- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1524-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14784-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- UAB „SIM Logistics“, Š. S.
- Ieškovas
- E100 Baltia OÜ EESTI
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „SIM Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo E100 Baltia OÜ EESTI ieškinį atsakovams UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. solidariai 29640,15 Eur skolos, 2276,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, ar apribojimą bei vertės sumažinimą – neviršijant 31916,60 Eur ieškinio sumos.
Prašymą grindė tuo, kad pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką jau vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Ieškovo manymu, 31916,60 Eur yra aiškiai didelė pinigų suma tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniu, todėl gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinosios apsaugos priemonės privalo būti taikytos ir dėl prastos atsakovų finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „SIM Logistics“ ir Š. S. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 31916,60 Eur sumos.
Teismas nustatė, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, atsakovui UAB „SIM Logistics“ buvo pareikšta turtinio pobūdžio reikalavimų kitose civilinėse bylose, ieškovo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos antstolių kontorose, todėl prašoma priteisti suma atsakovui UAB „SIM Logistics“ laikytina didele. Solidarus atsakovas Š. S. yra fizinis asmuo, nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie šio atsakovo turimą turtą, finansinę padėtį bei jo galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, todėl ieškinio suma – 31916,60 Eur – atsakovui Š. S. taip pat laikytina didele.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei ieškinio suma.
Teismas laikė, kad esant solidariajai atsakovų prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, todėl ieškovo prašymas areštuoti kiekvieno iš atsakovų turtą už visą iš to atsakovo reikalaujamą priteisti sumą yra pagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovų teisėtus interesus, manė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos ir turtinės teisės.
Teismas sprendė, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolį įpareigojo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „SIM Logistics“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1) Reikalavimo suma atsakovo atžvilgiu negali būti laikoma didele, nes atsakovo įstatinis kapitalas sudaro 144810 Eur, kas yra penkis kartus didesnė suma, nei ieškovo prašoma priteisti; atsakovo turtas iš viso sudaro 1723757 Eur; metinė apyvarta - apie 2902785 Eur, o pelnas 2015 m. siekė 50949 Eur, todėl teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nėra, nes atsakovas yra sėkmingai veiklą vykdanti įmonė, kuri neturi finansinių sunkumų. Priešingai, atsakovo metinės pajamos yra itin didelės (beveik 3 milijonai eurų), o ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad UAB „SIM Logistics“ negalės įvykdyti teismo sprendimo.
2) Atsakovo įsitikinimu, reikalavimas nėra pagrįstas ir pagal teiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad ieškovui bus priimtas jam palankus sprendimas.
3) Nors atsakovas neturėtų jokių sunkumų atsiskaityti su ieškovu, tačiau turto areštas visai 31916,60 Eur sumai iš esmės apsunkina atsakovo padėtį, dėl ko jis patiria neproporcingų nuostolių, kurių ieškovas negalėtų atlyginti, todėl akivaizdu, kad teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovui ir suvaržė atsakovo teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, todėl pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Šalies argumentai
Ieškovas E100 Baltia OÜ EESTI su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (tarp šalių sudaryta Sutartis, PVM sąskaitos faktūros, pasirašyti papildomi susitarimai bei skolų suderinimo aktai) aiškiai ir nekvestionuojamai patvirtino ieškinio pagrįstumą. Be to, atsakovas teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo net neginčijo skolos ieškovui fakto, turtinės prievolės dydžio ar jos atsiradimo pagrindo.
2) Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ne tik įvertinęs, jog 31916,60 Eur ieškinio suma gali kelti grėsmę teismo sprendimo vykdymui, bet ir atsižvelgęs į kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus apie sunkią atsakovo turtinę padėtį - nuo 2016 m. atsakovo atžvilgiu yra inicijuotos dar 3 civilinės bylos dėl skolos priteisimo. Atsakovo įsipareigojimų nevykdymas SODRAI siekia 4310,94 Eur. Be to, visos atsakovo veikloje naudojamos transporto priemonės buvo ir yra lizinguojamos, todėl UAB „SIM Logistics“ finansinė padėtis yra sudėtinga, dėl ko ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti. Atsakovas nuo 2016 m. kovo mėn. nėra atlikęs jokio dalinio skolos grąžinimo ieškovui, atleido daugiau nei 30 darbuotojų ir praktiškai nebevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos. Teismo sprendimo užtikrinimui buvo areštuotos tik UAB „SIM Logistics“ banko sąskaitos, nes apeliantas nebeturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (disponuoja tik viena transporto priemone). Galiausiai, iš antstolių pateiktos informacijos apie vykdomąsias bylas UAB „SIM Logistics“ atžvilgiu matyti, jog apelianto atžvilgiu yra užvestos dar trys vykdomosios bylos, o kreditorių bendra reikalavimų suma viršija 37000,00 Eur.
Šalies argumentai
3) Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teiginius apie gerą ir stabilią įmonės finansinę padėtį, pateikė tik 2015 m. balanso ir pelno/nuostolių ataskaitų kopijas, tačiau šie duomenys neatspindi realios atsakovo finansinės padėties. Apeliantas teismui turėjo pateikti visumą įrodymų, pagrindžiančių jo realią finansinę padėtį, t. y. duomenis apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, įsiskolinimą valstybės biudžetui. Šiuo atveju minėti duomenys teismui pateikti nebuvo.
4) Atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovo veiklos vykdymui ir gali lemti nuostolių atsiradimą. Šie deklaratyvūs atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Priešingai, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškinį pripažinti iš esmės nepagrįstu, dėl ko jis tikėtinai negalėtų būti patenkintas (CPK 144 str. 1 d.).
Dėl grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo duomenų apie atsakovų finansinę padėtį, tačiau su atskiruoju skundu apelianto (atsakovo) UAB „SIM Logistics“ pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvados dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas, įrodinėdamas savo gerą finansinę padėtį, pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus (trumpą balansą bei trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą), tačiau vadovaujantis pateiktais dokumentais, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera. Per 2015 m. atsakovo grynasis pelnas sudarė 40 827 Eur, kuris nedaug didesnis už šioje byloje pareikštų reikalavimų sumą (31 916,60 Eur). Be to, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (1 543 554 Eur) beveik siekia turimo turto vertę (1 723 757 Eur), o beveik pusę turimo turto sudaro trumpalaikis turtas (820 905 Eur). Pabrėžtina, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas, todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1941/2014). Kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera patvirtina ir išrašas iš CreditInfo, iš kurio matyti, kad UAB „SIM Logistics“ turi tęstinę skolą VSDFV biudžetui; visos atsakovo veikloje naudojamos transporto priemonės, išskyrus automobilį Renault Midlum, yra išperkamos arba nuomojamos. Be to, apelianto atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškoma suma sudaro 37 203,79 Eur.
Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
Dėl lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).
Pažymėtina, kad vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.). Apeliantas skunde nurodė, jog turi pakankamai lėšų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl, siekdamas, kad teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, gali pasinaudoti CPK 148 str. 2 d. numatyta galimybe sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.