sprendimais priteista ir vykdymo procese dėl vykdymo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų patirta žala yra visiškai atlyginta.

63. Nenustačius žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovų veiksmų (6.247 straipsnis).

64. Be to, sutiktina su atsakovų UAB „T.“, K. K. ir V. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana sąlygų nustatymas, kuriomis remiasi ieškovas kaip prejudiciniais faktais, nustatytais Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-802/2019, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir pripažinti niekiniais ir negaliojančiais transporto priemonių MAN, TGS/X 18.480 4X2 BLS/LLS, valst. Nr. JDZ 919 ir MAN, TGA 18.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriai, taikyta vienašalė restitucija ir transporto priemonė grąžintos UAB „C. W.“ nuosavybėn, negali būti prilyginamas neteisėtų veiksmų, kaip jie suprantami taikant civilinę atsakomybę (CK 6.246 straipsnis), nustatymui (2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-47-248/2017, 34 p.).

65. Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimus grindė nesąžiningais atsakovų veiksmais, kurie, anot ieškovo, buvo konstatuoti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu. Tačiau ieškovas atskirai neįrodinėjo, kuo konkrečiai pasireiškė kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai, koks tokių veiksmų pobūdis ir rezultatas. Todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovas neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis; CPK 178 straipsnis).

66. Nenustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, jų atsakomybė negalima, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atliginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

67. Ieškovas nurodė, kad atsakovei UAB „C. W.“ su juo neatsiskaičius, atsakovai nepagrįstai praturtėjo.

68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Tokios prielaidos yra: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinka ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

69. Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimą grindė ne tik nepagrįstą praturtėjimą, bet nuostolių (žalos) atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tai reiškia, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas jau vien šiuo paminėtu pagrindu. Kita vertu, ieškovas konkrečiai nenurodė ir neįrodė, kuris iš atsakovų, kokiu būdu ir apimtimi praturtėjo ieškovo sąskaitą, koks yra tokio nepagrįsto praturtėjimo priežastinis ryšys, todėl tenkinti ieškovo ieškinį jo nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

70. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Šie pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti, atsakovams iš ieškovo priteistinos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

73. Nustatyta, kad atsakovės UAB „T.“ pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2 904 Eur, atsakovės UAB „C. W.“ neveiksniam vadovui V. S. pirmosios instancijos teisme buvo teikta antrinė teisinė pagalba, valstybė patyrė 383,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 3 d. sprendimas.

74. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „T.“ turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1550,25 Eur (726 Eur už apeliacinio skundo, 68 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 756,25 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus nepriimti atsakovės UAB „T.“ 2022 m. sausio 26 d. pateiktų papildomų paaiškinimų, už tai patirtos 242 Eur išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Kiti atsakovai nepateikė įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

75. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

76. Atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.2, 8.9, 8.11, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio, todėl atsakovei UAB „T.“ iš ieškovo S. K. priteisiamos 4454,25 Eur (2904 Eur + 1550,25 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“ (juridinio asmens kodas 304490902) iš ieškovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 454,25 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 25 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 383,94 Eur už atsakovės UAB „C. W.“ neveiksniam vadovui V. S. pirmosios instancijos teisme suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei ieškovo S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,80 Eur (aštuoniasdešimt eurų 80 ct) procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme siuntimo išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.