Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2-222-407/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-30Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
  4. eB2-2630-585/2019Nutartis · 2019-06-12Vilniaus apygardos teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-08-08Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-01-09Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2020-04-14Vilniaus apygardos teismas
  9. KasacijaNutartis · 2020-04-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-11-12Lietuvos apeliacinis teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-12-15Lietuvos apeliacinis teismas
  12. eB2-2029-340/2021Nutartis · 2021-05-19Vilniaus apygardos teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-31Lietuvos apeliacinis teismas
  14. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-07-02Lietuvos apeliacinis teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-07-02Lietuvos apeliacinis teismas
  16. KasacijaNutartis · 2021-10-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  17. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
  18. ApeliacijaNutartis · 2023-03-02Lietuvos apeliacinis teismas
  19. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-02-15Lietuvos apeliacinis teismas
  20. KasacijaNutartis · 2025-03-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2-222-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02766-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Civilinė byla Nr. e2-222-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02766-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios akcinės bendrovės bankas SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos bankrutavusios AB bankas SNORAS skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių komiteto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, kuriuo prašoma pakeisti šiuo nutarimu nustatytą BTŪB „Energija“ turto pardavimo tvarką.

2. Kartu su skundu dėl kreditorių komiteto nutarimo pateiktas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BTŪB „ENERGIJA“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BTŪB „Energija“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ galiojimą ir vykdymą iki kol bus išnagrinėtas BAB bankas SNORAS pareikštas skundas dėl šio nutarimo panaikinimo.

3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, jog skundžiamu nutarimu nustatyta neracionali ir neskaidri TŪB „ENERGIJA“ turto pardavimo tvarka, todėl yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius šio skundžiamo nutarimo galiojimo, turtas (33 nekilnojamojo turto vienetai) bus parduotas už nepagrįstai mažą kainą ir neišnaudojus visų racionalių galimybių šį turtą parduoti skaidria tvarka už didesnę kainą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, kad pareiškėja BAB bankas SNORAS nepateikė objektyvių įrodymų ir argumentų, jog nustatyta turto pardavimo kaina neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ar iš esmės pažeistų kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

6. Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, konstatavo, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo manyti, kad skundas nepagrįstas.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė, jog skundo nagrinėjimo metu pardavus ginčo turtą ir teismui priėmus pareiškėjai palankų procesinį sprendimą šio turto grąžinimas BTŪB „ENERGIJA“ nebūtų galimas, t. y. iš esmės neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų galima įvykdyti jai palankaus teismo procesinio sprendimo.

8. Be to, ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 2 d. BTŪB „ENERGIJA“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimu buvo nutarta patvirtinti BTŪB „ENEGIJA“ priklausančio turto, kurį sudaro 33 nekilnojamojo turto objektai, pardavimo tvarką ir kainą. Tuo tarpu pareiškėja, ginčydama minėtą nutarimą, siekia, kad būtų pakeista tik trijų nekilnojamojo turto objektų pardavimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, neapibrėžtam laikui sustabdant ginčijamo kreditorių komiteto posėdžio nutarimo galiojimą ir vykdymą, o tuo pačiu ir viso BTŪB „ENERGIJA“ priklausančio turto, kurį sudaro net 33 turto vienetai, pardavimą, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja BAB bankas SNORAS atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. pardavus turtą ekonomiškai nepagrįsta tvarka, pareiškėja būtų priversta ginčyti turto perleidimo sandorius, kas nulemtų tolimesnius teisminius ginčus.

9.2. Bendrovės turto pardavimo tvarka nustatyta nesąžiningai. Bendrovės kreditorių komitetas neveikia geriausiais bendrovės interesais, o jo nustatyta turto pardavimo tvarka sudaro sąlygas turtą parduoti mažesne nei rinkos kaina.

9.3. Abejotina, ar atsiras pirkėjas, ketinantis nupirkti visą turto kompleksą, kadangi kartu parduodamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis skirtingose geografinėse vietovėse.

Atsiliepimas

10. Atsakovės BTŪB „Energija“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir naudojamos ne pagal paskirtį.

10.2. Atskirajame skunde dėstomi teiginiai susiję su ginčo dalyku ir jo vertinimu iš esmės, todėl negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamas tik dėl trijų nekilnojamojo turto objektų, tačiau prašoma sustabdyti viso nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimą.

10.4. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1164-407/2019, kuria patvirtintas BAB bankas SNORAS finansinis reikalavimas, priimtas kasacinis skundas, todėl nėra aišku, ar BAB bankas SNORAS yra tinkama kreditorė, galinti ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog pareiškėja iš esmės neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų galima įvykdyti jai palankaus teismo procesinio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio. Vien skundo dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nustatyta turto pardavimo iš varžytynių tvarka, nėra absoliutus pagrindas stabdyti tokio nutarimo vykdymą.

14. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nelemia ir apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, grindžiamos subjektyvia nuomone, jog kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo iš varžytynių tvarka yra ekonomiškai nenaudinga ir nepagrįsta, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, neatitinka protingumo, teisingumo, ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Būtent varžytynių metu siekiant parduoti tam tikrą turtą nustatoma reali bei objektyvi turto kaina. Kiekvienu atveju turto realizavimas turi atitikti realias rinkos kainas ir optimaliai atitikti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Be to, varžytynių tikslas yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tokiu būdu siekiant užtikrinti geriausius tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus. Varžytynės, kaip turto realizavimo būdas, pačios savaime užtikrina galimybę visiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti pirkime siūlant parduodamo turto kainą. Tokiu būdu objektyviai nustatoma parduodamo turto kaina.

15. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl netinkamos turto pardavimo tvarkos nustatymo yra abstraktaus pobūdžio ir negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą. Pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones užtruktų turto pardavimas ir būtų užvilkinta pati bankroto procedūra. Tai neatitiktų bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

17. Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis