Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-25102-910/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-05
Bylos Nr.: e2-25102-910/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14784-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Ribokaitė
Ieškovas: E100 Baltia OÜ EESTI
Atsakovas: UAB „SIM Logistics“, Š. S.
Advokatai: Mindaugas Macedulskas, Aurimas Grudikis

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.5.2.1Netesybos
2.5.2.2Laidavimas
2.5.8.8Sutarčių aiškinimas
2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-25102-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14784-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.5.4; 2.5.2.1; 2.5.2.2; 2.5.8.8; 2.5.10.5.1; 3.1.7.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui, atsakovo UAB „SIM Logistics“ atstovui Š. S., atsakovui Š. S., jo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI ieškinį atsakovams UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo Š. S. priešieškinį ieškovui E100 Baltia OÜ EESTI dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2016-04-26 padavė teismui ieškinmį, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. solidariai 29 640,15 Eur skolos, 2276,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI ir atsakovas UAB „SIM Logistics“, atstovaujama direktoriaus Š. S., 2013-12-02 sudarė Sutartį Nr. 65-92/2014, kuria ieškovas suteikė atsakovui galimybę naudotis kreditinėmis kuro kortelėmis, įsigyjant prekes ir (ar) paslaugas degalinėse bei kelių serviso punktuose užsienio valstybėse, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, t. y. iki ieškovo pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos. Pasak ieškovo, šios Sutarties pagrindu šalis siejo mišraus pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai, turintys pirkimo-pardavimo ir atlygintinio paslaugų teikimo santykių bruožų. Ieškovo perduotų kuro kortelių pagalba atsakovui buvo suteikta galimybė įsigyti prekes (dyzelinį kurą) ir (arba), naudojantis kelių aparatais, gauti atlygintines paslaugas – patogiausiu būdu sumokėti kelių mokesčius. Sutarties 3 skyriaus 10 punkte šalys susitarė, kad, atsakovui neapmokėjus PVM sąskaitų-faktūrų per nurodytą terminą, jis įsipareigoja mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už uždelstą sumokėti sumą, pradedant skaičiuoti nuo faktinio įsiskolinimo dienos iki visiško skolos padengimo. Ieškinyje pažymėta, kad 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovo pradelstų įsipareigojimų pagal 2013-12-02 Sutartį suma viršijo 30 000 Eur, todėl ieškovas įspėjo atsakovą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo. Tačiau, atsakovui Š. S. pasirašius su ieškovui 2015-09-28 Laidavimo sutartį, kuria atsakovas Š. S. savo šeimos turtu užtikrino atsakovo UAB „SIM Logistics“ finansinių įsipareigojimų ieškovui vykdymą, Sutartis nebuvo nutraukta. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas Š. S., laidavęs už UAB „SIM Logistics“ prievolių ieškovui įvykdymą, gerai žinojo Bendrovės finansinę padėtį, nes buvo šios direktorius, o jo žmona – pagrindinio Bendrovės akcininko duktė. Pasirašydamas Laidavimo sutartį, atsakovas patvirtino, kad turi sutuoktinės sutikimą šiai sutarčiai sudaryti, ir garantavo, jog sudaroma sutartis neprieštarauja nei jo, nei šeimos interesams. Ieškinyje nurodyta, kad, vykdydamas Sutartį, laikotarpiu nuo 2015-10-31 iki 2016-03-31 ieškovas pardavė atsakovui prekių ir suteikė paslaugų už 32 427,20 Eur bei 8377,62 Čekijos kronų (309,62 Eur) ir pateikė atsakovui apmokėti 55 PVM sąskaitas-faktūras, išvardytas ieškinyje, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį iš jų. Iš pridedamų finansinių dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-03-02 atsakovas ieškovui sumokėjo 51 934,56 Eur ir 851 436,25 Rusijos rublių, taip padengdamas iki 2015-10-31 pateiktų apmokėti sąskaitų pagrindu susidariusią skolą, taip pat 2015-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 571189(31). Atsakovui susidūrus su rimtais finansiniais sunkumais ir nuo 2016-03-02 visiškai nebevykdant sutartinių įsipareigojimų, liko nesumokėta 29 640 Eur skola, o ieškinio parengimo dieną apskaičiuota 2276,45 Eur delspinigių. Ieškinyje pažymėta, kad, atsakovui susidūrus su finansiniais sunkumais, ieškovas ne kartą siūlė išdėstyti pradelstą mokėti skolą, pasirašant atskirus susitarimus dėl skolos grąžinimo dalimis. 2015-05-21 šalys pasirašė papildomą susitarimą (toliau – Susitarimas 1), kuriuo atsakovas pripažino esąs skolingas ieškovui 34 921,89 Eur, ir įsipareigojo šią pradelstą sumą bei delspinigius sumokėti dalimis iki 2015-07-16. Atsakovui neišgalint vykdyti Susitarimu 1 prisiimtų įsipareigojimų, atsakovo vadovas Š. S. 2015-10-07 pranešimu garantavo, kad Bendrovė visas sąskaitas, kurių mokėjimo terminai yra suėję arba sueis 2015-10-15, padengs iki 2015-10-15 (imtinai). Atsakovo Bendrovei toliau vėluojant vykdyti įsipareigojimus bei didėjant įsiskolinimui, šalys 2015-11-15 pasirašė dar vieną Susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal mokėjimų atidėjimų grafiką (toliau – Susitarimas 2), kuriuo atsakovas pripažino 2015-11-15 esąs skolingas ieškovui 42 180 Eur, bei įsipareigojo pradelstą skolą ir kitus einamuosius mokėjimus padengti iki 2016-01-28. Atsakovui neišgalint vykdyti ir antrojo papildomo susitarimo sąlygų, šalys 2016-01-27 pasirašė trečiąjį susitarimą (toliau – Susitarimas 3), kuriuo atsakovas pripažino esąs skolingas ieškovui 30 680,90 Eur, ir įsipareigojo šią pradelstą skolą bei kitus einamuosius mokėjimus padengti iki 2016-03-24. Ieškovo teigimu, nuo 2016-03-02 atsakovas sustabdė bet kokius mokėjimus ir informavo ieškovą apie sunkią finansinę padėtį, todėl ieškovas skolą prašo priteisti teismo tvarka iš abiejų solidarių atsakovų – Bendrovės ir laiduotojo Š. S.. Ieškovas, remdamasis Sutarties 3 skyriaus 10 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovų 2276,45 Eur delspinigių bei 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas, kurių dydis apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-02 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė solidariai iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ (juridinio asmens kodas 301492543) ir Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 640,15 Eur skolos, 2276,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 31 916,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1148 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 574 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI (juridinio asmens kodas 11152109) naudai.

Šalies argumentai

Atsakovas Š. S. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad iš dalies nesutinka su ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu bei prašo preliminarų sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „SIM Logistics“ faktiškai esantį įsiskolinimą ir sumažinant iki 272,54 Eur delspinigius, o reikalavimus atsakovui Š. S. atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, ieškovo reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir neprotingos, jos nustatytos ieškovo vienašališkai, nurodžius, kad Sutartis turi būti pasirašyta pagal standartines sąlygas, kitaip ji nebus sudaryta. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į teismų praktiką, Sutartyje nustatytos netesybos turi būti sumažintos, įvertinus tai, kad abi Sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kuriuos siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, atsižvelgus į šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Prieštaravimuose pažymėta, kad 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną sudaro net 14,6 proc. metinių palūkanų, priteisus tokio dydžio netesybas, ieškovas galbūt praturtėtų atsakovų sąskaita. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtus nuostolius, atsakovui vėluojant atsiskaityti. Atsakovo nuomone, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių Sutartyje nustatytas netesybų dydis turi būti sumažintas 0,04 proc. iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Be to, ieškovo reikalaujamos netesybos negali būti priteistos daugiau nei už šešis mėnesius (CK 1.125 straipsnio 2 dalies 5 punktas), t. y. nuo 2015-11-25 (imtinai). Dėl to už 29 640,15 Eur skolos sumą delspinigiai būtų 1137,73 Eur, bet ne ieškovo reikalaujama 2276,45 Eur suma. Kartu prieštaravimuose nurodyta, kad ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti netesybų už ilgesnį laikotarpį, negu nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25 imtinai, nes paskutiniu Susitarimu, sudarytu 2016-01-27, ieškovas ir atsakovas UAB „SIM Logistics“ pakeitė Sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo terminų, nukeldami atsiskaitymo terminą iki 2016-03-24, todėl netesybos skaičiuotinos tik nuo šiame Susitarime nurodytų terminų pasibaigimo. Be to, pats ieškovas Susitarime aiškiai nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų, netesybos skaičiuotinos nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos, t. y. Susitarime nustatytų terminų pabaigos. Dėl to netesybos, skaičiuojant po 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, atsižvelgiant į 2016-01-27 Susitarime nustatytus mokėjimo terminus (2367,09 Eur iki 2016-01-28; 3313,81 eur iki 2016-02-04; 3125 Eur iki 2016-02-11; 3125 Eur iki 2016-02-18; 3125 Eur iki 2016-02-25; 3125 Eur iki 2016-03-03; 3125 Eur iki 2016-03-10; 3125 Eur iki 2016-03-17; 3125 Eur iki 2016-03-24), būtų: 1) 2016-01-27 atsakovas ieškovui uvo skolingas 30 680,90 Eur, o ieškinio padavimo dieną – 29 640,15 Eur, t. y. pagal susitarimą ieškovui buvo suimokėta 1040,75 Eur. Iki ieškinio padavimo ieškovas atsakovui išrašė dar išrašė sąskaitų už bendrą 4066,74 Eur sumą, todėl iš 29 640,15 Eur įsiskolinimo atimtina 4066,74 Eur suma, taigi pagal 2016-01-27 Susitarimą skolos likutis – 25 573,41 Eur. Vadinasi, UAB „SIM Logistics“ ieškovui sumokėjo 1040,75 Eur skolos, 4066,74 Eur mokėtini pagal Sutartį, todėl susitarimo suma 30 680,90 Eur mažintina 1040,75 Eur ir 4066,74 Eur, ir šia bendra 5107,49 Eur suma mažintina pirmoji 2367,09 Eur dydžio įmoka bei iš dalies antroji įmoka, taigi delspinigiai skaičiuotini nuo 573,41 Eur sumos, ir nuo 2016-02-05 iki 2016-04-25 delspinigiai sudaro 18,35 Eur (573,41 Eur x 0,04 proc. x 80 dienų); 2) delspinigiai nuo 2016-02-12 iki 2016-04-25 – 91,25 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 73 d.); 3) delspinigiai nuo 2016-02-19 iki 2016-04-25 – 82,50 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 66 d.); 4) delspinigiai nuo 2016-02-26 iki 2016-04-25 – 73,75 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 59 d.); 5) delspinigiai nuo 2016-03-04 iki 2016-04-25 – 65 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 52 d.); 6) delspinigiai nuo 2016-03-11 iki 2016-04-25 – 56,25 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 45 d.); 7) delspinigiai nuo 2016-03-18 iki 2016-04-25 – 47,50 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 38 d.); 8) delspinigiai nuo 2016-03-25 iki 2016-04-25 – 38,75 Eur (3125 Eur x 0,04 proc. x 31 d.). Atsakovo teigimu, delspinigiai pagal Susitarimą yra 473,35 Eur. Skaičiuojant delspinigius pagal Sutartį, t. y. pagal sąskaitas, išrašytas po susitarimo sudarymo (laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2016-03-310, delspinigių suma – 71,72 Eur. Pasak atsakovo, bendra delspinigių suma – 545,07 Eur (473,35 Eur + 71,72 Eur). Atsakovo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas teigs, jog „faktinis“ reiškia įsiskolinimą nuo sąskaitoje-faktūroje nurodyto apmokėjimo termino suėjimo, atsakovas prašo taikyti būtent susitarime numatytą faktinį mokėjimo terminą, t. y. nuo susitarime nurodytų terminų, nes taip buvo kalbėta su ieškovu. Atsakovo teigimu, UAB „SIM Logistics“ yra prisijungimo būdu Sutartį sudaręs asmuo, todėl neturėjo galimybės įrašyti nuostatas taip, kaip jam aiškiau, o turėjo pasikliauti ieškovo vienašališkai surašytomis nuostatomis. Be to, atsakovo teigimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus dėl aiškiai per didelių netesybų, 545,07 Eur delspinigių suma mažintina perpus, taigi ieškovas turi teisę reikalauti 272,54 Eur delspinigių. Atsakovas dėl jo kaip laiduotojo atsakomybės nurodė, kad iš Laidavimo suatrties turinio akivaizdu, jog laidavimas buvo terminuotas, laiduota dėl terminuotos skolos, kuri fiksuojama sąskaitomis-faktūromis ir jų apmokėjimo terminais. Ieškovas laiduotojui ieškinį turėjo pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas. Ieškovas nurodė, kad galutinis 4066,74 Eur skolos pagal Sutartį sumokėjimo terminas baigėsi 2016-04-15, todėl ieškinys laiduotojui pagal šįv reikalavimą pateiktas laiku. Tačiau, atsakovo teigimu, jis laidavo ne pagal atskirus susitarimus, todėl dėl likusios sumos ieškovas neturi į laiduotoją reikalavimo teisės, nes reikalavimams, viršijantiems 4066,747 Eur sumą, laidavimas nesuteiktas. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigėsi, nes atsakovas, kaip laiduotojas, nedavė sutikimo keisti prievolę, taigi laidavimas galioja tik dėl Sutarties, tačiau ne dėl atskirų Susitarimų. Be to, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Atsakovo teigimu, UAB „SIM Logistics“ siūlė ieškovui prievolės įvykdymą tiek perleidžiant jam reikalavimo teisę, tiek kitais realiais būdais, tačiau ieškovas jų atsisakė, todėl laidavimas yra pasibaigęs ir šiuo pagrindu.

Atsakovas UAB „SIM Logistics“ prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad prašo preliminarų sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „SIM Logistics“ faktiškai esantį įsiskolinimą ir sumažinant iki 272,54 Eur delspinigius.

Atsakovo teigimu, 2015-05-21, 2015-11-15, 2016-01-27 Susitarimaisudaryti tik ieškovo reikalavimu,, faktiškai jų turėjo būti tik vienas, nukeliant mokėjimo terminą į ateitį. Pasak atsakovo, Susitarimai sudaryti atsakovui nenaudingomis slygomis, neturint gaimybės keisti jų turinio, nes buvo siekta ne tik asiskaityti su ieškovu, bet ir vykdyti veiklą toliau. Dėl pagrindinio įsiskolinimo atsakovas nurodė, kad šis yra 29 640,15 Eur, kaip apskaičiuota ir ieškovo, tačiau reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, jos nustatytos ieškovo vienašališkai. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į teismų praktiką, Sutartyje nustatytos netesybos turi būti sumažintos, įvertinus tai, kad abi Sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kuriuos siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, atsižvelgus į šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Atsakovo teigimu, 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną sudaro net 14,6 proc. metinių palūkanų, priteisus tokio dydžio netesybas, ieškovas galbūt praturtėtų atsakovų sąskaita. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtus nuostolius, atsakovui vėluojant atsiskaityti. Atsakovo nuomone, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių Sutartyje nustatytas netesybų dydis turi būti sumažintas 0,04 proc. iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Be to, ieškovo reikalaujamos netesybos negali būti priteistos daugiau nei už šešis mėnesius (CK 1.125 straipsnio 2 dalies 5 punktas), t. y. nuo 2015-11-25 (imtinai). Dėl to už 29 640,15 Eur skolos sumą delspinigiai būtų 1137,73 Eur, bet ne ieškovo reikalaujama 2276,45 Eur suma. Kartu prieštaravimuose nurodyta, kad ieškovas apskritai neturi teisės reikalauti netesybų už ilgesnį laikotarpį, negu nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25 imtinai, nes paskutiniu Susitarimu, sudarytu 2016-01-27, ieškovas ir atsakovas UAB „SIM Logistics“ pakeitė Sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo terminų, nukeldami jį iki 2016-03-24, todėl netesybos skaičiuotinos tik nuo šiame Susitarime nurodytų terminų pasibaigimo. Be to, pats ieškovas Susitarime aiškiai nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų, netesybos skaičiuotinos nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos, t. y. Susitarime nustatytų terminų pabaigos. Dėl to netesybos, skaičiuojant po 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, atsižvelgiant į 2016-01-27 Susitarime nustatytus mokėjimo terminus (2367,09 Eur iki 2016-01-28; 3313,81 eur iki 2016-02-04; 3125 Eur iki 2016-02-11; 3125 Eur iki 2016-02-18; 3125 Eur iki 2016-02-25; 3125 Eur iki 2016-03-03; 3125 Eur iki 2016-03-10; 3125 Eur iki 2016-03-17; 3125 Eur iki 2016-03-24), ir delspinigiai pagal Susitarimą yra 473,35 Eur. Skaičiuojant delspinigius pagal Sutartį, t. y. pagal sąskaitas, išrašytas po Susitarimo sudarymo (laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2016-03-310), delspinigių suma – 71,72 Eur. Pasak atsakovo, bendra delspinigių suma – 545,07 Eur (473,35 Eur + 71,72 Eur). Atsakovo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas teigs, jog „faktinis“ reiškia įsiskolinimą nuo sąskaitoje-faktūroje nurodyto apmokėjimo termino suėjimo, atsakovas prašo taikyti būtent susitarime numatytą faktinį mokėjimo terminą, t. y. nuo susitarime nurodytų terminų, nes taip buvo kalbėta su ieškovu. Atsakovo teigimu, UAB „SIM Logistics“ yra prisijungimo būdu Sutartį sudaręs asmuo, todėl neturėjo galimybės įrašyti nuostatas taip, kaip jam aiškiau, o turėjo pasikliauti ieškovo vienašališkai surašytomis nuostatomis. Be to, atsakovo teigimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus dėl aiškiai per didelių netesybų, 545,07 Eur delspinigių suma mažintina perpus, taigi ieškovas turi teisę reikalauti 272,54 Eur delspinigių.

