- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-684-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01691-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko 22 071,32 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų. Nurodė, kad ieškinys preliminariu vertinimu yra pagrįstas, jame nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai pagrindžia ieškovo reikalavimus atsakovei. Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kurią faktiškai atlygino solidari skolininkė UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovei pagal jos ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą subrangos sutartį buvo sumokėta už atliktus laivo (duomenys neskelbtini) dažymo darbus, t. y., atsakovė gavo turtinę naudą, tuo tarpu pastarosios kaltais veiksmais padarytą turtinę žalą tretiesiems asmenims atlygino UAB (duomenys neskelbtini) savo lėšomis. Atsakovė geranoriškai savo žalos dalies ją sumokėjusiai UAB (duomenys neskelbtini) neatlygino, bendrauti, ieškovo žiniomis, vengė. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D., žinodamas apie savo vadovaujamos įmonės didelės vertės prievolę kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) bei siekdamas išvengti jos įvykdymo ir apsunkinti išieškojimą iš įmonės turto, 2019 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą – 140 kv. m poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perleido S. D. ir V. D., po to UAB (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamojo turto neįgijo ir šiuo metu neturi. Ieškovas neturi duomenų apie atsakovės valdomą kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas. Mano, kad reikalinga atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų užtikrintas galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
3. Teismas nurodė, jog iš ieškovo prašymo negalima nustatyti, ar egzistuoja konkreti, pagrįsta, tikėtina grėsmė būsimam teismo sprendimui byloje įvykdyti. Taip pat nurodė, kad, „Liteko“ duomenimis, atsakovės atžvilgiu civilinių bylų dėl įsiskolinimų priteisimo (žalos atlyginimo ar pan.) nėra.
4. Teismas pažymėjo, kad nors prašoma priteisti suma vertintina kaip gana didelė, o ieškovas nurodo, jog atsakovė nekilnojamojo turto šiuo metu neturi, tačiau byloje duomenų apie viso atsakovės turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog galbūt palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė būtų nepajėgi sprendimą įvykdyti.
5. Teismas įvertino ir tai, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas gali sukelti įmonei neproporcingus nuostolius, neproporcingai sutrikdyti įmonės veiklą, tai prieštarautų lygiateisiškumo principui, būtų pažeista proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
6. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas M. T. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) taikymo tenkinti – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo motyvas netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo yra itin formalus, išvada dėl sąlygų šioms priemonėms taikyti nebuvimo padaryta visiškai neatsižvelgus į ieškovo prašyme nurodytus argumentus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą, ir dėl šių argumentų nepasisakant. Esant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, teismas nepagrįstai, pažeidžiant ieškovo teisę į realų būsimo galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ėmėsi ginti skolininko interesus civilinėje byloje.
7.2. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje buvo nurodęs objektyvias faktines aplinkybes, kurių visuma sudarė pagrindą teismui konstatuoti esant labiau tikėtina, jog atsakovė yra nesąžininga bei toliau ieškovo atžvilgiu elgsis nesąžiningai ir, siekdama išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo, galbūt imsis veiksmų perleisdama jai priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas tretiesiems asmenims.
7.3. Teismas neatsižvelgė į savo paties skundžiamoje nutartyje cituojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką apie tai, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšmingas yra atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Teismas nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės vienintelio nekilnojamojo turto perleidimą jos vadovo artimam giminaičiui.
7.4. Aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu teisme nėra iškelta kitų civilinių bylų, nėra susijusi su atsakovės sąžiningumu ir konkrečiu elgesiu siekiant išvengti šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo (jį patvirtinančio teismo sprendimo) įvykdymo.
7.5. Teismui atsakovės atžvilgiu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai yra bloginama ieškovo padėtis, nes jo interesus atitinkantis reikalavimas lieka visiškai neužtikrintas, o teisę pažeidusi atsakovė atsiduria geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengti realaus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.6. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė turėtų galimybę prašyti tokias priemones panaikinti pateikdama įrodymus (banko sąskaitų išrašus, finansines atskaitomybes ir pan.), užtikrinančius jos galimybes ir ketinimus įvykdyti teismo sprendimą (CPK 149 straipsnis) (šiuos įrodymus, priešingai, nei ieškovas, atsakovė turi galimybę pateikti). Dar daugiau, vietoj laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų sumokėti tam tikrą sumą į teismo sąskaitą arba surasti sau laiduotoją, arba įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 147 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu patvirtindama savo sąžiningumą, ir tokie veiksmai ieškovą visiškai tenkintų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y., neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl ieškinio prima facie pagrįstumo atskirai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad ginčo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisako.
14. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ieškovui neįrodžius grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, toliau pasisako dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
17. Apeliantas argumentuoja tai, jog teismas nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės vienintelio nekilnojamojo turto perleidimą jos vadovo artimam giminaičiui. Nurodo, kad aplinkybė, kad atsakovei teisme nėra iškelta kitų civilinių bylų, nėra susijusi su atsakovės sąžiningumu ir konkrečiu elgesiu siekiant išvengti šioje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymo. Teigia, jo ieškinyje nurodytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą teismui konstatuoti esant labiau tikėtina, jog atsakovė yra nesąžininga, bei toliau ieškovo atžvilgiu elgsis nesąžiningai ir, siekdama išvengti realaus teismo sprendimo įvykdymo, galbūt imsis veiksmų perleisdama jai priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas tretiesiems asmenims.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų. Atsakovės nesąžiningumą grindė tuo, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D., žinodamas apie savo vadovaujamos įmonės didelės vertės prievolę kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) bei siekdamas išvengti jos įvykdymo ir apsunkinti išieškojimą iš įmonės turto, 2019 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą – 140 kv. m poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) perleido S. D. ir V. D., po to UAB (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamojo turto neįgijo ir jo šiuo metu neturi. Duomenų apie atsakovės valdomą kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas ieškovas neturi.
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-57-328/2017, kurioje teismas sprendimu atmetė ieškovės E. K. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo. Atmetė trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) savarankiškus reikalavimus (ieškinius) atsakovėms akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo. Tenkino atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei E. K.. Priteisė iš ieškovės E. K. 3 099,92 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, nusprendė ieškovės E. K. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisė ieškovei E. K. 23 527,14 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino iš dalies; priteisė trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) 22 884,50 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Lietuvos ir Vokietijos UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė trečiajam asmeniui Lietuvos ir Vokietijos UAB (duomenys neskelbtini) 1 657,21 žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Minėtoje civilinėje byloje UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo.
20. 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja AB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017, prašydamos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti, sumažinant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteistą žalos atlyginimo sumą, lygią stiebo ir burių susukimo mechanizmo vertei. Šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) procesinė padėtis – suinteresuotas asmuo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
21. 2019 m. gruodžio 5 d. M. T. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius – UAB (duomenys neskelbtini) – atlygintinai perleido naujajam kreditoriui – M. T. – UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į skolą, regreso tvarka išreikalautiną iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) t. y. teisę reikalauti to, ką UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018. 2020 m. kovo 10 d. ieškovas M. T. pateikė ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, vertintina, kad pirmiau aptarti ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo (dėl 2019 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio nekilnojamojo turto perleidimo) savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, jos ketinimo perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y., sandoris, kuriuo grindžiamas atsakovės nesąžiningumas, atliktas tuo metu, kai jokie materialiniai reikalavimai jai nebuvo pareikšti.
23. Teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susipažinus su bylos medžiaga, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šiame etape apribojus atsakovei galimybę disponuoti jai priklausančiu turtu ir lėšomis, gali būti padaryta neigiama įtaka jos veiklai ir / arba gali būti padaryta neigiama įtaka atsakovės pajėgumui konkuruoti rinkoje. Toks įmonės veiklos sutrikdymas gali pabloginti jos turtinę padėtį, o tai neatitiktų ir apelianto interesų, jeigu teismui patenkinus jo ieškinį visa apimtimi būtų vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo, turi 1 (vieną) apdraustąjį darbuotoją, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. 2020 m. gegužės 6 d. Juridinių asmenų registrui yra pateikusi 2019 metų finansinę atskaitomybę.
25. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
26. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus situacijai ar aplinkybėms, ieškovas turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.