- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-3072-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33837-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., J. A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei ,,Turto bankas”
- Advokatai
- Justas Vilys, Kazys Rakauskas, Giedrė Čitavičiūtė
- Kategorijos
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., J. A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei ,,Turto bankas” dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei suinteresuoto asmens J. A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos J. S. biologinis tėvas (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą G. E. palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. J. pradiniame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo poziciją ir sutiko su visais pareiškėjos reiškiamais reikalavimais, taip pat pareiškimu ir pareiškė savarankišką reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą G. E. palikimui priimti. Nurodė, kad nežino visų pareiškėjos gyvenimo aplinkybių bei kokie buvo susiklostę pareiškėjos santykiai su G. E., nes ji retai lankydavo tėvą ir dažniausiai tada, kai pareiškėjos ir jos motinos nebūdavo namuose. Tačiau prašomą nustatyti tėvystės faktą galima pripažinti, nes pareiškėja yra panaši į J. A. J. velionį tėvą G. E. bei į suinteresuotą asmenį J. A. J.. Be to, suinteresuotam asmeniui žinomas faktas, jog pareiškėja su savo motina J. S. nuolatos gyveno su tėvu G. E. kaip šeima. Suinteresuoto asmens santykiai su tėvu nebuvo artimi dėl tėvų skyrybų ir tėvo polinkio piktnaudžiauti alkoholiu paskutiniais jo gyvenimo metais. Tėvas nei pareiškėjos, nei suinteresuoto asmens savo dukromis suinteresuotam asmeniui girdint nevadino. Į jas kreipdavosi sakydamas, jog jos yra savo motinų dukros: „L. dukra“ ir „J. dukra“. Tėvystės galimai neįformino dėl atsakomybės vengimo, nes ir suinteresuotam asmeniui vengė mokėti alimentus. Jelena A. J. nurodė, kad terminą tėvo palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes tėvai išsituokė, suinteresuotam asmeniui sulaukus vos dviejų metų amžiaus. Bendravimas su tėvu buvo epizodinis dėl motinos draudimo bendrauto su tėvu, o vėliau dėl netinkamo tėvo gyvenimo būdo ir elgesio, o taip pat ir tėvui nereiškiant iniciatyvos intensyviau bendrauti su dukra. Jelena A. J. nežinojo apie tėvo mirtį, nedalyvavo jo laidotuvėse. Apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą sužinojo tik gavus iš teismo dokumentus šioje civilinėje byloje, kai terminas palikimui priimti jau buvo praleistas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka visus šioje civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus ir kilusius nesutarimus su suinteresuotu asmeniu išspręsti geruoju.
Pareiškėjos J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, taip pat suinteresuoto asmens J. A. J. pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti tenkinami visiškai.
Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui, faktas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Pareiškėja J. S. juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu, t. y. kad pareiškėja galėtų paveldėti savo tėvo J. E., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Iš pareiškėjos gimimo liudijimo nustatyta, jog pareiškėjos motina yra J. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Grafoje „duomenys apie tėvą“ nurodyta „G. S.“, asmens kodas nenurodytas.
Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001, yra išaiškinta, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu ir atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), todėl dėl prašomo nustatyti juridinio fakto teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms turi būti taikomas CK III skyrius, reglamentuojantis paveldėjimo teisnius santykius.
Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia pasitikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu – įrašomos žinios apie tėvą (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai). Jeigu tėvas nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir įrašytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda.
Šalies argumentai
J. S. paaiškino, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką duomenys apie tėvą buvo įrašyti jai kaip vaiko motinai nurodžius vaiko tėvo vardą G., o pavardė nurodyta vaiko motinos pavardė – S.. Duomenys apie J. S. tėvą įrašyti vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsniu, t. y. vaiko, gimusio iš nesančios santuokoje motinos – vienišos motinos, tėvo pavardė įrašyta pagal motinos pavardę, tėvo vardas ir tautybė – motinos nurodymu.
Taigi, vertinant pareiškėjos pateiktame gimimo įraše esančius duomenis, teismas atsižvelgia į pareiškėjos nurodytus argumentus bei suinteresuoto asmens J. S. paaiškinimais dėl gimimo įraše esančių duomenų, taip pat į tuometinę teisės aktuose nurodytą tokių įrašų darymo tvarką. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja sutiko atlikti ekspertizę pareiškėjos ir velionio G. E. giminystės ryšiui nustatyti, tačiau suinteresuotas asmuo J. A. J. nesutiko su ekspertizės atlikimu. Vėliau suinteresuotam asmeniui pakeitus savo poziciją dėl tėvystės fakto pagrįstumo, šalys laikėsi pozicijos, jog pareiškėjos pateiktų byloje kitų įrodymų pakanka tėvystės faktui patvirtinti ir tėvystės faktas gali būti nustatomas netiesioginių byloje esančių įrodymų pagrindu be ekspertizės išvados, kaip tiesioginio įrodymo.
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų J. M. (G. E. kaimynė nuo 2003 metų), S. Š., V. A. (pareiškėjos motinos draugė ir kolegė), J. Š. (pareiškėjos motinos J. S. sesuo) ir I. Ž. (J. S. sesers J. Š. dukra) parodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, bendrą nepertraukiamą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo G. E. gyvenimą nuo pareiškėjos gimimo iki spėjamo vaiko tėvo mirties, bendro ūkio vedimą, bendrą vaiko auklėjimą ir išlaikymą, spėjamo pareiškėjos tėvo ir jos motinos artimą bendravimą ir šeiminių santykių kūrimą iki pareiškėjos gimimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. paaiškino, kad santuoka nebuvo sudaryta ir tėvystė įregistruota dėl to, jog ji ir vaiko tėvas buvo skirtingų tautybių, religijų, ketino išvykti gyventi į užsienį. Vėliau vaiko tėvai nuolatos gyveno kartu, auklėjo ir išlaikė vaiką, vedė bendrą ūkį ir spręsti šiuos klausimus nebuvo poreikio.
Liudytojai vieningai nurodė, kad pareiškėjos motina J. S. su G. E. susipažino ir pradėjo artimai bendrauti ir apsigyveno kartu iki pareiškėjos gimimo; nuo pareiškėjos gimimo iki G. E. mirties nuolatos gyveno kartu, šeiminiai santykiai tarp pareiškėjos tėvų nebuvo nutrūkę iki pat G. E. mirties. J. S. ir G. E. visada kaip pora kartu dalyvaudavo šeimos šventėse, lankė giminaičius užsienyje, visi liudytojai nurodė, kad jie buvo įsitikinę, jog G. E. ir J. S. yra šeima ir pareiškėjos tėvai. Liudytojai atpažino pareiškėjos pateiktose nuotraukose J. S., G. E., nurodė, kokiose šeimos šventėse buvo darytos pareiškėjos pateiktos nuotraukos.
Iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų ir liudytojų bei pareiškėjos ir J. S. paaiškinimų matyti, kad G. E. dalyvavo pareiškėjos krikštynose kaip jos tėvas kartu su J. S., kaip motina. Nuotraukose užfiksuoti G. E. laikantis ant rankų kūdikį kartu su J. S.. Byloje pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuoti G. E. su J. S. kaip pora, dalyvaujanti J. S. sesers dukros vestuvėse. Minėtą faktą patvirtino ir liudytoja apklausta J. S. sesers dukra I. Ž., kurios vestuvėse dalyvavo J. S. ir G. E., kuri vestuvių nuotraukoje, taip pat kitose nuotraukose juos atpažino.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007).
Pareiškėja pateikė tokius įrodymus, kuriuos turi. Tuo tarpu nuo suinteresuoto asmens J. A. J. valios priklausė, ar ji suteiks galimybę pasiremti labiau patikimais, t. y. moksliniais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymus teikia šalis, kuri juos turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Nagrinėjamoje byloje J. A. J. sutikimas dėl ekspertizės atlikimo nebuvo gautas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl konstatuojama, jog pareiškėja negali būti įpareigojama pateikti įrodymus, kurių neturi, kad įrodytų giminystės faktą, nes tai prieštarautų protingumo principui, kuriuo teismai privalo vadovautis aiškindami ir taikydami įstatymus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 494/2013).
Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai neprieštarauja vieni kitiems ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, jie vieningai patvirtina pareiškėjos motinos J. S. ir spėjamo pareiškėjos tėvo G. E. bendrą šeimyninį gyvenimą nuo pareiškėjos gimimo iki G. E. mirties, bendro ūkio vedimą, bendrą vaiko auklėjimą ir išlaikymą. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad G. E., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. S. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo G. E. dukra J. A. J. pripažino tėvystės faktą ir pareiškėja bei suinteresuotas asmuo J. A. J. sutiko, kad ekspertizės paskyrimas nėra tikslingas, atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų pakankamumą tėvystės faktui pagrįsti, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas laiko, kad DNR ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra būtinas ir kiti byloje esantys įrodymai yra pakankami tėvystės faktui patvirtinti (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos J. S. ir suinteresuoto asmens J. A. J. pareiškimai dėl praleisto įstatymo nustatytos termino G. E. palikimui priimti atnaujinimo tenkinami visiškai.
G. E. nepaliko testamento, todėl jam mirties dieną priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad G. E. mirė būdamas išsituokęs ir turėjo vieną vaiką J. A. J., kuri dalyvauja suinteresuotu asmeniu šioje civilinėje byloje. Šiuo teismo sprendimu taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja J. S. yra G. E. dukra. Taigi, J. S. ir J. A. J. kaip palikėjo G. E. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 punktas). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. A. J. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimui priimti tėvo palikimo nepriėmė. Pareiškėja ir J. A. J. yra praleidusios įstatymo nustatytą terminą G. E. palikimui priimti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad j. A. J. apie tėvo mirtį sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumetus šioje civilinėje byloje 2021 m. kovo 1 d. t. y. po įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pasibaigimo (paskutinė termino palikimui priimti diena - (duomenys neskelbtini), skaičiuojant nuo G. E. mirties dienos (duomenys neskelbtini)). Kad J. A. J. nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, kad apie tai jai nebuvo pranešta, byloje ginčo nekilo. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo anksčiau, t. y. per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą. Įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį teismų praktikoje pripažįstamas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tokia aplinkybė apsunkina įpėdinio galimybes laiku išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Nors įstatymas nenumato kitiems įpėdiniams pareigos informuoti pareiškėją apie palikimą ar jo atsiradimą, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad civiliniai santykiai turi būti tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad apie tai, jog G. E. be pareiškėjos turi dar vieną dukrą – J. A. J. jai tapo žinoma, kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, t. y. dar iki kreipimosi į teismą su pareiškimu šioje civilinėje byloje. Taigi, tokia aplinkyė pareiškėįjai tapo žinoma dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad J. A. J. būtų pranešta apie tėvo mirtį. Apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą J. A. J. galėjo būti informuota, pasinaudojus viešo gyventojų registro duomenimis, taip sudarant sąlygas jai tinkamai ir laiku išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Tai, kad J. A. J. nebendravo su tėvu ir jo artimais giminaičiais, neįtakoja jos teisės į palikimą, nes teisė į palikimą nesiejama su palikėjo ir įpėdinių bendravimu iki palikėjo mirties, o įpėdinių rūpestingumo ir atidumo pareiga neapima pareigos bendrauti su palikėju iki jo mirties ar nuolat atitinkamuose registruose tikrinti palikėjo mirties faktą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu ne tai, ar suinteresuoti asmenys tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar jie, sužinoję apie palikėjo mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar suinteresuotų asmenų kreipimasis su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog iš karto po to, kai pareiškėja sužinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą, ji 2021 m. kovo 22 d. pateikė pareiškimą šioje civilinėje byloje, kuriame išreiškė prašymą dėl praleisto termino G. E. palikimui priimti atnaujinimo. Iš rašytinės bylos medžiagos, liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad palikėjas G. E. miręs ištuokoje su J. A. J. motina ir gyveno faktinėje šeimoje su pareiškėja ir jos motina J. S.. J.A. J. yra palikėjo dukra iš pirmosios santuokos. Byloje nėra duomenų, jog palikėjas būtų palaikęs artimus santykius su J. A. J., kuri santuokos nutraukimo metu buvo sulaukusi vos dviejų metų amžiaus ir buvo nepilnametė. Esant tokioms aplinkybėms, jos nebendravimas su palikėju yra pateisinamas objektyviai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, o ne J. A. J. nesąžiningo ir nepateisinamai pasyvaus elgesio. Todėl termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas atnaujinamas. Terminas palikimui priimti pareiškėjos praleistas neženkliai, daugau G. E. įpėdinių, išreiškusių valią priimti palikimą, nėra. Todėl teismas laiko, jog termino atnaujinimas nesukels netikėtų ir nepagrįstai sunkių pasekmių kitiems įpėdiniams, pretenduojantiems į palikimą.
Šioje civilinėje byloje pareiškėjos J. S. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra tiesiogiai susijęs su jos teise paveldėti G. E. palikimą, t. y. tik šioje civilinėej byloje priimtu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl teisiškai reikšmingo palikimui priimti giminystės ryšio tarp pareiškėjos ir G. E., suponuojančio pagrindą laikyti pareiškėją G. E. pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą. Pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo metu terminas palikimui priimti nebuvo pasibaigęs, todėl konstatuotina, jog pareiškėja išreiškė valią priimti G. E. palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau šios savo valios negalėjo tinkamai įforminti (paduoti pareiškimą notarui) dėl objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Terminas palikimui priimti pasibaigė jau bylos nagrinėjimo eigoje. Tai sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą G. E. palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Kadangi tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens reikalavimai patenkinti visiškai, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. A. J. viena kitos reikalavimus pripažino ir jų neginčijo, būtinybę kreiptis į teismą sąlygojo ne pareiškėjos ar suinteresuoto asmens veiksmai, o objektyvios aplinkybės, teismas konstatuoja, jog šių asmenų interesai byloje nėra priešingi ir todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos, kadangi su suinteresuoto asmens pareiškimo nagrinėjimu susiję procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė (CPK 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, 578 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Atnaujinti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Suinteresuoto asmens J. A. J. pareiškimą praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjos J. S. valstybei 45,80 EUR (keturiasdešimt penkis eurus, aštuoniasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.