Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2126-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-08
Bylos Nr.: e2A-2126-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00506-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: S. B.
Trečiasis asmuo: E. K.

Kategorijos

2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
2.3.9.2.3Kiti su nepilnamečių globa ir rūpyba susiję klausimai
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.9Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų

Civilinė byla Nr. e2A-2126-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00506-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.5; 2.3.9.2.2; 2.3.9.2.3; 3.3.1.19.3; 3.1.7.6; 3.1.7.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimo ir papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei S. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo E. K., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei S. B. (toliau – atsakovė) dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., prašydamas: nustatyti, kad ieškovas yra G. B. (toliau – ir dukra, nepilnametė, mergaitė), (duomenys neskelbtini), ir G. B. (toliau – ir sūnus, nepilnametis, berniukas), (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; atleisti atsakovę iš globėjos pareigų pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį Nr. e2YT-2646-985/2023; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta tėvystė, per tris darbo dienas išsiųsti viešo registro įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B. – nepilnamečių G. B. ir G. B. motina. Nepilnamečių vaikų tėvu gimimo liudijimuose neįrašytas joks asmuo. Ieškovas atliko DNR tyrimą ir nustatė, kad jis yra nepilnamečių vaikų tėvas. Ieškovas teigė, kad jis vaikais rūpinasi, išlaiko, vaikai svečiuojasi pas jį. Pagal Teismo medicinos specialisto išvadas, tikimybė, kad ieškovas yra biologinis berniuko tėvas – 99,99996 proc., tikimybė, kad ieškovas yra biologinis mergaitės tėvas – 99,9999 proc. Ieškovo ir atsakovės ginčo dėl nepilnamečių vaikų tėvystės nėra. Dėl to ieškovas prašė nustatyti, kad yra vaikų biologinis tėvas.

3. Ieškovas nurodė, kad po vaikų motinos mirties Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, vaikams nustatyta globa ir globėja paskirta vyriausioji nepilnamečių vaikų sesuo – atsakovė. Nustačius ieškovo tėvystę, atsakovė atleistina iš globėjos pareigų, nes vaikus auginti ir jais rūpintis imsis ieškovas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomenduoja, kad vaikus augintų biologinis tėvas. Tarnyba nurodo, kad atsakovei yra per sunku auginti jaunesnius brolį ir seserį. Ieškovas pastebėjo, kad sūnus pradėjo netinkamai elgtis (keiktis). Dukra prieš motinos mirtį mokėsi geriau, dabar jos aukščiausias balas 4-5. Ieškovo nuomone, globėjos namuose nėra kontrolės dėl mokslo ir vyresnioji sesuo nepadeda mokytis namuose, netikrina, kaip paruoštos pamokos. Ieškovo teigimu, nepilnamečių vaikų gyvenimas su vienu iš biologinių tėvų labiausiai atitinka vaikų teisėtus interesus. Vaikai pas ieškovą gyveno apie 2 mėnesius prieš motinos mirtį. Aplinka ieškovo namuose jiems pažįstama, tinkama gyvenimui ir poilsiui, vaikai ieškovo namuose turi atskirą kambarį. Ieškovo gyvenimo būdas, jo vykdoma veikla (transporto priemonių techninė apžiūra, remontas ir pardavimas) yra tinkami nepilnamečiams vaikams auginti. Ieškovas yra susituokęs su E. K., su sutuoktine yra susilaukę trijų vaikų, kurie yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Ieškovas gauna reguliarias pajamas pragyventi ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Sutuoktinė taip pat dirba ir turi reguliarias pajamas. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamosios ir ūkinės paskirties statinius, kas leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečiams vaikams bus sudarytos geros sąlygos gyventi, ugdytis, auklėtis.

4. Atsakovė S. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu nustatyti, kad ieškovas yra abiejų vaikų biologinis tėvas, o šie – ieškovo biologiniai vaikai. Su kitais ieškinio reikalavimais atsakovė nesutiko, nurodydama, kad tiek pati atsakovė ir toliau nori globoti savo brolį bei seserį, o svarbiausia, kad nepilnamečiai vaikai nori ir toliau gyventi kartu su seserimi (atsakove), o ne su tėvu (ieškovu) ir jo šeima. Tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų visiškai nėra emocinio ryšio, tiek šiuo metu, tiek anksčiau, ieškovas labai retai bendrauja su vaikais. Tuo tarpu tarp nepilnamečių vaikų ir juos globojančios atsakovės yra stiprus emocinis ryšys, jie labai artimi.

Šalies argumentai

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir išvadą teikianti institucija, Tarnyba) sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad atlikti moksliniai tyrimai patvirtina ieškovo tėvystę nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Skyriaus teigimu, tėvystės nustatymas minėtiems vaikams atitinka jų teises ir geriausius interesus. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei įvertinęs aplinkybes, kad vaikai nuo mažens žinojo savo kilmę bei tai, jog ieškovas yra jų tėvas, tačiau tėvams gyvenant skyrium vaikai gyveno su savo motina, kuri mirė, bei tėvo santykį su vaikais bei ieškovo norą auginti juos bei jais rūpintis, taip pat įvertinęs tėvo gyvenamojoje vietoje užtikrintas tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, Skyrius nenustatė objektyvių aplinkybių dėl kurių, nustačius, jog ieškovas yra biologinis vaikų tėvas, vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su tėvu ieškovu. Skyriuje nebuvo gauta pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus ieškovo šeimoje. Skyrius nurodė, kad ieškovas gyvena dviejų aukštų name su priestatu, apie 150-200 kv. m, jam priklausančiame nuosavybės teise. Ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams yra įrenginėjami kambariai. Ieškovas nurodė, jog yra dirbantis, dirba pagal individualią veiklą. Ieškovas Skyriui nurodė, kad vaikai lanko Kalvarijos gimnaziją, Kalvarijos vaikų dienos centrą „Žiniukas“, vaikai papildomų užsiėmimų nelanko. Išvadoje nurodoma, kad atsakovė kartu su vaikais gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, kuriame vaikams yra skirtas atskiras kambarys, jame yra lova, sofa, spinta, du stalai, staliukas. Atsakovė šiuo metu mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre. Globėja nurodė, kad šiuo metu vaikai sveikatos problemų neturi, yra užrašyti pas privatų odontologą, taip pat buvo gydytojo konsultacijoje dėl mergaitės nugaros ir laikysenos, gydytoja rekomendavo mergaitei dėl sveikatos lankyti baseiną. Išvadoje taip pat nurodoma, kad Skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete, kuri, specialistams įėjus į butą, nedelsdama pasakė, kad jos pažymiai mokykloje pagerėjo ir kad S. (globėja) visada padeda jai ruošti namų darbus; kai tėtė skambina, mergaitė negirdi, todėl jam neatsiliepia, neperskambina todėl, kad nenori; mergaitė pasakojo, kad „S. kiekvieną dieną parneša saldainių, o tėtis saldainių neperka, pas tėtį nepatinka.“ Skyriaus specialistams pasiteiravus, koks yra jos tėčio vardas, mergaitė pasakė: „tėčio vardas E., bet aš pas jį jo nevadinu tėte. Jisai čia piktinasi, kad mes pas S. <...> Visada atsisakau, kad pas tėtį važiuoti. G. irgi atsisako pas tėtį važiuoti kartais, tėtis skambina, aš neperskambinu.“ Mergaitė pasakojo, kad praėjusiais metais važiavo su broliu, tėčiu ir S. į Jūrų muziejų, bet ten nepatiko. Skyriaus specialistams paklausus, kas nepatiko, mergaitė atsakė „būtume tik su S. tai būtų patikę“. Išvadoje Skyrius nurodė, kad specialistai susitiko su berniuku jo gyvenamojoje vietoje. Berniukas pokalbio metu buvo nedrąsus, dažnai į Skyriaus specialistų klausimus atsakė vienu žodeliu arba tik gūžtelėdavo pečiais. Vaikas pasakojo, kad pas tėtį eina į kiemą, važinėjo keturračiu, kartu tvarko mašinas, nurodė, kad jo tėčio vardas – E.. Berniukas pasakojo, kad tėtis jam nupirko batukus ir striukę. Berniuko paklausus, ar eina čia žaisti į kiemą, pasakė, kad išeina, paklausus, ar kieme turi draugų, atsakė, kad nelabai. Skyriaus specialistams paklausus berniuko, ar šis nori nuvažiuoti pas tėtį, berniukas papurtė galvą. Skyriaus specialistams paklausus, kodėl nenori, berniukas atsakė, kad nežino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2480-985/2024, ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad ieškovas E. K. yra nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. biologinis tėvas, o G. B. yra ieškovo biologinė dukra, G. B. yra ieškovo biologinis sūnus, ir šį faktą nurodė įregistruoti vaikų gimimo įraše; suteikė G. pavardę K., G. – K.; atskyrė ieškovą nuo nepilnamečių vaikų; paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, dėl nuolatinės globos; nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. gyvenamąją vietą paliko su nuolatine globėja pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį; priteisė iš ieškovo vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į Marijampolės apylinkės teismą dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; įpareigojo vaiko teisių apsaugos instituciją bendradarbiauti su globėja ir ieškovu, sudarant planą vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkūrimui.

7. Teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos specialisto išvadas, nustatė, kad ieškovas yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Dukrai G. suteikė ieškovo pavardę – K., sūnui G. – K..

8. Teismas sprendė, kad nuolatinės globos pagrindai neišnyko, todėl ji nenaikintina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.258 straipsnis). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad faktas, jog ieškovas yra biologinis vaikų tėvas, negali būti prioritetinis ieškinio tenkinimo aspektu. Šiuo atveju svarbu tiek teisinis reglamentavimas, tiek vaikų noras gyventi su seserimi; svarbu, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai ir teisės, taip pat ir nebūtų nutrauktas vaikų ryšys su biologiniu tėvu. Teismas vertino, kad vaikai negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaikų tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium) ir dėl to neužsimezgusių socialinių-dvasinių vaikų ir tėvo ryšių. Susiklostė teisiškai nestandartinė situacija, kai vaikai nori gyventi su seserimi, o ne su biologiniu tėvu. Nenustatyta, kad vaikai būtų nuteikti prieš tėvą, tą patvirtino ir teismo psichologė, išklausiusi vaikų nuomonę. Teismas vertino, kad nenustatyta aplinkybių, jog vaikams yra nesaugu su atsakove, kad gyvenimas su atsakove nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kad saugi aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su jo biologiniu tėvu. Institucija, teikianti išvadą byloje, lankėsi pas atsakovę ir nenustatė, kad vaikams augti sąlygos būtų blogos. Tuo tarpu aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikai daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Ieškovo argumentai, kad vaikai pradėjo mokytis blogiau, kad atsakovė nesirūpina vaikais bei jų sveikata tinkamai, teismo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti, nes tai ieškovo subjektyvus vertinimas. Tikėtina, vaikai išgyvena motinos mirtį. Vaikai nurodė, kad su seserimi jaučiasi gerai, yra laisvi valgyti, ką nori, nes tėčio namuose tėčio sutuoktinė riboja galimybę rinktis, ką valgyti, liepia nuolatos mokytis, vaikai jaučia įtampą. Dėl ieškovo valdomo nekilnojamo turto ir gaunamų pajamų teismas sutiko, kad ieškovas sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi, bet šiuo atveju teismas įvertino vaikų norus gyventi su seserimi.

9. Teismas taip pat atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad ieškovas vaikais rūpinosi epizodiškai, o butas, kurį nurodė nupirkęs, buvo ieškovo dukros nuosavybė; atsakovė nurodė, kad ieškovas nenorėjo vaikų, nes yra sukūręs šeimą; grasino motinai, kad jei ši nusistatys vaikų tėvystę, atims vaikus; ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Teismo vertinimu, tai, kad vaikai prieš motinos mirtį du mėnesius gyveno su ieškovu, neįrodo, jog ieškovas vaikais rūpinosi nuolatos. Kaip nurodė atsakovė ir liudytoja, mirusiosios sesuo, iš karto po laidotuvių ieškovas vaikus parvežė mirusiosios seseriai ir nurodė, kad vaikais rūpintis negali. Atsakovė buvo paskirta globėja. Ieškovas iš karto po vaikų motinos mirties galėjo imtis iniciatyvos rūpintis vaikais, bet paliko juos augti su seserimi; bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškovas būtų reguliariai stengęsis atkurti ryšį su vaikais. Teismas sprendė, kad ieškovo teikiamas epizodinis išlaikymas, net ir bylą nagrinėjant teisme nepateikiant duomenų, jog ieškovas šią pareigą vykdo, emocinio ryšio nebuvimas nesudaro pareigos atleisti atsakovę nuo globėjos pareigų ir keisti vaikų gyvenamąją vietą.

10. Teismas vertino, kad byloje būtina išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, ieškovą atskyrė nuo vaikų. Teismas nurodė, kad tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties tėvas su vaikais bendravo ir jais rūpinosi epizodiškai, vaikai dėl susiklosčiusios situacijos nori gyventi su seserimi. Nurodė, kad, pasikeitus aplinkybėms ir atkūrus emocinį ryšį, atskyrimas gali būti panaikintas. Teismas sprendė, kad, atskyrus ieškovą nuo vaikų, iš ieškovo abiem vaikams priteistina po 300 Eur išlaikymo nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki vaikų pilnametystės, įpareigojant atsakovę gautas pingines lėšas naudoti uzufrukto teise. Nustatydamas nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, teismas sprendė, kad nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų, jiems reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, lavinimo ir ugdymo priemonės, o ieškovo pajamos yra pakankamos, ieškovas nurodė, kad pajamos yra virš 1 000 Eur, todėl laikomasi minimalios algos kriterijaus. Teismas sprendė, kad konkreti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatytina, nes atsakovė patvirtino, jog nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, tačiau teismas įpareigojo vaiko teisių priežiūros instituciją bendradarbiauti su globėja ir ieškovu, sudarant planą vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkūrimui.

11. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo valstybei 674,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų; pateikta pažyma apie patirtas 674,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas visas valstybės patirtas 674,37 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidas priteisė valstybei iš ieškovo. Spręsdamas dėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas vertino, jog atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl to jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškinys tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atmestas, todėl valstybei iš ieškovo priteistina visa teisinės pagalbos išlaidų suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas E. K. prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu tenkinti; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Teismas, priimdamas sprendimą, sutiko, kad dėl ieškovo valdomo nekilnojamo turto ir gaunamų pajamų ieškovas sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių tėvas (ieškovas) negalėtų auginti savo biologinių vaikų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai atsiliepime į ieškinį ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad geriausius vaikų interesus atitiks gyvenimas su tėvu.

12.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad vaikai nuo gimimo žinojo, kas yra jų tėvas. Ieškovas vaikais rūpinosi, suformavo emocinį ryšį, rėmė finansiškai, suteikė būstą gyventi. Prieš nepilnamečių vaikų motinos mirtį vaikai yra gyvenę su tėvu apie du mėnesius. Paskutinį kartą nakvojo tėvo namuose ir laiką leido su tėvu liepos 12-16 d. Iš pasiekimų rezultatų matyti, kad vaikai, gyvendami su tėvu, mokėsi geriau ir į mokyklą nuvykdavo paruošę pamokas. Ieškovas turi šeimą, verslą, gerai charakterizuojamas, neturi žalingų įpročių, yra išauklėjęs dorais piliečiais ir jau užauginęs tris vaikus, turi puikiai pritaikytą gyvenimui namų valdą su įrengtais namais, kuriuose vaikams įrengti ir apstatyti atskiri kambariai, todėl jo buitis ir asmenybė nekelia jokių abejonių. Ieškovas nori ir gali auginti savo biologinius vaikus.

12.3. Nors vaikai apklausiami teisme išreiškė norą gyventi su seserimi atsakove, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikų nuomonė nemotyvuota. Jie nurodė tik tokias aplinkybes, kurios negali nusverti tėvo pirmumo teisės auginti vaikus. Gyventi pas seserį vaikai pasirinko tik dėl to, kad gauna daugiau saldumynų, o tėčio namuose reikia ruošti pamokas, ten yra pikta teta. Pasirinkimo gyventi su seserimi motyvai, kuriuos nurodo vaikai, reiškia ne jų gerovę, o tai, kad sesuo jiems nepagrįstai nuolaidžiauja, neužtikrina tinkamo vaikų ugdymo ir papildomo ugdymo pagal pomėgius ir tai galima nustatyti iš rašytinių įrodymų, esančių byloje apie mokslo rezultatų suprastėjimą ir blogą vaikų sveikatos būklę. Vaikų noras gyventi su globėja akivaizdžiai prieštarauja jų geriausiems interesams į mokslą ir sveikatos apsaugą, vaikų interesus tinkamai gali užtikrinti biologinis tėvas, kuris turi ir įgūdžius ir išteklius tinkamai vaikus auklėti bei prižiūrėti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog ieškovas yra biologinis vaikų tėvas, negali būti prioritetinis argumentas ieškinio tenkinimo aspektu. Vaikų nuomonė, suformuota suaugusių, vaikai kalba apie dalykus, kurių pagal amžių savarankiškai negali išmanyti. Tai, kas buvo vaikų pasakyta iš suaugusių žmonių gyvenimo, ir yra vaikams suformuota nuomonė suaugusių asmenų pagalba, siekiant bet kokiais būdais ir bet kokiomis priemonėmis teismui formuoti klaidingą nuomonę apie biologinį tėvą.

12.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas vaikais rūpinosi epizodiškai, kad vaikų nenorėjo, kad grasino mirusiajai atimti vaikus, jei ši nusistatys vaikų tėvystę, o ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikai tėvą pažinojo nuo gimimo, vaikais jis rūpinosi (ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šeimą rėmė pinigais, daiktais, buvo suteikęs būstą gyventi, nepaneigtos įrodymais civilinėje byloje; ieškovui nebuvo iškeltų civilinių bylų dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ar kt.), vaikai su motina apie dvejus metus gyveno ieškovo šeimai priklausančiame bute, kol gavo didesnio ploto socialinį būstą.

12.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad vaikai pradėjo mokytis blogiau, kad atsakovė nesirūpina vaikais tinkamai. Ieškovas vertino vaikų mokslo rezultatus ir sveikatos būklę; į civilinę byla pateikė rašytinius įrodymus – gimnazijos išduotus dokumentus ir medicininius dokumentus. Teismas pateiktų rašytinių įrodymų turinio nevertino, t. y. pažeidė visapusiškumo, objektyvumo, teisės į teisingą teismą principus, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.

12.6. Byloje turi būti įvertintos aplinkybės dėl vaikų sveikatos, mokslo rezultatų, kas patvirtina, jog vaikų noras gyventi su globėja prieštarauja jų interesams. Iš Kalvarijos gimnazijos išduotos byloje esančios berniuko charakteristikos matyti, kad ugdymo pasiekimai, nepilnamečiui apsigyvenus pas globėją keitėsi neigiama linkme: trijų dalykų pasiekimai iš „aukštesniojo“ lygio nukrito į „pagrindinį“ lygį. Iš Kalvarijos gimnazijos išduotos byloje esančios mergaitės charakteristikos matyti, kad ugdymo pasiekimai, nepilnametei apsigyvenus pas globėją, keitėsi neigiama linkme: pirmajame mokslo metų pusmetyje fiksuotos septynios pastabos dėl neatliktų namų darbų, penkios iš lietuvių kalbos ir literatūros, dvi iš anglų kalbos, t. y. iš labai reikšmingų disciplinų, kas reiškia, kad globėja neužtikrina globotinių ugdymo ir nepagrįstai nuolaidžiauja vaikams ugdymo klausimais. Iš VšĮ Kalvarijos savivaldybės sveikatos centro pažymos matyti (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), kad dukrai diagnozuoti nepatikslinti traukuliai, nenormali laikysena, nežymi krūtinės ląstos deformacija, dantų ėduonis, netaisyklingas sąkandis; atsakovė pati nurodė dėl šleivapadystės. Apklausiama teisme, atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip sprendžia sesers sveikatos problemas, išskyrus tai, kad kartais daro fizinius pratimus su seserimi laikysenai pagerinti. Nepaaiškino nepatikslintų traukulių kilmės, išsamūs tyrimai neatlikti. Atsakovė negalėjo atsakyti, kodėl iki šio laiko neužsakiusi batų sprendžiant sesers šleivapadystės klausimą. Iš VšĮ Kalvarijos savivaldybės sveikatos centro pažymos matyti (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), kad sūnui diagnozuoti nepatikslinta hipermetropija, netaisyklingas sąkandis; atsakovė pati nurodė, kad ryškėja šleivapadystės požymiai. Apklausiama teisme, atsakovė net nežinojo, kad brolis serga hipermetropija (toliaregyste); taigi, dėl sveikatos problemos sprendimo neatlikti jokie veiksmai (berniukas negydomas medikamentais; operacijomis; jam nepritaikyti akiniai). Atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip vykdo odontologo ir oftamologo rekomendacijas.

12.7. Nustačius vaikams tėvystę, išnyko nuolatinės globos pagrindai, todėl ji naikintina (CK 3.258 straipsnis). Tik panaikinus nuolatinę globą ir grąžinus vaikus tėvui, vaikų biologinis tėvas galės rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra.

12.8. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atskyrė vaikus nuo biologinio tėvo, todėl toks teismo sprendimas naikintinas. Konkrečiu atveju nėra teisinių pagrindų ir tokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima vaikus atskirti nuo tėvo. Teismo priimtas sprendimas sukelia nepataisomas neigiamas pasekmes ieškovui ir nepilnamečiams vaikams. Teismas, ketindamas atskirti vaikus nuo tėvo, nenustatinėjo jokių aplinkybių, nerinko ir netyrė jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, kad yra konkrečios objektyvios aplinkybės tokiam sprendimui priimti. Vaikų atskyrimas nuo tėvo yra tėvo valdžios ribojimo rūšis, tačiau nėra priežasčių ir aplinkybių tėvo valdžią riboti konkrečiu atveju. Vaikams ir tėvams atskirti reikalingas faktas, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Tokių faktų nėra šioje byloje, vadinasi sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

12.9. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su priteisima išlaikymo suma (nedetalizuoti vaikų poreikiai; vaikų gaunamos pajamos; tėvo turtinė-finansinė padėtis ir kt.), nerinko įrodymų ir išlaikymo sumą priteisė formaliais motyvais. Teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje, nes teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalį.

12.10. Teismas turėjo nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, bet to nepadarė. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo teiginių, jog atsakovė trukdo bendrauti su vaikais nuo to momento, kai sužinojo apie iškeltą bylą teisme.

12.11. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nepagrįstai visą teisinės pagalbos išlaidų sumą priteisė iš ieškovo. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovei antrinė teisinė pagalba buvo suteikta tik ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos. Iš 2024 m. kovo 8 d. VGTPT Kauno skyriaus sprendimo Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-02163 matyti, kad antrinė teisinė pagalba atsakovei suteikta dėl dviejų reikalavimų: dėl tėvystės nustatymo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas vieną ieškovo ieškinio reikalavimų – dėl tėvystės nustatymo, patenkino, kitą – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atmetė, vadinasi bylinėjimosi išlaidų valstybei galėjo būti priteista tik 50 proc., t. y. 337,19 Eur.

Atsiliepimas

13. Atsakovė S. B. ir trečiasis asmuo E. K. atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

14. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be išvadą teikiančios institucijos išvadoje išvardintų argumentų, grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių tėvas (ieškovas) negalėtų auginti savo biologinių vaikų. Ieškovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir augti, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas negalėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

14.2. Įvertinus bylos medžiagą, vaikų išsakytas pozicijas, matoma, kad vaikai visą gyvenimą žinojo apie savo biologinį tėvą, svečiuodavosi jo namuose, ieškovas iki vaikų motinos mirties vaikus augino ir prižiūrėjo juos savo gyvenamojoje vietoje, rūpinosi jų ugdymu ir sveikata.

14.3. Teismas, vertindamas vaikų išsakytą nuomonę, neįvertino nuomonės pagrįstumo ir jų nuomonės atitikimo geriausiems vaiko interesams. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog vaikų išsakyta nuomonė neatitinka jų geriausių interesų ir nėra pagrįsta. Vaikai savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu nesutikimo nepagrindė motyvuotais argumentais. Mergaitė nurodė, jog: „tėtis nežiūri vaikų saugumo, nupirko keturratį, ten nėra ką veikti“, pasakojo, kad S. jai nupirko karštų klijų aparatą, jai patinka su juo dirbti, nurodė, kad tėvo šeima yra „tipo angeliukai tokie geri, ji sakė, kad yra visiška vegetarė, o valgo kiaušinius“. Nepilnametė pasakojo, kad: „S. kiekvieną dieną parneša saldainių, nespėju suvalgyti, o tėtis saldainių neperka, pas tėtį nepatinka“. Mergaitė pasakojo, kad: „S. už 20 Eur nupirko kelnes, jos jai labai patinka, tėtis apipirko, bet nieko nenupirko“. Mergaitė pasakojo, kad: „susitaupys 200 Eur, 100 Eur pridės S., ir ji nusipirks nešiojamą kompiuterį“. Mergaitė Skyriaus specialistams pasakojo, kad: „dauguma daiktų čia S. nupirko, S. juos pirko iš savo pinigų, o tėtis nelabai ką nuperka. S. neseniai nupirko naują televizorių, rodė Skyriaus specialistams makiažo dėžutę, pasakojo, kad ją jai nupirko S. ir dabar ji galės dažytis.“ Kalbėdama apie tėvą mergaitė nurodė: „jis nori užsidėti pliusą, kad vežtų mus kažkur. Visada atsisakau, kad pas tėtį važiuoti. G. irgi atsisako pas tėtį važiuoti kartais, tėtis skambina, aš neperskambinu.“ Berniukas pasakė, kad su tėčiu per gimtadienį nevažiavo į zoologijos sodą, paklausus kodėl, gūžtelėjo pečiais ir atsakė: „nežinau, kodėl“. Nepilnametis pasakojo, kad pas tėtį eina į kiemą, važinėjo keturračiu, kartu tvarko mašinas. Berniukas pasakojo, kad tėtis jam nupirko batukus ir striukę. Skyriaus specialistams paklausus, ar vaikas nori nuvažiuoti pas tėtį, berniukas papurtė galvą. Skyriaus specialistams paklausus, kodėl nenori, berniukas atsakė, kad nežino. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nepilnamečiai vaikai ir po teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo svečiavosi jo gyvenamojoje vietoje.

14.4. Skyrius nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su tėvu. Vaikai nuo mažens žinojo savo kilmę bei tai, kad ieškovas yra jų tėvas, bendravo su juo, tačiau, tėvams gyvenant skyrium, vaikai gyveno su savo motina, kuri mirė. Skyrius atsižvelgė į tėvo santykį su vaikais, norą auginti juos, jais rūpintis, tėvo gyvenamojoje vietoje užtikrintas tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. R. B., (duomenys neskelbtini), buvo S. B., (duomenys neskelbtini), G. B., (duomenys neskelbtini), bei G. B., (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. tėvystė nebuvo nustatyta – vaikų gimimo liudijimuose tėvas nenurodytas.

19. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, nepilnamečiams vaikams G. B. ir G. B. nustatyta nuolatinė globa, nepilnamečių vaikų globėja bei paprastąja turto administratore paskirta nepilnamečių sesuo S. B., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

20. 2023 m. spalio 25 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas yra biologinis G. B. tėvas su 99,99996 procentų tikimybe, 2014 m. rugsėjo 5 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakyme nurodyta, kad ieškovas yra biologinis G. B. tėvas su 99,9999 procentų tikimybe.

21. Bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti ir atsakovė neginčija, kad ieškovas charakterizuojamas teigiamai. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (dviejų aukštų namas su priestatu, apie 150-200 kv. m, su visais patogumais) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Vaikams antrame namo aukšte yra įrengti kambariai. Ieškovas gauna reguliarias pajamas – nuo 2013 m. sausio 21 d. jis savo vardu yra registravęs individualią veiklą – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, 2015 m. kovo 17 d. veiklą plėtė – įregistravo savo vardu individualią veiklą (variklinių transporto priemonių pardavimas). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jo pajamos – 1 500-2 000 Eur / mėn., sutuoktinės alga – didesnė negu minimali, šeimos bendros pajamos – ne mažiau 2 500 Eur / mėn. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, ieškovo šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nebuvo gauta pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus ieškovo šeimoje.

22. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste – dviejų kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre. Atsakovės gaunamos mėnesio pajamos – 2 191 Eur, iš jų: 67 Eur stipendija, 145 Eur našlaitės išmoka, 1 170 Eur vaikų globos išmoka, apie 519 Eur vaikų globos išmokos tikslinis priedas, 290 Eur globojamų vaikų našlaičio išmokos. SPIS duomenimis, atsakovės šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas.

23. Vaikai mokosi Kalvarijos gimnazijoje, mergaitė – 6 klasėje, berniukas – 2 klasėje. Vaikai lanko Kalvarijos vaikų dienos centrą „Žiniukas“. Byloje neginčyta, kad G. B. diagnozuoti nepatikslinti traukuliai, nenormali laikysena, nežymi krūtinės ląstos deformacija, dantų ėduonis, netaisyklingas sąkandis (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)); G. B. diagnozuoti nepatikslinta hipermetropija, netaisyklingas sąkandis (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš UAB „Šypsenos ekspertai“ pažymos matyti, kad stebima G. B. 46, 36, 26, 16 dantų gilus kariesas, G. B. stebima 46, 45, 36, 11, 21, 13, 23 dantų kariesas; dėl netaisyklingai dygstančių ilčių nusiųsta konsultuotis pas ortodontą; kariesų gydymui klinikoje nesiregistruota. Byloje neginčyta, jog pagal Kalvarijos gimnazijos išduotą berniuko charakteristiką, trijų dalykų pasiekimai iš „aukštesniojo“ lygio nukrito į „pagrindinį“ lygį; mergaitei pirmajame mokslo metų pusmetyje fiksuotos septynios pastabos dėl neatliktų namų darbų (penkios iš lietuvių kalbos ir literatūros, dvi iš anglų kalbos).

Žemesnės instancijos teismas

24. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad: ieškovas yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas; atleisti atsakovę iš globėjos pareigų; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad ieškovas yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas; suteikė vaikams ieškovo pavardes; atskyrė ieškovą nuo nepilnamečių vaikų; paliko galioti teismo nutartį dėl nuolatinės vaikų globos; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą paliko su nuolatine globėja atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; paskyrė atsakovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; įpareigojo vaiko teisių apsaugos instituciją bendradarbiauti su globėja ir ieškovu, sudarant planą vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkūrimui.

25. Ieškovas (apeliantas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kelia klausimus dėl teismo sprendimų atskirti ieškovą nuo nepilnamečių vaikų, palikti galioti teismo nutartį dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, atmesti ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nenustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, priteisti iš ieškovo valstybei visas antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidas (ne)pagrįstumo. Šie klausimai apibrėžia apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo (ne)pagrįstumo

26. Pirmosios instancijos teismas ieškovą atskyrė nuo nepilnamečių vaikų, argumentuodamas, kad tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties tėvas su vaikais bendravo ir jais rūpinosi epizodiškai, vaikai dėl susiklosčiusios situacijos (vaikai negyvena su tėvu dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium)) nori gyventi su seserimi, o ne su biologiniu tėvu. Taip pat teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuolatinės globos pagrindai neišnyko, todėl ji nenaikintina, atitinkamai, dėl to nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą paliko su nuolatine globėja pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį. Teismas argumentavo, kad: 1) vaikai negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium) ir dėl to neužsimezgė socialiniai-dvasiniai vaikų ir tėvo ryšiai, tarp tėvo ir vaikų nėra emocinio ryšio, vaikai nori gyventi su seserimi, o ne su biologiniu tėvu; 2) nenustatyta aplinkybių, jog vaikams yra nesaugu su atsakove, kad gyvenimas su atsakove nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kad saugi aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su biologiniu tėvu; 3) ieškovas vaikais rūpinosi, teikė išlaikymą epizodiškai, iš karto po vaikų motinos mirties galėjo imtis iniciatyvos rūpintis vaikais, bet paliko juos augti su seserimi, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškovas būtų reguliariai stengęsis atkurti ryšį su vaikais.

27. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atskyrė vaikus nuo biologinio tėvo. Apeliantas argumentuoja, kad: 1) nėra teisinių pagrindų ir tokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima vaikus atskirti nuo tėvo; teismas nenustatinėjo jokių aplinkybių, nerinko ir netyrė jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima daryti išvadą, kad yra konkrečios objektyvios aplinkybės tokiam sprendimui priimti; 2) nustačius vaikams tėvystę, išnyko nuolatinės globos pagrindai, todėl ji naikintina. Apeliantas argumentavo, kad: 1) teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų auginti savo biologinius vaikus; Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai taip pat nurodė, kad geriausius vaikų interesus atitiks gyvenimas su tėvu; ieškovas nori ir gali auginti savo biologinius vaiku; 2) vaikai nuo gimimo žinojo, kas yra jų tėvas, tėvas vaikais rūpinosi, suformavo emocinį ryšį, rėmė finansiškai, suteikė būstą gyventi; 3) nors vaikai apklausiami teisme išreiškė norą gyventi su seserimi, tačiau vaikų nuomonė nemotyvuota, vaikai nurodė tik tokias aplinkybes, kurios negali nusverti tėvo pirmumo teisės auginti vaikus; pasirinkimo gyventi su seserimi motyvai, kuriuos nurodo nepilnamečiai vaikai, reiškia ne jų gerovę, o tai, kad sesuo jiems nepagrįstai nuolaidžiauja, neužtikrina tinkamo vaikų ugdymo ir papildomo ugdymo pagal pomėgius; be to, vaikų nuomonė galimai suformuota suaugusių; 4) vaikų noras gyventi su globėja akivaizdžiai prieštarauja jų geriausiems interesams į mokslą ir sveikatos apsaugą, vaikų interesus tinkamai gali užtikrinti tik biologinis tėvas, kuris turi įgūdžius ir išteklius tinkamai vaikus auklėti bei prižiūrėti; 5) nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovas vaikais rūpinosi epizodiškai, kad vaikų nenorėjo, šios aplinkybės neįrodytos.

28. Šiais aspektais įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto skundo teiginiai pagrįsti ir paneigia teismo išvadas dėl pagrindo atskirti nepilnamečius vaikus nuo tėvo, nenaikinti nuolatinės globos ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą palikti su globėja buvimo.

29. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

30. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

31. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos).

32. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.

33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

34. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.179 straipsnio 1 dalį, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024). Taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvai gyveno skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad tokios aplinkybės, jas įrodžius, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

35. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-2014).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai sprendė esant pagrindą atskirti nepilnamečius vaikus nuo tėvo. Minėta, pirmosios instancijos teismas vaikus nuo tėvo atskyrė dėl to, kad vaikai negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium), ir dėl to neužsimezgė socialiniai-dvasiniai vaikų ir tėvo ryšiai, vaikai nori gyventi su sese, o ne su biologiniu tėvu.

37. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie vienareikšmę nepilnamečių vaikų nuomonę dėl gyvenimo ne su tėvu, bet su seserimi. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad nėra užsimezgę socialiniai-dvasiniai vaikų ir tėvo ryšiai, kad tarp ieškovo ir vaikų nėra susiformavusio emocinio ryšio. Taigi, nenustatytos objektyvios aplinkybės atskirti vaikus nuo tėvo.

38. Šiuo atveju iš vaikų nuomonės išklausymo aktų matyti, kad vaikai nėra išreiškę aiškios, nuoseklios, motyvuotos nuomonės, jog nenori gyventi su tėvu. Vaiko nuomonės išklausymo akte berniuko tiesioginė nuomonė, jog nenorėtų gyventi su ieškovu, o norėtų gyventi su atsakove, neužfiksuota. Mergaitės tiesioginė nuomonė dėl gyvenimo su tėčiu vaiko nuomonės išklausymo akte taip pat neužfiksuota. Teismo posėdžio metu tiesioginės berniuko nuomonės dėl gyvenimo su tėčiu negauta, berniukas tik, be kita ko, nurodė, kad daugiau laiko norėtų gyventi su S. (atsakove), negu su tėčiu, jam patinka jo kambarys pas tėtį, kambarys smagesnis pas S., kartais nori pabūti su tėčiu, kartais – ne, nes su S. kažką veikia, nenori gyventi po 2 savaites pas kiekvieną. Mergaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad: S. neprašė jos paprašyti, kad ji su S. gyventų, ji pati taip nori; ji nenorėtų 2 savaites tai pas vieną, tai pas kitą gyventi; nenorėtų, nes labai griežta; su tėčiu norėtų važiuoti, jei važiuotų kartu su S.. Teismo psichologė teismo posėdžio metu nurodė, kad: S. myli vaikai, tikrai matosi; tačiau nėra abejingi tėčiui, bet ryšys artimesnis gal su S..

39. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino vaikų išsakytos nuomonės apie gyvenimą pas atsakovę ir ieškovą pagrįstumą, atitiktį vaikų geriausiems interesams. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, vaikų nuomonė nemotyvuota, o vaikų nurodyti argumentai, kuriais grindžiama vaikų nuomonė, neatitinka geriausių vaikų interesų: vaikai norą gyventi su atsakove argumentuoja perkamais saldumynais, nereiklumu mokslams. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų išreikštas didesnis palankumas gyventi su atsakove yra iš esmės paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikams saugumo ir stabilumo poreikiu, bet ne kitomis, išimtinai su buvimu pas ieškovą susijusiomis aplinkybėmis, kurios galimai pažeistų vaikų interesus. Berniukas, Tarnybos specialistų paklaustas, ar norėtų važiuoti pas tėtį, papurtė galvą, tačiau, paklaustas, kodėl nenorėtų, atsakė, kad nežino. Mergaitė nurodė, kad gyventi pas seserį pasirinko dėl to, kad gauna daugiau saldumynų, tėčio namuose reikia ruošti pamokas, ten yra griežta.

40. Be to, ir kiti bylos duomenys leidžia spręsti, jog tarp ieškovo ir vaikų yra susiformavęs emocinis ryšys, socialiniai-dvasiniai vaikų ir tėvo ryšiai. Iš bylos duomenų matyti, jog vaikai tėvą pažinojo nuo mažens, vaikais ieškovas rūpinosi (įrodymais byloje nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šeimą rėmė pinigais, daiktais, buvo suteikęs būstą gyventi), vaikai nuo mažens svečiuodavosi ieškovo namuose, apie du mėnesius prieš motinos mirtį gyveno ieškovo namuose, svečiavosi ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismo psichologės išsakė nuomonę, jog vaikai nėra abejingi tėčiui. Pažymėtina, jog Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių, nustačius, jog ieškovas yra biologinis vaikų tėvas, vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta kartu su tėvu ieškovu. Tarnyba argumentavo, jog vaikai nuo mažens žinojo savo kilmę bei tai, kad ieškovas yra jų tėvas, atsižvelgė į tėvo santykį su vaikais bei norą auginti juos bei jais rūpintis, tėvo gyvenamojoje vietoje užtikrintas tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tėvas (ieškovas) negalėtų auginti savo biologinių vaikų, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su tėvu prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai išvadoje raštu ir žodžiu nurodė, kad geriausius vaikų interesus atitiks gyvenimas su tėvu. Vertintina ir tai, kad, kaip minėta, vaikai nuo gimimo pažinojo ieškovą kaip tėvą, svečiavosi ieškovo namuose, yra gyvenę su tėvu, dėl to spręstina, kad ieškovo gyvenamoji aplinka vaikams nėra neįprasta. Iš mokymosi pasiekimų rezultatų matyti, kad vaikai, gyvendami su tėvu, mokėsi gerai, į mokyklą nuvykdavo paruošę pamokas. Ieškovas turi šeimą, verslą, gerai charakterizuojamas, neturi žalingų įpročių, yra jau užauginęs tris vaikus, turi pritaikytą gyvenimui namų valdą, vaikams įrengtus atskirus kambarius. Ieškovas nori ir gali auginti savo biologinius vaikus.

42. Byloje nebuvo pateikta duomenų ir / ar įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti ieškovo gebėjimu tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir / ar tinkamu vaikų interesų įgyvendinimu gyvenant kartu su tėvu. Be to, ieškovas aktyviai dėjo pastangas pagrįsti savo galimybes bei norą auginti nepilnamečius vaikus. Ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovė nepaneigė; apeliacine tvarka nagrinėjant bylą atsakovė buvo pasyvi, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

43. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko atskyrimą nuo tėvų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos vertinant nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, neatsižvelgė į būtinybę priimti ne tik vaikų pageidavimus, tačiau ir geriausius jų interesus užtikrinant tinkamą jų ugdymą bei gyvenimo sąlygas atitinkantį sprendimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo ieškovo, todėl teismo sprendimas keistinas – naikintina skundžiama teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo.

Dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams (ne)panaikinimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

44. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Pagal CK 3.258 straipsnį, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas: 1) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; 2) grąžinamas tėvams; 3) įvaikinamas; 4) susituokia. Globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 1 dalis).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai, atlikdami savo pareigas vaikams ir įgyvendindami savo teises, turi pirmumo teisę palyginti su kitais asmenimis. Spendžiant ginčą dėl vaikų būtina paisyti nuostatos, kad vaikui geriausia augti savo šeimoje ir būti auklėjamam savo tėvų.

46. Remiantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į tėvo pirmumo teisę palyginti su kitais asmenimis auginti savo vaikus, teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismui nustačius ir nesant ginčo dėl to, jog ieškovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, ieškovui pageidaujant auginti savo nepilnamečius vaikus ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atskirti nepilnamečius vaikus nuo tėvo bei panaikinus pirmosios instancijos teismo nustatytą nepilnamečių vaikų atskyrimą nuo tėvo, taip pat nenustačius aplinkybių, dėl kurių tėvas (ieškovas) negalėtų auginti savo vaikų ar kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su tėvu prieštarautų nepilnamečių vaikų geriausiems interesams, sprendžia, jog išnyko nepilnamečių vaikų nuolatinės globos pagrindas (CK 3.258 straipsnis), todėl nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa panaikintina ir globėja S. B., panaikinus nuolatinę globą, atleistina nuo globėjos pareigų (CK 3.246 straipsnio 1 dalis, 3.258 straipsnio 2 punktas), nepilnamečiai vaikai grąžintini tėvui (ieškovui) ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu.

47. Apibendrinant paminėtą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aktualiais klausimais, todėl nepagrįstai sprendė, kad neišnyko nepilnamečių vaikų nuolatinės globos pagrindas. Dėl paminėto, sprendimas keistinas – skundžiamo sprendimo dalis, kuria palikta galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, dėl nuolatinės globos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta palikta su nuolatine globėja, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Šiais klausimais priimtinas naujas sprendimas – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, nepilnamečiams vaikams G. B. ir G. B. įsteigta nuolatinė globa naikintina, atsakovė atleistina nuo nuolatinės G. B. ir G. B. globėjos ir paprastosios turto administratorės pareigų, nepilnamečiai vaikai grąžintini tėvui (ieškovui) ir nepilnamečių vaikų G. B. bei G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu E. K. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48. Dėl pirmiau nurodyto, išnyko pagrindas priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą bei taikyti teismo Tarnybai nurodytą įpareigojimą bendradarbiauti su globėja ir ieškovu, sudarant planą vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkūrimui. Taip pat neaktualus ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimas. Dėl to šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas nepasisako, o su šiais klausimais susijusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Spręstina, jog patenkinti visi ieškovo reikalavimai, todėl valstybės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-02163 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybės patirtos 674,37 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teisme valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 28 d. papildomas sprendimas, kaip neaktualus, naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

52. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

53. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų atskyrimą nuo tėvų, nepagrįstai sprendė dėl pagrindo naikinti nuolatinę globą ir atleisti globėją nuo pareigų nebuvimo, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką vertinant vaiko nuomonę tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai paliko ankstesne teismo nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su globėja ir išsprendė kitus su tuo susijusius klausimus (išlaikymo, bendravimo tvarkos). Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nurodytais klausimais pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia nutartimi pakeitus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, skundžiamas papildomas sprendimas naikintinas kaip neaktualus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2480-985/2024, pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir G. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, o G. B. yra E. K. biologinė dukra, G. B. yra E. K. biologinis sūnus, ir šį faktą įregistruoti vaikų gimimo įraše.

Suteikti G. pavardę ,,K.“, G. – ,,K.“.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta tėvystė, per tris darbo dienas išsiųsti viešo registro įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, nepilnamečiams vaikams G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsteigtą nuolatinę globą ir atleisti S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo nuolatinės G. B. ir G. B. globėjos ir paprastosios turto administratorės pareigų.

Grąžinti nepilnamečius vaikus G. B. ir G. B. jų tėvui ieškovui E. K. ir nustatyti nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu E. K..“

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2480-985/2024.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėRūta LatvelėDalia Trumpulienė