Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi TŪB „Energija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintas BTŪB „Energija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, ir kreditoriaus V. D. 5 377 319,73 Eur trečios eilės reikalavimo.BTŪB „Energija“ trečios eilės kreditorė UAB „Baltic Capital Investment“ 2017 m. lapkričio 28 d. padavė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kurioje patvirtintas V. D. 5 377 319,73 Eur trečios eilės reikalavimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – V. D. reikalavimą atmesti.Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su kreditorės UAB „Baltic Capital Investment“ atskiruoju skundu, 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi pats panaikino 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kurioje patvirtintas V. D. 5 377 319,73 Eur trečios eilės reikalavimas, ir V. D. kreditinio reikalavimo bei jo dydžio klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.Kreditorius V. D. 2017 m. gruodžio 8 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuriame prašė teismo pačiam panaikinti 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį bei skirti UAB „Baltic Capital Investment“ ir advokatui M. G. po 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o šio prašymo netenkinus ir perdavus atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Baltic Capital Investment“ skundą grąžinti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes ja paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka nagrinėti kreditoriaus reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumą, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditoriaus V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Todėl 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. nutartys yra prieštaraujančios viena kitai.Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Ši teismo nutartis po jos įsiteisėjimo užkirs kelią tolesnei bankroto procedūrai, kadangi ja panaikinama daugiau kaip pusė visų įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų. Tokiu būdu pagrindinis kreditorius yra nušalinamas nuo sprendimų priėmimo įmonės bankroto byloje neapibrėžtam laikui.Kreditorė UAB „Baltic Capital Investment“ atsiliepime į kreditoriaus V. D. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atskirasis skundas buvo paduotas dėl teismo nutarties, kurios apskundimas nėra galimas. Tokios nutarties apskundimais nėra numatytas CPK ir nutartis neužkirto kelio tolimesnei bylos eigai, kadangi šia nutartimi nebuvo sprendžiama dėl V. D. reikalavimo pagrįstumo.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos nutartys, kuriomis patvirtinami kreditorių reikalavimai arba atsisakoma juos tvirtinti, tačiau nagrinėjamu atveju dėl kreditoriaus reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumo buvo paskirtas teismo posėdis. 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodytas galimas šios nutarties apskundimas turi būti vertinamas kaip įsivėlusi rašymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi pats panaikino 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus V. D. 5 377 319,73 Eur trečios eilės reikalavimo TŪB „Energija“ bankroto byloje patvirtinimo ir šį kreditoriaus reikalavimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Dėl šios nutarties kreditorius V. D. padavė atskirąjį skundą, kurį 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismas atsisakė priimti, konstatavęs, kad nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, yra neskundžiama ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo vertinimu, teigdamas, kad, viena vertus, 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje teismas nurodė jos apskundimo galimybę, kita vertus, ši nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės kreditorių reikalavimų, yra nušalinamas nuo sprendimų TŪB „Energija“ bankroto byloje priėmimo.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuoja specialus įstatymas – ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys). Bankroto bylų proceso taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika.CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirieji skundai gali būti paduodami dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas arba atsisakyta jį tvirtinti (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Nei ĮBĮ, nei CPK nėra numatyta, kad dėl nutarties, kuria teismas pats panaikino nutartį dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo ir finansinį reikalavimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartis, kuria yra tik panaikinta skundžiama nutartis, bet nėra išspręstas pats klausimas iš esmės, tai yra nėra išspręstas pats kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, nėra skundžiama atskiruoju skundu, kadangi tokios nutarties apskundimas nėra įtvirtintas CPK ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-664-798/2017 ir joje nurodytą praktiką). Apelianto kreditinis reikalavimas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo ne atmestas, o reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimui paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, reikalavimo nagrinėjimas tęsiamas nesustabdžius bylos eigos. Esant tokiai faktinei situacijai, šios nutarties 12-13 punktuose išdėstytam teisiniam reguliavimui bei teisės aiškinimo teismų praktikai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, yra pagrįsta. Tuo tarpu 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta nutarties apskundimo galimybė vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.Konstatavus pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis pagal įstatymą nėra apeliacinio apskundimo objektas, teisėtumą ir pagrįstumą, pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą dėl šios nutarties paduotą atskirąjį skundą atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.