- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- e2-2480-985/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00506-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- S. B.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Vilija Kavaliauskienė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei S. B. dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad ieškovas E. K., a/k (duomenys neskelbtini) yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. B. yra E. K. biologinė dukra, G. B. yra E. K. biologinis sūnus; atleisti S. B., a/k (duomenys neskelbtini) iš globėjos pareigų pagal 2023-04-28 Marijampolės apylinkės teismo nutartį Nr. e2YT-2646-985/2023; nustatyti nepilnamečių vaikų, G. B. gimusios (duomenys neskelbtini) ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą su tėte E. K., a/k (duomenys neskelbtini); įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta tėvystė per tris darbo dienas išsiųsti viešo registro įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. B., (duomenys neskelbtini) gimusios G. B. ir (duomenys neskelbtini) gimusio G. B. mama. Nepilnamečių vaikų tėvu gimimo liudijimuose neįrašytas joks asmuo. Ieškovas atliko DNR tyrimą ir nusistatė, kad jis yra nepilnamečių vaikų tėvas. Jau kuris laikas vaikais rūpinasi ir vaikus išlaiko, vaikai svečiuojasi. Pagal 2023-10-09-2023-10-25 Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. EAS 0040/23, E. K. yra biologinis G. B. tėvas su 99. 99996 procentų tikimybe. Pagal 2014-09-05 biologinės tėvystės tyrimo atsakymą, E. K. yra biologinis G. B. tėvas su 99, 9999 procentų tikimybe. 2023-04-28 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2646-985/2023, (duomenys neskelbtini) gimusiai G. B. ir (duomenys neskelbtini) gimusiam G. B. nustatyta globa ir paskirta globėja. Globėja paskirta vyriausia nepilnamečių vaikų sesuo S. B.. Nustačius tėvystę S. B. atleistina iš globėjos pareigų, nes vaikus auginti ir jais rūpintis imsis ieškovas E. K.. Vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomenduoja, kad vaikus augintų biologinis tėvas. Tarnyba nurodo, kad S. B. yra per sunku auginti jaunesnius brolius ir seseris. E. K. kaip tėvas pastebėjo, kad sūnus G. B. pradėjo netinkamai elgtis (keiktis). Dukra G. B. mokėsi prieš mamos mirtį geriau. Dabar jos aukščiausias balas 4-5. Ieškovas mano kad kontrolės dėl mokslo nėra ir vyresnioji sesuo nepadeda mokytis namuose, netikrina kaip paruoštos pamokos. Ar atsakovė S. B. laisva valia atsisakys globėjos pareigų nėra žinoma. Ji yra informuota telefonu, kad prasideda teismo procesas, bet į tai nieko neatsakė. Dokumentus reikalingus pateikti teismui S. B. paruošė ir perdavė. Šiuo metu jie pateikiami teismui. Nėra ginčo tarp ieškovo ir atsakovės, dėl nepilnamečių vaikų tėvystės. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo tikėtina atsakovė pasisakys pateikdama teismui atsiliepimą į ieškinį. Nepilnamečių vaikų gyvenimas su vienu iš biologinių tėvų labiausia atitinka nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ( LR CK 3.3 str. tvarka, vaiko teisės yra prioritetinės). Vaikai yra tokio amžiaus kai savarankiškai išsakyti motyvuotą nuomonę taip pat gali ir išsakys (LR CPK 380 str.). Šiuo metu biologiniai ieškovo vaikai sako kad nori gyventi pas mane. Vaikai pas tėvą gyveno apie 2 (du) mėnesius prieš mamos mirtį. Aplinka tėvo namuose jiems pažįstama, tinka gyvenimui ir poilsiui, vaikai turi atskirą kambarį tėvo namuose. Ieškovo vedamas gyvenimo būdas, veikla kuria jis užsiima yra tinkami nepilnamečiams vaikams auginti. E. K. yra susituokęs su E. K., sutuoktinė nėra vaikų mama, todėl nurodoma trečiuoju asmeniu civilinėje byloje, kad galėtų pareikšti nuomonę dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, vaikų apsigyvenimo šeimoje. Ieškovas su sutuoktine bendrų vaikų susilaukę, jie yra trys, pilnamečiai ir gyvena atskirai (visi trys sukūrę šeimas ir susilaukę savo vaikų). E. K. turi reguliarias pajamas pragyventi ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Nuo 2013-01-21 jis yra registravęs savo vardu individualią veiklą (variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas). 2015-03-17 veiklą plėtė (variklinių transporto priemonių pardavimas). E. K. asmeninės nuosavybės teisme valdo statinius, gyvenamosios paskirties ir ūkinės paskirties (VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašas pateikiamas), kas leidžia daryti išvadą kad nepilnamečiams vaikams bus sudarytos geros sąlygos, gyventi, ugdytis, auklėtis. Sutuoktinė E. K. taip pat dirba ((duomenys neskelbtini)), turi reguliarias pajamas pragyventi. Pareigą, nedelsiant aiškintis dėl vaikų tėvystės turėjo abu tėvai, tačiau to nepadarė nei vienas iš jų iki R. B. mirties ( LR CK 3. 147 str. ar 3. 152 str. l d.). Ieškovas nurodo, kad visada vaikus išlaikė ir jais rūpinosi. Prieš nepilnamečių vaikų mamos ligą buvo nupirkęs butą vaikams su mama gyventi adresu (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nepilnamečių vaikų motinai ieškovas padėjo iki mirties, ne tik vaikus aprūpindamas, bet ir padėdamas kai sirgo (yra davęs pinigų gydymuisi; yra vežęs pas gydytojus į Kauną; yra davęs automobilį nuvažiuoti pas gydytojus į Kauną ir kt. Nepilnamečiai vaikai ieškovą visada laikė tėvu, o ieškovas nepilnamečius vaikus visada laikė savo vaikais ir su jais elgėsi tinkamai. Nepriklausomai nuo to, nepilnamečių vaikų interesai turi būti apginti, nors ir vėliau.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškovo ieškinio reikalavimu nustatyti, kad ieškovas yra abiejų vaikų biologinis tėvas, o jie ieškovo biologiniai vaikai, visiškai sutinka, ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo nėra. Atsakovė su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi tiek pati atsakovė ir toliau nori globoti savo brolį bei seserį, o svarbiausia, kad nepilnamečiai vaikai nori ir toliau gyventi kartu su seserimi, o ne gyventi su tėvu (ieškovu) ir jo šeima, nors ieškovas ieškinyje teigia, kad vaikai jam sako, kad nori gyventi kartu su biologiniu tėvu jo namuose. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų visiškai nėra emocinio ryšio, tiek šiuo metu, tiek anksčiau ieškovas labai retai bendrauja su vaikais. O tarp nepilnamečių vaikų ir juos globojančios atsakovės yra stiprus emocinis ryšys, jie labai artimi.
Šalies argumentai
Institucija pateikė išvadą, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau -SPIS) duomenimis, Skyriuje 2023-02-24, 2023-10-04 gauti pranešimai apie galimus G. B. ir G. B. teisių pažeidimus. SPIS duomenimis. Skyriuje 2023-02-24 gautas pranešimas, kad mirė vaikų motina, vaikai liko be įstatyminio atstovo (vaikų teisių pažeidimai nenustatyti), 2023-10-04 gautas pranešimas, kad vaikų biologinis tėvas (tėvystė nenustatyta), neinformavęs globėjos pasiėmė vaikus iš dienos centro, nusivežė į Marijampolės miestą apipirkti (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai). SPIS duomenimis, S. B. šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, S. B. nuo 2023-03- 03 paskirta nuolatine nepilnamečių G. B. ir G. B. globėja. SPIS duomenimis, E. K. šeima nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, Skyriuje nebuvo gauta pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus E. K. šeimoje. Ieškovas teismui yra pateikęs teismo medicinos specialistų išvadas, pagal kurias nustatyta, jog ieškovas yra vaikų G. B. ir G. B. tėvas. E. K. Skyriaus specialistams 2024-03-07 Skyriaus specialistams nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. E. K. nurodė, kad nuo pat vaikų gimimo žinojo, kad vaikai yra jo, su vaikų motina kartu niekada negyveno, bendro ūkio nevedė. E. K. nurodė, kad vaikai gyveno kartu su savo motina, nuo pat mažens svečiuodavosi pas jį, jis vaikams ir jų motinai buvo nupirkęs 1 kambario butą (duomenys neskelbtini) centre su visais patogumais, tačiau vėliau vaikų motina su vaikais persikėlė į socialinį būstą. E. K. nurodė, kad DNR tyrimus darėsi kaip įrodymą, siekiant kreiptis į teismą, savo iniciatyva. E. K. nurodė, kad vaikų globėja teigia, kad jis vaikų išlaikymui į metus yra skyręs 40 Eur, tačiau tai nėra tiesa, neseniai jis apipirko vaikus rūbais, išleido mažiausiai 400 Eur, taip pat yra davęs vaikų globėjai 200 Eur vaikų išlaikymui. E. K. nurodė, kad pernai norėjo vežtis vaikus į (duomenys neskelbtini), tačiau vaikų globėja neleido važiuoti be jos, todėl važiavo kartu, jeigu planuoja kažkur vykti su vaikais, turi pasiimti ir globėją. Ieškovas nurodė, kad globėja yra suinteresuota, jog vaikai liktų gyventi su ja, kadangi gauna globos išmokas, taip pat dėl vaikų jai yra skirtas socialinis būstas. E. K. pasakojo, kad iki vaikų motinos mirties vaikai kelis mėnesius gyveno kartu su juo, mirties dieną vaikų sesuo paprašė, kad jis atvežtų vaikus atsisveikinti su mama, tačiau vėliau teigė, kad jis tik atvažiavo ir „numetė vaikus". E. K. nurodė, kad jis dalyvavo vaikų motinos laidotuvėse, vaikai buvo su giminėmis iš jų motinos pusės, todėl visą laiką jis laidotuvėse nebuvo. Ieškovas nurodė, kad dažnai skambina vaikams, siūlo jiems susitikti ir pasisvečiuoti pas jį. Ieškovas nurodė, kad vaikams svečiuojantis jo gyvenamojoje vietoje savaitgaliais, jis juos sekmadienio vakare nuveža namo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo gyvenamojoje vietoje taip pat yra apsistojusi jo pilnametė dukra su vyru ir mažamečiu vaiku, kadangi įsirenginėja savo būstą. Ieškovas nurodė, kad vaikai puikiai sutaria su jo sutuoktine ir pilnamete dukra bei jos šeima, ieškovas pasakojo, kad jo pilnametė dukra, vaikų sesuo, padėdavo G. B. ruošti pamokas, padėjo susikurti e. dienyną, su vaikais jie visi žaidžia stalo žaidimus, užsikuria pirtį, maudosi kubile. Ieškovas nurodė, kad jeigu pavyks vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo jis kliūčių vaikams bendrauti su jų seserimi, dabartine globėja, nesudarys. Ieškovas nurodė, kad iki praėjusios savaitės vežiojo vaikus į ir iš mokyklos į jų dabartinius namus, tačiau nuo bylos iškėlimo teisme dienos, globėja neleidžia vaikų vežioti, vaikai šiuo metu neskambina. Ieškovas nurodė, kad yra nupirkęs vaikams telefono korteles. Ieškovas nurodė, kad paskutinį kartą vaikai pas jį svečiavosi prieš 1,5 savaitės. Ieškovas nurodė, kad buvo sūnaus gimtadienis, jis neturėjo progos jo pasveikinti, savaitę prieš gimtadienį su sūnumi pirko vaikišką keturratį, susitarė, kad per gimtadienį vyks su juo ir G. B. į zoologijos sodą, tačiau dieną prieš gimtadienį, vakare, jam pasakė, kad viskas atšaukiama, vaikai vyks pas tetą valgyti šašlykų, nors tuo metu oras buvo nesmagus, lijo. Ieškovas nurodė, kad vaikų gimtadienių šventės jų namuose yra svarbios, jis turi kelias pilnametes dukras, organizuoja jų vaikų gimtadienius. Ieškovas nurodė, kad jie su šeima pasiėmę vaikus lavino jų kasdieninius įgūdžius, mokino G. B. gaminti, vaikai įgijo kasdieninį įprotį valgyti pusryčius. Ieškovas nurodė, kad G. B. buvo įpratęs miegoti su uniforma, jo žmona pirko vaikui pižamą, pratino