Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-573-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-23
Bylos Nr.: e2A-573-777/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01691-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė
Ieškovas: M. T.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Jūrmazgė“

Kategorijos

2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.2Darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl darbuotojų kaltės
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-573-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01691-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūrmazgė“ dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūrmazgė“ priešieškinį (patikslintą) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VLL Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar niekiniu, tretieji asmenys pagal priešieškinį akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“ (buvusi akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“), uždaroji akcinė bendrovė „Arvadas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 16 767,77 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. M. T. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VLL Group“ 2019 m. gruodžio 5 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „VLL Group“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui M. T. UAB „VLL Group“ reikalavimo teisę į skolą, regreso tvarka išreikalautiną iš skolininkės UAB „Jūrmazgė“, t. y. teisę reikalauti to, ką UAB „VLL Group“ įvykdė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018.

2.2. 2012 m. spalio 1 d. AB „Klaipėdos laivų remontas“ su UAB „VLL Group“ pasirašė Rangos sutartį Nr. 2012/10/01 dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų, t. y. laivo antstato, portalų, laivo mechanizmų, laivo strėlių plovimo-valymo ir dažymo. 2012 m. spalio 2 d. UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“ sudarė Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR, kuria UAB „Jūrmazgė“ įsipareigojo atlikti plovimo-valymo aukštu spaudimu 300 bar., 1000 bar., valymo srautu SW, SA 2 klase ir dažymo darbus AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, o UAB „VLL Group“ įsipareigojo sumokėti 66 000 Lt. 2012 m. lapkričio 30 d. UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“ pasirašė Techninį-finansinį darbų atlikimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Jūrmazgė“ pagal Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje atliko plovimo-valymo 300 bar, 1000 bar. paruošimo dažymui ir dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“. Atliktų darbų vertė – 65 150 Lt. Šiai sumai UAB „Jūrmazgė“ UAB „VLL Group“ išrašė 2012-11-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija JŪRM11 Nr. 0000189. Atliekant laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus, oranžinės spalvos dažais buvo aptaškytas netoliese stovėjęs laivas „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis E. K., laivas „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytoja Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir laivas „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.3. Minėti nukentėję asmenys dėl laivų apgadinimu patirtos turtinės žalos atlyginimo, reikšdami reikalavimus atsakovėms UAB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“, civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-7862-613/2014, Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-57-328/2017). UAB „Jūrmazgė“ civilinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Išnagrinėjus civilinę bylą pagal E. K. ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dėl jų apgadintų laivų žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2‑57-328/2017, buvo nuspręsta ieškovės E. K. ieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies. Iš viso ieškovei E. K., tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteista 48 068,85 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi yra nustatyta, jog žalą tretiesiems asmenims E. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrai AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“.

2.4. Nukentėję asmenys reikalavimus dėl solidarios prievolės įvykdymo pareiškė tik AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL group“, tačiau solidari skolininkė UAB „Jūrmazgė“ buvo įtraukta į civilinę bylą, kurioje buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir turėjo galimybę pareikšti visus atsikirtimus nukentėjusių asmenų reikalavimams. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo konstatuotas žalos dydis – 48 068,85 Eur, todėl mano, kad solidarių skolininkų dalys sudaro 16 022,95 Eur (48 068,85 Eur /3).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinio (patikslinto) netenkino, priešieškinį (patikslintą) tenkino, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad reikalavimas kyla ne dėl subrangos sutarties vykdymo (atsiskaitymo už atliktus darbus, darbų kokybės ar pan.), o dėl žalos atlyginimo, todėl taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Pažymėjo, kad žalos atlyginimas iš UAB „VLL Group“ priteistas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi, kurios pagrindu UAB „VLL Group“ sumokėjo priteistas pinigines sumas. Ieškovas ieškinį pateikė 2020 m. kovo 10 d., todėl laikė, kad senaties terminas nėra praleistas.

4.2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. išnagrinėtoje byloje UAB „Jūrmazgė“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Teigia, kad šioje byloje buvo vertinami UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ veiksmai bei pasisakyta dėl pastarųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o UAB „Jūrmazgė“ veiksmai ir jų įtaka žalos atsiradimui nebuvo analizuojami ir vertinami. Pažymėjo, kad UAB „VLL Group“ į teismą dėl prievolės pripažinimo solidaria ir / ar nuostolių priteisimo iš UAB „Jūrmazgė“ nesikreipė, todėl darė išvadą, kad dėl UAB „Jūrmazgė“ teismo sprendimo nėra priimta.

4.3. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog laivo dažymo darbus pagal subrangos sutartį atliko ir UAB „Jūrmazgė“, tačiau akcentavo, jog priešingai nei teigia ieškovas, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų išvadai padaryti, jog atsakovė UAB „Jūrmazgė“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus atliko krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. Teismas, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, darė labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Jūrmazgė“ dažymo darbus atliko tik doke (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

4.4. Nurodė, kad nors kai kurie darbai dėl nepalankių metereologinių sąlygų ar kitų aplinkybių buvo neužbaigti, sustabdyti ir tęsiami vėliau, tačiau laikė, kad tai nepatvirtina, jog laivą „(duomenys neskelbtini)“ nuleidus iš doko, dažymo darbus krantinėje Nr. (duomenys neskelbtini) po 2012 m. lapkričio 30 d. kartu su UAB „VLL Group“ ir/ar AB „Klaipėdos laivų remontas“ darbuotojais atliko ir UAB „Jūrmazgė“. Teismas įvertino ir tai, jog UAB „VLL Group“ pretenzijų UAB „Jūrmazgė“ nereiškė.

4.5. Nurodė, kad patekimas į AB „Klaipėdos laivų remontas“ (dabar AB „Kruizinių laivų terminalas“) teritoriją yra ribotas ir galimas tik turint leidimus. Teigė, kad iš 2012 m. lapkričio 27 d. UAB „VLL Group“ prašymo dėl įleidimo į teritoriją matyti, kad pateiktas bendro pobūdžio prašymas įleisti į teritoriją UAB „VLL Group“ darbuotojus bei išvardytas 10 asmenų sąrašas. Akcentavo, jog įrodymų, kad tokį prašymą dėl leidimo patekti į teritoriją darbuotojams / dažytojams būtų pateikusi UAB „Jūrmazgė“, byloje nėra. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu R. D. nurodė, jog UAB „Jūrmazgė“ iš AB „Klaipėdos laivų remontas“ nuomoja patalpas, esančias šalia doko, kurioje laiko savo įrangą darbų atlikimui, todėl darė išvadą, kad tokiu atveju UAB „Jūrmazgė“ yra reikalingas leidimas patekti į teritoriją ir tikėtina, jog pastaroji jį turi.

4.6. Nurodė, kad, įvertinus tai, jog A. K. UAB „VLL Group“ vadovu paskirtas nuo 2019 m. spalio 16 d., sutiko su ieškovu, kad A. K. turėjo teisę veikti bendrovės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kartu ir sudaryti bendrovės vardu sandorius.

4.7. Konstatavo, jog atsakovė neįrodė nei tariamo, nei apsimestinio sandorio sudarymo fakto. Pažymėjo, kad ieškovas ir UAB „VLL Group“ sudarė atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „VLL Group“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė“, o ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Jūrmazgė“. Mano, jog tokiu būdu nėra pagrindo išvadai padaryti, jog sudaryta sutartimi neketinta sukurti teisinių pasekmių. Akcentavo, kad atsakovė prašydama sandorį pripažinti apsimestiniu nenurodo, kokį sandorį pridengti buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Teigė, jog aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutarties šalys susitarė dėl atlygio ieškovui sumažinant UAB „VLL Group“ įsiskolinimą ieškovui, savaime nereiškia, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė.

4.8. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „VLL Group“ perleido reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo. Konstatavo, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, tai reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Darė išvadą, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kodėl Techninio-finansinio darbų atlikimo akto pasirašymo data buvo būtent 2012 m. lapkričio 30 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai laivo dažymo darbai šią dieną, kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, dar nebuvo užbaigti. Teigia, jog atsakymas į šį klausimą yra matomas iš byloje esančio UAB „PZU Lietuva“ 2014 m. spalio 24 d. rašto Nr. 04-11B-115021. Jame nurodytos UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ Techninio-finansinio darbų atlikimo akto būtent 2012 m. lapkričio 30 d. pasirašymo priežastys, nors darbai faktiškai buvo tęsiami ir po šios datos. Akcentuoja, jog minėtas atliktų darbų aktas buvo sudarytas tam, kad užsakovas Lietuvos kariuomenė galėtų panaudoti laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontui skirtas lėšas dar 2012 metais, nes jų nebuvo galimybės perkelti į 2013 metus. Mano, jog yra akivaizdu, kad, nepaisant to, jog 2012 m. lapkričio 30 d. laivo dažymo darbai faktiškai dar nebuvo baigti, tačiau techninio-finansinio darbų atlikimo akto UAB „VLL Group“ su subrangove UAB „Jūrmazgė“ negalėjo pasirašyti vėliau nei UAB „VLL Group“ pasirašė techninį-finansinį darbų atlikimo aktą su AB „Klaipėdos laivų remontas“.

6.2. Teigia, jog aplinkybę, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus po 2012 m. lapkričio 30 d. kartu su UAB „VLL Group“ bei AB „Klaipėdos laivų remontas“ darbuotojais toliau vykdė ir atsakovės UAB „Jūrmazgė“ darbuotojai, patvirtina ir 2014 m. birželio 5 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo užfiksuoti liudytojo A. C. (A. C.) parodymai apie tai, kad 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais prie laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbų jis dirbo kartu su V. (pastaba – V. F.), A. (pastaba – A. I.), G. (pastaba – G. R.) ir V., bei liudytojo G. R. parodymai apie tai, kad laivą „(duomenys neskelbtini)“ dažė elektriniu dažymo aparatu, o laivą krantinėje dažė tie patys darbuotojai, kurie atlikinėjo dažymo darbus ir doke.

6.3. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „VLL Group“ direktoriaus M. K. pareiškimo, adresuoto UAB DK „PZU Lietuva“, kuriame nurodyta, kad UAB „VLL Group“ subrangovai projekte ir ant laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus atliko J. Č., G. R., A. C., V. F. ir A. I..

6.4. Teigia, kad nors civilinės bylos, kurioje buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis, nagrinėjimo metu nukentėjusieji ir nereiškė reikalavimų dėl žalos atlyginimo solidariam skolininkui (žalą padariusiam asmeniui) UAB „Jūrmazgė“, tačiau pažymėjo, kad kreditorių pasirinkimas, kuriems iš solidarių skolininkų pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nepanaikina skolininko, kuriam reikalavimai nepareikšti, civilinės atsakomybės (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

6.5. Nurodė, kad turtinė žala apgadinant laivus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiems asmenims E. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta bendrais AB „Klaipėdos laivų remontas“, UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“, kartu atlikusių laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais, kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, neveikimu, t. y. neužtikrinus, jog šalia stovintiems laivams nebūtų padaryta žala, nepasirūpinus šalia stovinčių laivų apsauga nuo galimo aptaškymo dažais, nestabdžius dažymo darbų esant nepalankioms meteorologinėms sąlygomis ir nesant tinkamo darbo aplinkos paruošimo.

6.6. Nurodė, kad žala tretiesiems asmenims buvo padaryta bendrais UAB „Jūrmazgė“, UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d.. Teigia, jog nuo žalos padarymo momento minėti asmenys turėjo prievolę atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Kreditoriai (nukentėję asmenys) savo teises apgynė ankstesnėje civilinėje byloje pareiškę reikalavimus dviem iš trijų solidarių skolininkų UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“. Teigia, jog pastariesiems įvykdžius solidarią prievolę kreditoriams, jie įgijo regreso teisę į trečiąją solidarę skolininkę UAB „Jūrmazgė“. Mano, jog tai, kad, teismo vertinimu, „nebuvo įrodyta“ atsakovės UAB „Jūrmazgė“ kaltė padarius žalą, teismui vadovaujantis „tikimybių pusiausvyros principu“, absoliučiai nereiškia kategoriško fakto, jog UAB „Jūrmazgė“ žalos kreditoriams nepadarė ir neturi prievolės tokią žalą atlyginti.

Atsiliepimas

6.7. Nurodė, kad UAB „Arvadas“ savo 2020 m. gruodžio 16 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė nesutinkanti su atsakovės UAB „Jūrmazgė“ pozicija, kad UAB „Arvadas“ kokiu nors būdu yra susijusi su ginčo objektu, nes ji nebuvo laivo „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, jokių darbų prie šio laivo, galėjusio turėti įtakos žalos padarymui, neatliko. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nurodė, jog UAB „Arvadas“ ir UAB „Jūrmazgė“ niekada nesiejo jokie materialūs teisiniai santykiai, o tai nesudaro pagrindo traktuoti, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas kokiu nors būdu ateityje gali būti susijęs su UAB „Arvadas“ dėl būsimo teismo sprendimo šioje byloje kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis. Darė išvadą, kad būtent atsakovės UAB „Jūrmazgė“ iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu visiškai nepagrįstai ir be įrodymų įtraukus UAB „Arvadas“, o teismui sprendime apie šį trečiąjį asmenį absoliučiai nepasisakius, laikė, kad UAB „Arvadas“ bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės UAB „Jūrmazgė“ nepagrįsto jos įtraukimo į bylą, todėl mano, kad net ir ieškinį atmetus, UAB „Arvadas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti jai priteistos iš atsakovės UAB „Jūrmazgė“, o ne iš ieškovo.

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Arvadas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad įvertinus tai, kad UAB „Arvadas“ nebuvo įtraukta į procesą jokioje kitoje civilinėje byloje (niekas iš proceso dalyvių to ir neprašė, tokios būtinybės nematė ir bylą nagrinėjantis teismas), kuriuo siekia remtis ieškovas, tampa akivaizdu, kad trečiasis asmuo neturėjo galimybės nei dalyvauti to ginčo kitame civiliniame (kuriuo remiasi ieškovas) nagrinėjime, nei kokia nors forma pasisakyti dėl ginčo esmės. Mano, kad kitoje byloje priimtu teismo sprendimu šalys ginče su trečiuoju asmeniu UAB „Arvadas“ (kuris nebuvo nei proceso šalimi, nei turėjo galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovas šitoje byloje, kaip turinčiomis prejudicinės galios, remiasi) apskritai negalėtų remtis.

8.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu (tai paneigiančių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas), kad pirmiausia trečiasis asmuo UAB „Arvadas“, įtrauktas į šį procesą, viso pirmoje instancijoje vykusio proceso metu savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Teigia, kad tas pats pasakytina ir apie atsakovės – UAB „Jūrmazgė“ – veiksmus šitame procese, todėl mano, jog kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas neatitiktų nei CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nei (atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, be to, trečiojo asmens pateiktame procesiniame dokumente buvo pasisakoma būtent dėl galimo paties ieškovo nesąžiningumo) teisingos šalių interesų pusiausvyros principų.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo M. T. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Teigia, kad ieškovas apeliaciniame skunde jokių duomenų, kad UAB „Jūrmazgė“ pagal 2012 m. spalio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR po 2012 m. lapkričio 22 d. atliko dar kokius nors darbus, nenurodė, todėl mano, kad ieškovas nepaneigė Klaipėdos apylinkės teismo padarytų išvadų, jog UAB „Jūrmazgė“ dažymo darbus atliko tik doke.

10.2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi yra nustatyta, jog laivai buvo apgadinti laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. ir kaltę dėl laivų apgadinimo pripažino AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“. Teigia, jog 2012 m. spalio 2 d. subrangos sutartyje Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR, sudarytoje tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“, numatyti darbai pagal atskirų etapų darbų priėmimo aktus buvo perduoti iki 2012 m. lapkričio 22 d., mano, kad padaryta žala negalėjo būti UAB „Jūrmazgė“ veiksmų rezultatas.

10.3. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodyta, kad UAB „VLL Group“ 2013 m. vasario 14 d. raštas yra laikomas UAB „VLL Group“ kaltės dėl žalos atsiradimo pripažinimu. Teigia, jog UAB „VLL Group“ jokių pretenzijų UAB „Jūrmazgė“ nereiškė, todėl mano, kad nebuvo ir nėra jokių įrodymų, kad UAB „Jūrmazgė“ prisidėjo prie žalos atsiradimo.

10.4. Nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. M. T. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo buvo nurodyta, kad 2018 m. liepos 11 d. ADB „Gjensidige“, AB „Kruizinių laivų terminalas“ ir UAB „VLL Group“ pasirašė susitarimą dėl proporcijų padengti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi konstatuotus žalos dydžius ir susikaupusias palūkanas už priteistas sumas. Teigia, jog UAB „Jūrmazgė“ nebuvo 2018 m. liepos 11 d. tarp ADB „Gjensidige“, AB „Kruizinių laivų terminalas“ ir UAB „VLL Group“ pasirašyto susitarimo šalis, todėl mano, kad pagal šį susitarimą UAB „Jūrmazgė“ negalėjo atsirasti jokia prievolė atlyginti žalą UAB „VLL Group“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir šis susitarimas nepagrindė M. T. reikalavimo teisės dėl piniginių lėšų priteisimo iš UAB „Jūrmazgė“.

10.5. Nurodė, kad UAB „VLL Group“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį bei pagal 2018 m. liepos 11 d. tarp ADB „Gjensidige“, AB „Kruizinių laivų terminalas“ ir UAB „VLL Group“ pasirašytą susitarimą neturėjo jokios reikalavimo teisės į UAB „Jūrmazgė“ dėl žalos atlyginimo, todėl mano, kad pagal 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieškovas negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš UAB „Jūrmazgė“ žalos atlyginimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos, kildinamos iš bendrai padarytos žalos atlyginimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. 2021 m. gegužė 6 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. atlikusi BUAB „VLL Group“ dokumentų patikrinimą nustatė, kad 2012 m. spalio 2 d. tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2012/10/02-VLL-ARV. Pažymėjo, jog šios sutarties pagrindu buvo surašytas 2012 m. lapkričio 30 d. techninio-finansinio darbų atlikimo aktas bei 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros ARV10 Nr. 0000319. Teigia, jog anksčiau šių dokumentų neturėjo, todėl pateikti negalėjo, ir prašo juos pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikdamas savo nuomonę dėl minėtų naujų įrodymų pridėjimo prašo šio prašymo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. spalio 2 d. tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudaryta subrangos sutartis Nr. 2012/10/02-VLL-ARV pateikta į bylą 2021 m. sausio 21 d., konstatuoja, jog minėtos sutarties pakartotinis pridėjimas prie bylos būtų perteklinis, todėl šio prašymo netenkina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog į bylą kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pridėti nauji įrodymai, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d. techninio- finansinio darbų atlikimo aktas bei 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra ARV10 Nr. 0000319. Akcentuotina, jog pateikti įrodymai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi, turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir tai padarė pateikdama 2021 m. gegužės 17 d. nuomonę dėl atsakovės UAB „Jūrmazgė“ prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl 2012 m. lapkričio 30 d. techninio-finansinio darbų atlikimo aktas bei 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra ARV10 Nr. 0000319 prie bylos pridėtini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. spalio 1 d. AB „Klaipėdos laivų remontas“ su UAB „VLL Group“ pasirašė Rangos sutartį Nr. 2012/10/01 dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų: laivo antstato, portalų, laivo mechanizmų, laivo strėlių plovimo-valymo ir dažymo. 2012 m. spalio 2 d. UAB „VLL Group“ (užsakovas) ir UAB „Jūrmazgė“ (subrangovas) sudarė Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR, kuria UAB „Jūrmazgė“ įsipareigojo atlikti plovimo-valymo aukštu spaudimu 300 bar., 1000 bar., valymo srautu SW, SA 2 klase ir dažymo darbus AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, o UAB „VLL Group“ įsipareigojo sumokėti 66 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

17. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m gegužės 16 d. nutartimi iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ ieškovei E. K. solidariai priteisė 23 527,14 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 884,50 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiajam asmeniui Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 657,21 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ ieškovei E. K. priteisė 1 263,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės UAB ,,VLL Group“ ieškovei E. K. priteisė 2 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 350,33 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės UAB ,,VLL Group“ trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 854,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteisė po 268,76 Eur žyminio mokesčio valstybei (civilinė byla Nr. 2A-329-265/2018).

18. 2019 m. gruodžio 5 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „VLL Group“ (pradinis kreditorius), atstovaujama įmonės vadovo A. K., perleido atlygintinai M. T. (naujasis kreditorius) pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė“ dėl pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 E. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstoliams A. S., B. T., AVERUS advokatų kontorai išmokėtų sumų, iš viso – 47 080,37 Eur. Minėta sutartimi pradinis kreditorius taip pat perleido naujajam kreditoriui visas pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, palūkanas) (Sutarties 1.2. punktas) ir visas kitas su šios sutarties 1.1 dalyje nurodytu reikalavimu susijusias reikalavimo teises, jeigu tokios atsirastų ateityje (Sutarties 1.3. punktas).

19. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi solidariai iš UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ nukentėjusiems asmenims priteisė atitinkamas pinigų sumas už pramoginiams laivams padarytą žalą. UAB „Jūrmazgė“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, o išnagrinėtoje byloje buvo vertinami UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ veiksmai bei pasisakyta dėl pastarųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o UAB „Jūrmazgė“ veiksmai ir jų įtaka žalos atsiradimui nebuvo analizuojami ir vertinami, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad dėl UAB „Jūrmazgė“ teismo sprendimo nėra priimta.

20. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

21. CK 6.246 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliaciniu skundu iš esmės yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų teiktus paaiškinimus, taip pat netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

23. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kodėl Techninio-finansinio darbų atlikimo akto pasirašymo data buvo būtent 2012 m. lapkričio 30 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai laivo dažymo darbai tą dieną, kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, dar nebuvo užbaigti. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Akcentuotina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nėra konstatuota jokių aplinkybių, susijusių su priežastimis, kodėl Techninio-finansinio darbų atlikimo akto pasirašymo data buvo būtent 2012 m. lapkričio 30 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjant civilinę bylą (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06037-2014-4) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „PZU Lietuva“ administruodama žalos bylą nustatė, jog: „atliktų darbų aktas buvo sudarytas tam, kad užsakovė Lietuvos kariuomenė galėtų panaudoti laivo remontui skirtas lėšas, nes negalėjo jų perkelti į 2013 m., o pagal sutartį, sudarytą tarp AB ,,Klaipėdos laivų remontas“ ir Lietuvos kariuomenės, mokėjimą pirkėjas atlieka per 30 d. po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos“, nėra pagrindo šių aplinkybių laikyti nustatytomis, nes tai yra minėto trečiojo asmens gynybinė pozicija byloje, kurios teiginių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai.

24. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia argumentų, kodėl Techninio- finansinio darbų atlikimo akto pasirašymo data būtinai turėjo būti 2012 m. lapkričio 30 d. Rangos sutartyje buvo numatyta, jog mokėjimą pirkėjas atlieka per 30 d. po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Tai reiškia, jog pirkėjas mokėjimą gali atlikti tiek pirmąją dieną po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, tiek ir 30 dieną po galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Akcentuotina, jog finansiniai (ataskaitiniai) metai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, jog net Techninį-finansinį darbų atlikimo aktą pasirašius 2012 m. gruodžio 30 d. pirkėjas sutartą sumą galėjo sumokėti 2012 m. gruodžio 31 d. ir taip jam nebūtų reikėję laivo remontui skirtų lėšų perkelti į 2013 metus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kodėl Techninio-finansinio darbų atlikimo akto pasirašymo data buvo būtent 2012 m. lapkričio 30 d., atmestini kaip nepagrįsti.

25. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi suinteresuoto bylos baigtimi asmens – atsakovės, vadovo R. D. paaiškinimais apie tai, kad tariamai UAB „Jūrmazgė“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus pulverizatoriumi atliko doke iki 2012 m. lapkričio 22 d., o iškėlus laivą prie krantinės Nr. (duomenys neskelbtini), dažymo darbų neatliko, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Byloje esantis 2012 m. lapkričio 30 d. UAB „VLL Group“ ir atsakovės pasirašytas Techninis-finansinis darbų atlikimo aktas patvirtina, kad visi darbai pagal subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR baigti 2012 m. lapkričio 30 d. Be to, R. D. paaiškinimus patvirtino ir 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č.. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu dirbo UAB „VLL Group“ darbų vadovu, dažymo darbus perduodavo AB „Klaipėdos laivų remontas“ atstovams etapais, pasirašant aktą. Taip pat iš UAB DK „PZU Lietuva“ žalos administravimo byloje esančių paraiškų ir aktų matyti, kad dažymo darbai oranžine spalva perduoti ir priimti 2012 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje yra konstatuota, jog iš esmės visi laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbai nebuvo baigti 2012 m. lapkričio 30 d., tačiau įvertinus tai, kad atsakovės, vadovo R. D. paaiškinimus, jog atsakovė visus pagal subrangos sutartį aptartus darbus atliko iki 2012 m. lapkričio 30 d., patvirtina ne tik liudytojo J. Č. teisme duoti paaiškinimai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu bei pagrįstai konstatavo, kad dažymo darbai oranžine spalva perduoti ir priimti 2012 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d.

26. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog 2014 m. birželio 5 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo užfiksuoti liudytojų A. C. bei G. R. parodymai patvirtina tai, kad 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais prie laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbų dirbo ir atsakovės UAB „Jūrmazgė“ darbuotojai. Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. birželio 5 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00040-14 nutraukimo matyti, kad tiek liudytojas A. C., tiek liudytojas G. R. negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada buvo atliekami laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbai su dažymo aparatu. Apklaustas liudytojas A. C. parodė, kad dažymo darbai vyko lyg 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, o liudytojas G. R. parodė, jog dažymo darbai lyg vyko 2012 metų lapkričio mėnesį. Akcentuotina, jog liudytojai A. C. bei G. R., teikdami paaiškinimus, nenurodė, kurie tiksliai darbuotojai ir kokiu metu vykdė kokius dažymo darbus – šiuo atveju liudytojai nurodė kad dirbo lyg keturiese ar penkiese su UAB „VLL Group“ dažytojais. Dar daugiau, abu liudytojai pažymėjo, kad laivą iškėlus iš doko į krantinę, buvo atliekami tik smulkūs dažymo darbai naudojant teptukus ir volelius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų A. C. bei G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, daro išvadą, jog minėti liudytojai nepatvirtina aplinkybių, kad 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais prie laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbų dirbo ir atsakovės UAB „Jūrmazgė“ darbuotojai.

27. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad teismas tinkamai neįvertino 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „VLL Group“ direktoriaus M. K. pareiškimo, adresuoto UAB DK „PZU Lietuva“, kuriame nurodyta, kad UAB „VLL Group“ subrangovai projekte ir ant laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus atliko J. Č., G. R., A. C., V. F. ir A. I.. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Svarbu pažymėti tai, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi konstatuota, jog laivai buvo apgadinti laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. Tai reiškia, jog siekiant apeliantui įrodyti, jog atsakovė yra solidariai atsakinga dėl kilusios žalos, būtina nustatyti, ar atsakovės darbuotojai minėtu laikotarpiu atliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus. Byloje nėra ginčo, jog atsakovės UAB „Jūrmazgė“ darbuotojai atliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ plovimo bei dažymo darbus 2012 metų lapkričio mėnesį, tačiau laikytina, jog 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „VLL Group“ direktoriaus M. K. pareiškimas nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės darbuotojai apskritai atliko kokius nors darbus. Akcentuotina, jog minėtu pareiškimu UAB „VLL Group“ direktorius M. K. tik konstatuoja, jog remonto darbus atliko direktorius gamybai J. Č. bei dažytojai G. R., A. C., V. F. ir A. I., tačiau nedetalizavo, kokius konkrečiai darbus kurie darbuotojai darė ir kokiu laikotarpiu. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad minėti dažytojai apskritai atliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus, tačiau nenustačius, jog būtent atsakovės darbuotojai dirbo laikotarpiu, kai buvo padaryta žala, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra solidariai atsakinga dėl kilusios žalos.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtu pareiškimu „VLL Group“ direktorius M. K. nurodė: „UAB „VLL Group“ 2012 m. 12 mėn. pr. buvo raginama vis dėlto užbaigti laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus, tačiau dėl žemų oro temperatūrų ir nepalankių meteorologinių sąlygų tai daryti mes atsisakėme. UAB „VLL Group“ turimais duomenimis paskutinis, po mūsų atsisakymo dažyti, laivą „(duomenys neskelbtini)“ dažė AB „Klaipėdos laivų remontas“ dažytojas A. L., kuris, administracijos nurodymu, bandė dažyti stiebus iš pakeliamojo krepšio tačiau, kaip suprantama, nesėkmingai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, cituojamu pareiškimu „VLL Group“ direktorius M. K. paneigė apelianto dėstomus argumentus, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. atliko kokius nors laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB DK „PZU Lietuva“ adresuotą 2013 m. lapkričio 5 d. UAB „VLL Group“ direktoriaus M. K. pareiškimą, todėl pagrįstai darė išvadą, jog atsakovė nėra susijusi su laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių teiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog byloje nenustatyta jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų padaryta žala laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, todėl darytina išvada, kad nesant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo teigti, jog UAB „Jūrmazgė“ kyla pareiga atlyginti žalą.

30. Apeliaciniu skundu teigiama, kad žala tretiesiems asmenims buvo padaryta bendrais UAB „Jūrmazgė“, UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. Teigia, jog nuo žalos padarymo momento minėti asmenys turėjo prievolę atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Apelianto nuomone, vien tai, kad, teismo vertinimu, „nebuvo įrodyta“ atsakovės UAB „Jūrmazgė“ kaltė padarius žalą, teismui vadovaujantis „tikimybių pusiausvyros principu“, absoliučiai nereiškia kategoriško fakto, jog UAB „Jūrmazgė“ žalos kreditoriams nepadarė ir neturi prievolės tokią žalą atlyginti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.

31. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Nustatę, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindžia cesijos pagrindu gauta reikalavimo teise, kurios ją perleidęs asmuo neturėjo, teismai, vadovaudamiesi CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, privalo ex officio (pagal pareigas) pripažinti sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

32. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi kasacinis teismas formuodamas praktiką iš esmės išaiškino, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, tai savaime reiškia, jog, nesant nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, laikytina, jog asmuo neturi prievolės atlyginti žalą, todėl ir reikalavimo į tokios žalos atlyginimą reikšti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir dėl to UAB „VLL Group“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, todėl UAB „VLL Group“ negalėjo perleisti ieškovui reikalavimo teisės į atsakovę.

33. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teigia, jog UAB „Arvadas“ savo 2020 m. gruodžio 16 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė nesutinkanti su atsakovės UAB „Jūrmazgė“ pozicija, kad UAB „Arvadas“ kokiu nors būdu yra susijusi su ginčo objektu, nes ji nebuvo laivo „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, jokių darbų prie šio laivo, galėjusio turėti įtakos žalos padarymui, neatliko. Darė išvadą, kad būtent atsakovės UAB „Jūrmazgė“ iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu visiškai nepagrįstai ir be įrodymų įtraukus UAB „Arvadas“, o teismui sprendime apie šį trečiąjį asmenį absoliučiai nepasisakius, laikė, kad UAB „Arvadas“ bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės UAB „Jūrmazgė“ nepagrįsto jos įtraukimo į bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog į bylą pateikta 2012 m. spalio 2 d. tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudaryta subrangos sutartis Nr. 2012/10/02-VLL-ARV bei šios sutarties pagrindu surašytas 2012 m. lapkričio 30 d. techninio-finansinio darbų atlikimo aktas bei 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros ARV10 Nr. 0000319 patvirtina, jog UAB „Arvadas yra susijusi su ginčo objektu, todėl laikytina, jog atsakovė pagrįstai prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Arvadas“.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Akivaizdu, jog ieškovo ieškinį atmetus, o atsakovės priešieškinį tenkinus, laikytina, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pargrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo.

35. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu į bylą buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. 2021 m. gegužė 14 d. sąskaita faktūra Nr. ISAF-00049, kurioje nurodyta, jog už teisines paslaugas mokėtina suma 1 050 Eur, bei 2021 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo advokatui 1 050 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

39. Trečiasis asmuo UAB „Arvadas“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė, todėl jos nepriteistinos.

40. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūrmazgė“ iš ieškovo M. T. 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėMilda SkersienėLarisa Šimanskienė