Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Incred“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NJ - TRADE“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47).

Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovei ieškinys ir jo priedai, taip pat teismo šaukimai buvo įteikti tinkamai, ji pateikė atsiliepimą, teismas tenkino jos prašymus suteikti laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir priešieškiniui pareikšti; nepaisant tai, atsakovė priešieškinio nepareiškė, atstovavimu per pakankamai ilgą laiko tarpą nepasirūpino; taigi, pati atsakovė pasirinko pasyvią poziciją ir teismas tai vertina, kad pačios atsakovės nepasirūpinimą savo procesinių teisių tinkamu įgyvendinimu. Nepaisant, kad atsakovei buvo objektyviai sudaryta galimybė įgyvendinti savo procesines teises tinkamai (teisė komentuoti dėl ieškovės ir trečiojo asmens išdėstytų pozicijų ir pateiktų įrodymų, reikšti priešieškinį, pasirūpinti atstovavimu), taip siekiant užtikrinti adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, - pastaroji nepasirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu ir proceso skatinimu. EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Taigi, laikymasis procedūrinių reikalavimų – teismo nustatytu terminu atsiliepimo pateikimas, atvykimas į teismo posėdį, siekis greitai ir operatyviai išnagrinėti bylą, nevilkinti bylos nagrinėjimo ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, - taipogi yra svarbus aspektas, sprendžiant ar nebus pažeista asmens teisė į teisingą teismą; tačiau tiek nacionalinis teisinis reguliavimas, tiek tarptautinė teismų praktika suteikia teismui teisę nagrinėti bylas nedalyvaujant šalims, jei yra nesilaikoma CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. nustatytų reikalavimų: naudotis sąžiningai procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ir pan.

Pabrėžtina, kad kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje dėl teisės būti išklausytam pažymėjo, jog jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos; tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis (2022-11-10, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei neprieštaraujant, teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant, kadangi jos teisė į teisingą procesą buvo garantuota tinkamai (Europos Konvencijos 6 str.).

Trečiasis asmuo A. K. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai; atsiliepime jis prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovei neprieštaraujant, taip pat, kad trečiojo asmens pozicija dėl ieškinio yra išdėstyta, teismas išnagrinėjo bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant

Nagrinėjamoje byloje teismas CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi paaiškėjo, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 15 d. trečiasis asmuo A. K. (toliau – Paskolos davėjas) ir atsakovė UAB „NJ-Trade“ (toliau – paskolos gavėja) sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria Paslaugos davėjas įsipareigojo suteikti 40 000 Eur paskolą atsakovei – paskolos gavėjai per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties apsirašymo dienos (Sutarties 1 ir 9 punktai), o atsakovė nurodytą sumą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vienerių metų (Sutarties 3 p.). Taip pat šalys Sutarties 8 punktu sulygo, kad paskolos gavėjas išduos paskolos davėjui paprastąjį neprotestuotiną vekselį Paskolos sumai, vekselio apmokėjimo terminas – 2022-04-15. Taip pat pagal Sutarties 2 punktą, už naudojimąsi Paskolos davėjo pinigais atsakovė įsipareigojo mokėti 2 proc. dydžio metines mokėjimo palūkanas. Sutarties 7 punktu šalys nustatė atsakomybę, o būtent, kad atsakovei laiku negrąžinus paskolos, bus skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Byloje esantys mokėjimo pavedima patvirtina, kad trečiasis asmuo A. K. tinkami įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – jis 2021-04-15, 2021-04-23, 2021-05-19 bankiniais pavedimais pervedė atsakovei 40 000 Eur.

Kadangi suėjus Sutarties terminui, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, 2022 m. rugsėjo 26 d. pradinis kreditorius A. K. ir naujasis kreditorius UAB „Incred“ (toliau – ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. perleido ieškovei skolą pagal Paskolos sutartį į atsakovę, o ieškovė priėmė pastarojo teises, įskaitant, bet neapsiribojant teise reikalauti grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir baudas, susijusias ir kylančias iš teisės reikalauti pagrindinės sumos (Perleidimo sutarties 1.1 p.).

Taip pat byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie teisių perleidimą ir prašė įvykdyti prievoles pagal Paskolos sutartį kaip naujajam kreditoriui. Kadangi atsakovė į nurodytą pranešimą nereagavo, 2023 m. sausio 5 d. ieškovė išsiuntė pastarajai pretenziją, prašydama sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius ir patirtas teisines išlaidas už pretenzijos rengimą iki 2023 m. sausio 25 d., išaiškinat, kad priešingu atveju bus kreiptasi į teismą. Nepaisant išsiųstos pretenzijos, atsakovė skolos ir kitų iš Sutarties kylančių mokėjimų nepadengė.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Byloje konstatuota, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei A. K. suteikė 40 000 Eur paskolą keturiais mokėjimo pavedimais. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo fakto, jog pinigines lėšas gavo, tačiau suėjus paskolos grąžinimo terminui, - paskolos trečiajam asmeniui negrąžino, taip pat nesumokėjo palūkanų už naudojimąsi pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas, paskolos suteikimo faktą, priešingai – atsakovė tik tvirtino, kad Paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris, tačiau neneigė, jog pinigines lėšas pagal Sutartį gavo. Nors atsakovė teigė, kad Paskolos sutarties sąlygos buvo nustatytos dėl to, kad ji ir A. K. ketino vystyti verslą jungtinės veiklos pagrindu ir gauti naudą, dėl ko buvo reikalingos lėšos, kurias investavo A. K., - teismas šiame kontekste pažymi, kad atsakovės teiginiai prieštarauja Sutarties 10 punkto turiniui, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paskolos gavėjas – atsakovė įsipareigoja gautą paskolos sumą naudoti įmonės NJ Trade UAB apyvartinėms lėšoms, įmonės veiklai vykdyti. Taigi, Sutarties turinys akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie galima investicijas jungtinės veiklos pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovės teiginius dėl apsimestinio sandorio vertina tik kaip jos gynybinę versiją ir siekį išvengti prievolių vykdymo.

Taip pat atsakovė tvirtino, kad paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris ir dėl to, kad paskola buvo suteikta be užstato, trečiasis asmuo nebuvo atsakovės darbuotojas, o numatytos palūkanos buvo mažesnės nei rinkoje, delspinigiai santykinai nedideli. Sprendžiant dėl šių atsakovės teiginių svarbu pažymėti, kad CK 6.156 str. 1 d. nustato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Tai yra vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad civilinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Pažymėtina, jog šalys, sudarydamos sutartį, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. Taigi, šalių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai (CK 6.158 str.).

Byloje nustatyta, jog šalys Paskolos sutartyje individualiai aptarė jos sąlygas, t. y. detalizavo savo teises ir pareigas, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė atsakomybę už prievolių nevykdymą (delspinigių ir palūkanų, Sutarties 7 p.), taip pat apibrėžė paskolos grąžinimo terminą (Sutarties 3 ir 8 punktai). Taigi, šalys akceptavo Sutarties sąlygas, o būtent – atsakovė, sudarydama Sutartį, sutiko su jos sąlygomis ir paskolos grąžinimo tvarka, ir sutarties sąlygų neginčijo. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog atsakovė aiškiai suvokė ir žinojo, kokius įsipareigojimus prisiėmė. Taigi atsakovės teiginiai dėl paskolos sutarties kaip apsimestinio sandorio atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, šiame kontekste teismas pabrėžia, jog privatinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, o tai reiškia, jog šalys yra laisvos nustatyti Sutarties sąlygas, tame tarpe ir delspinigių, palūkanų dydį. Taigi, atsakovė, pasirašydama sutartį, išreiškė sutikimą su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir netesybų dydžiu, ir šios sąlygos ją tenkino.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. pradinis kreditorius A. K. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujam kreditoriui – ieškovei skolą į atsakovę pagal Paskolos sutartį ir 2022 m. gruodžio 29 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie teisių perleidimą; taip pat 2023 m. sausio 5 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos padengimo pagal Paskolos sutartį.

Atsakovė tvirtino, kad A. K. perleido ieškovei negaliojantį reikalavimą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nepateikė. Pažymėtina, kad Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į atsakovę perėmė ieškovė 2022-09-26 Reikalavimo perleidimo sutarties ir jos Priedo Nr. 1 pagrindu. Ieškovės 2022-12-29 pranešimas dėl kreditorės pasikeitimo atsakovei buvo išsiųstas, šios aplinkybės ji neginčijo. Reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš Paskolos sutarties, pradinis kreditorius A. K. perleido ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Paskolos sutartis būtų negaliojanti ar nuginčyta. Taigi ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pagal Paskolos sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, jog paskola jai buvo suteikta, todėl jai kyla pareiga vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal CK 6.870 str. 1 d., paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra įrodymų apie gautos paskolos grąžinimą pagal Paskolos Sutartį, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę į atsakovę pagal Paskolos sutartį, priteistina 40 000 Eur negrąžinta paskola. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Byloje nustatyta, kad Sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo paskolos davėjui mokėti 2 proc. metines palūkanas už naudojimąsi pinigais, kurias sudaro 1 425,14 Eur (apskaičiuotos nuo 2021-04-15 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kaip numatyta Sutarties 2 punkte). Taigi, nurodytos palūkanos priteistinos iš atsakovės.

Byloje konstatuota, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. pradinis kreditorius A. K. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujai kreditorei - ieškovei skolą pagal Paskolos sutartį į atsakovę, neapsiribojant teise reikalauti iš atsakovės grąžinti pagrindinę skolą, palūkanas, bet ir delspinigius bei baudas, susijusias su teise reikalauti pagrindinės sumos (Perleidimo sutarties 1.1 p.). Iš Paskolos sutarties turinio, o būtent jos 7 punkto matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Byloje konstatuota, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdė, taigi ji veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Nepaisant vykusio bendradarbiavimo ir korespondencijos siuntimo atsakovei, ji savo įsipareigojimų pagal Sutartį nėra įvykdžiusi iki šiol.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisi iš atsakovės 2 288,00 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. sausio 26 d.), t. y. už 286 dienas.

Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156 str., 6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (LAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė nagrinėjamoje byloje nesutiko su netesybų skaičiavimu ir teigė, jog joms taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas; todėl ieškovė neturi teisės jų skaičiuoti už 286 dienas.

EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti; šią teisę gali riboti ieškinio senaties terminas, tačiau visuomet svarbu užtikrinti, jog senaties taikymas nepaneigtų iš esmės pačios teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.) (Freitag v. Germany, no. 71440/01, 19 July 2007, § 35). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, remiantis CK 1.124 str. ir 1.125 str. 1 d. nuostatomis, nustatytas tikslu užtikrinti teisingumo vykdymą ir teisinį apibrėžtumą. Atsakovė prašė taikyti senaties terminą dėl delspinigių priteisimo už visą laikotarpį. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 3 ir 7 punktais šalys sulygo dėl prievolės įvykdymo termino ir aiškiai apibrėžė sutartinę atsakomybę už termino pažeidimą – nustatė 0,02 proc. dydžio delspinigius. Sutarties 3 ir 10 punktais atsakovė įsipareigojo tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, jog prievolė pagal Sutartį turėjo būti įvykdyta iki 2022-04-15, tačiau atsakovei jos neįvykdžius, o ieškovei ir toliau skaičiuojant delspinigius nuo nesumokėtos 40 000 Eur sumos iki 2023 m. sausio 26 d. kreipimosi į teismą dienos, kaip nurodė ieškovė, nors ieškinys pagal Liteko duomenys teisme gautas 2023-03-16, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl senaties delspinigiams taikymo ir mažinti prašomų priteisti delspinigių sumą. Pabrėžtina, kad kreditorius turi reikalauti iš skolininko vykdyti pinigines prievoles nedelsiant, pernelyg nedidinant įsiskolinimo (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje konstatuota, kad ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą 2022 m. rugsėjo mėnesį, o kreipėsi į teismą tik 2023 m. kovo 16 d. Tokio pobūdžio aplinkybė suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė nesilaikė principo užbaigti sutarties vykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes, atsakovei nevykdant Sutarties, delsė įstatymų nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (LAT 2019-02-07 nutartis civ. byloje Nr.e3K-3-6-378/2019). EŽTT atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Nustatyta, kad ieškovės 2022-12-29 pranešimas dėl kreditorės pasikeitimo atsakovei buvo išsiųstas 2022-12-29, o reikalavimas perleistas 2022-09-26. CK 6.4 str. nurodyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.38 str. 3 d. reikalauja, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Iš šių nuostatų seka, kad šalys turi siekti vykdyti prievoles kuo ekonomiškesniu būdu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Įvertinus ieškovės delsimą įstatymų nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimą, reikalavimui dėl apskaičiuotų delspinigių taikytina ieškinio senatis. Tokiu būdu teismas mažina paskaičiuotus delspinigius iki 180 dienų, o už likusias dienas jų nepriteisia (CK 1.131 str. 1 d.); taigi priteistina delspinigių suma sudaro 1440 Eur.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo t. y. ši norma numato procesines palūkanas, atliekančias kreditoriaus patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (43 317,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 452 Eur už jos patirtas papildomas išlaidas ikiteisminiam skolos išieškojimui, t. y. patirtas išlaidas už 2023 m. sausio 5 dieną išsiųstos pretenzijos parengimą, pateikė 2023-01-15 sąskaitą, patvirtinančią šių išlaidų faktą.

Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė parengė pretenziją tikslu sudaryti atsakovei galimybę atsiskaityti nesikreipiant į teismą, tačiau atsakovė savo sutartinių prievolių nevykdė, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas - 452,00 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės.

Taip pat remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Remiantis CPK 150 str. 3 d., patenkinus ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2023-05-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei UAB „NJ – TRADE“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas 44 165,14 Eur sumai, esančio pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims; o jo nepakankant – piniginių lėšų, areštas, - paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 98 proc., CPK 79 str., 80 str. 7 d., 93 str. 1 d., 98 str. pagrindais ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3056,62 Eur, kurias sudaro 941 Eur žyminis mokestis ir 2 178 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso – 3119 Eur (patenkinus ieškinį 98 proc., išlaidos sudaro 3056,62 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos patirtų išlaidų faktą ir dydį. Teismo vertinimu, tai yra protingos išlaidos, atsižvelgiant į atstovės darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į aplinkybę, kad atsakovės elgesys taipogi sąlygojo patirtų išlaidų dydį; taip pat įvertintina, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovės į valstybės biudžetą 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „NJ-Trade“, j. a. k. 302569793, ieškovės UAB „Incred“, j. a. k. 304422183, naudai 40 000,00 Eur negrąžintos paskolos, 1 425,14 Eur palūkanų, 1440 Eur delspinigių ir 452,00 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų, iš viso – 43 317,14 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus septyniolika ir 14 euro centų), 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (43 317,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3056,62 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt šešis eurus ir 62 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „NJ-Trade“, j. a. k. 302569793, į valstybės biudžetą 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Palikti galioti Vilniaus apygardos tesimo 2023-05-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.