miegoti su pižama. E. K. nurodė, kad G. B. netaisyklinga laikysena netvarkoma, sūnui reikalinga skubiai apsilankyti pas odontologą, tačiau jis nieko padaryti negali, kadangi įstatymiškai nėra jų atstovas. Ieškovas E. K. gyvena 2 aukštų namas su priestatu, apie 150-200 kv. m., jam priklausančiame nuosavybės teise. E. K. nurodė, jog kartu su juo gyvena jo sutuoktinė, taip pat laikinai yra apsistojusi jo pilnametė dukra su vyru ir mažamečiu vaiku, kadangi įsirenginėja savo būstą. Ieškovo gyvenamojoje vietoje 2 namo aukšte vaikams yra įrenginėjami kambariai, G. B. skirtame kambaryje yra rašomasis stalas, dvigulė lova. Ieškovas nurodė, jog yra dirbantis, dirba pagal individualią veiklą. E. K. nurodė, kad G. B. ir G. B. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą „(duomenys neskelbtini)", jo žiniomis, vaikai papildomų užsiėmimų nelanko. E. K. nurodė, kad, jo žiniomis, G. B. turi problemų dėl laikysenos, G. B. yra sugedę priekiniai dantys, reikalinga apsilankyti pas odontologą. Skyriaus specialistai 2024-03-07 susitiko su nepilnamečių vaikų globėja S. B.. S. B. 2024-03-07 Skyriaus specialistams nurodė, kad žino, jog vaikų biologinis tėvas yra ieškovas, žino apie teisme iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. S. B. nurodė, kad jai nepatinka, kad svečiuojantis pas tėvą vaikams leidžiama važinėti keturračiu. Skyriaus specialistams pasiteiravus ar globėja žino, jog minėti keturračiai yra vaikiški, globėja atsakė, kad jo nėra mačiusi. Skyriaus specialistai su globėja kalbėjo apie tai, jog reikalinga vaikus motyvuoti bendrauti su biologiniu tėvu, teirautasi kaip globėja motyvuoja vaikus vykti pas tėtį, globėja nurodė, kad su vaikais pasikalba, kad jiems bus smagu, kad ten bus vaikų. S. B. nurodė, kad dėl G. B. gimtadienio buvo kalbėjusi su vaikų tėvu, tačiau paskambino jos sesuo, vaiko krikšto mama ir nurodė, kad atvažiuos ir juos pasiims švęsti vaiko gimtadienio pas save, nes tokia yra tradicija. S. B. nurodė, kad sesei pasakė, kad vaikus planuoja pasiimti tėvas, tačiau sesuo nurodė, kad paskambins vaikų tėvui ir jis išvyką perkels kitam kartui. S. B. nurodė, kad su vaikų tėvu susiskambina ir pasikalba apie tai, kas susiję su vaikais, taip pat tarpusavyje tariasi dėl vaikų pasisvečiavimo. S. B. pasakojo, kad ji, vaiko krikšto mama (jos sesuo) bei vaikai kažkada buvo su vaikais pas jų tėvą, ten buvo kubilas ir pirtis. S. B. pasakojo, kad vaikų tėvas G. B. nuo gimimo pasiimdavo pasisvečiuoti, G. B. iš pradžių nepasiimdavo, nes galvojo, kad tai ne jo sūnus, nes jų mama slėpė nėštumą, bijodama, kad vaikų tėvas sakys pasidaryti valymą. Globėja nurodė, kad apie tai, jog ieškovas yra biologinis vaikų tėvas seniai žinojo. S. B. nurodė, kad iki mamos mirties apie mėnesį brolis ir sesė gyveno pas savo tėvą, tačiau G. B. yra skambinusi, kad ją pasiimti iš tėvo, nes jai liepė „sėdėti prie knygų". S. B. nurodė, kad vaikų tėvas gimtadieniui G. B. davė 50 Eur, G. B. 20 Eur, prieš Šv. Kalėdas, prieš tai pora kartų buvo apsipirkti su vaikais. Globėja nurodė, kad vaikų tėvas jai grynų pinigų vaikų išlaikymui neduoda, prie būsto ar maisto neprisideda. S. B. nurodė, kad G. B. su kita seserimi (biologinio tėvo dukra" susirašo per „Messenger" programėlę. Globėja nurodė, kad šiuo metu iš vaikų telefonai yra paimti kaip auklėjimo priemonė, jiems visada būna pranešama iki kada telefonai bus paimami, šiuo atveju iki šeštadienio. Globėja teigė, kad leidžia vaikams atsiliepti, jeigu jiems skambina tėvas. Skyriaus specialistams paklausus kokia yra globėjos nuomonė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėčiu, nustačius jų gyvenamąją vietą, S. B. susigraudino ir pasakė, kad nori, jog brolis ir sesė liktų gyventi su ja. S. B. nurodė, kad ji kalbėjosi su vaikų tėvu, jis sakė, kad neteiks jai išlaikymo, o pasiims vaikus gyventi pas save. Globėja teigė, kad tėvas turėtų iš ko teikti vaikams materialinį išlaikymą, tačiau yra pastebėjusi, kad šiuo metu jis yra pradėjęs pardavinėti savo senovinius automobilius. Atsakovė S. B. kartu su vaikais G. B. ir G. B. gyvena 2 kambarių socialiniame būste, kuriame vaikams yra skirtas atskiras kambarys, jame yra lova, sofa, spinta, 2 stalai, staliukas. S. B. 2023-03-07 Skyriaus specialistams nurodė, kad daugiau asmenų jos gyvenamojoje vietoje negyvena. S. B. nurodė, jog šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Globėja nurodė, kad vaikai lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą „(duomenys neskelbtini)", kuris yra nemokamas. Globėja nurodė, kad šiuo metu vaikai jokių problemų dėl sveikatos neturi, yra užrašyti pas privačią odontologą, taip pat buvo gydytojo konsultacijoje dėl G. B. nugaros ir laikysenos, gydytoja rekomendavo mergaitei dėl sveikatos lankyti baseiną, tačiau (duomenys neskelbtini) baseino nėra, o vežioti į (duomenys neskelbtini) globėja neturi galimybės, nes neturi automobilio ir vairuotojo pažymėjimo. Skyriaus specialistai 2024-03-07 susitiko su G. B. gyvenamojoje vietoje. Nepilnametės globėja leido Skyriaus specialistams bendrauti su nepilnamete, jai nedalyvaujant. Skyriaus specialistai su nepilnamete bendravo jos kambaryje. G. B. Skyriaus specialistams įėjus į butą nedelsdama pasakė, kad jos pažymiai mokykloje pagerėjo ir, kad (duomenys neskelbtini) (globėja) visada padeda jai ruošti namų darbus. Skyriaus specialistams pasiteiravus ar vaikai turi telefonus, atsakė, kad turi, kai tėtė skambina mergaitė negirdi todėl jam neatsiliepia, neperskambina todėl, kad nenori. G. B. pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) paėmė iš (duomenys neskelbtini) telefoną, jie kalbėjosi, kad telefonais galės naudotis penktadienį vakare ir šeštadienį 2 vai. Skyriaus specialistams paklausus apie brolio (duomenys neskelbtini) gimtadienį, planuotą kelionę į zoologijos sodą kartu su tėčiu G. B. atsakė: „ką ten veikti? Blogas oras, jeigu visus vežasi tai aš nenorėjau važiuoti. (duomenys neskelbtini) gal ir norėjo, nežinau". G. B. pasiteiravus ar patinka svečiuotis pas tėtį, mergaitė atsakė: „tėtis nežiūri vaikų saugumo, nupirko keturratį, ten nėra ką veikti". Skyriaus specialistams paklausus ką mergaitė mėgsta veikti, mergaitė atsakė: „piešti, eiti į „(duomenys neskelbtini)"". Mergaitė pasakojo, kad „nori lankyti dailės būrelį, tačiau dar nelanko, bet (duomenys neskelbtini) užrašys ir galės lankyti." Mergaitė Skyriaus specialistams parodė jos gamintą dėžutę ir pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jai nupirko karštų klijų aparatą, jai patinka su juo dirbti. Mergaitė Skyriaus specialistams pasakojo, kad ji su broliu į mokyklą, dienos centrą ir iš jo šiuo metu eina pėsčiomis, (duomenys neskelbtini) sakė, kad tai yra gerai, kartu bus ir mankšta, o kartais eidami ir kažką sutinka. Mergaitė nurodė, kad ankščiau juos nuveždavo ir sesė (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistams paklausus kaip jie sutaria su tėte, sese iš tėčio pusės, mergaitė atsakė „tipo angeliukai tokie geri, ji sakė, kad yra visiška vegetarė, o valgo kiaušinius". Mergaitė parodė ir pasakojo, kad ,„(duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną parneša saldainių, nespėju suvalgyti, o tėtis saldainių neperka, pas tėtį nepatinka". Mergaitė toliau pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) už 20 Eur nupirko kelnes, jos jai labai patinka, tėtis apipirko, bet nieko nenupirko. Mergaitė pasakojo, kad ji susitaupys 200 Eur, 100 Eur pridės (duomenys neskelbtini) ir ji nusipirks nešiojamą kompiuterį. Mergaitė Skyriaus specialistams pasakojo, kad „dauguma daiktų čia (duomenys neskelbtini) nupirko, (duomenys neskelbtini) juos pirko iš savo pinigų, o tėtis nelabai ką nuperka. (duomenys neskelbtini) neseniai nupirko naują televizorių. Mergaitė parodė Skyriaus specialistams makiažo dėžutę, pasakojo, kad ją jai nupirko (duomenys neskelbtini) ir dabar ji galės dažytis. Skyriaus specialistams pasiteiravus koks yra jos tėčio vardas, mergaitė pasakė: „tėčio vardas (duomenys neskelbtini), bet aš pas jį jo nevadinu tėte. Jisai čia piktinasi, kad mes pas (duomenys neskelbtini). Mes suprantam, kad jis pyksta, kad su (duomenys neskelbtini) sugalvojom važiuoti pas tetą į kaimą per gimtadienį. Jis supyko tada, pasakė ,kad supyko. Jis nori užsidėti pliusą, kad vežtų mus kažkur. Visada atsisakau, kad pas tėtį važiuoti. (duomenys neskelbtini) irgi atsisako pas tėtį važiuoti kartais, tėtis skambina, aš neperskambinu." Skyriaus specialistams paklausus apie augintinius, mergaitė pasakė, kad namuose augina katę, paklausus ar ir pas tėtį yra gyvūnėlių, atsako: „ten kai atvažiuojam katės vargšės būna". Mergaitė pasakojo, kad praėjusiais metais važiavo su broliu, tėčiu ir (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), bet ten nepatiko. Skyriaus specialistams paklausus, kas nepatiko, mergaitė atsakė „būtume tik su (duomenys neskelbtini) tai būtų patikę". Pastebėta, kad mergaitė su Skyriaus specialistais iš pradžių bendravo gana nedrąsiai, vėliau įsidrąsinusi aiškiai reiškė mintis. Skyriaus specialistai 2024-03-07 taip pat susitiko su G. B. gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio globėja leido Skyriaus specialistams bendrauti su nepilnamečiu, jai nedalyvaujant. Skyriaus specialistai su nepilnamečiu bendravo jo ir sesės kambaryje. Skyriaus specialistams pasiteiravus ar vaikas turi telefoną, berniukas atsakė: „telefono neturiu" , pasiteiravus kodėl, berniukas atsakė, kad jo telefonas yra sudužęs. Nepilnamečio sesė G. B. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) paėmė iš (duomenys neskelbtini) telefoną, jie kalbėjosi, kad telefonais galės naudotis penktadienį vakare ir šeštadienį 2 vai. Berniukas pokalbio metu buvo nedrąsus, dažnai į Skyriaus specialistų klausimus atsakė vienu žodeliu arba tik gūžtelėdavo pečiais. Skyriaus specialistams paklausus kaip berniukas šventė gimtadienj, berniukas pasakė, kad buvo namuose, ar valgė tortą neatsimena. G. B. pasakė, kad su tėčiu per gimtadienį nevažiavo į zoologijos sodą, paklausus kodėl, gūžtelėjo pečiais ir atsakė „nežinau kodėl". G. B. pasakojo, kad į mokyklą su sese eina pėsti dviese. G. B. pasakojo, kad pas tėtį eina į kiemą, važinėjo keturračiu, kartu tvarko mašinas. G. B. nurodė, kad jo tėčio vardas (duomenys neskelbtini). Berniukas pasakojo, kad tėtis jam nupirko batukus ir striukę. Berniuko paklausus ar eina čia žaisti į kiemą, pasakė, kad išeina, paklausus ar kieme turi draugų atsakė nelabai. Skyriaus specialistams paklausus ar G. B. nori nuvažiuoti pas tėtį, berniukas papurtė galvą. Skyriaus specialistams paklausus, kodėl nenori, berniukas atsakė, kad nežino.
Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, nurodė, kad vaikams yra geros sąlygos gyventi su juo, vaikais rūpinasi, išlaiko juos, vaikai nuo mažens žinojo, kad jis yra tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad vaikai nori gyventi su ja, su tėvu jie neturi emocinio ryšio, nes tėvas jais nesirūpino, ieškinį pareiškė tik dėl to, kad nereikėtų vaikams teikti išlaikymo.
Institucija nurodė, kad išvadą palaiko, pritaria ieškinio reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. B. yra E. K. biologinė dukra, G. B. yra E. K. biologinis sūnus, nes pagal 2023-10-09-2023-10-25 Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. EAS 0040/23, E. K. yra biologinis G. B. tėvas su 99. 99996 procentų tikimybe, pagal 2014-09-05 biologinės tėvystės tyrimo atsakymą, E. K. yra biologinis G. B. tėvas su 99, 9999 procentų tikimybe (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis), todėl nustatytina, kad ieškovas yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, (duomenys neskelbtini) suteiktina ieškovo pavardė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gražinimo tėvui ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-04-28 nutartimi nepilnamečiams vaikams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsteigta nuolatinė globa ir jų globėja bei paprastuoju turto administratoriumi paskirta sesuo S. B.; nepilnamečių vaikų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su globėja.
CPK 376 str. 3 d. ir 4 d. reglamentuota, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK XIX skyrius Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai). Taigi CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą dėl reikalavimų apimties. Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui, konstatuotina, kad šioje byloje yra būtina išeiti už ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimų ribų, atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus.
CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Šios bylos duomenimis, mirus vaikų motinai, vaikų globėja kaip nurodyta paskirta sesuo.
CK 3.168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. Šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas. Dėl to teismas, spręsdamas tėvų (tėvo, motinos) reikalavimą grąžinti vaiką ir priešinį asmenų, laikančių vaiką su savimi ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, reikalavimą apriboti tėvų (tėvo, motinos) valdžią, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikas atsidūrė pas kitus asmenis, kiek laiko ten buvo, ar tėvai (tėvas, motina) tinkamai atliko savo pareigas kol jis pradėjo gyventi su kitais asmenimis, taip pat ar tėvai (tėvas, motina) reikalauja jį grąžinti, siekdami sąžiningai ir savanoriškai atlikti pareigas ar kitais sumetimais.
Šiuo atveju vaikas negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (gyvenimo skyrium), dėl to neužsimezgė socialiniai–dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ginčas kilo tarp ieškovo – biologinio nepilnamečių vaikų ir atsakovės sesės. Vaikai išreiškė norą gyventi su sese. Susiklostė teisiškai nestandartinė situacija, kai vaikai nori gyventi su sese, o ne su biologiniu tėvu. Teismas pažymi, kad faktas, jog ieškovas yra biologinis vaikų tėvas, negali būti prioritetinis ieškinio tenkinimo aspektu. Šiuo atveju svarbu tiek teisinis reglamentavimas, tiek vaikų noras gyventi su sese, svarbu, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai ir teisės, tame tarpe ir nebūtų nutrauktas vaiko ryšys su biologiniu tėvu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad vaikai jį pažinojo nuo gimimo, vaikais jis rūpinosi, nupirkęs buvo butą, tačiau bylos nagrinėjimo metu ir į bylą pateiktas įrodymais nustatyta, kad ieškovas vaikais rūpinosi epizodiškai, butas, kurį nurodė nupirkęs, buvo ieškovo dukros nuosavybė; atsakovė nurodė, kad ieškovas nenorėjo vaikų, nes yra sukūręs šeimą, grasino mamai, jei ji nusistatys vaikų tėvystę, atims vaikus, ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Tai, kad vaikai prieš mamos mirtį 2 mėnesius gyveno su ieškovu, neįrodo, kad ieškovas vaikais rūpinosi nuolatos, kaip nurodė atsakovė ir liudytoja mirusiosios sesuo, iškarto po laidotuvių ieškovas vaikus parvežė mirusiosios sesei ir nurodė, kad vaikais rūpintis negali. Atsakovė kreipėsi į Vaikų teisės, nurodydama, kad vaikai likę be globos ir buvo paskirta globėja.
Ieškovas nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti pakeista, nes yra geresnės sąlygos vaikams su juo gyventi, jo pajamos reguliarios. Dėl ieškovo valdomo nekilnojamo turto ir gaunamų pajamų sutiktina, kad ieškovas sudarytų geresnes sąlygas vaikams gyventi, bet šiuo atveju teismas įvertina vaikų norus gyventi su sese ir nenustatė, kad vaikai būtų nuteikti, tai patvirtino ir teismo psichologė išklausiusi vaikų nuomonę. Vaikų teisės lankėsi pas atsakovę ir nenustė, kad vaikams augti sąlygos būtų blogos. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikai daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kad vaikams yra nesaugu su atsakove, kad gyvenimas su atsakove nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, kad saugi aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaikų gyvenamąją vietą nustatant ją su jo biologiniu tėvu. Vaikai nurodė, kad su sese jaučiasi gerai, yra laisvi valgyti ką nori, nes tėčio namuose tėčio žmona riboja galimybę rinktis ką valgyti, liepiam nuolatos mokytis, vaikai jaučia įtampą. Ieškovo teikiamas epizodinis išlaikymas, net ir bylą nagrinėjant teisme nepateikti duomenys, kad ieškovas šią pareigą vykdo, emocinio ryšio nebuvimas teismui nesudaro pareigos atleisti atsakovę nuo globėjos pareigų ir keisti vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovas iškarto po vaikų motinos mirties galėjo imtis iniciatyvos rūpintis vaikais, bet paliko juos augti su sese, prie kurios vaikai yra labiau emociškai prisirišę, nes kartu gyveno nuo gimimo, todėl bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškovas būtų reguliariai stengęsis atkurti ryšį su vaikais. Ieškovo argumentai, kad vaikai pradėjo mokytis blogiau, kad atsakovė nesirūpina vaikais tinkamai, jų sveikata, atmestini kaip nepagrįsti, nes tai ieškovo subjektyvus vertinimas. Tikėtina, kai nurodė atsakovė vaikai išgyvena mamos mirtį. Nėra pagrindo, konstatuoti, kad išnyko nuolatinės globos pagrindai, todėl ji nenaikintina (CK 3.258 str.).
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo.
CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenustato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai prigimtinė žmogaus teisė, kuri atitinka pagrindinę tėvų pareigą ir teisę išauginti savo vaikus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. Atlikdami savo pareigas, tėvai, lyginant su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Vaiko teisė į šeimos ryšius priskiriama prie pagrindinių vaiko teisių kaip teisė, garantuojanti jo fundamentalių interesų ir poreikių patenkinimą.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį.
CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį.
CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo nėra nei gausi, nei labai išplėtota. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas nepaneigė, kad tokios aplinkybės, byloje teismui visapusiškai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).
Taigi šiuo atveju ginant viešą interesą teismas išeina už ieškinio ribų ir nustatęs, kad tiek iki motinos mirties, tiek po jos mirties tėvas su vaikais bendravo epizodiškai ir jais rūpinosi epizodiškai, vadovaujantis teismų praktika, ieškovas atskirtinas nuo vaikų, nurodant, kad pasikeitus aplinkybėms ir atkūrus emocinį ryšį, atskyrimas gali būti panaikintas.
Atskyrus vaikus nuo tėvo, priteistinas jiems išlaikymas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų, dėl to ginčo nėra, jiems reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, lavinimo ir ugdymo priemonės, o ieškovo pajamos yra pakankamos, jis nurodė, kad pajamos yra virš 1000, todėl laikytinasi minimalios algos kriterijaus, iš ieškovo abiem vaikams priteistina po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2024-02-23, iki vaikų pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant atsakovę gautas pingines lėšas naudoti uzufrukto teise.
Atsakovė nurodė, kad nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, todėl konkreti bendravimo tvarka nenustatytina, tačiau Institucija įpareigotina bendradarbiauti su globėja ir ieškovu, sudarant planą vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkūrimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovas E. K., a/k (duomenys neskelbtini) yra G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. B. yra E. K. biologinė dukra, G. B. yra E. K. biologinis sūnus ir šį faktą įregistruoti vaikų gimimo įraše.
Suteikti (duomenys neskelbtini) pavardę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta tėvystė per tris darbo dienas išsiųsti viešo registro įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą.
Atskirti ieškovą E. K., a/k (duomenys neskelbtini), nuo nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini).
Palikti galioti 2023-04-28 teismo nutartį (civilinė byla Nr. e2YT-2646-985/20123) dėl nuolatinės globos.
G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą palikti su nuolatine globėja pagal 2023-04-28 nutartį.
Priteisti iš ieškovo E. K., a/k (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B. gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į Marijampolės apylinkės teismą dienos, tai yra 2024-02-23 iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti atsakovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Instituciją įpareigoti bendradarbiauti su globėja ir ieškovu, sudarant planą vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkūrimui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.