Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys R. Č., E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas nusprendė: ,,patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) palikti bendrąja daline ieškovo R. Č. ir atsakovės E. J. nuosavybe paliekant kiekvieno iš jų po ½ (vieną antrąją) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti naudojimosi patalpomis, pažymėtomis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) tvarką – ieškovas R. Č. ir atsakovė E. J. patalpomis naudojasi bendrai“, kurioje išieškotojas – R. Č., o skolininkė – E. J.. Antstolis 2023 m. balandžio 20 d. patvarkymu dėl sprendimo vykdymo Nr. S1h-14036 patvarkė skolininkei perduoti vykdomojo rašto patvirtintą kopiją, įpareigoti E. J. vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, t. y. sudaryti sąlygas išieškotojui R. Č. naudotis patalpomis, pažymėtomis namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,07 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), įpareigoti skolininkę raštu informuoti antstolį apie reikalavimų vykdymo rezultatus (v. b. l. 9). Antstolio 2023 m. balandžio 20 d. patvarkymas skolininkei išsiųstas gyvenamosios vietos adresu ir laikytas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo (v. b. l. 10-14).

9. Antstolis 2023 m. gegužės 26 d. priėmė pakartotinį patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. S1h-18749, kuriuo patvarkė pakartotinai įpareigoti skolininkę E. J. vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, t. y. sudaryti sąlygas išieškotojui R. Č. naudotis patalpomis, pažymėtomis namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,07 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), įpareigoti skolininkę raštu informuoti antstolį apie reikalavimų vykdymo rezultatus, be to, įpareigoti R. Č. raštu informuoti antstolį apie teismo sprendimo įvykdymo rezultatus (v. b. l. 18-19). Patvarkyme nurodyta, jog antstolio kontoroje 2023 m. gegužės 26 d. gautas išieškotojo pranešimas apie vykdomojo rašto nevykdymą, kuriuo nurodoma, jog skolininkė E. J. piktybiškai nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų ir dar labiau apsunkino galimybes naudoti bendras namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), užrakindama kiemo vartus pakabinama spyna, kad išieškotojas net negalėtų patekti į kiemą, o per kiemą patekti iki namo lauko durų, tik pro kurias praėjus išieškotojas gali patekti į minėtas patalpas. Antstolio 2023 m. gegužės 26 d. patvarkymas Nr. S1h-18749 įteiktas skolininkei 2023 m. birželio 2 d. asmeniškai, tačiau skolininkė pasirašyti dokumente atsisakė (v. b. l. 18).

10. Vykdomosios bylos medžiagoje yra 2023 m. birželio 2 d. darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti kiemo vartai su pakabinama spyna (ant vartų) (v. b. l. 22).

11. Antstolio kontoroje gautas 2023 m. birželio 9 d. išieškotojo pranešimas apie vykdomojo rašto nevykdymą, kuriuo nurodoma, jog išieškotojas 2023 m. gegužės 28 d. lankėsi jam priklausančių ir vykdomajame rašte nurodytų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu pastebėjo, jog trosas pakeistas į metalinę grandinę, kuria užrakinti vartai; išieškotojas 2023 m. birželio 2 d. lankėsi nurodytu adresu, kurio metu skolininkė atidarė duris, tačiau į daugkartinius prašymus duoti lauko durų raktus, kad galėtų pasidaryti savo komplektą, apsimetinėjo, jog nesuprato prašymo, galiausiai iškvietė policijos pareigūnus, kuriems teigė, jog R. Č. neturi jokios teisės čia būti (v. b. l. 32), kartu pateikė fotolentelę, kurioje užfiksuoti kiemo vartai su pakabinama spyna, nurodomos datos 2023 m. gegužės 19 d. (vartai apjuosti trosu ir užrakinti pakabinama spyna) bei 2023 m. gegužės 28 d. (vartai apjuosti grandine ir užrakinti pakabinama spyna) (v. b. l. 33).

12. Antstolis 2023 m. birželio 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-21838, kuriuo teismo prašo spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

14. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

15. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

16. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas - leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Tačiau nurodyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 223-232).

18. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo išspręstas šalių ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, be kita ko, nuspręsta: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažinti ieškovui R. Č. asmeninės nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) sudarytame plane indeksais 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. J. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažinti atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teisę į patalpas pažymėtas (duomenys neskelbtini) sudarytame plane indeksais 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (2,52 kv. m), 2-3 (1,73 kv. m), 2-4 (14,88 kv. m), 2-5 (8,41 kv. m), 2-6 (22,52 kv. m), 2-7 (7,15 kv. m); patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) palikti bendrąja daline ieškovo R. Č. ir atsakovės E. J. nuosavybe paliekant kiekvieno iš jų po ½ (vieną antrąją) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; nustatyti naudojimosi patalpomis, pažymėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) tvarką – ieškovas R. Č. ir atsakovė E. J. patalpomis naudojasi bendrai.

19. Antstoliui A. S. pateiktas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta: ,,Patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) palikti bendrąja daline ieškovo R. Č. ir atsakovės E. J. nuosavybe paliekant kiekvieno iš jų po ½ (vieną antrąją) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti naudojimosi patalpomis, pažymėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) tvarką – ieškovas R. Č. ir atsakovė E. J. patalpomis naudojasi bendrai.” Antstolis A. S., atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkė E. J. teismo sprendimo nevykdo, sudaro kliūtis išieškotojui R. Č. naudotis jam ir skolininkei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpomis, per jas išieškotojui patekti į jam priklausančias patalpas pirmame gyvenamojo namo aukšte, dėl ko 2023 m. birželio 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1h-21838.

20. Šiuo atveju iš antstolio pareiškimo turinio matyti, jog antstolis remiasi CPK 771 straipsnio 3 dalimi, tokiu būdu teikia pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovas prašė spręsti teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą ir pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 ir 1-2 ieškovas (išieškotojas) ir atsakovė (skolininkė) naudojasi bendrai ir šią dalį papildyti taip: nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigoti skolininkę perduoti išieškotojui namo, adresu (duomenys neskelbtini), lauko durų spynos raktus, pro kurias patenkama į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 ir 1-2, bei įpareigoti skolininkę šias patalpas naudoti su išieškotoju R. Č. bendrai, skolininkei neperdavus raktų ar trukdant išieškotojui naudoti šias patalpas, leisti išieškotojui patekti į bendrojo naudojimo patalpas skolininkės lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininkės reikiamas išlaidas.

21. CPK 771 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymą, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

22. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019. Teismų praktika. 2019, 52, p. 267-297). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kai atsakovas sprendimu buvo įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai. Be to, galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina ir su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai. Tačiau teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

24. Šiuo atveju iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo, iš dalies pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi, ir jo pagrindu išduoto 2023 m. kovo 20 d. vykdomojo rašto turinio matyti, jog minėtu teismo sprendimu jokie įpareigojimai atsakovei (skolininkei) E. J. nebuvo nustatyti, teismo sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl raktų ar kitų daiktų perdavimo, konkrečių sąlygų sudarymo ir pan.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus); vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėto ginčo pobūdį ir teismo priimto sprendimo turinį, matyti, jog byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, o ne ginčas dėl nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos laikymosi, skolininkė nebuvo įpareigota atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Taigi teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas nėra priimtas dėl pažeistų R. Č. teisių, E. J. trukdant naudotis jam priklausančia nuosavybe. Kadangi E. J. nėra nustatyta jokių įpareigojimų atlikti veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, atsižvelgiant į nutarties 23 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Šiuo atveju vykdomasis raštas išduotas ne dėl teisę pažeidžiančių veiksmų užkirtimo, o pagal teisę nustatantį teismo sprendimą, kuris, remiantis šios nutarties 25 punkte nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, sukelia teisinius padarinius pats savaime. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priemonių.

27. Be to, įvertinus nutarties 20 punkte nurodyto išieškotojo prašymo turinį matyti, jog juo iš esmės siekiama ne pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kuri nebuvo numatyta, o papildyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, numatant naujus įpareigojimus skolininkei, kas neatitiktų priimto teismo sprendimo esmės ir pobūdžio bei CPK 284 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, pagal kurį keisdamas teismo sprendimą, teismas negali išplėsti suteiktų teisių ar nustatytų įpareigojimų apimties.

28. Nors byloje yra pateikti duomenys, jog skolininkė sudaro fizines kliūtis išieškotojui pro laukines duris patekti į bendram naudojimui priskirtas patalpas, tačiau įvertinus teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto pobūdį, t. y. kad teismo sprendimu nenustatyta naudojimosi tvarka namo durų raktais, teismas neturi pagrindo skolininkei taikyti CPK 771 straipsnyje įtvirtintų sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo pasekmių, kadangi jokie įpareigojimai atlikti (nutraukti) tam tikrus veiksmus nebuvo numatyti. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2542-221/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2722-264/2017 ir kt.).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis įtvirtina, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais. Šiuo atveju pažeistas teises dėl kliudymo naudotis bendru turtu suinteresuotas asmuo R. Č. gali ginti, kreipdamasis į teismą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir reikšdamas atitinkamus reikalavimus (CPK 5 straipsnis), o ne vykdymo procese, siekdamas praplėsti jam nustatytų teisių apimtį.

30. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika, pripažintina, jog šiuo atveju CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos. Nesant sprendime įpareigojimo skolininkei atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl kito pobūdžio sprendimo nevykdymo padarinių, įtvirtintų CPK 771 straipsnyje, taikymo. Atsižvelgiant į nurodytą, antstolio pareiškimas atmestinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.