Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-221-460/2016 pagal ieškovų A. Č. ir A. Č. (A. Č.) ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. Č. ir A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinę prašė nutraukti tarp ieškovų ir atsakovės 2008 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1MS-4887, pagal kurią buvo įsigytas butas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), nutraukti 2009 m. sausio 23 d. sutartį Nr. K1ES-538 dėl ankstesnės sutarties pakeitimo, taikyti abipusę restituciją – įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti sutarčių Nr. K1MS-4887 ir Nr. K1ES-538 pagrindu gautą 470 000 Lt sumą, o ieškovus įpareigoti sutartimis įsigytą turtą grąžinti atsakovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notaro biure jie su UAB „Plienas“ pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (Nr. K1MS-4887), pagal kurią ieškovai iš atsakovo bendrosios nuosavybės teise nupirko nebaigtą statyti (baigtumas 84 proc.) 67,10 m² bendro ploto butą. Sutartyje nurodyta parduodamo buto paskirtis – gyvenamoji. Už visą parduodamą nekilnojamąjį turtą atsakovei buvo sumokėta 470 000 Lt suma. Atsakovė pateikė 2011 m. rugpjūčio 12 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-1568, pagal kurį priėmimo komisija nusprendė, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir dviejų aukštų uždaru parkingu statyba yra baigta. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius 2012 m. sausio 9 d. atlikęs mikrobiologinius tyrimus ieškovų bute, konstatavo, jog patalpų ore svetainėje, patalpų ore iš miegamojo kambario ant spintelės ir patalpų ore iš vaikų kambario ant spintelės aptikti pelėsiniai grybai, o tai neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reglamento reikalavimų, kurių 134.4 punkte nurodoma, kad oro kokybė gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinama neleidžiant atsirasti aerozoliuose legionella bakterijų ir kitų kenksmingų mikroorganizmų.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu (sprendimo rašymo apsirikimai ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų po 2 764,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei RUAB „Plienas ir po 310,87 Eur trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto trūkumai – pelėsis susidarė dėl pačių ieškovų netinkamos buto priežiūros – nepakankamo vėdinimo, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo perkelti atsakomybę atsakovei, t.y. teismas nenustatė daikto pardavėjos (atsakovės) kaltės. Šalys ir kiti proceso dalyviai skirtingai vertino pelėsio atsiradimo priežastis (ieškovai įrodinėjo, kad pelėsis susidarė dėl atsakovės parduoto daikto (buto) netinkamos kokybės, o atsakovė teigė, jog ieškovai netinkamai eksploatuoja butą), todėl byloje buvo paskirtos trys statybinės ekspertizės, kurių išvadose nurodyta, kad buto trūkumai atsirado dėl nepakankamos oro ventiliacijos, t. y. dėl oro kiekio bute nepakankamo pašalinimo. Pirmoji ir trečioji ekspertizės pripažino pačius ieškovus atsakingus už nepakankamą patalpų ventiliavimą, o antroji ekspertizė pripažino, kad bute neveikia natūrali ventiliacija. Nors antrosios ekspertizės akte konstatuota, kad bute neveikia natūrali ventiliacija, tačiau nurodoma ir tai, kad apsilankymo metu buto virtuvėje vyko mikroventiliacija pro duris, taip pat virtuvėje yra įrengta ir veikianti priverstinė ventiliacija. Teismas, vertindamas natūraliosios ventiliacijos (ne)buvimą, pažymėjo, kad aplinkybė, jog popieriaus lapas nesilaiko prie ventiliacinės angos, dar nereiškia, kad ventiliacijos nėra. Trečiosios ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas S. M., išvadose nurodoma, kad normatyviniai dokumentai nenustato jokių reikalavimų konkretiems natūralios vėdinimo traukos parametrams. Pirmoji ir trečioji ekspertizės konstatavo natūralios ventiliacijos požymius ir jos objektyvų egzistavimą, be to, trečiosios ekspertizės fotonuotraukoje matyti, kad popieriaus lapas prie vėdinimo kanalų „prilipo“. Aplinkybė, kad popieriaus lapas laikėsi ant vėdinimo angos konstrukcijos atidarius buto balkono duris, nepaneigia fakto, kad ventiliacija ieškovų bute veikia, tik ji nėra tokių traukos parametrų, kad išlaikytų popieriaus lapą. Be to, pirmosios ir trečiosios ekspertizių išvadose vienareikšmiškai pasisakoma, kad pelėsio susidarymo priežastis yra vidaus patalpų ore esančios drėgmės kondensacija ant sienų ir langų paviršiaus, o tą iš esmės lėmė nepakankamas patalpų vėdinimas, t. y. ieškovų neveikimas – patalpų nevėdinimas (nepakankamas vėdinimas) atidarant langus ir (ar) naudojant langus mikroventiliacijos padėtyje (CPK 218 straipsnis).

Apeliaciniame skunde ieškovas A. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Teismas neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų viseto, vadovavosi tik atskirais įrodymais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ekspertas R. M., atlikęs pirmąją ekspertizę, apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, jog bute neveikia natūralioji ventiliacija, kad ventiliaciją reikia daryti. Šių eksperto paaiškinimų teismas nevertino, taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad ekspertas R. M. nesugebėjo atsakyti lyg ir į paprastą klausimą – gerina ar blogina ventiliaciją bute įrengtas garų surinkėjas „Fagor“.

Antrąją ekspertizę atlikusi ekspertė G. L. konstatavo, kad pelėsio atsiradimą bute (vonios kambaryje) sąlygojo neveikianti natūralios ventiliacijos sistema, kad gyventojas tinkamai eksploatuoja butą. Tiek ekspertas R. M. apklausos teisme metu, tiek ekspertė G. L. patvirtino tą pačią aplinkybę, kad bute nėra natūralios ventiliacijos. Be to, ekspertė G. L. vienintelė iš ekspertų savo darbe naudojo termovizorių „Flir E4“, kurio pagalba nustatė, kad pelėsio atsiradimą bute (sienų kampuose) sąlygojo skirtingos sienų konstrukcijų šiluminės techninės savybės. Ši ekspertė vienintelė iš ekspertų lipo ant namo stogo ir nustatė ventiliacijos kanalų trūkumus.

Ekspertas S. M. naudojosi tik fotoaparatu ir popieriaus lapu bei nepagrįstai nustatė, kad pats gyventojas yra kaltas dėl to, jog per mažai vėdina buto patalpas ir dėl to atsiranda pelėsis. Ši eksperto išvada turėtų būti vertinama kritiškai, nes pelėsis kaupiasi ir ant išorinės (laukinės) namo sienos. Be to, ekspertai R. M. ir S. M. apklausos teisme metu taip pat pažymėjo, kad pelėsio atsiradimo problemos yra statybos pasekmės. Ekspertas S. M. nepateikė mokslinių ar specialių žinių, kuriomis vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, jog ieškovas nevėdina buto patalpų įprastu kiekvienam gyvenamojo namo gyventojui būdu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų buvęs supažindintas su specialiomis buto eksploatacijos sąlygomis, galinčiomis riboti daikto trūkumų atsiradimą, kad elgėsi neprotingai, neapdariai ir neatsargiai naudodamas įsigytą daiktą.

Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus mikrobiologinio tyrimo protokolai bei išvada, kurioje nurodoma, kad patalpų ore iš miegamojo ant spintelės ir patalpų ore iš vaikų kambario ant spintelės aptikti pelėsiniai grybai, o tai neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 134.4 punkto reikalavimų. Be to, specialisto R. I. išvada patvirtina, kad esanti oro ventiliacija neaprūpina buto patalpų vėdinimo, nes nėra vienos (natūralios) oro pritekėjimo angos, todėl siūloma suprojektuoti ir sumontuoti rekuperacinę sistemą.

Teismas nevertino, kad ieškovai yra silpnoji sandorio pusė. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti teismo posėdyje ieškovų kaimynus pagal pateiktą sąrašą, kurie galėjo parodyti, kad ir kituose to paties namo butuose nėra tinkamos ventiliacijos, ant sienų (taip pat ir iš lauko pusės) atsiranda pelėsis.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių ekspertizių duomenis, į šias ekspertizes pateikusių ekspertų paaiškinimus juos apklausiant bylos nagrinėjimo iš esmės metu, į tai, kad pastato natūralios ventiliacijos (tokia yra įrengta name, kuriame butą yra įsigiję apeliantai) normų ir veikimo stiprumo galiojantys teisės aktai nenustato, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės tik tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nekvietė ieškovų prašytų apklausti liudytojų, o atitinkamiems įrodymams teikė viršenybę prieš kitus įrodymus (ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas kaip aukštesnės įrodomosios galios dokumentas prieš kitus įrodymus, pavyzdžiui – prieš specialisto išvadą). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik subjektyviais ieškovo pamąstymais. Ieškovo cituojama kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina dėl skirtingo ratio decidendi.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė RUAB „Plienas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:

Byloje buvo atliktos trys statybinės teismo ekspertizės, kuriomis buvo siekiama nustatyti, dėl kokios priežasties ieškovų bute įsiveisė pelėsis. Pirmoji ekspertizė paneigė ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Antrosios ekspertizės metu buvo padarytos klaidos ir teisės normų pažeidimai, dėl kurių teismas nutarė skirti trečiąją ekspertizę. Be to, trečiosios ekspertizės ekspertą teismas parinko savo nuožiūra. Trečiąją ekspertizę atlikęs ekspertas pateikė vienareikšmišką išvadą, kad buto statybos darbai yra atlikti tinkamai.

Visi trys teismo ekspertai duodami parodymus užsiminė, kad jiems susidarė įspūdis, jog pelėsis yra sąmoningai auginamas ir nevalomas. Be to, ir pats ieškovas A. Č. davė prieštaringus paaiškinimus, viena vertus, teigdamas, kad keliskart per savaitę valo savo butą ir vėdina patalpas atidarydamas langus, antra vertus, pripažindamas, kad prieš atvykstant ekspertui pelėsio ilgą laiką nevalė, o šaltuoju sezonu visiškai nevėdino patalpų.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naują ir aplinkybę – esą pro stogą į jo butą bėga vanduo. Pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas nesirėmė vandens pratekėjimo pro stogą problema, todėl šis ieškovo argumentas nenagrinėtinas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, CPK 312 straipsnis).

Daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas dar iki statybos techninio reglamento, kuriuo rėmėsi specialistas R. I., įsigaliojimo (t. y. 2004 m. rugpjūčio 5 d.), todėl R. I. komercinės įmonės techninis tyrimas ir analizė negali būti laikomas patikimu įrodymu šioje byloje, nes teikdamas išvadas šis specialistas vadovavosi tokiais statybos techniniais reglamentais, kurie pastato statybos metu dar net negaliojo.

Vartojimo sutarties dalykas yra prekės ar paslaugos, o nekilnojamieji daiktai nėra prekės. CK 6.350 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas, t. y. asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Taigi valstybė skatina asmenis, perkančius būstą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tai daryti apdairiai, rūpestingai, tuo reikalu naudotis (jei reikia) įvairių sričių specialistų paslaugomis.

Ieškovas prašymą dėl liudytojų apklausos pirmosios instancijos teismui teikė dar 2014 m. Manydamas, kad po ekspertizių atlikimo (t. y. 2016 m.) egzistavo aplinkybių, kurias liudytojai galėjo patvirtinti ir (ar) paneigti, ieškovas turėjo teikti pakartotinį prašymą dėl liudytojų apklausos. Be to, šioje byloje nagrinėjami specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai, todėl liudytojų subjektyvi nuomonė negalėtų paneigti ekspertų padarytų išvadų.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas su skundžiamu sprendimu nesutinka ne dėl neteisingo materialinių ar proceso teisės normų pritaikymo, o kitaip suprasdamas ir aiškindamas ginčo faktines aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo ieškovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdamas į tuos argumentus, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo apeliantas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), jeigu nenustato teisinio pagrindo peržengti skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia įrodinėjimo procesą, įrodymų pakankamumą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo klausimus, kas, jo teigimu, lėmė neteisingų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apelianto (pirkėjo) teisių gynimo įsigijus prekę (nekilnojamąjį daiktą), turinčią kokybės trūkumų, susiformavimą. Dėl tokių apeliacinio skundų argumentų, juos apibendrindama, teisėjų kolegija pasisako.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Teismų praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog yra pagrindas naujus įrodymus priimti, ir juos priėmęs, privalo tuos įrodymus įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei spręsti, ar dėl jų įrodomosios reikšmės gali keistis pirmosios instancijos teismo išvados dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo (ne)įrodytomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017, 56 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto teikiamu įrodymu (namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų 2014 m. vasario 11 d patvirtinimu), pažymi, kad šis įrodymas neatitinka procesinių dokumentų priedų pateikimo formai keliamų įstatymo reikalavimų (CPK 114 straipsnio 1 dalis), be to, šis dokumentas jau yra nagrinėjamos bylos medžiagoje (teismo ekspertės G. L. 2015 m. gegužės 29 d. ekspertizės akto Nr. 15/05-03 146 lapas), todėl nėra pagrindo spręsti šio įrodymo priėmimo klausimo.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų, kai perduodamas netinkamos kokybės nekilnojamasis daiktas

Ieškinio reikalavimai nutraukti tarp ieškovų ir atsakovės UAB „Plienas“ sudarytą 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį (ir jos 2009 m. sausio 23 d. pakeitimą), kurios pagrindu ieškovai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovams pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtus 470 000 Lt (136 121 Eur), o ieškovus – grąžinti atsakovei sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą, iš esmės buvo grindžiami tuo, kad atsakovė pastatė ir ieškovams pardavė netinkamos kokybės daiktą (butą), kuris neatitinka esminių reikalavimų, keliamų gyvenamajam būstui. Butas negali būti naudojamas pagal paskirtį, kuriai buvo įsigytas, nes santykinė leistina oro drėgmės procentinė išraiška viršija leistinas normas (bute tvyro drėgmė, jaučiasi pelėsių kvapas, pelija sienų kampai palei langus, nuo drėgmės apsilupusi palangių apdaila ir kt.). Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, tačiau atsakovė atsisako pripažinti pastatyto ir parduoto buto trūkumus, todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovė RUAB „Plienas“, atsikirsdama į nurodytus ieškovų argumentus, tvirtino, kad ieškovams buvo parduotas tinkamos kokybės butas. Tą patvirtina 2008 m. gruodžio 25 d. buto statybos ir vidaus apdailos darbų atlikimo patvirtinimo aktas, kuriame nėra nurodyta jokių defektų, be to, kad pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas tinkamai patvirtina ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. išduotas statybos užbaigimo aktas (Nr. SUA-1568). Atsakovės teigimu, drėgmė bute galėjo atsirasti dėl pačių ieškovų veiksmų, netinkamai eksploatuojant įsigytą daiktą (butą).

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į tokios sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto ypatumus, bendrosios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392-6.401 straipsniai. CK 6. 399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą. Šioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje apibrėžti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis).

Taigi pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai tikėtinai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė taip pat tenka pardavėjui. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

Nustatyta, kad ieškovai nusipirko nebaigtos statybos butą (kurio baigtumas buvo 84 procentai). Pradėję bute gyventi, jie kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis (2009 m. spalio 29 d., 2010 m. sausio 4 d., 2011 m. birželio 23 d.), be kita ko, nurodydami, kad pradėjus gyventi įsigytame bute pastebėjo atliktų statybos darbų trūkumus – ventiliacijos nebuvimą. Vadinasi, ieškovai įrodinėjo, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduotas daiktas (butas) turėjo kokybės trūkumų, išryškėjusių buto eksploatacijos metu per garantinį laikotarpį.

Atsakovė (pardavėja) 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.5 punkte pareiškė ir garantavo ieškovams (pirkėjams), kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių jo būtų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų daikto visai nepirkęs, arba būtų už jį tiek nemokėjęs. Šios pirkimo-pardavimo sutarties 4.8 punkte pardavėja patvirtino, kad turto statybos darbai atlikti / atliekami laikantis teisės aktų, reglamentuojančių tokius darbus. Be to, pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktą atsakovė (pardavėja) įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, tiesiogiai kylančius dėl šioje sutartyje nustatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikties faktinėms aplinkybėms.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pardavėjos atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėja gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjos atsakomybę šalinančių (ribojančių) pagrindų. Šiuo atveju, kai ieškovai pirko nebaigtos statybos butą, kurio defektai išryškėjo tik pradėjus naudotis juo, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad jų įrodinėjami buto trūkumai (pelėsio atsiradimas ir plitimas) negalėjo būti žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju aktualu nustatyti, ar egzistuoja kita aplinkybė, galinti šalinti (riboti) pardavėjos atsakomybę, t. y. ar išryškėję daikto trūkumai atsirado pirkėjui netinkamai naudojantis daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos (CK 6.327 straipsnio 4 dalis, 6.333 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai, susiję su (ne)tinkamos kokybės daikto (buto) pardavimu (įsigijimu), išanalizavęs bylos rašytinių įrodymų visumą, nusprendė, kad byloje nenustatyta faktinių prielaidų pripažinti pirmiau minėtus ieškinio reikalavimus pagrįstais. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės ginčijama netinkamu byloje surinktų įrodymų, be kita ko, ir ekspertizių aktų išvadų, ištyrimu bei įvertinimu.

Dėl ekspertų išvadų įrodomosios reikšmės ir vertinimo

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovės RUAB „Plienas“, siekiančios paneigti ieškovų nurodytas pelėsio atsiradimo bute priežastis, prašymu paskyrė statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti atsakovės pasiūlytam teismo ekspertui R. M.. 2014 m. liepos 18 d. buvo pateiktas teismo eksperto R. M. statybinės techninės ekspertizės aktas Nr. 14-14E (toliau tekste – „pirmoji ekspertizė“). Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios ekspertizės aktu, sprendė, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar pelėsio atsiradimą sąlygojo buto eksploatacija, ar netinkamai atlikti statybos darbai, tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, kurią 2015 m. vasario 17 d. nutartimi pavedė atlikti priešingos ginčo šalies – ieškovo pasiūlytai teismo ekspertei G. L.. 2015 m. birželio 3 d. byloje gautas šios teismo ekspertės parengtas 2015 m. gegužės 29 d. ekspertizės aktas Nr. 15/05-03 (toliau tekste – „antroji ekspertizė“). Tačiau kilus abejonių dėl antrosios ekspertizės išvadų, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė statybos techninė ekspertizė, kurią, siekiant išvengti eksperto šališkumo tikimybės, pirmosios instancijos teismas pavedė atlikti ne šalių pasiūlytam, o teismo parinktam kandidatui – teismo ekspertui S. M.. Byloje gautas 2015 m. lapkričio 30 d. pakartotinės teismo ekspertizės aktas Nr. 15-37 (toliau tekste – „trečioji ekspertizė“).

Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados vertinimui (CPK 218 straipsnis). Dėl CPK 218 straipsnio taikymo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl ekspertinių tyrimų eigos (proceso) trūkumų, siūlant (parenkant) ekspertų kandidatūras, užduodant (suformuluojant) ekspertams klausimus ir pan. Todėl bylos svarstymui pateiktos ekspertų išvados įvertintinos lyginamuoju jų turinio aspektu, analizuojant išvadų išsamumą, patikimą ir (ne)prieštaringumą (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios ekspertizės išvadose nurodyta, jog: bute esama pelėsio pėdsakų (1 klausimas); buto patalpose nebuvo užtikrintas vėdinimas (2 klausimas); pelėsis atsirado dėl ilgalaikio kondensato susidarymo šaltuoju metų periodu <...> UAB „Plienas“ tinkamai atliko pastato statybos darbus (3 klausimas); ventiliacijos sistema atitinka projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojusias statybos technines normas, išskyrus WC patalpose sumontuotą buitinį ventiliatorių, kurio ištraukiamoji galia mažesnė nei privaloma ir svetainės – virtuvės patalpose sumontuotą garų surinkėją „Fagor“, kurio ištraukiamoji galia viršija reglamentuojamas normas (4 klausimas).

Antrosios ekspertizės išvadose nurodoma priešingai, t. y. kad: drėgmės bute kaupimosi priežastis yra neveikianti natūrali ventiliacija, galimi pratekėjimai per stogą, nesandarumai palangių zonose bei vietomis skirtingos atitvarinių konstrukcijų šiluminės-techninės savybės (varžų skirtumai) (2 klausimas); iš dalies pritarus statybos techninės ekspertizės akto išvadoje teiginiui – išskyrus WC patalpose sumontuotą buitinį ventiliatorių, kurio ištraukiamoji galia mažesnė nei privaloma – bute esanti natūralios ventiliacijos sistema neatitinka techninių normų (3 klausimas); buitiniai prietaisai (ventiliatorius „Dospel 100“ ir garų surinkėjas „Fagor“) nežymiai gerina patalpų bendrąją ventiliavimo sistemą (5 klausimas); ieškovas tinkamai eksploatuoja butą (8 klausimas); pelėsio atsiradimą bute: ant plastikinių langų rėmų įtakojo kondensato susidarymas, ant palangių perimetro įtakojo šilto ir šalto oro skverbimasis per siūles, vonios kambaryje įtakojo neveikianti natūrali ventiliacijos sistema, sienų kampuose įtakojo skirtingos išorinių sienų atitvarinių konstrukcijų šiluminės techninės savybės (9 klausimas).

Trečiosios ekspertizės išvadose nurodyta, kad: pelėsio atsiradimo priežastis yra vidaus patalpų ore esančios drėgmės kondensacija ant sienų ir langų paviršiaus (1 klausimas); pirminė pelėsio atsiradimo priežastis – nepakankamas patalpų vėdinimas, šios priežasties atsiradimą lėmė ieškovų neveikimas – patalpų nevėdinimas (nepakankamas vėdinimas) atidarant langus ir (ar) naudojant langus mikroventiliacijos padėtyje (2 klausimas); patalpų vėdinimo sistema atitinka techninio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; statybos darbais galima įrengti geresnę vėdinimo sistemą (pvz. rekuperacijos sistemą ir kt.), kurią naudojant galima išvengti drėgmės kondensavimosi ir nevėdinant patalpų atidarius langus ar naudojant mikroventiliacijos funkciją, tačiau tai būtų ne buto defektų ištaisymas, bet buto pagerinimo darbai (3 klausimas).

Apeliantas, nesutikdamas ir kritiškai vertindamas pirmąją ir trečiąją ekspertizes atlikusių teismo ekspertų išvadas, susijusias su natūralios ventiliacijos (ne)buvimu, iš esmės sutinka su antrosios ekspertizės išvadomis, pažymėdamas, kad pastarąją ekspertizę atlikusi ekspertė G. L. vienintelė iš ekspertų savo darbe naudojo termovizorių, kurio pagalba nustatė, kad pelėsio atsiradimui bute (sienų kampuose) turėjo įtakos sienų konstrukcijų skirtingos šiluminės techninės savybės, be to, ši ekspertė vienintelė iš ekspertų lipo ant namo stogo bei nustatė ventiliacijos kanalų trūkumus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi visų trijų ekspertizių aktus, įvertinusi jų tiriamasias dalis ir ekspertinių tyrimų pagrindu padarytas išvadas, nenustatė pagrindo pritarti tokiems apelianto teiginiams ir daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

Jau minėta (nutarties 29 punktas), kad antrosios ekspertizės išvadose buvo išskirtos (įvardintos) tokios drėgmės kaupimosi bute priežastys: neveikianti natūrali ventiliacija, o taip pat galimi pratekėjimai per stogą, nesandarumai palangių zonose bei skirtingos atitivarinių konstrukcijų šiluminės-techninės savybės. Ekspertė nurodo, kad „neatmestina, jog yra nepakankamas siūlių sandarumas palangių zonose, tačiau tiksliai nustatyti fasadų konstrukcijų įrengimo, langų montavimo atitikimą norminiams aktams neatidengus konstrukcijų nėra galimybės; <...> manytina, esant nors ir nedideliam namo sienų atitvarinių varžų skirtumui, susidaro skirtingas šilumos laidumas, sudarydamas sąlygas drėgmei atsirasti <...> tokius faktus dalinai patvirtina termovizinis tyrimas“ (2 klausimo tiriamoji dalis bei išvados). Kaip matyti, tiek akto tiriamojoje dalyje, tiek išvadoje atitinkamos drėgmės kaupimosi priežastys (nesandarumai palangių zonose ir skirtingos atitivarinių konstrukcijų šiluminės-techninės savybės) aptartos ir įvardintos daugiau kaip prielaidos, t. y. apibūdintos tam tikro tikėtinumo laipsnio teiginiais.

Analogišką terminiją („galimai“, „neatmestina“, „manytina“ ir pan.) ekspertė vartoja ir kitose apariamo ekspertizės akto tiriamosiose dalyse, vertindama gautus rezultatus ir jų pagrindu darydama atitinkamas išvados. Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti (pripažinti), kad antrąją ekspertizę atlikusi ekspertė buvo neabejotinai tikra (įsitikinusi) savo atliktos ekspertizės išvadų tikrumu (teisingumu). Esant tokiai aplinkybei, teisėjų kolegija antrosios ekspertizės išvadų pagal jų patikimumo lygį negali vertinti kaip įtikinamo ar bent jau labiau tikėtino įrodymo (CPK 185 straipsnis).

Siekdama atsakyti į klausimą, ar bute esanti ventiliacijos sistema atitinka statybos technines normas, ekspertė G. L. nurodė „<...> iš dalies pritartina teismo statybos techninės ekspertizės akte Nr. 14-14E (t. y. pirmosios ekspertizės akte) teiginiams bei išvadoms <...>“. Kita vertus, ekspertė, patikrinusi natūralios ventiliacijos veikimą pro kanalą, t. y. prie ventiliacijos kanalo angos pridėjusi lapą popieriaus ir uždegusi degtuką, nenustatė natūralios ventiliacijos veikimo, kadangi lapas neprilipo prie ventiliacijos angos, o degtukas degė ramia liepsna. Tirdama natūralios ventiliacijos kanalą ekspertė nurodė: „ventiliacijos kanalai išvesti daugiau nei numatyta, tačiau jie pakankamai giliai paslėpti po stogeliu, kas manytina, trukdo tinkamai veikti natūraliam oro ištraukimui iš patalpos <...> po stogeliu negali susidaryti vėjo jėgos, t. y. netenkina statybos techninio reglamento sąlygos“ (3 klausimo tiriamoji dalis bei išvados). Ir nors antrosios ekspertizės akte suformuluota kategoriška išvada, kad bute neveikia natūrali ventiliacija, bet šią išvadą ekspertė iš esmės grindė tokiu tyrimo rezultatų vertinimu: „Ventiliacijos kanalai ant stogo išvesti pakankamu aukščiu, tačiau uždengti stogeliu su nemažais užleidimais, kas, manytina, trukdo tinkamai veikti natūraliam oro ištraukimui iš patalpos, negali būti sukeltas vėjas bei nėra sąlygų atsirasti gravitacinėms jėgoms, o tai mažina natūralios ventiliacijos veikimo efektyvumą arba ji visai neveikia. Taip pat dalinai gali būti užteršti ventiliacijos kanalai. 2015 m. gegužės 21 d. įvairiais būdais tikrinta natūralios ventiliacijos trauka per kanalus iš virtuvės ir vonios kambarių ir nustatyta, kad bute natūrali ventiliacija neveikia“.

Atkreiptinas dėmesys, kad trečiąją (pakartotinę) ekspertizę atlikęs ekspertas tuo klausimu padarė visiškai kitokias išvadas. Visų pirma, šis ekspertas nustatė, kad pridėjus prie vėdinimo angos popieriaus lapą, jis „prilipo“, kai balkono durys buvo atidarytos, ir nesilaikė, kai balkono durys buvo uždarytos. Tokiu būdu ekspertas nustatė, kad natūralios traukos kanalas veikia, be to, pažymėjo ir tai, kad normatyviniai dokumentai nenustato jokių reikalavimų natūralios ventiliacijos kanalo traukai, todėl tyrimo metu traukos parametrų ekspertas nematavo. Nustatęs, kad faktiškai įrengta vėdinimo sistema atitiko projekto ir normatyvinių aktų reikalavimus, šis ekspertas nurodė ir tai, kad „pagal projektą numatytas natūralus patalpų vėdinimas. Tinkamai vėdinant patalpas (kasdien atidarant langus, laikant langus atidarytus mikroventiliacijos pozicijoje) galima užtikrinti, kad santykinė oro drėgmė neviršytų rekomenduojamų dydžių ir kondensatas neatsirastų. Todėl pagrindine vandens kondensavimosi ant langų stiklo priežastimi laikytinas netinkamas patalpų vėdinimas, o tai reiškia – netinkamas patalpų naudojimas. Vandens kondensavimuisi ant langų galėjo turėti įtakos ir patalpose įrengtos ritininės žaliuzės (roletai). Roletai įrengti labai arti stiklo. Nuleidus ant langų roletus, prie langų susidaro uždara erdvė, kurioje necirkuliuoja (mažai cirkuliuoja) oras. Įvertinant tai, kad patalpose yra gyvenama, kitokios užuolaidos patalpose neįrengtos, neabejotinai roletai buvo naudojami pagal paskirtį – užleidžiami ant langų. Vandens kondensavimosi, o tuo pačiu ir pelėsio atsiradimo priežastimi negalėjo būti vandens pratekėjimas pro stogą, netinkamai parinkta sienų konstrukcija. “.

Paminėtina, kad tarp antrosios ekspertizės atlikimo dokumentų yra ir 2014 m. vasario 11 d. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų patvirtinimas, kuriame surinkti penkiolikos šio namo gyventojų, pritariančių pozicijai, kad namas yra su statybos trūkumais, neatitinkančiais statybos normų ir kokybės reikalavimų, parašai. Antrąją ekspertizę atlikusi ekspertė savo tyrime ir išvadose atskirai neaptarė (neįvertino) šio dokumento reikšmės, nebuvo atliekami tyrimai, siekiant nustatyti aplinkybes, jog ir šių gyventojų butuose, esančiuose tame pačiame name, dėl natūralios ventiliacijos nebuvimo atsirado neigiami pelėsio padariniai, artimi apelianto bute užfiksuotai situacijai. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šis dokumentas (patvirtinimas) nesudaro pagrindo išvadai, kad ir kiti namo gyventojai turi problemų būtent dėl tokių defektų, kaip drėgmė ir (ar) pelėsis, kurie pažeidžia esminius statinio reikalavimus ir dėl kurių jie negali tinkamai ir patogiai gyventi. Juolab kad nėra nustatyta (indentifikuota) visų 2014 m. vasario 11 d. pasirašiusių asmenų, kaip to paties namo butų gyventojų, tapatybė ir (ar) kitoks ryšys su šių butų savininkais (pavyzdžiui, kaip buto Nr. 280 gyventojas pasirašęs asmuo – N. L., nors remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis šio buto vienintelė savininkė yra nurodyta J. J., už butą Nr. 300 pasirašęs asmuo – J. T., nors kaip vienintelis savininkas išviešintas V. S., už butą Nr. 297 pasirašęs asmuo – I. J., tačiau šio buto savininkais yra išviešinti kiti asmenys – L. ir A. Š. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Tiek pirmosios, tiek trečiosios (pakartotinės) ekspertizės išvados iš esmės sutampa – bute nustatyti pelėsio pėdsakai, ventiliacijos sistema atitinka projektavimo sąlygų išdavimo metu galiojusias technines normas, tačiau buto patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pelėsio ieškovų bute atsiradimo priežasčių, tinkamai vertino ekspertų išvadas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vadovavosi bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bei pagrįstai pripažino, jog pirmosios ir antrosios teismo ekspertizių išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimų duomenimis, papildančios viena kitą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino teismo posėdžio metu apklaustų visų ekspertų, atlikusių ekspertizes šioje byloje, parodymus, šalių paaiškinimus. Be to, priešingai negu nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus mikrobiologinio tyrimo protokolai ir išvada bei specialisto R. I. išvada nepaneigia šioje byloje atliktų pirmosios ir trečiosios ekspertizių išvadų pagrįstumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismo paskirtų dviejų ekspertizių, kurias atliko nepriklausomi teismo ekspertai, išvados iš esmės sutampa, o tai didina išvadų patikimumą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buto kokybės trūkumų atsiradimo priežasčių, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą pagal įrodymų pakankamumo, sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir įrodomosios reikšmės kriterijus, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185, 218 straipsniai).

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus, bylą išsprendė teisingai. Remiantis šia išvada, apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.