Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-949-661/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2A-949-661/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00564-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cold“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „KG Flaminia“

Civilinė byla Nr. e2A-949-661/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00564-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cold“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KG Flaminia“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cold“, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BioPoint“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14500 Eur skolą, 440,63 Eur paskolos palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas (nuo 2023-03-31 iki paskolos visiško grąžinimo) už laiku negrąžintą paskolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes šalys 2022-04-08 susitarė dėl 9000 Eur paskolos ir ši suma atsakovei tą pačią dieną buvo pervesta, pavedimo paskirtyje nurodžius pagal 2022/04/08 paskolos sutartį. Šalys 2022-06-17 susitarė dėl papildomos paskolos – 5500 Eur, kuri buvo taip pat pervesta bankiniu pavedimu, nurodant paskirtį „paskola uz Siauliu VW“ projektą. Šalys susitarė dėl piniginių lėšų skolinimo, o sutarčių pasirašymą atidėjo vėlesniam laikui. Ieškovės atstovas 2022-12-12 nusiuntė atsakovei laiškus su paskolos sutarčių projektais pasirašymui, tačiau atsakovės atstovas vengė pasirašyti sutartis. Ieškovė 2023-02-15 kreipėsi į atsakovę, prašydama iki 2023-03-30 grąžinti paskolintas sumas. Atsakovė 2023-03-30 pateikė atsakymą su 2023-03-30 sudaryta PVM sąskaita – faktūra 14500 Eur sumai, kurios paskirtyje nurodyta teismo išlaidų kompensavimas. Ieškovė 2023-04-03 atsakovei nurodė, kad terminas grąžinti paskolą suėjęs, atsakovės pateikta sąskaita nepagrįsta, nes atsakovė ieškovei neteikė paslaugų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovės vadovas G. V. taip pat yra trečiojo asmens UAB „BioPoint“ direktorius. G. G. V. pasiūlymą, buvo susitarta dėl bendro prekybos automobiliais verslo, kurio esmė buvo ta, kad pagal G. V. nurodymus atsakovė iš oficialių prekybos naujais automobiliais pardavėjų pirkdavo automobilius, skirtus parduoti G. V. nurodytiems asmenims, ir juos parduodavo trečiajam asmeniui arba ieškovei. Atsakovė už kiekvieną parduotą automobilį gaudavo apie 300 Eur tarpininkavimo mokestį, kuris būdavo įskaičiuotas į automobilio kainą. Ieškovei arba trečiajam asmeniui pardavus iš atsakovės įgytą automobilį jo užsakovui, likęs kainos skirtumas atitekdavo ieškovei arba trečiajam asmeniui. Automobilio pardavėją, komplektaciją, kainą taip pat nurodydavo G. V.. Kai kuriais atvejais šis asmuo suderindavo pirkimo – pardavimo sutartis ir jas persiųsdavo atsakovės vadovui pasirašyti. Po to, kai atsakovė su oficialiu prekybos naujais automobiliais pardavėju sudarydavo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, iš ieškovės arba trečiojo asmens sąskaitos į atsakovės sąskaitą buvo pervedama avanso suma, kurią atsakovė pervesdavo automobilio pardavėjui. Prieš automobilio atsiėmimą iš pardavėjo pagal pardavėjo atsakovei pateiktą sąskaitą atsakovė pervesdavo likusią automobilio kainos dalį, kurią jai pervesdavo ieškovė arba trečiasis asmuo. Automobilis buvo registruojamas atsakovės vardu. Atsakovei su ieškove arba trečiuoju asmeniu sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, automobilis buvo registruojamas ieškovės arba trečiojo asmens vardu. Įgyvendinant nurodytą susitarimą, G. V. prašymu 2020-12-22 atsakovė su UAB „Transalda“, veiklą vykdančią Šiauliuose, sudarė penkias automobilių Volkswagen Tiguan pirkimo – pardavimo sutartis. UAB „Transalda“ 2020-12-23 pateikė atsakovei sąskaitą 13325 EUR avansiniam mokėjimui. G. V. prašymu 2020-12-23 atsakovė su UAB „Autojuta“, veikiančia Kaune, sudarė aštuonių automobilių Volkswagen Tiguan pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu turėjo sumokėti 8000 Eur dydžio avansą. Trečiasis asmuo 2020-12-29 atsakovei pervedė 21325 Eur sumą. Trečiasis asmuo 2021-03-16 sudarė iš UAB „Autojuta“ perkamų automobilių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir jas elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei. Trečiasis asmuo 2021-03-23 atsakovei pervedė likusią automobilių kainos dalį pagal su UAB „Autojuta“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovei skirtą 2400 Eur sumą, viso 213840 Eur. Trečiasis asmuo 2021-03-26 pervedė likusią automobilių kainos dalį pagal su UAB „Transalda“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovei skirtą 1495 Eur sumą, viso 113 420,20 Eur. Atsakovės vardu 2021-03-25 buvo įregistruoti 8 Volkswagen Tiguan automobiliai, kurie 2021-03-29 buvo registruoti trečiojo asmens vardu. Atsakovės vardu 2021-03-30 buvo registruoti penki Volkswagen Tiguan automobiliai, kurie 2021-03-31 buvo registruoti trečiojo asmens vardu. G. V. 2021 metų vasaros pabaigoje informavo atsakovės vadovą apie baudas, kurias automobilių pardavėjai ketina taikyti pirkėjams, kurie įgytų automobilių neišlaikė sutartyje nustatyta laikotarpį. Kai atsakovės vadovas D. Š. ir G. V. kreipėsi konsultacijos į teisininkus, D. Š. suprato, kad UAB „Autojuta“ ir UAB „Transalda“ gali pareikšti reikalavimus atsakovei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-17 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36910-1154/2021 tenkino UAB „Autojuta“ ieškinį ir iš atsakovės priteisė 16008 Eur skolos, 112,06 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 182 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo sprendimo pagrindu 2022-02-24 buvo išduotas vykdomasis raštas, antstolio 2022-04-06 nurodymo pagrindu iš atsakovės sąskaitų buvo nurašyta 18015,41 Eur suma. Apie prasidėjusį priverstinį teismo sprendimo vykdymą atsakovės vadovas informavo G. V. elektroniniu laišku jam persiuntęs iš antstolio gautus dokumentus. Atsakovės teigimu, jos vadovas ir G. V. sutarė, kad antstolio išieškotą sumą atsakovė ir trečiasis asmuo perves į atsakovės sąskaitą lygiomis dalimis, o po to teismine tvarka ginčys priimtą teismo sprendimą. Pagal nurodytą susitarimą trečiasis asmuo turėjo sumokėti atsakovei 9007,71 Eur, tačiau trečiajam asmeniui tokių lėšų neturint, G. V. nurodė, kad 9000 Eur sumą atsakovei sumokės ieškovė, o vėliau, kai bus įforminti reikiami dokumentai, bus sumokėta trūkstama 7,71 Eur suma. Į atsakovės sąskaitą ieškovė 2022-04-08 sumokėjo 9000 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodžiusi pagal 2022/04/08 paskolos sutartį. Atsakovės vadovui G. V. paaiškino, kad įraše nurodyta paskolos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, ne ši suma paskolinta trečiajam asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-02 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6781-1080/2022 tenkino UAB „Transalda“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės 8555 Eur skolos, 444,86 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 701,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo sprendimo pagrindu 2022-04-15 išduotas vykdomasis raštas, kurį vykdydamas antstolis 2022-05-18 pateikė nurodymą priverstinai nurašyti iš atsakovės sąskaitų 10901,33 Eur sumą. G. V. žadėjo problemą išspręsti. Atsakovės vadovas 2022-06-15 elektroniniu laišku G. V. nusiuntė mokėjimo nurodymus, kurių pagrindu iš atsakovės sąskaitos buvo nurašyta 6157,58 Eur suma. Atsakovės vadovas pasiūlė ir šią situaciją spręsti taip pat kaip buvo sprendžiama ankstesnė, o G. V. su tuo sutiko, vėl nurodęs, kad trečiasis asmuo atlikti mokėjimo galimybės neturi, todėl mokėjimą atliks ieškovė. Į atsakovės sąskaitą 2022-06-17 ieškovė sumokėjo 5500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi paskola už Siauliu VW projekta“. Atsakovės vadovas įrašą suprato kaip paskolą trečiajam asmeniui. G. V. 2022 metų gruodžio mėnesį elektroniniu paštu atsiuntė atsakovės vadovui paskolos sutartis, kuriose paskolos davėju nurodoma ieškovė, o gavėja – atsakovė. Atsakovės vadovui G. V. paaiškino, kad sutartys formaliai reikalingos buhalterijai, o sutarčių tarp ieškovės ir trečiojo asmens jis sudaryti negali, nes yra abiejų įmonių vadovas. Šie argumentai atsakovės vadovo neįtikino, todėl jis atsisakė pasirašyti paskolos sutartis. Atsakovės vadovas 2023-02-15 gavo G. V. elektroninį laišką, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti paskolintas sumas, bendravimas su G. V. nutrūko. Nurodytą situaciją atsakovės vadovas įvertino kaip trečiojo asmens vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus apmokėti teismo sprendimais priteistų sumų ½ dalį, todėl G. V. 2023-03-30 buvo išsiųsta ieškovei apmokėti skirta 2023-03-13 sąskaita faktūra. Po šio atsakovės veiksmo ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsakymo išdavimo. Paaiškino, kad ieškovės pateiktos sąskaitos nėra paskolos dalyko perdavimas atsakovei, nes atsakovė su ieškove nėra sudariusi paskolos sutarčių. Mokėjimo nurodymais buvo dokumentuotas atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas dėl nuostolių, kilusių iš vykdytų automobilių perpardavimo sandorių, pasidalijimo lygiomis dalimis įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė: priteisti iš atsakovės UAB „Baltic cold“ ieškovei UAB „KG Flaminia“ 14500 Eur skolos, 440,63 Eur paskolos palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už laiku negrąžintą paskolos sumą (14500 Eur) nuo 2023-03-31 iki paskolos visiško grąžinimo;6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (14940,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2380,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė atsakovei 2022-04-08 mokėjimo nurodymu Nr. 18 pervedė 9000 Eur sumą, 2022-06-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1365500 Eur sumą, o atsakovė šias pinigines lėšas gavo. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šalis – ieškovę UAB „Flaminia“ ir atsakovę UAB „Baltic Cold“ siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė teigė, kad paskolos teisniai santykiai tarp šalių susiklostė 2022-04-08 žodžiu sutarus dėl 9000 Eur sumos paskolinimo ir tą pačią dieną atlikus pavedimą nurodytai sumai atsakovei, taip pat 2022-06-17 žodžiu sutarus dėl papildomos 5500 Eur sumos paskolinimo ir tą pačią dieną atsakovei nurodytą sumą pervedus. Ieškovė taip pat teigia, jog šalys buvo sutarusios, kad tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai bus įforminti vėliau sudarant sutartis. Atsakovė teigė priešingai, kad paskolos teisiniai santykiai ieškovės ir atsakovės nesiejo, o 2022-04-08 ir 2022-06-07 atliktais pavedimais ieškovė, kurios vadovas buvo ir trečiojo asmens vadovas, už trečiąjį asmenį atsakovei pervedė pinigines lėšas ir taip kompensavo ½ dalį nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė kartu su trečiuoju asmeniu vykdydama automobilių pirkimo-pradavimo verslą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolos sutarčių iki nurodytų piniginių lėšų pervedimo šalys nebuvo sudariusios, o byloje esančiu 2022-12-12 elektroniniu laišku ieškovės atsakovei pateiktų paskolos sutarčių, kuriose nurodytos sudarymo datos 2022-04-08 ir 2022-06-17, atsakovė nepasirašė.

6. Teismas konstatavo, jog mokėjimo nurodymų paskirtyje esantys įrašai yra pakankami suprasti, kad ieškovė atsakovei pinigines lėšas pervedė kaip „paskolą“ ir patvirtina ieškovės valią pavedimuose nurodytas lėšas paskolinti atsakovei, nepaisant to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių. Pinigines lėšas ieškovė atsakovei perdavė, o atsakovė jas gavo ir dėl to, kaip minėta, byloje ginčo nėra. Piniginių lėšų pervedimo ir gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o mokėjimo pavedimai neatitinka paskolos sutarties reikalavimų, teigdama, kad paskolintos lėšos yra šalių, jų vadovų bendro verslo ir to verslo rezultate atsakovės patirtų nuostolių kompensavimas.

7. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės pateikti 2021-10-07 elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) į balticold@inbox.lt, 2021-10-10 persiųstas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), 2022-04-06 iš norelpy@registrucentras.lt į balticold@inbox.lt gauto elektroninio laiško persiuntimas adresu balticold@inbox.lt (duomenys neskelbtini) patvirtina tik tai, kad atsakovės atstovui nuo 2021-10-07 buvo žinoma, jog automobilių pardavėjas sužinojęs apie faktą, kad atsakovė nuosavybės teisę į įgytus automobilius perleido trečiajam asmeniui, pareikalavo grąžinti pritaikytas nuolaidas, o atsakovei jų nustatytu terminu negrąžinus, pagal priimtus teismo sprendimus prasidėjo priverstinio vykdymo veiksmai ir apie tai buvo informuotas G. V.. Atsakovės paaiškinimai ir atsakovės pateiktas selektyvus (2021-09-20, 2022-03-02, 2022-03-07, 2022-04-06, 2022-04-08, 2022-05-18, 2022-05-252022-06-02, 2022-06-07, 2022-06-15, 2022-12-13, 2022-12-20) susirašinėjimas patvirtina, kad tarp atsakovės vadovo ir G. V. vyko komunikavimas ne tik elektroniniais laiškais, kad buvo sprendžiami klausimai susiję su atsakovės, trečiojo asmens ir UAB „Transalda“ verslo santykiais, tačiau šis susirašinėjimas, kaip ir ankščiau nurodytas, pirmosios instancijos teismo nuomone nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju verslo ar kiti santykiai buvo susiklostę būtent tarp ieškovės ir atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantė (atsakovė) UAB „Baltic cold“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

8.1. G. V. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovo UAB „KG Flaminia“ (toliau –Ieškovas) ir trečio asmens UAB „BioPoint“ (toliau –BioPoint) direktoriumi.

8.2. Atsakovo UAB „Baltic cold“ (toliau – Atsakovas) direktorius D. Š., G. V. siūlymu, susitarė kartu bendrai vykdyti prekybos automobiliais verslą. Atsakovas iš G. V. nurodytų oficialių prekybos naujais automobiliais pardavėjų (toliau – Pardavėjai) pirkdavo G. V. nurodytus automobilius, bei juos parduodavo BioPoint arba Ieškovui. Nuo kiekvieno tokio automobilio pirkimo - pardavimo Atsakovas iš BioPoint arba Ieškovo gaudavo tarpininkavimo mokestį, įprastai nedidesnį nei 300 Eur už vieną automobilį, kuris būdavo įskaičiuojamas į automobilių pardavimo BioPoint ar Ieškovui kainą, o BioPoint ar Ieškovui tekdavo automobilio pardavimo kainos trečiam asmeniui ir pirkimo iš Atsakovo kainos skirtumas.

8.3. Apeliantės manymu esminę reikšmę kvalifikuojant tarp Ieškovės ir Atsakovės susiklosčiusius santykius ginčo atveju turi tai, kad Ieškovės direktorius G. V. tuo pačiu metu buvo ir Trečiojo suinteresuoto asmens direktorius. Jeigu Ieškovės vadovas G. V. ginčui aktualiu laikotarpiu tuo pačiu metu nebūtų Ieškovės ir BioPoint vadovu, sprendimas galėtų būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.

8.4. Teismas nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių faktą, kad Ieškovės vadovas G. V. ginčui aktualiu laikotarpiu tuo pačiu metu buvo ne tik Ieškovės, bet ir BioPoint vadovu ir veikė šių dviejų įmonių naudai bei interesais, t. y. įrodymų, leidžiančių teigti, kad tarp Ieškovės ir Atsakovės paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė.

