- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-422-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03778-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Incred“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NJ - TRADE“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „NJ-Trade“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8130-845/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Incred“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NJ - TRADE“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB „Incred“) ieškinys, kuris vėliau patikslintas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „NJ - TRADE“ 44 165,14 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, jog 2021 m. balandžio 15 d. A. K. (toliau – Paskolos davėjas) ir UAB „NJ-Trade“ (toliau – atsakovė) sudarė paskolos sutartį Nr. 2021/04/15/AK (toliau – Sutartis), kuria Paslaugos davėjas bankiniu pavedimu perdavė (paskolino) atsakovei – 40 000 Eur dydžio sumą; atsakovė skolą įsipareigojo grąžinti ne vėliau, kaip iki 2022 m. balandžio 15 d. (Sutarties 8 punktas). Taip pat Sutartimi už naudojimąsi Paskolos davėjo pinigais, atsakovė įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas (Sutarties 2 punktas), o atsakovei laiku negrąžinus paskolos, - 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė nepaisė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir Paskolos davėjui iki Sutartyje sulygto termino negrąžino Paskolos sumos bei nesumokėjo metinių mokėjimo palūkanų. Paskolos davėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. ir ieškovė UAB „Incred“ (toliau – ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. InCRED220926-1 (toliau - Perleidimo sutartis), kuria Paskolos davėjas perdavė, o ieškovė priėmė Paskolos davėjo teises, įskaitant, bet neapsiribojant teise reikalauti grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir baudas, susijusias ir kylančias iš teisės reikalauti pagrindinės sumos. Perleidimo sutarties suma, buvo lygi tuo metu buvusiai skolai, kurią sudarė 40 000,00 Eur Paskolos suma bei dėl laiku neįvykdytų atsakovės prievolių susidariusi 1 153,00 Eur metinių palūkanų bei delspinigių suma. Nurodė, kad ieškovė apie teisių perleidimą atsakovę informavo 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimu, kuriuo taip pat paragino pastarąją įvykdyti prievoles pagal Sutartį, kaip naujajam kreditoriui. Atsakovė į minėtą pranešimą nereagavo, todėl ieškovė 2023 m. sausio 5 d. išsiuntė pretenziją dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų, kurioje reikalavo ne tik apmokėti negrąžintą Paskolos susidariusią sumą, tačiau ir dėl šios pretenzijos parengimo patirtas išlaidas. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti iki 2023 m. sausio 25 d., nes kitu atveju nurodė, kad pasinaudos Sutarties 12 punkte įtvirtinta teise kreiptis į teismą. Nepaisant to, atsakovė iki šiol nesumokėjo Paskolos sumos ir kitų iš Sutarties kylančių mokėjimų. Ieškovė nurodė, kad atsakovės skola yra 44 165,14 Eur, kurią sudaro: 40 000 Eur negrąžintinos Paskolos suma, 2 procentų metinė palūkanų norma nuo Paskolos sumos, kuri sudaro 1 425,14 Eur (nuo Sutarties sudarymo iki šio ieškinio padavimo dienos praėjo 651 dienos), 0,02 proc. delspinigiai, mokėtini nuo laiku nesumokėtos sumos Paskolos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kurie sudaro 2 288 Eur, nes atsakovė vėlavo įvykdyti prievoles ir grąžinti pasiskolintą sumą 286 dienas, taip pat 452 Eur suma už ieškovės patirtas papildomas išlaidas ikiteisminiam skolos išieškojimui (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „NJ - TRADE“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Paskolos sutarties sąlygos liudija, jog paskola buvo suteikta be užstato. Pažymėjo, kad paskolos davėjas nebuvo atsakovės darbuotojas, nei kaip nors susijęs su ja asmuo. Nors tai nėra būtina sąlyga, tačiau įprastai tokiu atveju būna nustatomos didelės palūkanos, o pati paskola būna gražinama dalimis. Šiuo atveju paskolos suma turėjo būti gražinta po metų, palūkanos buvo mažesnės nei galiojo rinkoje, o delspinigiai santykinai nedideli ir mažesni, nei skaičiuoja valstybės institucijos, pvz. VMI ar yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme. Paskolos gražinimas nebuvo užtikrintas kito asmens laidavimu ar pan. Atsakovės teigimu, tokios Paskolos sutarties sąlygos buvo nustatytos dėl to, kad atsakovė ir A. K. ketino vystyti verslą jungtinės veiklos pagrindu ir gauti naudą, dėl to buvo sutarta žodžiu. Kadangi tam buvo reikalingos lėšos, jas investavo A. K., tačiau investicijų forma buvo pasirinkta kaip neva suteikta paskola, dėl to ir buvo sudaryta Paskolos sutartis. Nurodė, kad gautos iš A. K. lėšos iš karto buvo pervestos užsienio subjektui, tai yra Estijos Respublikos įmonei „Belford Kapital“ OU, jos vadovas yra Lietuvos Respublikos pilietis V. R.; įmonė turėjo suteikti paslaugas, iš kurių tiek atsakovė, tiek ir A. K. gautų naudą, tačiau to nepavyko pasiekti dėl užsienio subjekto nesąžiningumo. Šios aplinkybės A. K. buvo gerai žinomos, jis pats bendravo ir koordinavo veiksmus su minėta Estijos įmone, dėl tos priežasties jis niekada nereikalavo paskolos. Pažymėjo, kad tik gerokai vėliau, kai paaiškėjo, kad investicija bus nuostolinga, jis perleido reikalavimą ieškovei, kuri tiesiogiai nėra susijusi su jungtine veikla. Teigė, kad paskolos suteikimas buvo kaip apsimestinis sandoris, be to, A. K. perleido negaliojantį reikalavimą. Taip pat nesutiko, kad būtų skaičiuojamos ir palūkanos, ir netesybos. Be to, netesybų skaičiavimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovė neturi teisės jų skaičiuoti už 286 dienas.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo A. K. su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. jis sudarė su atsakove Paskolos sutartį Nr. 2021/04/15/AK, kuria trečiasis asmuo (paskolos davėjas) įsipareigojo suteikti atsakovei (paskolos gavėjai) 40.000,00 Eur paskolą; vykdydamas Sutartį, jis pervedė atsakovei į pastarosios banko sąskaitą nurodytą sumą. Pagal Paskolos sutarties 3 p., atsakovė įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą ne vėliau kaip po vienerių metų, kartu sumokėdama Paskolos sutarties 2 p. numatytas 2 proc. metines palūkanas. Kadangi atsakovė suteiktos paskolos negrąžino, 2022-09-26 trečiasis asmuo, siekdamas greitesnio ir efektyvesnio skolos atgavimo, Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. InCRED220926-1, joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė, trečiojo asmens reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant teise reikalauti grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir baudas. Teigė, kad pagal Paskolos sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas, Paskolos sutarties šalys sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą, sumokėdama palūkanas ir delspinigius, o trečiasis asmuo įgijo teisę reikalauti iš atsakovės šių sumų sumokėjimo. Teigė, kad trečiasis asmuo turėjo teisę ne tik reikalauti iš atsakovės grąžinti skolą, tačiau ir perleisti reikalavimo teises tretiesiems asmenims. Taigi, ieškovė, kaip trečiojo asmens teisių perėmėja, Sutartimi įgijo teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti Paskolos sutartimi jai paskolintą pinigų sumą. Nors atsakovė teigė, jog sudaryta Paskolos sutartis ir jos pagrindu suteikta paskola atsakovei yra apsimestinis sandoris, taip pat tvirtino, kad susitarimą dėl investicijos Paskolos sutarties forma šalys sudarė žodžiu, trečiasis asmuo pabrėžė, kad nesudarė jokių panašaus pobūdžio žodinių susitarimų su atsakove. Tvirtino, kad Paskolos sutartis yra galiojanti, išreiškianti tikrąją sutarties šalių valią jos sudarymo metu, todėl atsakovės argumentai nepagrįsti. Taip pat pabrėžė, kad Paskolos sutartis nėra apsimestinis sandoris ir atsakovė nepateikė įrodymų apie investiciją paskolos forma. Kadangi Paskolos sutartis yra galiojantis sandoris, trečiasis asmuo turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę ieškovei į atsakovės mokėtiną sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „NJ-Trade“ ieškovei UAB „Incred“ 40 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 1 425,14 Eur palūkanų, 1440 Eur delspinigių ir 452,00 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų, iš viso – 43 317,14 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (43 317,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3056,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, paskolos suteikimo faktą, priešingai – atsakovė tik tvirtino, kad Paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris, tačiau neneigė, jog pinigines lėšas pagal Sutartį gavo. Nors atsakovė teigė, kad Paskolos sutarties sąlygos buvo nustatytos dėl to, kad ji ir A. K. ketino vystyti verslą jungtinės veiklos pagrindu ir gauti naudą, dėl ko buvo reikalingos lėšos, kurias investavo A. K., - teismas šiame kontekste pažymi, kad atsakovės teiginiai prieštarauja Sutarties 10 punkto turiniui, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paskolos gavėjas – atsakovė įsipareigoja gautą paskolos sumą naudoti įmonės NJ Trade UAB apyvartinėms lėšoms, įmonės veiklai vykdyti. Taigi, Sutarties turinys akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie galimas investicijas jungtinės veiklos pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovės teiginius dėl apsimestinio sandorio vertina tik kaip jos gynybinę versiją ir siekį išvengti prievolių vykdymo.
7. Teismas nustatė, kad suėjus Sutarties terminui, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, 2022 m. rugsėjo 26 d. pradinis kreditorius A. K. ir naujasis kreditorius UAB „Incred“ (toliau – ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. InCRED220926-1, kuria A. K. perleido ieškovei skolą pagal Paskolos sutartį į atsakovę, o ieškovė priėmė pastarojo teises, įskaitant, bet neapsiribojant teise reikalauti grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir baudas, susijusias ir kylančias iš teisės reikalauti pagrindinės sumos (Perleidimo sutarties 1.1 p.). 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie teisių perleidimą ir prašė įvykdyti prievoles pagal Paskolos sutartį kaip naujajam kreditoriui. Kadangi atsakovė į nurodytą pranešimą nereagavo, 2023 m. sausio 5 d. ieškovė išsiuntė pastarajai pretenziją, prašydama sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius ir patirtas teisines išlaidas už pretenzijos rengimą iki 2023 m. sausio 25 d., išaiškinat, kad priešingu atveju bus kreiptasi į teismą. Nepaisant išsiųstos pretenzijos, atsakovė skolos ir kitų iš Sutarties kylančių mokėjimų nepadengė.
8. Teismas sprendė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei A. K. suteikė 40 000 Eur paskolą keturiais mokėjimo pavedimais. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo fakto, jog pinigines lėšas gavo, tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui, - paskolos trečiajam asmeniui negrąžino, taip pat nesumokėjo palūkanų už naudojimąsi pinigais. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
9. Teismas atsakovės argumentus, susijusius su tuo, kad A K. perleido ieškovei negaliojantį reikalavimą, vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakovės prievolės sumokėti skolą. Konstatavo, kad įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, byloje nėra. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Paskolos sutartis būtų negaliojanti ar nuginčyta, teismas sprendė, jog ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pagal Paskolos sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 288,00 Eur delspinigius, įvertinęs atsakovės prašymą taikyti senaties terminą, remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis dėl netesybų (baudos, delspinigių) sumažino paskaičiuotus delspinigius iki 1440 Eur (už 180 dienų), o už likusias dienas jų nepriteisė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Atsakovė UAB „NJ-Trade“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu, kas lėmė nepagrįstą pirmos instancijos teismo išvadą. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad kaip matyti iš Paskolos sutarties sąlygų, paskola buvo suteikta be užstato. Paskolos davėjas nebuvo atsakovės darbuotojas, nei kaip nors susijęs su ja asmuo. Nors tai nėra būtina sąlyga, tačiau įprastai tokiu atveju būna nustatomos didelės palūkanos, o pati paskola būna gražinama dalimis.Tokios Paskolos sutarties sąlygos buvo nustatytos dėl to, kad atsakovė ir A. K. ketino vystyti verslą jungtinės veiklos pagrindu ir gauti naudą, dėl to buvo sutarta žodžiu. Kadangi tam buvo reikalingos lėšos, jas investavo A. K., tačiau investicijų forma buvo pasirinkta kaip neva suteikta paskola, dėl to ir buvo sudaryta Paskolos sutartis. Tačiau faktiškai šalių nesiejo paskoliniai santykiai, todėl atsakovė ir teigė, kad tai yra apsimestinis sandoris. Atsakovė pateikė įrodymus, kad paskolos sumą, tai yra 40.000 Eur, pervedė Estijos bendrovei „Belford Kapital“ OU, kadangi toks buvo šalių (paskolos davėjo ir paskolos gavėjos) sutarimas. Paskolos davėjas (trečiasis asmuo) paskolą suteikė.
11.2. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė pripažinti trečiojo asmens A. K. dalyvavimą būtinu, kai bus nagrinėjama byla iš esmės (2023-07-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:45 min ir nuo 13:10 min), kad trečiasis asmuo paaiškintų apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, tame tarpe, kodėl jis, turėdamas jam išduotą vekselį, nesikreipė supaprastinta tvarka į notarą, kodėl niekada nereiškė pretenzijų atsakovei dėl paskolos, vietoje to praėjus maždaug pusmečiui perleido savo teises ieškovei. Savo atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo šių aplinkybių nenurodė, į jokius atsakovės argumentus neatsikirto. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo trečiojo asmens dalyvavimo pripažinimo būtinu, teismas tokio prašymo 2023-07-27 teismo posėdyje netenkino, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė.
11.3. Atsakovės nuomone, Teismas neatskleidė bylos esmės, o to neįmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla turi būti nagrinėjam iš naujo pirmosios instancijos teisme.
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Šioje byloje teismas apskųstame sprendime išsamiai ir argumentuotai atsakė į šalių pateiktus įrodymus, argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas. Sprendime nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą.
12.2. Ieškovės pateikta paskolos sutartis pavirtina paskolos teisnius santykius. Sutartis atitinka būtent paskolos teisiniams santykiams keliamas sąlygas - byloje buvo nustatytas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo (apeliantės) nuosavybėn ir paskolos gavėjo (apeliantės) nesušaukiamas įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, todėl apeliantei nepaneigus, kad Sutartis yra realus ir teisines pasekmes sukeliantis sandoris, tai sudaro pagrindą atmesti visus apeliantės argumentus dėl Sutarties apsimestinumo.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas tariamai bylos nagrinėjimo metu nepripažino trečiojo asmens dalyvavimo būtinu ir todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Ieškovė nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų sudarančių pagrindą pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą byloje būtinu. Atitinkamai, kaip ir buvo minėta pirmiau, trečiasis asmuo byloje buvo pateikęs atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl esamos situacijos.
12.4. Pirmosios instancijos teismas suteikė apeliantei itin ilgą terminą, tiek atstovui surasti, tiek įrodymams byloje teikti. Akcentuotina, kad ieškinys byloje buvo pateiktas 2023 m. kovo 16 d. Apie pradėtą nagrinėti civilinę bylą apeliantė žinojo nuo 2023 m. balandžio mėn., ką patvirtina tas faktas, jog byloje apeliantė 2023 m. balandžio 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Tuo tarpu bylos nagrinėjimas iš esmės vyko tik 2023 m. lapkričio 7 d. (po beveik 8 mėn. nuo to momento, kai apeliantė sužinojo apie pradėtą nagrinėti bylą) teismo posėdžio metu, apie kurį atsakovė buvo tinkamai informuota, tačiau pati jame nedalyvavo. Teismas sudarė apeliantei visas galimybes pasinaudoti procesinėmis teisėmis, tačiau pati apeliantė jomis nesinaudojo, nesiekė dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikė įrodymų ir / ar neatliko kitų veiksmų, todėl apeliantės teiginiai, jog neva tai pirmosios instancijos teismas neapklausęs trečiojo asmens neatskleidė bylos esmės - absoliučiai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 15 d. trečiasis asmuo A. K. ir atsakovė UAB „NJ-Trade“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 2021/04/15/AK, kuria A. K. kaip paskolos davėjas įsipareigojo suteikti 40 000 Eur paskolą atsakovei UAB „NJ-Trade“ – paskolos gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties apsirašymo dienos (Sutarties 1 ir 9 punktai), o atsakovė nurodytą sumą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vienerių metų (Sutarties 3 punktas). Taip pat šalys Sutarties 8 punktu sulygo, kad paskolos gavėjas išduos paskolos davėjui paprastąjį neprotestuotiną vekselį Paskolos sumai, vekselio apmokėjimo terminas – 2022 m. balandžio 15 d. Taip pat pagal Sutarties 2 punktą, už naudojimąsi Paskolos davėjo pinigais atsakovė įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas. Sutarties 7 punktu šalys nustatė atsakomybę, o būtent, kad atsakovei laiku negrąžinus paskolos, bus skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. K. tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. gegužės 19 d. bankiniais pavedimais pervedė atsakovei 40 000 Eur. Sutarties terminui, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, 2022 m. rugsėjo 26 d. pradinis kreditorius A. K. ir naujasis kreditorius UAB „Incred“ (ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. InCRED220926-1, kuria A. K. perleido ieškovei skolą pagal Paskolos sutartį į atsakovę, o ieškovė priėmė pastarojo teises, įskaitant, bet neapsiribojant teises reikalauti grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir baudas, susijusias ir kylančias iš teisės reikalauti pagrindinės sumos (Perleidimo sutarties 1.1 punktas). Taip pat byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie teisių perleidimą ir prašė įvykdyti prievoles pagal Paskolos sutartį kaip naujajam kreditoriui. Kadangi atsakovė į nurodytą pranešimą nereagavo, 2023 m. sausio 5 d. ieškovė išsiuntė pastarajai pretenziją, prašydama sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius ir patirtas teisines išlaidas už pretenzijos rengimą iki 2023 m. sausio 25 d., išaiškinant, kad priešingu atveju bus kreiptasi į teismą. Nepaisant išsiųstos pretenzijos, atsakovė skolos ir kitų iš Sutarties kylančių mokėjimų nepadengė (I tomas b. l. 7-27).
Dėl paskolos teisinių santykių
17. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
18. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
19. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. balandžio 15 d. trečiasis asmuo A. K. ir atsakovė UAB „NJ-Trade“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 2021/04/15/AK, kuria A. K. kaip paskolos davėjas įsipareigojo suteikti 40 000 Eur paskolą atsakovei UAB „NJ-Trade“ – paskolos gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties apsirašymo dienos (Sutarties 1 ir 9 punktai), o atsakovė nurodytą sumą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vienerių metų (Sutarties 3 punktas). Byloje esantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. K. tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. gegužės 19 d. bankiniais pavedimais pervedė atsakovei 40 000 Eur. Sutarties terminui, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, 2022 m. rugsėjo 26 d. pradinis kreditorius A. K. ir naujasis kreditorius UAB „Incred“ (ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. InCRED220926-1, kuria A. K. perleido ieškovei skolą pagal Paskolos sutartį į atsakovę, o ieškovė priėmė pastarojo teises, įskaitant, bet neapsiribojant teises reikalauti grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir baudas, susijusias ir kylančias iš teisės reikalauti pagrindinės sumos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo perleidimo teisėtumo (CK 6.101 straipsnis).
21. Taigi, kaip matyti iš paskolos sutarties turinio, joje aiškiai nurodyta, kad atsakovė skolinosi pinigus iš ieškovės (paskolos davėjo A. K.), taip pat susitarta dėl paskolos suteikimo ir grąžinimo terminų, bankiniai pavedimai ir kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad paskolos gavėjas (apeliantė) UAB „NJ-Trade“ pinigus gavo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir pinigų perdavimo atsakovei faktą. Tai reiškia, kad yra pagrindas paskolos gavėjui grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui (teisių perėmėjui UAB „Incred“) sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
22. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino atsakovės nurodytus kitokio pobūdžio teisinius santykius. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
23. Visų pirma, pripažinus, kad tarp ginčo šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, tikrieji sudaryto sandorio tikslai, priežastys ir aplinkybės, kur šios lėšos buvo panaudotos nėra svarbios vertinant sandorio egzistavimą, nes tai nepaneigia ginčijamos sutarties sudarymo fakto. Teismas, vertindamas šalių sudarytą sutartį, vertina tik formaliąją (išorinę) sandorio dalį. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra svarbu, kur piniginės lėšos vėliau buvo panaudotos (kaip teigia atsakovė gautos iš A. K. lėšos iš karto buvo pervestos kitai įmonei). Priešingai, tai tik patvirtina paskolos teisinius santykius ir atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde neneigia, jog sutartis buvo sudaryta ir pinigai buvo gauti.
24. Antra, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė (paskolos gavėjas) priešpriešinių reikalavimų byloje nereiškė, minėtos sutarties neginčijo (apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie apsimestinius sandorius) ir neprašė pripažinti šią sutartį nesudaryta. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su apsimestinais sandoriais laikytini teisiškai nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo aplinkybių kontekste atsakovės elgesys vertintinas pagal apdairaus ir atidaus asmens standartą, todėl laikytina, kad atsakovė kaip juridinis asmuo, būdamas verslininku, veikdamas apdairiai, rūpestingai, privalėjo įvertinti šalių susitarimo, kuris buvo įtvirtintas Paskolos sutartyje, turinį, o jei jis (turinys) neatspindėjo tikrosios sandorio šalių valios, turėjo apie tai pažymėti. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti specialistų pagalba tam, kad išsiaiškintų sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-80-943/2021 31 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
26. Taigi atsakovė, nesutikdama su sutarties turiniu (kaip teigia paskolos sutartis, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti visi paskolos sutarčiai būdingi elementai, nėra paskolos sutartis) manydama, kad sutarties turinys neatspindi šalių susitarimo esmės, turėjo apsisprendimo laisvę sutarties joje nurodytomis sąlygomis nepasirašyti ar spręsti dėl jo turinio tikslinimo, o pasirašydama – suvokti, kad tokiu būdu ji prisiima paskolos sutartyje nurodyto dydžio piniginius įsipareigojimus ieškovei.
27. Aptartos aplinkybės, t. y. šalių patvirtinimas, kad jas siejo paskolos teisiniai santykiai, bankiniai pavedimai, taip pat ir pačios apeliantės pinigų gavimo patvirtinimas, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti sutartyje nurodytų piniginių lėšų perdavimo atsakovei faktu. Nustačius, kad atsakovė pinigines lėšas gavo kaip paskolą, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, jog jos panaudojimo aplinkybės nėra reikšmingos, jos nepašalina apeliantės pareigos grąžinti paskolas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog terminas įvykdyti ieškovės reikalavimą grąžinti paskolą yra suėjęs, pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo trečiojo asmens A. K. dalyvavimą pripažinti būtinu, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apeliantės argumentais atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens dalyvavimą būtinu teismas pripažįsta ne visais atvejais, o šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį (DOK 84272) ir A. K. pozicija dėl ieškinio buvo aiškiai išdėstyta (CPK 247 straipsnio 3 dalis). Pati apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai procesinius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pažymėtina, jog pati apeliantė į teismo posėdį neatvyko, nors ankstesni jos prašymai atidėti posėdžius buvo tenkinami. Be kita ko, buvo patenkintas ir jos atsiliepime į ieškinį nurodytas prašymas į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu A. K. ir dėl šio asmens dalyvavimo prašymas nebuvo pateiktas iki galutinės bylos nagrinėjimo stadijos. Taigi pirmosios instancijos teismas atsakovei sudarė visas galimybes pasinaudoti procesinėmis teisėmis, tačiau pati apeliantė jomis nesinaudojo, nesiekė dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikė įrodymų, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo (apeliantės vertinimu neapklausus trečiojo asmens teismas neatskleidė bylos esmės) yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, dėl to visiškai nepagrįsti. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė savo teise nepasinaudojo, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) neturėjo teisės rinkti įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantei (atsakovei), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės minėti argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės (atsakovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
35. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės valstybei priteistinas 684,00 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
36. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, 847,00 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „NJ-Trade“ ieškovei UAB „Incred“ 847, 00 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės UAB „NJ-Trade“ 684,00 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.