Atsiliepime į atsakovų prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo ieškovas nurodė, kad prieštaravimai visiškai nepagrįsti. Ieškovo teigimu, atsakovai, ginčydami Sutarties 3 skyriaus 10 punkte nustatytą netesybų dydį, nepateikdami jokių įrodymų, remiasi esmine šalių nelygybe. Šiuo atveju Sutartį sudarė du pelno siekiantys juridiniai asmenys, todėl atsakovai neturi pagrindo remtis esminės šalių nelygybės institutu. 2013-12-02 Sutartis sudaryta su atsakovu UAB „SIM logistics“ individualiai aptarus esmines specialiąsias sąlygas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas negalėjo susipažinti su visomis Sutarties sąlygomis, todėl jos atsakovui yra privalomos (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovai per protingą terminą (o ne tada, kai dėl ilgalaikio Sutarties nevykdymo ieškovas kreipėsi į teismą) būtų prašę ieškovo ginčijamą Sutartimi nustatytų netesybų dydį panaikinti, pakeisti arba bent paaiškinti (pakomentuoti). Ieškovo nuomone, yra akivaizdus pagrindas abejoti atsakovo sąžiningumu, nes jis be jokio pagrindo nenori pripažinti jam nepalankių aplinkybių. Atsakovas UAB „SIM logistics“ (jo direktorius Š. S.) pasirašė kiekvieną Sutarties lapą, patvirtindamas, kad su jos sąlygomis susipažino ir šios jam yra aiškios. Asmuo, kuris susipažįsta su sutarties sąlygomis prieš ją pasirašydamas, visada turi bent du pasirinkimus: sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis, kokios yra, arba atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu jos sąlygos yra nepriimtinos ar abejotinos. Šiuo atveju ne ieškovas rinkosi, kam parduoti ar tarpininkauti parduodant kurą bei teikti paslaugas, o būtent atsakovas rinkosi, iš kurio tiekėjo ir kokiomis sąlygomis yra palankiausia pirkti kurą. Pagal CK 6.228 straipsnį šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu yra ir kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, jog kita šalis nuo jos priklauso, turi neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelginat į sutarties prigimtį ir tikslą. Atsakovai prieštaravimuose net nebandė įrodyti, kad ginčijama Sutarties sąlyga dėl netesybų dydžio ieškovui nepagrįstai suteikė perdėtą pranašumą, kad Sutarties sąlygos buvo nesąžiningos atsakovo atžvilgiu ar kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo atsakovo padėtimi dėl kokių nors ekonominių sunkumų ar neatidėliotinų poreikių. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas yra silpna, neinformuota, nepatyrusi šalis, kad veikė neapdairiai, neturėdama derybų patirties. Priešingai, Sutarties sudarymo metu atsakovas buvo ekonomiškai stiprus ir patyręs ūkio subjektas, teikiantis krovinių pervežimo paslaugas įvairiose užsienio valstybėse; Sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo jokių finansinių sunkumų ar pradelstų įsipareigojimų SODRAI, jo atžvilgiu nebuvo užvesta vykdomųjų bylų; nei Sutarties sudarymo, nei jos vykdymo metu atsakovas nebuvo finansiškai priklausomas nuo ieškovo; atsakovas neturėjo jokių neatidėliotinų poreikų sudaryti Sutartį su ieškovu, kuris nėra monopolininkas – užima tik 20-25 proc. visos siūlomų prekių ir paslaugų rinkos Lietuvoje; atsakovas buvo puikiai informuotas apie padėtį rinkoje ir, derėdamasis su ieškovu dėl bendradarbiavimo, veikė apdairiai, teiraudamasis, kuo ieškovo siūlomos paslaugos Rytų Europoje bus pranašesnės, nei kitų tiesioginių jo konkurentų. Pasak ieškovo, atsakovo argumentai, kad Sutartyje nustatytas 0,04 proc. nesybų dydis du kartus viršija teismų praktikoje protingu laikomą netesybų dydį (0,02 proc.), yra visiškai nepagrįsti, nes 0,02 proc. dydžio delspingiai yra tik minimalus netesybų dydis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas, yra ar ne pagrindas pripažinti netesybas aiškiai (neprotingai) didelėmis, ir dėl to jas mažinti, kiekvienu atvaeju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nepažeisdamas sutarties šalių interesų pusiasvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013). Nagrinėjamu atveju 2276,45 Eur netesybų suma atsirado iš ilgalaikių sutartinių santykių, atsakovui ilgą laiką netinkamai vykdant prievoles: nuo 2015 m. rugsėjo mėn. atsakovas sistemingai pažeidinėjo Sutartimi nustatytą atsiskaitymo tvarką, nuolat vėluodavo atsiskaityti, ieškovo buvo refinansuojamas parduodant kurą ir teikiant paslaugas kreditu. Be to, prašoma priteisti skola yra didelė, delspinigiai sudaro tik apie 7 proc. visos skolos sumos. Ieškovo teigimu, šiuo atveju sumažinus netesybas būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat paneigti sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš su ieškiniu pateiktos delspinigių pažymos matyti, jog atsakovui taikytos netesybos nė karto nebuvo apskaičiuotos už ilgesnį kaip 6 mėn. laikotarpį. Ieškovo teigimu, atsakovai visiškai nepagrįstai teigia, kad šalių sudarytais papildomais Susitarimais dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimų grafiką neva buvo pakeistos Sutarties nuostatos tiek dėl galutinių atsiskaitymo terminų, tiek dėl netesybų taikymo. Priešingai, kiekvienu ginčo šalių pasirašytu susitarimu bei prie jo pridedamu balanso patvirtinimu buvo fiksuojamas esamas UAB „SIM Logistics“ skolos dydis (pradelstų apmokėti sąskaitų suma ir delspinigiai) bei suteikiamas atsakovo prašomas papildomas terminas pradelstai skolai padengti, nustatant dalinių mokėjimų grafiką. Pasirašius papildomus susitarimus, atsakovo skolos dydis ieškovui netapdavo fiksuotas: pavyzdžiui, iš Susitarimo2 ir Susitarimo3 turinio matyti, kad atsakovas, pasirašydamas Susitarimus, ne tik pripažindavo esamą skolos dydį (su delspinigiais), bet ir įsipareigodavo toliau laikytis Sutarties 3 skyriaus 10 punkte nustatytos pareigos mokėti sutartines netesybas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovas Š. S., vengdamas solidariosios atsakomybės, nepagrįstai prašo Laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia. Ieškovo teigimu, atsakovas, būdamas UAB „SIM Logictics“ vienintelis akcininkas ir direktorius, žinodamas, kokio sunkumo finansinėje situacijoje atsidūrė jo valdoma ir vadovaujama įmonė, savo laisva valia laidavo už UAB „SIM Logistics“ prievolių pagal 2013-12-02 Sutartį įvykdymą ir Bendrovės nemokumo atveju įsipareigojo sumokėti ieškovui visą susidariusią skolą (įskaitant palūkanas, netesybas, visus kitus susijusius mokėjimus). Priešingai, nei teigia atsakovas, 2015-09-28 Laidavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad laidavimas yra neterminuotas ir galioja iki visiško UAB „SIM Logistics“ prievolių pagal 2013-12-02 Sutartį įvykdymo arba bankroto bylos UAB „SIM Logistics“ iškėlimo (Laidavimo sutarties 2, 4 punktai). Atsižvelginat į tai, kad ieškinio padavimo teismui metu ir atsiliepimo pateikimo metu UAB „SIM Logistics“ bankroto byla neiškelta, darytina vienareikšmė išvada, kad 2015-09-28 Laidavimo sutartis yra galiojanti. Ieškovo nuomone, priešingas Laidavimo sutarties galiojimo termino interpretavimas yra neįmanomas, nes, esant terminuotam laidavimui, ginčo šalys nebūtų aptarusios ieškovo pažeistų teisių gynimo tvarkos galimo bankroto bylos iškėlimo UAB „SIM Logistics“ atveju. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nė vienu papildomu susitarimu 2013-12-02 Sutartis ir UAB „SIM Logistics“ prievolės nebuvo modifikuojamos, ieškovas prašo priteisti skolą iš 2013-12-03 Sutarties, o ne iš atskirų Susitarimų, kuriais tik buvo fiksuojamas skolos dydis tam tikrą dieną bei susitarta dėl atsakovui palankaus skolos grąžinimo termino, todėl ta aplinkybė, jog atsakovas Š. S. nepasirašė papildomų susitarimų, neatleidžia jo, kaip laiduotojo, nuo atsakomybės už prievolių, kylančių iš 2013-12-03 Sutarties, vykdymo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji nepagrįstai įtraukta dalyvauti byloje, nes sprendžiamas ginčas nuturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pasak trečiojo asmens, 2015-09-28 Laidavimo sutartis sudaryta be B. S. žinios ir sutikimo bei tuo metu, kai vyko jos ir Š. S. skyrybų procesas teisme. 2015-09-16 sutuoktiniai sudarė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi. Šios sutarties 4 punkte atsakovas Š. S. aiškiai patvirtino, kad jis neturi jokių įsipareigojimų ir finansinių prievolių tretiesiems asmenims. Trečiojo asmens teigimu, ji nedalyvavo UAB „SIM logistics“ valdyme, nieko nežinojo apie kreditorinius įsipareigojimus, nes Bendrovė buvo ir yra asmeninė atsakovo Š. S., kaip vienintelio akcininko, nuosavybė. Atsiliepime taip pat teigiama, kad atsakovas, sudarydamas 2015-09-28 Laidavimo sutartį, neturėjo teisės savo šeimos turtu užtikrinti UAB „SIM logistics“ finansinių įsipareigojimų vykdymo, nes santuoka jau buvo iširusi, sutuoktiniai buvo pasidaliję šeimos turtą. Remdamasi išdėstytais argumentais, trečiasis asmuo B. S. pareiškė prašymą pašalinti ją iš bylos dalyvių, priteisiant patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas Š. S. 2016-06-15 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo 2015-09-28 Laidavimo sutartį, sudarytą su ieškovu UAB „SIM Logistics“, pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Priešieškinyje nurodyta, kad 2015-09-28 Laidavimo sutartis sudaryta palenkus atsakovo Š. S. valią, pasinaudojus ekonominiu spaudimu ir aplinkybėmis, kurioms esant atsakovas buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį labai nenaudingomis sąlygomis. Pasak atsakovo, ieškovas, panaudodamas ekonominį spaudimą, grasindamas nutraukti Sutartį ir nedelsiant pradėti išieškojimo procedūras, privertė atsakovą sudaryti Laidavimo sutartį, kurios įprastomis sąlygomis šis niekada nebūtų sudaręs. UAB „SIM Logistics“ neturėjo galimybių grąžinti skolą iš karto, nes įmonės veiklai labai reikalingos apyvartinės lėšos. Atsakovo teigimu, žinodamas tai, ieškovas darė spaudimą atsakovui Š. S., kaip potencialiam laiduotojui, grasindamas Suatrties nutraukimu ir priverstiniu skolos išieškojimu, be to, pareiškė, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „SIM Logistics“. Pasak atsakovo, Laidavimo sutarties sąlygos jam nebuvo iš anksto žinomos, sutartis pateikta pasirašyti atvykus pas atsakovą, jis neturėjo pakankamai laiko susipažinti su šios sutarties sąlygomis, neturėjo galimybių jų koreguoti ar kvestionuoti. Atsakovo teigimu, ieškovas inicijavo Laidavimo sutarties sudarymą, neleisdamas atsakovui pasirinkti kito, galbūt tinkamesnio, prievolių užtikrinimo būdo, netgi neįteikė antro sutarties egzemplioriaus. Pasak atsakovo, tai rodo, kad jis buvo ieškovo verčiamas ir suklaidintas, neturėjo pasirinkimo laisvės apsispręsti dėl Laidavimo sutarties sudarymo tikslingumo, įvertinti jos sąlygas. Atsakovas buvo priverstas pasirašyti visiškai nenaudingą ir jo interesus pažeidžiančią Laidavimo sutartį, nors įvykdyti jos dėl savo turtinės padėties neturėjo ir neturi jokių galimybių. Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovas prašo Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu – atsakovas dėl ekonominio spaudimo ir susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis, nes Laidavimo sutartis reiškia ne ką kita, o fizinio asmens atsakomybę savo nuosavu turtu, tai būtų visiškas atsakovo sugniuždymas. Priešieškinyje pažymėta, kad nuginčyti sandorį, sudarytą dėl susidėjusių aplinkybių, galima tik įrodžius šių sąlygų vietą: 1) susidėjusios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydamas, jog nėra jokios kitos išeities, asmuo buvo priverstas sudaryti aiškiai nenaudingą sau sandorį; 2) kita sandorio šalis žinojo šias aplinkybes, jomis pasinaudojo ir primetė kitai sandorio šaliai savo valią; 3) sandorio sąlygos (ar pobūdis) šaliai labai sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2006). Atsakovo teigimu, ginčijama Laidavimo sutartis atitinka visas šias sąlygas: įmonės, kuriai vadovauja atsakovas, finansinė padėtis 2015 m. nebuvo tokia gera, kad ji galėtų iš karto įvykdyti pinigines prievoles ieškovui; abiem sandorio šalims tai buvo žinoma; atsakovas, kaip įmonės vadovas, stengėsi rasti būdų prievolėms įvykdyti, tarėsi su ieškovu dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau ieškovas vienašališkai sugalvojo ir besąlygiškai pateikė atsakovui pasirašyti Laidavimo sutartį, grasindamas, jog priešingu atveju gali imtis priverstinio skolos išieškojimo ar bankroto bylos inicijavimo. Ieškovas, žinodamas atsakovo padėtį, neleido įmonės vadovui pasiruinkti kito įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, spaudė jį, kaip fizinį asmenį, pasirašyti Laidavimo sutartį, nors akivaizdu, jog atsakovas, kaip fizinis asmuo, nei tuo metu buvo, nei šiuo metu yra pajėgus įvykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos jam primetė ieškovas. Pasak atsakovo, ieškovas elgėsi nesąžiningai, grasindamas ekonominiais padariniais privertė atsakovą, kaip įmonės vadovąir vienintelį akcininką, pasirašyti Laidavimo sutartį, kurios atsakovas, nesant spaudimo ir grasinimo susidoroti su įmone, atsakovas niekada nebūtų sudaręs. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad Laidavimo sutarties sąlygos yra jam labai sunkios ir niekada neįgyvendintinos. Kartu atsakovas nurodė, kad teikia į bylą įrodymus, jog ginčijamos Laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „SIM Logistics“ neturėjo finansinių sunkumų ir niekaip negalėjo leisti ieškovui pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą, kuris itin komplikuotų įmonės veiklą. Ieškovas pasinaudojo šia padėtimi ir privertė atsakovą pasirašyti Laidavimo sutartį, nors atsakovo, kaip fizinio asmens, finansinė padėtis 2015-09-28 buvo ir dabar yra sunki. Pasak atsakovo, esant įprastoms sąlygoms, joks asmuo nepasirašytų tokio turinio laidavimo sutarties, nes akivaizdu, kad, skolininkui neatsiskaičius su ieškovu, laiduotojas netekstų visko – ir asmeninio, ir įmonės turto, todėl pagrįsta teigti, jog tikrieji šalių ketinimai neatitinka sutarties turinio (CK 6.193 straipsnis). Remdamasis nurodytais argumentais, atsakovas teigia, kad ginčijama Laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su priešieškiniu visiškai nesutinka, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Laidavimo sutartis sudaryta ieškovui neva panaudojus ekonominį spaudimą ir taip iškreipus atsakovo valią. Ieškovo teigimu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad abi šalys bendravo ir bendradarbiavo atvirai, neslėpdamos savo ketinimų, ir Laidavimo sutarties sąlygas nustatė bendru sutarimu, ši sutartis sudaryta nepažeidžiant šalių valios, todėl nėra pagrindo pripažinti ją negaliojančia. Pagal teismų praktiką tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš pirmiau nurodytų sandorio negaliojimo dėl ekonominio spaudimo sąlygų. Atsiliepime pažymėta, kad, UAB „SIM Logistics“ susidūrus su finasiniais sunkumais, nepaisant didelės pradelstos skolos, siekdamas geranoriškai bendradarbiauti, ieškovas asakovui (atstovaujamam įmonės vadovo ir vieninteio akcininko Š. S.) siūlė išdėstyti pradelstą mokėti skolą, pasirašant atskirą susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, ir toks susitarimas šalių pasirašytas 2015-05-21, atsakovui įsipareigojant sumokėti skolą ir delspinigius iki 2015-07-16, taip pat apmokėti einamąsias sąskaitas. Atsakovui neišgalint laikytis Susitarimu1 prisiimtų įsipareigojimų, didėjant skolai, ieškovas informavo Bendrovės vadovą, kad UAB „SIM Logistics“ viršijo nustatytą 29 000 Eur mokėjimo atidėjimo sumą, todėl ieškovas priverstas stabdyti prekių ir paslaugų teikimą. Be to, Creditinfo duomenų bazėje nuolat stebėdamas blogėjantį UAB „SIM Logistics“ kreditingumo reitingą, ieškovas išreiškė susirūpinimą dėl prastos Bendrovės finansinės padėties ir informavo vadovą, kad, Bendrovei ir toliau nevykdant atsiskaitymų, ieškovas bus priverstas vienašališkai nutraukti Sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Priešingai, negu teigia atsakovas, 2015-09-28 Laidavimo sutartis buvo pasirašya abipusiu šalių susitarimu dėl atsakovo Š. S. laidavimo, kaip papildomos UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Atsakovo prašymu, ieškovas padidino UAB „SIM Logistics“ mokėjimo atidėjimo sumą prekėms ir paslaugoms nuo 29 000 Eur iki 50 000 Eur. Be to, pasirašydami ginčijamą Laidavimo sutartį, ieškovas ir atsakovas Š. S. susitarė atidėti UAB „SIM Logistics“ skolos mokėjimo terminą, pasirašant naują papildomą Susitarimą. Ieškovo teigimu, bendra šalių valia pasirašyta Laidavimo sutartis suteikė UAB „SIM Logistics“ galimybę ne tik toliau avansu gauti ieškovo teikiamas prekes ir paslaugas, bet ir atidėti UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymo terminą, išvengiant Bendrovės veiklos sutrikimų. Atsiliepime pažymėta, kad po Laidavimo sutarties pasirašymo, laikydamasis žodinio susitarimo, ieškovas ir toliau toleravo UAB „SIM Logistics“ sutartinių prievolių nevykdymą, ir, užuot kreipęsis į teismą dėl skolos bei delspinigių priteisimo, su atsakovu 2015-11-15 pasirašė naują susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis pagal mokėjimų atidėjimų grafiką. Atsakovui neišgalint laikytis ir Susitarimo2 sąlygų, ginčo šalys 2016-01-27 sudarė trečiąjį papildomą Susitarimą, kuriuo atsakovas pripažino esantis skolingas ieškovui 30 680,90 Eur bei įsipareigojo šią pradelstą skolą, taip pat einamuosius mokėjimus padengti iki 2016-03-24. Taigi, atsakovo UAB „SIM Logistics“ direktoriui ir vieninteliam akcininkui pasirašius Laidavimo sutartį, ieškovas ne tik toliau kreditavo jo valdomą ir vadovaujamą įmonę, bet ir daugiau nei 7 mėnesiams atidėjo pradelstos skolos mokėjimo terminą: ieškovas tik 2016-04-25 kreipėsi į teismą, nes atsakovas nuo 2015-03-02 visiškai sustabdė savo mokėjimus ir informavo ieškovą, kad nebeturi finansinių galimybių net iš dalies atsiskaityti su ieškovu, nes kiti UAB „SIM Logistics“ kreditoriai jau buvo pradėję priverstinį skolų išieškojimą. Atsiliepime nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovo) veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, įspėjimas kreiptis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinamas kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; kt.). Atsiliepime pabrėžta, kad 2015-09-28 Laidavimo sutartis pasirašyta abiem šalims palankiomis sąlygomis, ieškant tolesnių bendradarbiavimo perspektyvų, atsižvelgiant į tęstinius šalių komercinius santykius, siekiant padėti atsakovo įmonei įveikti finansinius sunkumus ir tęsti veiklą. Įmonės akcininkų ar vadovų laidavimas už įmonės prievoles yra įprasta kreditavimo santykių praktika, todėl atsakovo teiginiai, kad jis, sudarydamas Laidavimo sutartį, buvo kreditoriaus suklaidintas, įbaugintas ar kitokiu būdu priverstas sudaryti šią sutartį, yra tiesiog neįtikimi.

Atsakovo BUAB „SIM Logistics“ bankroto administratorius UAB „Bankromax“ pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo B. S. pateikė teismui prašymą šią civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti kaip neįrodytą. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad, atsakovui UAB „SIM Logistics“ susidūrus su finansiniais sunkumais, ieškovas bandė padėti, atidėdamas mokėjimus, tačiau, susipažinęs su Creditinfo duomenimis, suprato, jog ilgiau tokia padėtis negali būti toleruojama, todėl paprašė papildomos prievolių užtikrinimo priemonės – atsakovo įmonės vadovo ir vienintelio akcininko laidavimo. Ieškovo atstovas pabrėžė, kad Laidavimo sutartis pasirašyta abiejų šalių suderinta valia, ji buvo naudinga abiem šalims, t. y. atsakovui taip pat, nes dar devynis mėnesius po Laidavimo sutarties sudarymo atsakovo įmonė buvo refinansuojama, nesiimant priverstinių skolos išieškojimo veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas Š. S. nurodė, kad skolos sumos neginčija, tačiau prašo sumažinti neprotingai didelius delspinigius, be to, tenkinti priešieškinį, pripažįstant Laidavimo sutartį negaliojančia, o ieškinio reikalavimus jo, kaip laiduotojo, atžvilgiu atmesti.

Teismo posėdyje atsakovo Š. S. atstovas advokato padėjėjas prašė ieškinio reikalavimus jo atstovaujamojo atžvilgiu atmesti, nes laidavimas, duotas konkrečiai skolų suderinimo balanse užfiksuotai sumai, buvo pasibaigęs, be to, ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti prievolės įvykdymą kitais būdais, todėl laidavimas pasibaigė ir šiuo pagrindu. Kartu atsakovo atstovas nurodė, kad palaiko ir priešieškinio reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ši buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo, ieškovui pasinaudojus susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI ir atsakovas UAB „SIM Logistics“, atstovaujama direktoriaus Š. S., 2013-12-02 sudarė Sutartį Nr. 65-92/2014, kuria ieškovas suteikė atsakovui galimybę naudotis kreditinėmis kuro kortelėmis, įsigyjant prekes ir (ar) paslaugas degalinėse bei kelių serviso punktuose užsienio valstybėse, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja 2014-01-01 ir galioja neterminuotai (Sutarties 7 skyriaus 1, 2 punktai).

Sutarties priedo Nr. 1 3 punkte ginčo šalių susitarta, kad apmokėjimo už prekes ir (ar) paslaugas laikotarpis bus nurodomas sąskaitoje-faktūroje kiekvieną kartą, tačiau jis negali būti trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos.

Prie ieškinio pridėtos 52 sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyti jų apmokėjimo terminai (T. 1, b. l. 23-118).

Ieškovo ir atsakovo UAB „SIM logistics“ pasirašytame 2015-05-21 Susitarime dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimo grafiką (toliau – Susitarimas1) nurodyta, kad Skolininkas (UAB „SIM logistics“) pripažįsta, jog 2015-05-21 suėjus terminams nėra apmokėjęs pateiktų sąskaitų 34 921,89 Eur sumai, ir šią skolą įsipareigoja sumokėti dalimis iki 2015-07-15. Prie Susitarimo pridėtas Balanso patvirtinimas 21.05.15 (T. 1, b. l. 119-120; 121-125).

Ieškovas ir atsakovas Š. S. 2015-09-28 sudarė Laidavimo sutartį, kurios 1 punkte nustatyta, kad Laiduotojas (atsakovas Š. S.) neatlygintinai įsipareigoja atsakyti Kreditoriui (ieškovui E100 Baltia OÜ EESTI) visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistcs“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti Kreditoriui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013-12-02 Kreditoriaus ir Bendrovės sudarytos Sutarties Nr. 65-92/2014. Šalys susitarė, kad Laiduotojo ir Bendrovės prievolė Kreditoriui yra solidari. Pagal aptariamos Sutarties 3 punktą ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki Bendrovės visiško prievolių įvykdymo (T. 1, b. l. 128).

Laidavimo sutarties pasirašymo dienai buvo sudarytas Balanso patvirtinimas 28.09.15: 59 162,32 Eur, 19 257,18 Lenkijos zlotų, 13 825,17 Čekijos kronų (T. 1, b. l. 129-133).

Iš byloje esančio 2015-10-07 Pranešimo, pasirašyto UAB „SIM logistics“ generalinio direktoriaus Š. S., matyti, kad UAB „SIM logistics“ įsipareigojo iki 2015-10-15 apmokėti visas sąskaitas, kurių terminai – iki 2015-10-15 imtinai, ir visas likusias arba būsimas sąskaitas iki 2015-10-31 ir iki 2015-11-15 (T. 1, b. l. 134).

Ieškovas ir atsakovas UAB „SIM logistics“ 2015-11-16 pasirašė dar vieną Susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis pagal mokėjimų atidėjimų grafiką (toliau – Susitarimas2), kuriuo atsakovas pripažino 2015-11-16 esąs skolingas ieškovui 42 180 Eur, bei įsipareigojo skolą padengti dalimis pagal sutartą grafiką iki 2016-01-28. Prie šio Susitarimo taip pat pridėtas Balanso patvirtinimas 16.11.15 (T. 1, b. l. 135-136; 137-142).

Bylos duomenimis, šalys 2016-01-27 pasirašė trečiąjį susitarimą (toliau – Susitarimas3), kuriuo atsakovas UAB „SIM logistics“ pripažino esąs skolingas ieškovui 30 680,90 Eur, ir įsipareigojo šią skolą sumokėti pagal sutartą grafiką iki 2016-03-24. Prie Susitarimo 3 pridėtas Balanso patvirtinimas 25.01.16 (T. 1, b. l. 143-144; 145-146).

Ieškovas pateikė 2016-04-25 sudarytą Balanso patvirtinimą 25.04.16, kuriame nurodyta, kad 2016-04-25 atsakovo UAB „SIM logistics“ galutinė skola ieškovui yra 29 640,15 Eur ir 2276,45 Eur delspinigių (T. 1, b. l. 147-153).

Delspinigiai apskaičiuoti už vėlavimą atsiskaityti nuo 2015-09-30 (T. 1, b. l. 154-155).

Ieškovas su ieškiniu dėl skolos r delspinigių priteisimo į teismą kreipėsi 2016-04-26.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-02 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (T. 1, b. l. 163-164).

Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

Atsakovas Š. S. 2016-06-15 pareiškė priešieškinį dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-09-09, atsakovui UAB „SIM logistics“ iškelta bankroto byla pagal vadovo Š. S. ieškinį, paduotą teismui 2016-06-28.

Dėl pagrindinės skolos

Pagal ieškovo atliktus skaičiavimus ir pridėtus dokumentus jiems pagrįsti atsakovo UAB „SIM Logistics“ pagrindinė skola ieškovui – 29 640,15 Eur.

Ši skola apskaičiuota pagal prie ieškinio pridėtas sąskaitas-faktūras, kurios atsakovo UAB „SIM Logistics“ liko neapmokėtos.

Ginčo šalių sudarytos Sutarties 3 dalies 7 punkte, be kita ko, nurodyta, kad prekių ir (ar) paslaugų kaina, nurodyta sąskaitoje-faktūroje, laikoma šalių suderinta kaina, jeigu Pardavėjas per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo datos iš Pirkėjo negaus jokios raštiškos pretenzijos. Byloje nėra duomenų, kad dėl sąskaitų, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, atsakovas būtų pateikęs ieškovui rašytinių pretenzijų. Darytina išvada, kad byloje nėra ginčo dėl sąskaitose-faktūrose nurodytos ieškovo atsakovui parduotų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų kainos (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Pabrėžtina, kad atsakovas UAB „SIM Logistics“ 2016-05-16 prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pripažino, jog pagrindinė skola yra tokia, kokia apskaičiuota ieškovo, t. y. 29 640,15 Eur, ir jos atsakovas neginčija. Atsakovo vadovas Š. S., duodamas paaiškinimus 2016-08-02 teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad su skolos suma sutinka, ginčija tik delspinigių dydį (2016-08-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:19:47-01:06:26).

Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl 29 640,15 Eur dydžio UAB „SIM Logistics“ skolos pagal ginčo šalių 2013-12-02 Sutartį priteisimo, nes atsakovas nėra sumokėjęs nurodyto dydžio sumos už ieškovo prekes (dyzelinį kurą) ir (ar) suteiktas paslaugas (kelių apmokėjimą) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius

Ginčo šalių sudarytos Sutarties Priedo Nr. 1 3 punkte nustatyta, kad apmokėjimo už prekes ir (ar) paslaugas laikotarpis bus nurodomas sąskaitoje-faktūroje kiekvieną kartą, tačiau jis negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos; apmokėjimo laikotarpio pakeitimas Sutarties galiojimo metu nebus traktuojamas kaip esminių Sutarties sąlygų pakeitimas; 4 punkte įtvirtinta, kad, nesilaikant apmokėjimo terminų, nustatytų sąskaitoje-faktūroje, skaičiuojami delspinigiai.

Atsakovai, nesutikdami su ieškovo reikalavimu priteisti delspinigius, teigia, kad ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius tik už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25 imtinai, nes 2016-01-27 Susitarimu3 ieškovas ir atsakovas pakeitė Sutarties nuostatas dėl terminų, t. y. sudarė atskirą Susitarimą, kuriuo nukėlė atsiskaitymų terminą iki 2016-03-24, todėl netesybos skaičiuotinos tik nuo šiame susitarime numatytų terminų suėjimo. Pasak atsakovų, ieškovas šiame Susitarime pats aiškiai nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų, netesybos skaičiuotinos nuo faktinio įsiskolinimo susidarymo dienos, t. y. Susitarime numatytų terminų pabaigos.

Išanalizavęs bylos duomenų visumą, tokius atsakovų argumentus teismas pripažįsta pagrįstais.

Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, 2013-12-02 Sutarties vykdymo metu atsakovas UAB „SIM Logistics“ jau 2015 m. pavasarį vėlavo atsiskaityti su ieškovu. Šalys 2015-05-21 sudarė Susitarimą1, kuriuo atsakovas pripažino, kad 2015-05-21 nėra apmokėjęs sąskaitų 34 921,89 Eur sumai, o atsakovas sutiko atidėti šios skolos sumokėjimą iki 2015-07-16, išdėstant mokėjimą dalimis (T. 1, b. l. 119). Šiuo susitarimu fiksuota pagrindinė atsakovo skola, apskaičiuota pagal neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumą, delspinigiai už sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminų pažeidimą nebuvo apskaičiuoti, jų nebuvo reikalaujama. Atsakovui nesugebant tinkamai vykdyti 2015-05-21 Susitarimu1 prisiimtų įsipareigojimų, šalys susitarė dėl atsakovo Š. S. laidavimo už atsakovo UAB „SIM Logistics“ įsipareigojimų vykdymą, ir Balanso patvirtinime 28.09.15 fiksavo 59 162,32 Eur, 19 257,18 PLN, 13 825,17 Eur skolą. Pažymėtina, kad fiksuota tik pagrindinė skola pagal neapmokėtas sąskaitas-faktūras, neskaičiuojant delspinigių (T. 1, b. l. 133). Atsakovui UAB „SIM Logistics“ toliau vėluojant atsiskaityti, ginčo šalys 2015-11-16 sudarė Susitarimą2, kuriame fiksavo 42 180 Eur skolą bei išdėstė jos sumokėjimą iki 2016-01-28 (T. 1, b. l. 135). Iš prie šio Susitarimo pridėto 2015-11-15 Balanso patvirtinimo matyti, kad fiksuota tik pagrindinė skola, apskaičiuota pagal neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumą, delspinigiai vėlgi neskaičiuoti (Balanso grafoje „Bausmė“ įrašytas 0) (T. 1, b. l. 142). Atsakovui tinkamai nevykdant ir Susitarimo2, šalys sudarė dar vieną Susitarimą dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimų atidėjimo grafiką – 2016-01-27 Susitarime3 atidėjo 30 680,90 Eur skolos, užfiksuotos 2016-01-25 Balanso patvirtinime, sumokėjimą, išdėstydamos nurodytos sumos grąžinimą iki 2016-03-24 (T. 1, b. l. 143-144). Iš 2016-01-25 Balanso patvirtinimo matyti, kad atsakovo UAB „SIM Logistics“ skola apskaičiuota pagal neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumas, delspinigiai – neskaičiuoti (Balanso grafoje „Bausmė“ įrašytas 0) (T. 1, b. l. 145-146).

2013-12-02 Sutarties galiojimo metu ginčo šalių sudarytų Susitarimų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad šiais susitarimais ieškovas sutiko atidėti įsiskolinimo pagal atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras sumokėjimą, išdėstant skolos grąžinimą dalimis, Susitarimuose nurodytais terminais, neskaičiuojant atsakovui delspinigių už mokėjimo terminų, suėjusių pagal atskiras sąskaitas-faktūras, pažeidimą. Jeigu šalys būtų sutarusios ir dėl delspinigių skaičiavimo, Susitarimuose būtų įrašyta apskaičiuotų delspinigių suma, kurios sumokėjimą šalys taip pat galėjo sutarti išdėstyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, po Susitarimų sudarymo atsakovui mokant tam tikro dydžio įmokas, jos buvo įskaitomos pagrindinei skolai mažinti, o ne delspinigiams dengti, kaip paprastai elgiamasi paskirstant įmokas (CK 6.54 straipsnis). Iš prie ieškinio pridėto Delspinigių paskaičiavimo matyti, kad ieškovas delspinigius apskaičiavo 2016-02-29, už laikotarpį nuo 2015-09-15 sąskaitos-faktūros išrašymo, tuo tarpu nė viename iš trijų Susitarimų (2015-05-21, 2015-11-16, 2016-01-27) delspinigiai neskaičiuoti, skolos sumos, kurių mokėjimas išdėstytas, apskaičiuotos tik pagal sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas, be delspinigių. Esant tokiems bylos duomenims, darytina išvada, kad šalys, sutardamos dėl pagrindinės skolos mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo dalimis, neskaičiavo delspinigių. Kadangi ieškovas, sudarydamas su atsakovu 2015-05-21, 2015-11-16, 2016-01-27 Susitarimus, sutiko atidėti skolos grąžinimą, taip iš esmės pakeisdamas 2013-12-02 Sutarties nuostatas dėl sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminų ir delspinigių skaičiavimo terminų, tai atsakovas pagrįstai teigia, kad, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovas delspinigių turi pagrindą reikalauti nuo 2016-01-27 Susitarime3 nustatytų skolos grąžinimo atidėjimo terminų pasibaigimo (CK 6.193 straipsnis).

Pagal bendrąją taisyklę ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių nuo sutarto mokėjimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui paduotas 2016-04-26, taigi ieškovas turi teisę į delspinigius nuo Susitarime3 nustatytų skolos mokėjimo atidėjimo terminų pasibaigimo iki 2016-04-25 imtinai.

Pabrėžtina, kad abu atsakovai prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pripažino ieškovo teisę į delspinigius už laikotarpį nuo 2016-01-29 iki 2016-04-25 imtinai bei pateikė savo delspinigių apskaičiavimą (el. bylos priedo b. l. 16-18, 25-27).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta pagrįsta atsakovų poziciją dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio, tačiau iš dalies patikslina delspinigių apskaičiavimą, nes atsakovas netiksliai nurodė sumas, nuo kurių skaičiuotini delspinigiai, ir dienų skaičių.

2016-01-27 Susitarimu3 užfiksuota 30 680,90 Eur dydžio atsakovo skola pagal 2016-01-25 sudarytą Balanso patvirtinimą 25.01.16, ir šios skolos mokėjimas atidėtas, išdėstant tokais terminais:

2367,09 Eur iki 2016-01-28;3313,81 Eur iki 2016-02-04;3125 Eur iki 2016-02-11;3125 Eur iki 2016-02-18;3125 Eur iki 2016-02-25;3125 Eur iki 2016-03-03;3125 Eur iki 2016-03-10;3125 Eur iki 2016-03-17;3125 Eur iki 2016-03-24.

Bylos duomenimis, po šio Susitarimo, kuriuo užfiksuota skola 2016-01-25, sudarymo, atsakovas ieškovui 2016-01-27 sumokėjo 210 400,75 RUR (pagal 2016-01-27 Lietuvos banko paskelbtą euro ir Rusijos rublio santykį – 2469,18 Eur (1 Eur – 85,2106 Rusijos rublių)), o 2016-03-02 – dar 2000 Eur (T. 1, b. l. 152).

Atsižvelgiant į po Susitarimo3 atsakovo sumokėtas dvi įmokas, ieškovui priklausantys delspinigiai skaičiuotini taip:

atsakovui 2016-01-27 sumokėjus 2469,18 Eur, pirmoji įmoka (2367,09 Eur) buvo padengta nepažeidžiant atidėjimo termino, todėl delspinigiai neskaičiuotini;antroji 3313,81 Eur dydžio įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016-02-04. Atsakovas iki šio termino buvo sumokėjęs 102,09 Eur (po 2469,18 Eur įmokos 2016-01-27 sumokėjimo likusi suma (2469,18 Eur - 2367,09 Eur). Taigi iki 2016-02-04 atsakovas nesumokėjo 3211,72 Eur, todėl nuo 2016-02-05 iki 2016-03-01 delspinigiai skaičiuotini už 3211,72 Eur sumą, o nuo 2016-03-02 (kai atsakovas sumokėjo 2000 Eur įmoką) iki ieškinio padavimo 2016-04-25 delspinigiai skaičiuotini už 1211,72 Eur sumą.

Apibendrinant, už antrosios atidėtos įmokos nesumokėjimą ieškovas iš atsakovo turėtų teisę reikalauti 60,06 Eur delspinigių (3211,72 Eur x 0,04 proc. x 26 d.) + (1211,72 Eur x 0,04 proc. x 55 d.);

už trečiosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-02-12 iki 2016-04-25 – 92,50 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 74 d.);už ketvirtosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-02-19 iki 2016-04-25 – 83,75 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 67 d.);už penktosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-02-26 iki 2016-04-25 – 75 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 60 d.);už šeštosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-03-04 iki 2016-04-25 – 66,25 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 53 d.);už septintosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-03-11 iki 2016-04-25 – 57,50 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 46 d.);už aštuntosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-03-18 iki 2016-04-25 – 48,75 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 39 d.);už devintosios 3125 Eur dydžio įmokos nesumokėjimą nuo 2016-03-25 iki 2016-04-25 – 40 Eur delspinigių (3125 Eur x 0,04 proc. x 32 d.).

Apibendrinant nurodytus duomenis, dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, įvertinus šalių sudarytus ir nenuginčytus Susitarimus dėl skolos mokėjimo atidėjimo, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovų 523,81 Eur delspinigių.

Po 2016-01-27 Susitarimo pasirašymo ieškovas atsakovui pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 4066,74 Eur sumą. Atsakovui su ieškovu neatsiskaičius, nesant šalių susitarimo dėl skolos mokėjimo atidėjimo, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo Sutarties 3 skyriaus 10 punkte nustatyto dydžio delspinigių už sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminų pažeidimą iki ieškinio teismui padavimo dienios, t. y. iki 2016-04-25 imtinai.

2016-01-31 sąskaitos-faktūros Nr. 585976 (108,51 Eur), Nr. 589896 (21,64 Eur), Nr. 593524 (527,13 Eur), Nr. 594443 (466,05 Eur) turėjo būti apmokėtos iki 2016-02-15. Taigi už laiku nesumokėtą bendrą šių sąskaitų sumą (1123,33 Eur) ieškovas nuo 2016-02-16 iki 2016-04-25 turi teisę reikalauti 31,45 Eur delspinigių (1123,33 Eur x 0,04 proc. x 70 d.).

2016-02-15 sąskaitos-faktūros Nr. 603735 (418,45 Eur), Nr. 602681 (346,20 Eur), Nr. 599072 (15,11 Eur), Nr. 598389 (15,36 Eur), Nr. 596421 (173,09 Eur) turėjo būti apmokėtos iki 2016-02-29. Taigi už laiku nesumokėtą bendrą šių sąskaitų sumą (968,21 Eur) ieškovas nuo 2016-03-01 iki 2016-04-25 turi teisę reikalauti 21,69 Eur delspinigių (968,21 Eur x 0,04 proc. x 56 d.).

2016-02-29 sąskaitos-faktūros Nr. 607508 (15,36 Eur), Nr. 609684 (18,43 Eur), Nr. 613094 (526,09 Eur), Nr. 613981 (497,97 Eur) turėjo būti apmokėtos iki 2016-03-15. Taigi už laiku nesumokėtą bendrą šių sąskaitų sumą (1057,85 Eur) ieškovas nuo 2016-03-16 iki 2016-04-25 turi teisę reikalauti 17,35 Eur delspinigių (1057,85 Eur x 0,04 proc. x 41 d.).

2016-03-15 sąskaitos-faktūros Nr. 618304 (3,53 Eur), Nr. 622159 (93,65 Eur) turėjo būti apmokėtos iki 2016-03-30. Taigi už laiku nesumokėtą bendrą šių sąskaitų sumą (97,18 Eur) ieškovas nuo 2016-03-31 iki 2016-04-25 turi teisę reikalauti 1,01 Eur delspinigių (97,18 Eur x 0,04 proc. x 26 d.).

2016-03-31 sąskaitos-faktūros Nr. 626174 (790 Eur), Nr. 630178 (30,17 Eur) turėjo būti apmokėtos iki 2016-04-15. Taigi už laiku nesumokėtą bendrą šių sąskaitų sumą (793,17 Eur) ieškovas nuo 2016-04-16 iki 2016-04-25 turi teisę reikalauti 3,17 Eur delspinigių (793,17 Eur x 0,04 proc. x 10 d.).

Apibendrinant, už laikotarpiu po 2016-01-27 Susitarimo3 sudarymo parduotas prekes ir suteiktas paslaugas ieškovas iš atsakovo pagal Sutartį turi teisę reikalauti 74,67 Eur delspinigių.

Iš viso iki ieškinio teismui padavimo dienos ieškovas iš atsakovo turėtų teisę reikalauti 598,48 Eur delspinigių.

Dėl netesybų mažinimo

Atsakovai, nurodę, kad pagal jų skaičiavimus ieškovas turi teisę reikalauti 545,07 Eur delspinigių, kartu pareikė prašymą mažinti šią sumą per pusę, remdamiesi tuo, jog šiuo atveju Sutartyje nustatyti 0,04 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną yra aiškiai per didelės, neprotingos netesybos, kurios turi būti sumažintos iki 0,02 proc. dydžio delspinigių.

Ginčo šalių sudarytos Sutarties 3 skyriaus 10 punkte nustatyta, kad, Pirkėjui neapmokėjus sąskaitų-faktūrų per nurodytą terminą, bus skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už neapmokėtą sumą, pradedant skaičiuoti nuo faktinio įsiskolinimo dienos iki visiško skolos padengimo.

Netesybos – delspinigiai arba bauda – yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovų argumentai, kad Sutartyje nustatytas delspinigių dydis – 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną – teismų praktikoje yra pripažįstamas neprotingai didelėmis netesybomis, todėl mažintinas iki pagal teismų praktiką protingo dydžio – 0,02 proc., atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamai netesybų instituto normų aiškinimo ir taikymo praktikai.

Kasacinio teismo pabrėžiama, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Kasacinio teismo pažymėta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į netesybų dydžiui įvertinti reikšmingas aplinkybes, nepripažįstamos aiškiai per didelėmis netesybomis nei 0,05 proc., 0,06 proc., nei 0,1 proc. dydžio delspinigiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2013-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2011-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra du lygiaverčiai verslo subjektai, byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą atsakovą laikyti silpnesniąja ginčo santykių šalimi. Nesutikdamas su ieškovo siūlomomis standartinėmis Sutarties sąlygomis, atsakovas turėjo galimybę nesudaryti sutarties su ieškovu ir dėl analogiškų prekių bei paslaugų tartis su kitais tokio pobūdžio paslaugas siūlančiais verslo subkjektais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, sudaręs su ieškovu Sutartį 2013-12-02, iki nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio būtų kreipęsis į ieškovą dėl delspinigių dydį nustatančios Sutarties sąlygos peržiūrėjimo. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į ginčo šalis siejusių verslo santykių pobūdį, susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, 0,04 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 14,6 proc. metinių palūkanų, nėra aiškiai per dideli. Priešingai, tai nagrinėjmau atveju – protingo dydžio netesybos. Pažymėtina, kad ieškovui priteistina delspinigių suma tesudaro tik 2,02 proc. pagrindinės skolos sumos.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovų argumentai dėl Sutartyje nustatyto dydžio netesybų mažinimo atmetami kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Dėl atsakovų prašymo ieškinio reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikyti ieškinio senatį

Atsakovai, nesutikdami su ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma, nurodo, kad delspinigių negali būti reikalaujama daugiau kaip už šešis mėnesius.

Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui paduotas 2016-04-26. Taigi, atsakovams pareiškus prašymą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senatį, ieškovas delspinigių turi teisę reikalauti už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2016-10-25 iki 2016-04-25 (imtinai).

Šiuo teismo sprendimu ieškovui delspinigiai priteisiami nuo 2016-02-05, taigi nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto senaties termino.

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia

Atsakovas Š. S., nesutikdamas su jam, kaip laiduotojui reiškiamais ieškinio reikalavimais, pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia 2015-09-28 Laidavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad ši sutartis sudaryta ieškovui panaudojus ekonominį spaudimą, susidėjus sunkioms aplinkybėms, todėl prašo Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją tam, kad būtų pagrindas pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kartu kasacinio teismo pabrėžiama, kad kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai, bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, kt.).