8.5. Tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo sudarytas ne susitarimas dėl paskolos suteikimo, o Ieškovės atlikti mokėjimo nurodymai, kuriuose paskirtis nurodyta „paskola“, yra įrodymas, patvirtinantis susitarimo dėl teismų sprendimais priteistų sumų kompensavimo tarp Atsakovės ir BioPoint sudarymą.

Atsiliepimas

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė iš esmės laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos. Ieškovė taip pat nurodė, kad:

9.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, nepaisant to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių, ieškovės atliktų mokėjimo nurodymų paskirtyje esantys įrašai „paskola“ yra pakankami suprasti, kad ieškovė atsakovei pinigines lėšas pervedė kaip „paskolą“ ir patvirtina Ieškovės valią pavedimuose nurodytas lėšas paskolinti atsakovei.

9.2. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė aiškūs ir nedviprasmiški paskolos teisiniai santykiai: (i) šalys 2022-04-08 susitarė dėl 9 000 Eur paskolos. Tą pačią dieną Kreditorius (Ieškovė) pervedė Skolininkui (Atsakovei) 9 000 Eur nurodydamas pavedimo paskirtyje „pagal 2022/04/08 paskolos sutartį“ (Ieškinio Priedas Nr. 1); (ii) šalys 2022-06-17 susitarė dėl papildomos paskolos - 5 500 Eur, kuri buvo taip pat pervesta bankiniu pavedimu (Ieškinio Priedas Nr. 2) nurodant paskirtį „paskola uz Siauliu VW projektą“. Taigi, pirmiausia šalys susitarė dėl paskolos sutarties dalyko – lėšų paskolinimo, o sutarčių pasirašymą atidėjo vėlesniam laikui. Ieškovė ne kartą siuntė laiškus ir žinutes atsakovei, kad yra reikalinga pasirašyti sutartis, pridėjo paskolos sutarčių projektus pasirašymui nurodant: „Sveikas, siunčiu tau paskolos sutartis pagal padarytus mokėjimus, nes man reikia kazkoki doka tureti mokesciams, paziurek ar viskas ok uzsukciau susidetumem parasus.“ (Ieškinio Priedas Nr. 3). Atsakovė vengė pasirašyti paskolos sutartis, nors, kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad iš ieškovės gautas pinigų sumas, kurios įvardintos kaip „paskola“ priėmė ir jų negrąžino.

9.3. Atsakovės nurodomi teiginiai neva Ieškovės pervestos sumos yra ne paskola, o sumos padengiant Atsakovės nuostolius pagal kažkokį G. V. ir D. Š. ar Atsakovės ir BioPoint, ar Ieškovės ir BioPoint sudarytą susitarimą, yra nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių ne tik dėl to, kad nebuvo sudaryti jokie tokio pobūdžio susitarimai, ką įrodo ir tai, jog jų atsakovė nepateikė ir nepagrindė jokiais kitais rašytiniais įrodymais, bet tokius teiginius paneigia ir pačios atsakovės dėstomos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11. Byloje yra kilęs ginčas dėl paskolos sudarymo sutarties. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

12. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).

13. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

14. Paskolos teisinius santykius egzistavus turi įrodyti tą teigianti šalis – taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, nurodyta: pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

15. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

16. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje šalių įrodinėtas aplinkybes ir šalių nurodomas ginčo paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, atkreipia dėmesį, jog, aiškinantis tikrąją šalių valią, būtina vadovautis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika aiškinant šias taisykles. Kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių yra nuosekliai išplėtota, todėl teisėjų kolegija nurodo tik nagrinėjamos bylos kontekste aktualią kasacinio teismo praktiką. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais, kad ji į atsakovės sąskaitą pervedė 9000 Eur ir 5500 Eur sumas. Mokėjimo nurodymo, kuriuo atsakovei pervesta 9000 Eur suma paskirtyje nurodyta, kad pavedimas atliekamas pagal 2022/04/08 paskolos sutartį, šio mokėjimo data – 2022-04-08. Mokėjimo nurodymo, kuriuo atsakovei pervesta 5500 Eur suma paskirtyje nurodyta, kad tai paskola už Šiaulių VW projektą, šio mokėjimo data – 2022-06-17. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog mokėjimo nurodymų paskirtyje esantys įrašai yra pakankami spręsti, kad ieškovė atsakovei pinigines lėšas pervedė kaip „paskolą“ ir patvirtina ieškovės valią pavedimuose nurodytas lėšas paskolinti atsakovei, nepaisant to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių. Pinigines lėšas ieškovė atsakovei perdavė, o atsakovė jas gavo ir dėl to, kaip minėta, byloje ginčo nėra. Pinigių lėšų pervedimo ir gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o mokėjimo pavedimai neatitinka paskolos sutarties reikalavimų, teigdama, kad paskolintos lėšos yra šalių, jų vadovų bendro verslo ir to verslo rezultate atsakovės patirtų nuostolių kompensavimas.

18. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė įrodymus ir dėl kitų atsakovės argumentų. Byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl automobilių įgijimo 2020-09-02 ir 2020-12-21, 2020-12-22, 2020-12-23, 2020-12-28 vyko komunikacija tarp automobilių pardavėjo atstovo ir atsakovės atstovo, šio susirašinėjimo dalis buvo persiunčiama į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai, vertinant kartu su nurodytais įrodymais, nepagrindžia atsakovės argumentų, jog nagrinėjamu atveju ieškovę ir atsakovę siejo kokie nors verslo santykiai.

19. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog atsakovės pateikti 2021-10-07 elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini) į balticold@inbox.lt, 2021-10-10 persiųstas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), 2022-04-06 iš norelpy@registrucentras.lt į balticold@inbox.lt gauto elektroninio laiško persiuntimas adresu (duomenys neskelbtini) patvirtina tik tai, kad atsakovės atstovui nuo 2021-10-07 buvo žinoma, kad automobilių pardavėjas sužinojęs apie faktą, kad atsakovė nuosavybės teisę į įgytus automobilius perleido trečiajam asmeniui, pareikalavo grąžinti pritaikytas nuolaidas, o atsakovei jų nustatytu terminu negrąžinus, pagal priimtus teismo sprendimus prasidėjo priverstinio vykdymo veiksmai ir apie tai buvo informuotas G. V.. Atsakovės paaiškinimai ir atsakovės pateiktas selektyvus (2021-09-20, 2022-03-02, 2022-03-07, 2022-04-06, 2022-04-08, 2022-05-18, 2022-05-25, 2022-06-02, 2022-06-07, 2022-06-15, 2022-12-13, 2022-12-20) susirašinėjimas patvirtina, kad tarp atsakovės vadovo ir G. V. vyko komunikavimas ne tik elektroniniais laiškais, kad buvo sprendžiami klausimai susiję su atsakovės, trečiojo asmens ir UAB „Transalda“ verslo santykiais, tačiau šis susirašinėjimas, kaip ir aukščiau nurodytas, nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju verslo ar kiti santykiai buvo susiklostę būtent tarp ieškovės ir atsakovės.

20. Taigi, atsakovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę verslo ar kiti santykiai, atsakovė nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta kita paskolos davėjos valia, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad vien dėl to, jog šalys nesudarė rašytinių paskolos sutarčių, kuriose butų fiksuotas atsakovės įsipareigojimas grąžinti ieškovei pervestas piniginių lėšų sumas, šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės valią skolinti lėšas patvirtina mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis, o atsakovės – šių pinigų, pervestų kaip paskola, priėmimas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Byloje esant duomenims, kuriuose užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, mokėjimo paskirtyje nurodžius, jog tai „paskola“ ir atsakovei neįrodžius kito (nei nurodė ieškovė) pinigų pervedimo tikslo, ir neginčijant pinigų gavimo bei neįrodžius pinigų grąžinimo, yra pagrindas konstatuoti, kad įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimas – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 14500 skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870, 6.873 straipsniai). Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteistos ir 440,63 Eur palūkanos už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.872 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Dėl bylos baigties

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Atmetus apeliacinį skundą apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina