Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo A. Č. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atstovei advokatei Linai Šimei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atstovui Vygandui Lenkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č. ir A. Č. (A. Č.) patikslintą ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pelėsis atsirado dėl netinkamos ventiliacijos sistemos, už kurią atsakinga atsakovė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas netinkamai eksploatuoja butą. Pažymėjo, kad ekspertizės išvadomis netikėti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ekspertizės duomenys įrodo, kad pelėsio priežastis – netinkamas ieškovo buto eksploatavimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure A. Č. ir A. Č. (toliau - Ieškovai) pasirašė nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. K1MS-4887 (toliau Sutartis) su UAB „Plienas" (toliau - Atsakovas) kuria ieškovai iš atsakovo bendrosios nuosavybės teise nupirko nebaigtą statyti (baigtumas 84%) 67,10 m2 bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 5,32 kv. m sandėliu ir 1/131 dalį požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 4400-1564-4123:3231 (sutartis pridedama). Parduodamo buto paskirtis sutartyje nurodyta - gyvenamoji. Už visą parduodamą nekilnojamą turtą ieškovas atsakovei sumokėti 470.000 Lt. Atsakovė pateikė 2011-08-12 statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-1568, pagal kurį komisija nusprendė, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis ir 2-jų aukštų uždaru parkingu, adresu (duomenys neskelbtini), statyba baigta. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius 2012-01-09 atlikęs mikrobiologinius tyrimus ieškovų bute konstatavo, jog „vadovaujantis 2012-01-09 mikrobiologinio tyrimo protokolo Nr. MA-KL 39 (MA 216-MA 217) duomenimis, patalpų ore svetainėje, patalpų ore iš miegamojo kambario ant spintelės ir patalpų ore iš vaikų kambario ant spintelės aptikti pelėsiniai grybai, kas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reglamento reikalavimų, kurių 134.4 punktu reikalaujama, kad oro kokybė gyvenamuosiuose pastatuose užtikrinama, neleidžiant atsirasti aerozoliuose legionella bakterijų ir kitų kenksmingų mikroorganizmų“.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų bute atsirado pelėsis, šalys ir proceso dalyviai skirtingai vertina pelėsio atsiradimo priežastis. Ieškovai mano, kad pelėsis susidarė dėl atsakovės netinkamos daikto (buto) kokybės, atsakovės nuomone, ieškovai netinkamai eksploatuoja butą.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010).

Kaip jau minėta, atsakovė teigia, kad perduotas nekilnojamasis daiktas atitiko jam keliamus kokybės reikalavimus, o trūkumus lėmė netinkama jo eksploatacija. Sprendžiant dėl daikto trūkumų atsiradimo priežasčių, byloje buvo atliktos trys statybinės ekspertizės, jų išvadose vienareikšmiškai konstatuojama, kad trūkumai atsirado dėl nepakankamos ventiliacijos, t. y. dėl nepakankamo oro kiekio bute pašalinimo. Pirmoji ir trečioji ekspertizės pripažino ieškovus atsakingus už nepakankamą patalpų ventiliavimą, antroji ekspertizė pripažino, kad bute neveikia natūrali ventiliacija (CPK 178 straipsnis, G. Lygnugarienės ekspertizės l. 37). Akcentuotina, kad antrosios ekspertizės akte nurodoma, kad neveikia natūrali ventiliacija, kita vertus nurodoma ir tai, kad „virtuvėje apsilankymo metu vyko mikroventiliacija pro duris, taip pat virtuvėje yra įrengta ir veikianti priverstinė ventiliacija“ (G. Lygnugarienės ekspertizės l. 27). Vertinant natūraliosios ventiliacijos (ne)buvimą, reikia pažymėti tai, kad aplinkybė, jog popieriaus lapas nesilaiko prie ventiliacinės angos, nereiškia ventiliacijos nebuvimą, kaip nustatyta antrojoje ekspertizėje. Trečiosios ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas S. Mitkus, išvadose nurodoma, kad normatyviniai dokumentai nenustato jokių reikalavimų konkretiems natūralios vėdinimo traukos parametrams. Kaip minėta, pirmoji, kurią atliko teismo ekspertas R. Mockus, ir trečioji ekspertizės konstatavo natūralios ventiliacijos požymius ir jos objektyvų egzistavimą, akcentuotina, kad trečiosios ekspertizės fotonuotraukoje matyti, kad popieriaus lapas prie vėdinimo kanalų „prilipo“. Aplinkybė, kad popieriaus lapas laikėsi ant vėdinimo angos konstrukcijos atidarius balkono duris, nepaneigia fakto, kad ventiliacija ieškovų bute veikia, tik ji nėra tokių traukos parametrų, leidžiančių išlaikyti popieriaus lapą (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios ir antrosios ekspertizės išvadose vienareikšmiškai pasisakoma, kad ieškovų bute pelėsio susidarymo priežastis yra vidaus patalpų ore esančios drėgmės kondensacija ant sienų ir langų paviršiaus, o tą iš esmės lėmė nepakankamas patalpų vėdinimas, t. y. ieškovų neveikimas – patalpų nevėdinimas (nepakankamas vėdinimas) atidarant langus ir (ar) naudojant langus mikroventiliacijos padėtyje. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų ištyrimu bei ekspertizės išvadomis mano, kad pagrįsta vertinti ekspertų R. Mockaus ir S. Mitkaus išvadas kaip patikimą įrodymą šioje civilinėje byloje(CPK 218 straipsnis).

Esant nurodytiems argumentams konstatuotina, kad nekilnojamojo turto trūkumai – pelėsis susidarė dėl pačių ieškovų netinkamos priežiūros – nepakankamo vėdinimo, dėl to nėra teisinio pagrindo atsakomybės perkelti atsakovei. Teismas nenustatė pardavėjo kaltės.

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovei negali būti taikoma atsakomybė dėl pelėsio bute atsiradimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-27 ir 2015-04-30 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 813,01 EUR už atsiliepimą į ieškinį neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovų priteistina 813,01 EUR bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Be to, atsakovė patyrė 5 078,10 EUR išlaidų už statybos ekspertizes (už pirmąją 1 448,10 EUR, už antrąją 3 630 EUR), šios išlaidos priteistinos iš ieškovų. Iš viso atsakovei iš ieškovų priteistina po 2 945,56 EUR, iš viso 5 891,11 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo filialo Klaipėdoje neturi, jo buveinė Vilniuje, įmonei atstovavo jos teisininkas, kuris, gindamas įmonės interesus, į teismo posėdžius turėjo vykti iš Vilniaus į Klaipėdą, dėl to teismas pripažįsta UAB „Būsto paskolų draudimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, trečiajam asmeniui iš ieškovų priteistina po 310,87 EUR, iš viso 621,73 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų A. Č. ir A. Č. (A. Č.) patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-27 ir 2015-04-30 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iš ieškovų A. Č. ir A. Č. priteisti po 2 945,56 EUR, iš viso 5 891,11 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ iš ieškovų A. Č. ir A. Č. priteisti po 310,87 EUR, iš viso 621,73 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.