Pažymėtina tai, kad, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vertinama situacija, buvusi būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir negali būti remiasi aplinkybėmis, susiklosčiusiomis praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad ginčijamą Laidavimo sutartį su ieškovu sudaręs atsakovas Š. S. šios sutarties sudarymo metu buvo UAB „SIM Logistics“ vadovas ir vienintelis akcininkas, t. y. asmuo geriausiai žinojęs Bendrovės finansinę situaciją, komercinės veiklos rizikas ir galimybę padengti skolas ieškovui. Akcentuotina tai, kad, duodamas paaiškinimus 2016-08-02 teismo posėdyje, atsakovas Š. S. nurodė, jog, sudarydamas Laidavimo sutartį, nesitikėjo, kad Bendrovė negalės grąžinti skolos, priešingai, galvojo, jog atsiskaitys (2016-08-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:19:47-01:06:26). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintini nepagrįstais atsakovo argumentai, kad, ieškovui prašant papildomos UAB „SIM Logistics“ prievolių užtikrinimo priemonės, t. y. atsakovo laidavimo, jis patyrė ekonominį spaudimą. Teismo proceso metu nenustatyta jokių aplinkybių, kad ieškovas, siekdamas papildomai užsitikrinti UAB „SIM Logistics“ prievolių įvykdymą Bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko asmeniniu laidavimu, grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų. Priešingai, byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą dartyti išvadą, kad ieškovas nuolat vėluojančio atsiskaityti atsakovo UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu elgėsi sąžiningai, geranoriškai, aktyviai bendradarbiavo su Bendrovės vadovu: 2015-05-21 nustačius 34 921,89 Eur skolą, atidėjo jos mokėjimą, neskaičiavo delspinigių, 2015-09-28 Balanso patvirtinime užfiksavus daugiau kaip 60 000 Eur skolą, atsakovui sutikus pasirašyti Laidavimo sutartį, suteikė kredito limitą.

Nėra pagrindo teigti, kad Laidavimo sutartis sudaryta atsakovui Š. S. itin nenaudingomis sąlygomis. Ginčijamoje Laidavimo sutartyje numatytos įprastos šios rūšies sutartimis sąlygos, nė vienos iš jų nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai nenaudingos atsakovui. Pripažintina pagrįsta ieškovo pozicija, kad ginčijamos sutarties sudarymas buvo naudingas atsakovui, kaip UAB „SIM Logistics“ vieninteliam akcininkui ir vadovui, nes Bendrovė turėjo galimybę tęsti veiklą ir siekti atkurti pašlijusią finansinę padėtį. Be to, minėta, pats atsakovas nurodė, kad Laidavimo sutarties sudarymo metu jis neabejojo, jog pavyks atsiskaityti, todėl negalvojo, kad laidavimas sukels neigiamų padarinių. Taip pats atsakovas paneigia savo argumentus, kad ginčijamą sutartį sudarė susidėjus aplinkybėms, nelikus kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos. Pakartotinai pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, analizuojama situacija, buvusi būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu, bet ne aplinkybės, susiklosčiusios praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo jurisprudencija, ieškovo veiksmai, vėluojančio atsiskaityti kontrahento prievolių įvykdymą siekiant užsitikrinti laidavimu, negali būti vertinami kaip nesąžiningi, reiškiantys ekonominį spaudimą, nes tai yra teisėtas būdas apsaugoti savo interesus. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas grasino nutraukti Sutartį ir nedelsiant pradėti skolos išieškojimo procedūras, taip pat nereiškia nesąžiningo ar neteisėto ieškovo elgesio, nes tai yra teisėti veiksmai, kurių turi teisę imtis sutarties šalis prieš sutartinius įsipareigojimus pažeidusią šalį.

Atsakovo argumentai, kad jis neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su Laidavimo sutarties sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjant bylą nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovui buvo suvaržyta galimybė atidžiai susipažinti su Laidavimo sutarties sąlygomis. Be to, nuo 2015-09-28 Laidavimo sutarties sudarymo iki ieškinio dėl skolos priteisimo gavimo atsakovas nekėlė šios sutarties galiojimo ar jos sąlygų keitimo klausimo. Reikalavimą dėl Laidavimo sutarties negaliojimo pareiškė tik vykstant tesimo procesui pagal ieškovo ieškinį dėl UAB „SIM Logistics“ skolos priteisimo solidariai iš Bendrovės ir už jos prievolių tinkamą įvykdymą laidavusio atsakovo.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad tokiu atveju, kai sandoris neatitinka jį pasirašiusio asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti sandorį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2013-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; kt.).

Atsakovo argumentai, jog Laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl to, kad jos sudarymo metu jis dėl savo turtinės padėties neturėjo jokių galimybių ją įvykdyti, yra teisiškai nepagrįsti.

Sudarant laidavimo sutartį, neaptariamas ir sutartyje neįvardijamas konkretus turtas. Laiduotojas tiesiog įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu, t. y. laiduotoju, bet ne konkrečiu turtu. Kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Kasacinio teismo pažymėta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti pagal skolininko prievoles savo turtu, kurį jis turės tokios atsakomybės kilimo metu, o ne turtu, turimu laidavimo sutarties sudarymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

Išdėstytų motyvų pagrindu, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą Laidavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo Š. S. kaip Laiduotojo atsakomybės

2015-09-28 Laidavimo sutartimi atsakovas Š. S. neatlygintinai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu UAB „SIM logistcs“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti ieškovui Bendrovės skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusią dėl 2013-12-02 Kreditoriaus ir Bendrovės sudarytos Sutarties Nr. 65-92/2014 (T. 1, b. l. 128).

Nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, atsakovas Š. S. nurodė, kad 2015-09-28 Laidavimo sutartimi buvo susitarta dėl terminuoto laidavimo, t. y. laidavimo už skolą, kurios grąžinimo terminai nustatyti, todėl dėl dalies skolos laidavimas baigėsi, ieškovui nepareiškus ieškinio laiduotojui per tris mėnesius nuo skolos mokėjimo terminų pasibaigimo (CK 6.88 straipsnio 1 dalis).

Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Laidavimo sutarties 3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad ši sutartis galioja iki Bendrovės (UAB „SIM Logistics“) visiško prievolių įvykdymo. Laidavimo sutarties 4 punkte aptartas prievolių įvykdymo termino pasibaigimas bankroto bylos iškėlimo Bendrovei atveju – šalys susitarė, kad, iškėlus Bendrovei bankroto bylą, prievolių įvykdymo terminas pagal 2013-12-02 Sutartį bus laikomas suėjusiu, ir dėl to Kreditorius ieškinį Laiduotojui privalės pareikšti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Skolos pagal 2013-12-02 Sutartį mokėjimas šalių susitarimu buvo ne kartą atidedamas. Paskutiniu 2016-01-27 Susitarimu atidėtas nuo 2016-01-28 iki 2016-03-24. Ieškinį dėl skolos priteisimo iš Bendrovės ir laiduotojo solidariai ieškovas padavė 2016-04-26, taigi nepažeisdamas trijų mėnesių termino, skaičiuojant jį nuo šalių sutarto prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Bankroto byla UAB „SIM Logistics“ iškelta jau po ieškinio padavimo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-09-09. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad jo laidavimas pasibaigęs CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsakovo atstovas 2016-11-15 teismo posėdyje nurodė, kad nesutikimo argumentus patikslina tuo aspektu, jog Laidavimo sutartimi buvo laiduota dėl konkrečios skolos, užfiksuotos pridėtame 2015-09-28 Balanso patvirtinime – 59 162,32 Eur, 19 257,18 zlotų, 13 825,17 Čekijos kronų, iš viso – apie 65 000 Eur, ir ši skola, pasak atsakovo atstovo, ieškovui buvo sumokėta iki 2015-11-15.

Tokie atsakovo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo šalių sudarytos Laidavimo sutarties turinio, bylos rašytinių įrodymų, taip pat liudytojų parodymų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad šalys, 2015-09-28 susitardamos dėl atsakovo laidavimo už UAB „SIM Logistics“ prievoles, susitarė dėl visų prievolių, kylančių iš 2013-12-02 Sutarties, įvykdymo užtikrinimo, neapribojant laiduotojo atsakomybės Laidavimo sutarties sudarymo metu buvusia UAB „SIM Logistics“ prievolinių įsipareigojimų suma (CK 6.193 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog papildomi Susitarimai pasirašyti tik ieškovo ir UAB „SIM Logistics“, tačiau nepasirašyti atsakovo Š. S. kaip laiduotojo, jam negali būti taikoma atsakomybė už šiuose Susitarimuose užfiksuotų UAB „SIM Logistics“ įsipareigojimų neįvykdymą, nes jis nedavė sutikimo pakeisti prievolę (CK 6.87 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomais papildomais Susitarimais buvo atidėtas skolos mokėjimas, išdėstant jį tam tikromis dalimis. CK 6.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užtikrintos prievolės vykdymo atidėjimas taikomas ir laiduotojui. Atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė dėl aptariamų Susitarimų nepadidėjo, jam taip pat nekilo kitų nepalankių pasekmių. Priešingai, aptariami Susitarimai buvo naudingi ir Laiduotojui, nes pagrindiniam skolininkui atidėtas skolos mokėjimas, sudarant galimybę tęsti veiklą, stabilizuoti padėtį ir pačiam atsiskaityti su kreditoriumi. Laidavimo sutartimi atsakovas laidavo už visų UAB „SIM Logistics“ įsipareigojimų pagal 2013-12-02 Sutartį įvykdymą. Papildomi Susitarimai pasirašyti būtent dėl neįvykdytų įsipareigojimų, kilusių iš 2013-12-02 Sutarties. Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad aptariamus papildomus Susitarimus su ieškovu pasirašė UAB „SIM Logistics“ vadovas Š. S., kuris ir yra laiduotojas pagal Laidavimo sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, rėmimasis argumentais, kad atsakovui, kaip laiduotojui, atsakomybė nekyla vien dėl to, jog jis nepasirašė papildomų Susitarimų kaip fizinis asmuo – laiduotojas, vertintinas kaip nesąžiningas siekis išvengti Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais jam, kaip laiduotojui, teigia, kad jo laidavimas pasibaigė ir CK 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes ieškovas be pagrindo atsisakė priimti jam siūlytus kitokius tinkamus prievolės įvykdymo būdus. Atsakovas remiasi tuo, kad siūlė ieškovui perleisti reikalavimo teisę į UAB „SIM Logistics“ debitorius, taip pat siūlė perleisti automobilį, tačiau ieškovas atsisakė atsiskaitymo tokiais būdais, todėl laidavimas pasibaigė.

CK 6.87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Šioje teisės normoje įtvirtintas specialus laidavimo pabaigos atvejis, kai laidavimas baigiasi dėl paties kreditoriaus kaltės. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, nepagrįstai atsisakydamas priimti tinkamą jos įvykdymą iš skolininko ar laiduotojo (CK 6.64 straipsnis), laidavimas baigiasi.

Laiduotojui, kuris remiasi aptariamu laidavimo pasibaigimo atveju, tenka pareiga įrodyti dvi aplinkybes: 1) kreditoriui buvo siūloma priimti tinkamą įvykdymą; 2) kreditoriaus atsisakymas siūlomą įvykdymą priimti yra nepagrįstas. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, laidavimas lieka galioti.

Atsakovas pateikė antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas atsakovo el. susirašinėjimas su ieškovo darbuotojais K. P. ir T. B. (el. bylos priedo b. l. 82). Iš šio susirašinėjimo iš tiesų matyti, kad buvo ieškoma alternatyvių atsiskaitymo su ieškovo įmone būdų. Atsakovas 2015-08-18 siūlė perleisti ieškovui reikalavimo teisę į Girteka Cargo neapmokėtas sąskaitas, buvo siūloma tartis dėl automobilių Audi SQ5 ir DAF FT XF105 (el. bylos priedo b. l. 82, 102, 103, 104, 106-113, 132).

Iš ginčo šalių el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovas svarstė atsakovo siūlomus atsiskaitymo variantus, tačiau jam buvo abejonių dėl pasiūlymų patikimumo. Ieškovo atstovas 2016-03-10 el. laiške atsakovui aiškiai įvardijo, kodėl atsisako automobilio įkeitimo: automobilis – lizingo nuosavybė; siekdama išpirkti automobilį iš lizingo bendrovės, UAB „SIM logistics“ privalės grąžinti lizingui 8000 Eur, kuriuos sakė turinti. Užuot atsiskaičiusi su lizingu, UAB „SIM Logistics“ privalėtų iš dalies atsiskaityti su E100. Ieškovas pažymėjo, kad jų siekiamybė – atgauti pinigus, o ne turėti įkeistą automobilį, kuriuo net negali disponuoti (el. bylos priedo b. l. 82, Faktinių aplinkybių protokolo l. 3).

Be to, ieškovas, domėdamasis atsakovo UAB „SIM Logistics“ finansine padėtimi, gavo duomenų, kad iš Bendrovės vykdomas priverstinis skolų išieškojimas pagal kitų kreditorių reikalavimus, kurių yra daug. Dėl to ieškovas apsvarstė riziką, jog, pasinaudojus alternatyviais atsiskaitymo būdais, tuo atveju, jeigu UAB „SIM Logistics“ būtų iškelta bankroto byla, ieškovo ir atsakovo sudarytus sandorius dėl atsiskaitymo perleidžiant reikalavimo teises ar automobilį galėtų ginčyti bankroto administratorius actio Pauliana pagrindu. Toks ieškovo elgesys nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip apdairaus ir rūpestingo verslo subjekto, juolab kad iš tiesų UAB „SIM Logistics“ buvo iškelta bankroto byla, beje, pagal paties atsakovo Š. S. 2016-06-28 paduotą ieškinį.

Išanalizavus bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovui buvo pasiūlyti kiti tinkami skolinių įsipareigojimų įvykdymo būdai, tačiau ieškovas jų be pagrindo atsisakė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju atsakovų siūlyti kiti atsiskaitymo būdai nepripažintini tinkamais, ieškovas turėjo teisę jų atsisakyti, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad jo laidavimas pasibaigė bent vienu iš įstatymo nustatytų pagrindų, todėl iš jo solidariai su atsakovu UAB „SIM Logistics“ priteistina ieškovo naudai 29 640,15 Eur skolos ir 598,48 Eur delspinigių, iš viso – 30 238,63 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 8,05 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „SIM Logistics“ iškelta bankroto byla, iš jo procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo šios civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2016-05-02, iki Vilniaus apygardos teismo 2016-08-29 nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. iki 2016-09-09, iš viso – 866,98 Eur procesinių palūkanų (30 238,63 Eur x 8,05 proc. : 365 d. x 130 d.) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl procesinių palūkanų, priteistinų iš bankrutuojančio skolininko laiduotojo, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl to iš atsakovo Š. S. procesinės palūkanos priteistinos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2016-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo sudaryta Laidavimo sutartis yra komercinis sandoris. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas už UAB „SIM Logistics“ prievoles laidavo neatlygintinai. Dėl to iš šio atsakovo ieškovo naudai priteistinos ne Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu apskaičiuoto dydžio procesinės palūkanos, bet CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio procesinės palūkanos, t. y. 5 proc. dydžio (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš viso 31 916,60 Eur skolos ir delspinigių. Šiuo teismo sprendimu ieškovui priteista 30 238,63 Eur skolos ir delspinigių, t. y. patenkinta 95 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovo priešieškinis ieškovui atmestas.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad šios civilinės bylos proceso metu patyrė iš viso 2198 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 348 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus 95 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 330,60 Eur žyminio mokesčio išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 165,30 Eur.

Pagal ieškovo pateiktus dokumentus, jis turėjo 1850 už išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme (el. bylos priedo b. l. 65-73, 159-161).

Spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Įvertinus šios bylos sudėtingumą, apimtį, galimas advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, analizuojant bylos medžiagą, rengiant procesinius dokumentus, rengiantis teismo posėdžiams ir atstovaujant juose, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų atstovavimo išlaidas, apskaičiuotas atsižvelgiant į maksimalius Rekomendacijose nurodytus tokio pobūdžio išlaidų dydžius.

Už ieškinio parengimą ieškovas atstovui sumokėjo 800 Eur. Ši išlaidų suma nagrinėjamu atveju pripažintina visiškai pagrįsta (Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2 punktai), todėl atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovui 760 Eur (800 Eur x 95 proc.), t. y. kiekvienas iš atsakovų po 380 Eur.

Už atsiliepimų į prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo parengimą ieškovas turėjo 200 Eur išlaidų. Ši išlaidų suma taip pat pripažintina visiškai pagrįsta (Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.5 punktai), todėl atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovui 190 Eur (200 Eur x 95 proc.), t. y. kiekvienas iš atsakovų po 95 Eur.

Ieškovo pateiktais duomenimis, dėl atstovo pasirengimo 2016-06-16 teismo posėdžiui (2 val.) patyrė 100 Eur išlaidų, dar 100 Eur sumokėjo už atstovavimą šiame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, įrodinėtinų aplinkybių kiekį, teisės klausimų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovo atstovas, rengdamasis posėdžiui, turėjo pagrindą sugaišti 2 val. Patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlygio, todėl atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovui 95 Eur (100 Eur x 95 proc.), t. y. kiekvienas iš atsakovų po 47,50 Eur (Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.19 punktai). 2016-06-16 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsakovui Š. S. posėdžio metu pateikus priešieškinį. Pažymėtina, kad atsakovas iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko priešieškiniui pateikti ir, jeigu būtų jį pateikęs iš anksto, ieškovas nebūtų patyręs atstovavimo 2016-06-16 teismo posėdyje išlaidų, kurios šiuo atveju yra didesnės dėl to, jog ieškovo buveinė yra Klaipėdoje, ieškovui astovaujantys teisininkai taip pat dirba Klaipėdoje. Darytina išvada, kad 100 Eur išlaidų dėl atstovo vykimo į 2016-06-16 teismo posėdį ir dalyvavimo jame ieškovas patyrė dėl atsakovo Š. S. netinkamo procesinio elgesio, todėl šias išlaidas ieškovui turėtų atlyginti būtent šis atsakovas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nurodytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovo Š. S. priteistina 95 Eur (100 Eur x 95 proc.) atstovavimo 2016-06-16 teismo posėdyje išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas turėjo 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovo Š. S. priešieškinį parengimą. Ši išlaidų suma pripažintina visiškai pagrįsta (Rekomendacijų 2, 5, 7, 8.2 punktai). Priešieškinis atmestas, todėl iš atsakovo Š. S. ieškovui priteistina 300 Eur šio procesinio dokumento parengimo išlaidoms atlyginti.

Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 50 Eur išlaidų už atstovo pasirengimą 2016-08-02 teismo posėdžiui, 100 Eur už atstovavimą šiame teismo posėdyje, taip pat 100 Eur išlaidų už atstovo pasirengimą 2016-11-15 teismo posėdžiui ir 100 Eur už atstovavimą šiame teismo posėdyje.

Pripažintina, kad ieškovas atstovas, rengdamasis teismo posėdžiams, turėjo pagrindą sugaišti tam jo įvardytą valandų skaičių (2016-08-02 – 1 val., 2016-11-15 – 2 val.). 2016-08-02 teismo posėdis truko pusantros valandos, 2016-11-15 – daugiau kaip tris valandas. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.19, 9 punktų nuostatomis, teismas ieškovo patirtas išlaidas pripažįsta pagrįstomis, protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose teismo posėdžiuose buvo nagrinėjamas tiek ieškovo ieškinys, kurio reikalavimai patenkinti 95 proc., tiek atsakovo Š. S. priešieškinis, kuris atmestas, ieškovui turi būti atlyginta atitinkamai didesnė šių išlaidų dalis, nes, įvertinus patenkintus ieškinio reikalavimus ir atmestus priešieškinio reikalavimus, byla jo naudai išspręsta 97,5 proc. (350 Eur x 97,5 proc. = 341,25 Eur). Atsakovas UAB „SIM Logistics“ atsakingas už 95 proc. ieškovo išlaidų, taigi iš jo ieškovo naudai priteistina 166,25 Eur. Atsakovas Š. S. atsakingas už 97,5 proc. aptariamų ieškovo išlaidų, taigi iš jo priteistina 175 Eur nurodytų išlaidų.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš atsakovo UAB „SIM logistics“ ieškovo naudai priteistina 854,05 Eur, o iš atsakovo Š. S. – 1257,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismo proceso metu valstybė patyrė 10,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsiželgiant į patenkintų ir amestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį, atsakovai turi atlyginti 97,5 proc., o ieškovas – 2,5 proc. šių išlaidų.

Atsakovas UAB „SIM logistics“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl iš jo valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Iš atsakovo Š. S. valstybės naudai priteistina 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovui tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis mažesnė nei 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Patenkinus 95 proc. ieškinio reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268, 270, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi straipsniais, teismas

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 preliminarų sprendimą.

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ (juridinio asmens kodas 301492543) ir Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 640,15 Eur skolos ir 598,48 Eur delspinigių, iš viso – 30 238,63 Eur (trisdešimt tūkstančių du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 63 ct) ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI (juridinio asmens kodas 11152109) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „SIM Logistics“ (juridinio asmens kodas 301492543) ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI (juridinio asmens kodas 11152109) naudai 866,98 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 98 ct) procesinių palūkanų ir 854,05 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI (juridinio asmens kodas 11152109) naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 30 238,63 Eur (trisdešimties tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 63 ct) sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1257,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovo Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį.

Priteisti iš atsakovo Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,33 Eur (penkis eurus 33 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė