- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-578-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00368-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. L. (R. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. (R. L.) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą SSA-00-210125-00005; 2) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNS5P-00-210127-00006 pašalinti savavališkos statybos padarinius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Ieškovas 2021 m. balandžio 2 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pranešimą Nr. 2D-1622 (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Valstybinės priežiūros įstatymas) nuostatomis Inspekcija atliko veiksmus ir surašė savavališkos statybos padarinių šalinimo dokumentus.
2.2. Pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu NR. D1-878 (toliau – Reglamentas), 130.2 papunkčiu, ieškovui (statytojui) surašė: a) 2021 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą SSA-00-210125-00005. Be statybą leidžiančio dokumento atliktas buto (patalpų), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastasis remontas, kurio metu pakeista gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fasado išvaizda, t. y. ant pastato fasado pritvirtintas išorinis kondicionieriaus blokas (toliau – Savavališkos statybos aktas); b) 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-210127-00005 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; c) pagal Valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 138 punktą 2021 m. sausio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNS5P-00-210127-00006 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Privalomasis nurodymas); d) taip pat pagal Reglamento 120, 130.3 ir 140 punktus pateikti kvietimai atvykti į: i) 2021 m. vasario 11 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu bus patikrinta, ar įvykdytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; ii) 2021 m. liepos 27 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu bus patikrinta, ar įvykdytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2.3. Pranešime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriui per metus nuo sprendimo gavimo dienos Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintą Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2.4. Ieškovas 2021 m. balandžio 2 d. gavo Inspekcijos kvietimą Nr. 2D-4840 (toliau – Kvietimas), kuriuo jis arba jo įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 21 d. 10.00 val. yra kviečiamas atvykti į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 9 dalį už ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), savavališką paprastąjį remontą.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas 2021 m. balandžio 20 d. Inspekcijai pateikė prašymą dėl protokolo surašymo datos atidėjimo. Remdamasi šiuo prašymu, Inspekcija 2021 m. balandžio 26 d. pateikė ieškovui kvietimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo 2021 m. gegužės 21 d.
2.6. Ieškovas pateikė Inspekcijai 2021 m. gegužės 21 d. paaiškinimus (toliau – Paaiškinimai), kuriuos Inspekcijos atstovas Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas R. P. (toliau – Inspektorius) priėmė susitikimo Inspekcijoje metu. Paaiškinimuose ieškovas teigė, kad kondicionierius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įrengtas 2009 m. spalio 6 d. Šį faktą patvirtina pateikiamas M. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir faktiškai įrengusio kondicionierių, paaiškinimas. Taip pat kartu su Paaiškinimais Inspekcijai buvo pateikti namo gyventojų – ieškovo kaimynų – O. B., B. L. bei R. K. – paaiškinimai, patvirtinantys, kad kondicionierius buvo įrengtas iki 2009 metų pabaigos.
2.7. Susitikimo metu Inspektorius nurodė, kad išanalizuos paaiškinimuose nurodytą informaciją ir sprendimą pateiks ieškovui. Po Paaiškinimų pateikimo daugiau iš Inspekcijos (Inspektoriaus) jokių žinių ieškovas nesulaukė – nei dėl Protokolo surašymo, nei dėl Privalomojo nurodymo ir/arba Savavališko statybos akto. Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo įsitikinęs, kad Inspekcija, kaip valstybės priežiūros institucija, daugiau neturi pretenzijų jam dėl kondicionieriaus.
2.8. Inspekcijos (ne)veikimas padarė įtaką ieškovo ir atstovų pavedimo santykiams, nes jie dėl to nutrūko, esant ieškovo pozicijai, jog teisinė pagalba jam buvo reikalinga tik dėl ieškovo atstovavimo 2021 m. gegužės 21 d. susitikimo metu. Ieškovas savo atstovams paaiškino, jog kreipsis dėl teisinės pagalbos, gavęs minėtą Inspekcijos sprendimą.
2.9. Ieškinio pateikimo dieną administracinio nusižengimo protokolas ieškovui nėra surašytas, ieškovas neturi teisinio aiškumo ir tikrumo dėl savo padėties – ar teisėtai surašytas Privalomasis nurodymas ir Savavališkos statybos aktas.
2.10. Tik 2022 m. gruodžio mėn. ieškovas sužinojęs, kad jo atžvilgiu antstolis vykdo Privalomąjį nurodymą, suprato, kad Inspekcija toliau vykdo teisines procedūras ieškovo atžvilgiu, įgyvendindama savo sprendimus, kurių priėmimo argumentai ir motyvai ieškovui nežinomi ir nesuprantami, o Privalomojo nurodymo apskundimo terminas jau yra praėjęs. Pagrįstai galima teigti, kad Inspekcija iš esmės suklaidino ieškovą dėl savo ketinimų ir sprendimo priėmimo aplinkybių.
2.11. Privalomasis nurodymas ir Savavališkos statybos aktas surašyti nesant faktinio pagrindo, todėl yra neteisėti bei naikintini, o jų apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – Inspekcijos netinkamo veikimo, todėl atnaujintinas.
2.12. Savavališkos statybos aktas esmingai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes ieškovas dėl Inspekcijos netinkamo veikimo neapskundęs Privalomojo nurodymo ir Savavališkos statybos akto, su kuriais jis niekada nesutiko ir išreiškė aiškią savo nesutikimo poziciją raštu Inspekcijai, atsiduria nepalankioje teisinėje padėtyje, kurioje jam tenka realios neigiamos pasekmės – jo atžvilgiu antstolio priverstinai yra vykdomas Privalomasis nurodymas.
2.13. Ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių jis neturėjo galimybės įstatymų nustatytu laiku ir terminais pareikšti prieštaravimus (pateikti skundą) dėl Privalomojo nurodymo neteisėtumo, nors Inspekcijai (Inspektoriui) aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė savo neigiamą poziciją dėl Inspekcijos veiksmų (Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo surašymo), Inspekcijai įgyvendinant administracinio nusižengimo skyrimo procedūrą. Ieškovas taip pat pateikė atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius savo nesutikimą, atitinkamai pagrindžiančius Privalomojo nurodymo ir Savavališkos statybos akto neteisėtumą.
2.14. Inspekcija (Inspektorius) nemotyvuotai ir neteisėtai ieškovui nepaaiškino, kokiu pagrindu neskyrė administracinės nuobaudos, taip pat neišreiškė jokių prieštaravimų ir nepareiškė nuomonės dėl ieškovo Paaiškinimų. Dėl to ieškovas, pagrįstai tikėdamasis sulaukti Inspekcijos oficialios pozicijos dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nesiėmė veiksmų dėl Privalomojo nurodymo apskundimo ir terminą jį apskųsti praleido.
2.15. Ieškovo ir jo atstovų – advokatų profesinės bendrijos teisininkų, pavedimo santykiai nutrūko po ieškovo vienkartinio atstovavimo 2021 m. gegužės 21 d. Be to, nei ieškovas, nei minėti teisininkai arba advokatų profesinės bendrija, negavo jokio pranešimo apie skundžiamą sprendimą. Darytina išvada, kad net jeigu Inspekcija ir laikė šiuos teisininkus ieškovo atstovais, vėliau po minėto atstovavimo iki ieškinio pateikimo dienos, nei vienas iš subjektų – nei ieškovas, nei jo atstovai – negavo jokio pranešimo apie skundžiamą Inspekcijos sprendimą.
2.16. Ieškovui neturint teisinio išsilavinimo ir veikiant be atstovų, nebuvo aiški sprendimo apskundimo procedūra, ypač turint omenyje Inspekcijos (inspektoriaus) paaiškinimą, pateiktą dar 2021 m. gegužės 21 d., jog ieškovas vėliau dar gaus sprendimą, kurį jis galės ir apskųsti.
2.17. Inspekcija skundžiamą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus priėmė 2021 m. sausio 27 d., jame nurodytas apskundimo teismui terminas – per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Ieškovas visus Inspekcijos dokumentus gavo 2021 m. balandžio 2 d. ir protingu terminu pateikė prašymą Inspekcijai dėl termino baudai skirti atidėjimo ir Inspekcijos nustatytu terminu pateikė Paaiškinimus 2021 m. gegužės 21 d. Po šio termino Inspekcija jokia forma neinformavo ieškovo apie savo poziciją.
2.18. Toks Inspekcijos veikimas, nesilaikant įstatymo reikalavimų, nulėmė situaciją, kurioje ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad Inspekcija jam neskyrė administracinės nuobaudos, atitinkamai – panaikino Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą. Ieškovas buvo įsitikinęs, o Inspekcijos (ne)veikimas sudarė jam pakankamai pagristą pagrindą taip manyti, kad Inspekcija pretenzijų ieškovui daugiau neturi. Tuo remdamasis, ieškovas nesiėmė jokių teisinių žingsnių dėl Privalomojo nurodymo ir Savavališko statybos akto apskundimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo; grąžino ieškovui jo sumokėtą 158 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė administracinio pobūdžio reikalavimus – prašo panaikinti administracinius aktus – atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą SSA-00-210125-00005 ir 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNS5P-00-210127-00006 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, ginčijamuose savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme nustatytas terminas yra skirtas asmenims, nesutinkantiems su savavališkos statybos aktu ir privalomuoju nurodymu, pareikšti ieškinį teisme, t. y. šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šis terminas yra procesinis terminas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikytinas procesinis vieno mėnesio teisės kreiptis į teismą terminas, kuris akivaizdžiai praleistas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-458-861/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-794/2022).
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ieškinyje dėstė aplinkybes dėl praleisto termino atnaujinimo, ir nors tokio savarankiško prašymo teismui ir neformulavo, visgi dėl to pasisakė.
7. Teismas pažymėjo, kad tiek savavališkos statybos akto, tiek privalomojo nurodymo apskundimo terminas ir tvarka nurodyti pačiuose dokumentuose, kuriuos, ginčo nėra, ieškovas gavo prieš daugiau nei pusantrų metų.
8. Teismas pastebėjo, kad ieškovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. gavęs iš atsakovės dokumentus, samdė (ir buvo atstovaujamas) profesionalų teisininką – advokatą, kad teiktų prašymą dėl protokolo surašymo datos atidėjimo ir paaiškinimų atsakovei. Kadangi baudos skyrimo klausimas kyla iš savavališkos statybos, teismas darė išvadą, kad, nesutinkant su jos konstatavimu, advokatas turėjo paaiškinti gynybos priemones (jos nurodytos pačiuose aktuose) – galimybę skųsti savavališkos statybos aktą SSA-00-210125-00005 ir privalomąjį nurodymą. Visgi ieškovas nei vieno iš šių administracinių aktų per juose nurodytą terminą neskundė. Prašymas dėl protokolo surašymo datos atidėjimo yra susijęs su nuobaudos skyrimu, bet ne su savavališkos statybos aktu ir privalomuoju nurodymu. Paaiškinimus ieškovas teikė taip pat siekdamas, kad būtų nutraukta administracinė teisena, tačiau tai netolygu savavališko statybos akto ar privalomojo nurodymo apskundimui.
9. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir prie jo pateikti įrodymai teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, 2021 m. gegužės 20 d. pateikęs atsakovei paaiškinimus dėl kondicionieriaus įrengimo, daugiau neatliko jokių veiksmų, t. y. nesidomėjo, kaip buvo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas, ar buvo atlikti dar kokie nors veiksmai dėl savavališkos statybos, kol 2022 m. gruodžio mėn. iš antstolio kontoros negavo informacijos apie ieškovo atžvilgiu pradėtą vykdyti priverstinį privalomo nurodymo vykdymą.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovės nebuvo informuotas apie tai, kad bus svarstoma dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo. Net ir teikiant jam paaiškinimus savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas galiojo, į bylą pateiktais duomenimis jokie terminai demontuoti kondicionierių sustabdyti nebuvo. Ieškovas paaiškinimus teikė dėl administracinės teisenos, o ne dėl nurodytų aktų ir juos teikė, naudodamasis teisininko paslaugomis.
11. Kadangi vieno mėnesio terminas savavališkos statybos aktui ir privalomajam nurodymui apskųsti praleistas daugiau nei pusantrų metų, t. y. maždaug 17 kartų, termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, jos priklausė nuo ieškovo valios ir veiksmų, jos susijusios su paties ieškovo pasyvumu, teismas nepripažino jų išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šios priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą.
12. Esant itin ženkliai praleistam terminui apskųsti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą bei termino praleidimo priežasčių nepripažinus svarbiomis, teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Ieškovas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti spręsti termino atnaujinimo ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas naikinamasis terminas, kuris visiškai eliminuotų galimybę jį atnaujinti, todėl nepagrįsta teismo išvada neatnaujinus termino ieškovo ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
13.2. Sąvoka „itin ženklus termino praleidimas“ yra vertinamojo pobūdžio. Ieškovas neteigia, kad terminą praleido nedaug, tačiau ieškovui pagrįstai įsitikinus, kad Inspekcija nesiima (nutraukė) teisines procedūras prieš jį, termino praleidimo trukmė per se nelaikytina kaip argumentas jo neatnaujinti.
13.3. Inspekcijos netinkamas (ne)veikimas buvo esminė termino praleidimo priežastis. Tik priėmus ieškinį (atnaujinus terminą) galimai paaiškėtų tokio Inspekcijos neveikimo įtakos mastas ieškovo elgsenai, atsižvelgus į Inspekcijos pateiktus paaiškinimus.
13.4. Priimta nutartimi ieškovui galimybė apginti savo pažeistą teisę yra atimama a priori, apribojant (eliminuojant) ieškovo teisę į teismą, juo labiau, kad ieškovas turi akivaizdų suinteresuotumą – savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Tą parodo ieškinio pareiškimas teismui, taip pat atskirasis skundas. Visos neigiamos pasekmės šioje situacijoje tenka vienam ieškovui, nors akivaizdu, kad didelę įtaką ieškovo teisiniam veikimui turėjo ir Inspekcijos netinkamas veikimas.
13.5. Šio ginčo kilmė yra valstybės institucijos ir asmens santykis, o tai lemia nelygių ginčo šalių situaciją. Inspekcija, kaip valstybės institucija, turi valdžios įgalinimus ieškovo atžvilgiu. Inspekcijos veiksmai sukelia tiesiogines ir neigiamas pasekmes ieškovui. Valstybės institucijoms keliami ženkliai aukštesni tinkamo veikimo reikalavimai, nes jos veikia savo kompetencijos ribose, viešojo intereso sferoje ir jų veiklą reguliuoja viešosios teisės imperatyvai. Kai tuo tarpu ieškovas, santykyje su tokia valstybės institucija, jai netinkamai (ne pagal įstatymo reikalavimus) veikiant ir kartu pasitikint šia valstybės institucija ir jos veikimu, atitenka retrospektyvios reakcijos veikimo būdas, jau tik savo veiksmais reaguojant į tokios institucijos veikimą. Nesulaukus iš valstybės institucijos proaktyvaus veikimo, asmeniui atsiranda pagrįstas pagrindas manyti, jog institucijos veikla jo atžvilgiu yra baigta.
13.6. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Šis principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
13.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015; 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).
Šalies argumentai
13.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, jog visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis skaidrumo principu, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).
13.9. Esminė ieškovo termino praleidimo priežastis buvo nulemta pasitikėjimo valstybės valdžios institucijos veikla, kad valdžios institucija veikia savo kompetencijos ribose, ir dėl to pasitikėjimo buvo atitinkamas ir ieškovo elgesys – atitinkamos valdžios institucijos sprendimo laukimas.
13.10. Teismas, neatnaujindamas termino ir nepriimdamas ieškinio, ignoravo nurodytos teismų praktikos reikalavimus, tuo nesudarė sąlygų išsiaiškinti jau bylos nagrinėjimo metu, ar valstybės institucija pagrįstai ir pagal teisės aktų reikalavimus veikė ieškovo atžvilgiu.
13.11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais privalomuosius nurodymus (ne)pagrįstumo, be kita ko, turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė – statybos (ne)savavališkumo faktas. Tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo statyba nėra savavališka, ji ne tik turėtų tiesioginės įtakos ginčo dėl privalomųjų nurodymų baigčiai (būtų savarankiškas pagrindas ginčijamus privalomuosius nurodymus pripažinti negaliojančiais), tačiau ir paneigtų savavališkos statybos akto esmę – t. y. jame nustatytą statybos savavališkumo faktą. Tai savo ruožtu reikštų, kad ieškovui nebegalėtų būti taikomi įstatymuose nustatyti apribojimai, susiję su savavališkos statybos fakto nustatymu. Vadinasi, nors nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos aktas teismo atskirai ir nebūtų pripažintas negaliojančiu, jis nebesukeltų ieškovui pirmiau nurodytų neigiamų teisinių padarinių – t. y. teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą apribojimo. Tokiu būdu ieškovo teisės būtų visa apimtimi apgintos, nepaisant to, kad savavališkos statybos aktas atskirai nebūtų pripažintas negaliojančiu. Tuo tarpu byloje nustačius, kad ginčo statyba iš tiesų buvo savavališka, ir ieškinyje nesant nurodytų jokių kitų savavališkos statybos akto negaliojimo pagrindų automatiškai nebūtų pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259- 969/2019, 46 punktas).
Šalies argumentai
13.12. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas pateikė Inspekcijai paaiškinimus (nors tik administracinio nusižengimo byloje), kuriais pagrįstai nurodė, jog savavališkos statybos nebuvo ir Inspekcija po šių paaiškinimų pateikimo administracinės nuobaudos ieškovui nepaskyrė. Tokia situacija pagrįstai leidžia manyti, kad tik atnaujinus terminą galima teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti statybos (ne)teisėtumą, o neatnaujinus termino, tokia galimybė buvo eliminuota.
13.13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos, t. y. dėl kondicionieriaus įsirengimo daugiabučiame name ieškovui priklausančiame bute, kas atitinka paprastąjį remontą. Ieškovas buvo apsiklausęs šio daugiabučio namo gyventojų ir absoliuti dauguma jų neprieštaravo tokiam remontui. Ieškovas taip pat raštu buvo paaiškinęs Inspekcijai bei pateikęs įrodymus, jog šis remontas buvo atliktas prieš daugiau nei 10 metų. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog procesinio termino atnaujinimo klausimas, esant itin pasyviai Inspekcijos pusei, visiškai nebendradarbiaujant su ieškovu, iš esmės suklaidinus patį ieškovą dėl jo procesinių teisių (kai priėmus ieškovo rašytinius paaiškinimus jis buvo aiškiai informuotas bei jam buvo paaiškinta, jog toks remontas nėra savavališka statyba ir todėl jokių neigiamų padarinių ieškovas nepatirs), atitiks visuomenės viešąjį interesą dėl proceso atnaujinimo ir galimybės ieškovui apginti savo teises ir teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujinus praleisto termino skųsti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą (ne)buvimo
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis ir dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleisti terminą skųsti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, nepagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Ieškovo teigimu, jis terminą iš esmės praleido dėl atsakovės – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pasyvumo ir ieškovo suklaidinimo, kas neturėtų užkirsti kelią jam apginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2023 m. sausio 9 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210125-00005 bei 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNS5P-00-210127-00006 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
19. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra saistoma asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
20. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovo prašomi panaikinti aktai laikytini individualaus pobūdžio administraciniais aktais (administraciniais sprendimais) ir dėl to procesinis kreipimosi į teismą terminas turi būti skaičiuojamas pagal šių aktų apskundimui nustatytas taisykles, įtvirtintas ABTĮ, nekilo.
21. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
22. Taigi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).
23. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
25. Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
26. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 2 d. surašė raštą Nr. 2D-1622 „Dėl pranešimo apie savavališką statybą ir dokumentų įteikimo“, kuriame nurodė apie ieškovo atžvilgiu surašytą 2021 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210125-00005, 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNS5P-00-210127-00005 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNS5P-00-210127-00006 pašalinti savavališkos statybos padarinius (iki 2021 m. liepos 25 d.); pateikė kvietimus 2021 m. vasario 21 d. ir 2021 m. liepos 27 d. atvykti į patikrinimus, kurių metų bus patikrina, ar įvykdyti privalomieji nurodymai. Kartu su pranešimu Inspekcija pridėjo savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, kuriuose išaiškinta, kad jie gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2021 m. sausio 27 d. privalomajame nurodyme Nr. PNS5P-00-210127-00006, be kita ko, išaiškinta, kad šis privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka ir jo nevykdžius ar įvykdžius iš dalies, ar netinkamai Inspekcija perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. kovo 30 d. surašė kvietimą Nr. 2D-4840, kuriuo kvietė ieškovą 2021 m. balandžio 21 d., 10.00 val. atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 9 dalį už ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savavališką paprastąjį remontą; atvykimo tikslas – administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Išaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas ir nuotoliniu būdu ieškovui nedalyvaujant, jeigu iki 2021 m. balandžio 20 d., 12.00 val. bus pateikti dokumentai: i) sutikimas Inspekcijai surašyti protokolą asmeniui nedalyvaujant; ii) statytojo paaiškinimas dėl įvykdytų savavališkos statybos darbų; iii) asmens dokumento kopija.
28. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad visus anksčiau paminėtus dokumentus gavo 2021 m. balandžio 2 d. Ieškovas 2021 m. balandžio 9 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas atidėti 2021 m. balandžio 21 d. numatytą administracinio nusižengimo protokolo surašymą 20 dienų ir paskirti jį 2021 m. gegužės 11 d. ar kitą dieną po šios datos Inspekcijos nuožiūra.
29. Nustatyta, kad po ieškovo prašymo, Inspekcija 2021 m. balandžio 26 d. surašė kvietimą Nr. 2D-6501, kuriuo kvietė ieškovą 2021 m. gegužės 21 d., 10.00 val. atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal ANK 354 straipsnio 9 dalį už ypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savavališką paprastąjį remontą.
30. Ieškovas Inspekcijai pateikė 2021 m. gegužės 20 d. rašytinius paaiškinimus dėl kondicionieriaus įrengimo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
31. Ieškovas nurodo, kad po 2021 m. gegužės 20 d. paaiškinimų pateikimo 2021 m. gegužės 21 d. susitikimo metu daugiau iš Inspekcijos nesulaukė jokių žinių nei dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo (jis iki šiol nesurašytas), nei dėl privalomojo nurodymo ir/arba savavališkos statybos akto, todėl buvo įsitikinęs, kad Inspekcija nebeturi pretenzijų jam dėl kondicionieriaus (savavališkos statybos). Ir tik 2022 m. gruodžio mėn. sužinojęs, kad antstolė priverstinai vykdo 2021 m. sausio 27 d. privalomąjį nurodymą, suprato, kad Inspekcija ir toliau vykdo teisines procedūras ieškovo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką ginčo klausimu, konkrečią susiklosčiusią faktinę situaciją, ieškovo elgesį įgyvendinant jam įstatyme numatytas teises ir pareigas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovui atnaujinti praleisto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio termino Inspekcijos priimtiems individualaus administracinio pobūdžio aktams – 2021 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktui Nr. SSA-00-210125-00005 bei 2021 m. sausio 27 d. privalomajam nurodymui Nr. PNS5P-00-210127-00006, skųsti.
33. Pažymėtina tai, kad Inspekcijos pranešimas dėl ginčijamų administracinių aktų (savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo) įteikimo surašytas 2021 m. vasario 2 d., ir ieškovas, kaip pats nurodo, juos gavo 2021 m. balandžio 2 d., todėl šių aktų apskundimo terminas, įvertinus ieškovo nurodomą jų gavimo laiką, baigėsi 2021 m. gegužės 2 d. Ieškovas su ieškiniu dėl šių aktų panaikinimo į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 9 d., t. y. terminą jiems skųsti praleidęs daugiau nei 1 metus ir 8 mėnesius, kas laikytina ženkliu termino praleidimu. Nors, ieškovo teigimu, ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas neatnaujinti praleistą terminą, tačiau su tuo nesutiktina, įvertinus tai, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio aktams, sukeliantiems apibrėžtas teisines pasekmes, skųsti sąmoningai įstatyme numatė gana trumpą vieno mėnesio apskundimo terminą, siekdamas teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, kas, nesilaikant šio termino, nebūtų įgyvendinta ar viso to įgyvendinimas būtų apsunkintas.
34. Visgi, net ir nevertinant laikotarpio, kurį šiuo atveju vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo buvo praleistas, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
35. Nors ieškovas atskirajame skunde, kaip pagrindinę termino praleidimo priežastį, itin akcentuoja Inspekcijos veiksmus (neveikimą), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai jam tenkančią pareigą būti apdairiam ir rūpestingam, tinkamai ir laiku įgyvendinti jam įstatymo numatytą teisę skųsti jo atžvilgiu priimamus administracinius aktus siekia perkelti juos surašiusiai institucijai – Inspekcijai.
36. Pažymėtina tai, kad nors ieškovas ir teigia, kad Inspekcija po ieškovo 2021 m. gegužės 20 d. paaiškinimų pateikimo (dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo (ne)pagrįstumo) susitikimo su Inspekcijos atstovu metu (2021 m. gegužės 21 d.) daugiau su ieškovu nesusisiekė, neatsiuntė jokių dokumentų ir pan., kas, ieškovui leido tikėtis, kad jokie tolimesni veiksmai ieškovo atžvilgiu nebebus atliekami ir jam nekils dėl to neigiamų padarinių, visgi, įvertinus faktinę situaciją, spręstina, kad toks ieškovo tikėjimasis neturi jokio objektyvaus pagrindo, o yra pagrįstas tik subjektyviu paties ieškovo aplinkybių vertinimu, nesudarančiu pagrindo jam atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šalių susirašinėjimas, susitikimas vyko išimtinai tik dėl administracinės teisenos, galimos nuobaudos ieškovui skyrimo, Inspekcijai priimant dėl to atskirus dokumentus – 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. kvietimus ieškovui atvykti, taip pat pačiam ieškovui teikiant Inspekcijai 2021 m. balandžio 9 d. prašymą dėl klausimo nagrinėjimo atidėjimo, 2021 m. gegužės 20 d. paaiškinimus. Visgi ši administracinės teisenos eiga, priešingai nei bando įrodyti ieškovas, savaime nedaro įtakos 2021 m. sausio 25 d. priimto savavališkos statybos akto ir 2021 m. sausio 27 d. priimtų privalomųjų nurodymų galiojimui. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių aktų Inspekcija būtų priėmusi papildomą (-us) sprendimą (-us), kas ieškovui pagrįstai leistų spręsti, kad jų privalomumas ieškovui išnyko, kad tiek juose, tiek Inspekcijos 2021 m. vasario 2 d. pranešime dėl jų įteikimo nurodytas jų apskundimo terminas nebėra aktualus ir ieškovas galėtų jo nepaisyti (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiais dėl to, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems įstatymo priskirtas funkcijas, turi vadovautis gero administravimo, skaidrumo principais, tačiau tuo pačiu pažymi, kad ieškovas nepagrįstai šių principų įgyvendinimą sieja su šia susiklosčiusia situacija, bandydamas įteigti, kad Inspekcija jų nesilaikė ir dėl to jam kilo neigiamos pasekmės.
39. Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2021 m. sausio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2021 m. sausio 27 d. – privalomuosius nurodymus, kuriuose, be kita ko, nurodyta jų apskundimo tvarka, taip pat tai, kad iki nustatyto termino neįvykdžius privalomojo nurodymo, jis bus pateiktas vykdyti antstoliui, be to, priėmė 2021 m. vasario 2 d. pranešimą, kuriuo įteikė aktus ieškovui. Tolimesnė šios procedūros eiga priklausė išimtinai tik nuo ieškovo pasirinkto veikimo modelio – sutikti su aktuose jam nustatytais įpareigojimais ir juos vykdyti ar skųsti aktus įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovui pačiam dėl Inspekcijos priimtų administracinių aktų nesikreipiant į Inspekciją, ji, esant surašytiems galiojantiems ir vykdytiniems aktams, neturėjo pareigos pakartotinai savo iniciatyva apie juos ieškovui priminti ir/ar imtis kitų veiksmų dėl šių aktų įgyvendinimo (iki priverstinės privalomojo nurodymo vykdymo stadijos).
40. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad būtent pats ieškovas nuo 2021 m. balandžio 2 d. žinodamas apie jo atžvilgiu surašytus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, juose numatytus įpareigojimus, nedėjo pakankamai pastangų ir nesiekė išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos (asmeniškai ar per atstovą), tuo atveju jeigu jam kilo abejonių dėl šių aktų teisinės galios tuo metu, kai buvo sprendžiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas.
41. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, parengiant prašymą dėl protokolo surašymo datos atidėjimo ir paaiškinimus atsakovei, ieškovas naudojosi profesionalia teisine – advokato, pagalba, todėl, įvertinus tai, kad baudos skyrimas kyla iš savavališkos statybos, darytina išvada, kad, ieškovui nesutinkant su jos konstatavimu, advokatas turėjo paaiškinti ieškovui teisines gynybos priemones – galimybę skųsti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą, kas be kita ko, buvo nurodyta ir pačiuose aktuose. Pažymėtina tai, kad prašymo dėl protokolo surašymo datos atidėjimo parengimo metu (2021 m. balandžio 9 d.) terminas skųsti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą dar nebuvo pasibaigęs.
42. Be to, netgi ieškovui teigiant, kad vykusios administracinės teisenos eiga jam leido spręsti, kad jokių tolimesnių veiksmų jo atžvilgiu dėl savavališkos statybos nebus imtasi ir tai, kad, kaip nurodo ieškovas, jam administracinio nusižengimo protokolas taip ir nebuvo surašytas, akivaizdu, kad kiekvienas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, atsidūręs tokioje situacijoje, siekdamas teisinio aiškumo ir tikrumo dėl aplinkybių, sukeliančių jam realias teisines pasekmes, pats siektų išsiaiškinti proceso baigtį, o ne vien tik remtųsi savo subjektyviu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis).
43. Ieškovas nurodo, jog apie tai, kad 2021 m. sausio 27 d. privalomasis nurodymas vykdomas priverstinai, sužinojo tik 2022 m. gruodžio mėn., kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad po 2021 m. gegužės 21 d. susitikimo su Inspekcijos atstovu dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki pat 2022 m. gruodžio mėn. pats ieškovas nesidomėjo procesu ir per protingą terminą nesiekė išsiaiškinti jo eigos, galimos baigties. Šiuo atveju vien tik ieškovo tikėjimasis, kad jo atžvilgiu nebebus atliekami jokie veiksmai – nebus įgyvendinami Inspekcijos priimti aktai (savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas), neturi jokio objektyvaus pagrindo ir nereiškia, kad dėl paties ieškovo aplaidumo kilusios teisinės pasekmės – termino skųsti aktus praleidimas, gali būti perkeliamos Inspekcijai.
44. Ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl savavališkos statybos (ne)teisėtumo, su tuo susijusių aplinkybių vertinimas, galima Inspekcijos pozicija šiuo klausimu, yra susiję su ginčo esme ir sprendžiant termino atnaujinimo klausimą teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 yra išaiškinęs, kad nustatęs, jog pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis); atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo nurodomos termino skųsti individualaus pobūdžio administracinius aktus (savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą) praleidimo priežastys iš esmės buvo nulemtos paties ieškovo aplaidumo ir nerūpestingumo įgyvendinant jam įstatyme numatytas teises ir pareigas, t. y. priklausė ne nuo objektyvių aplinkybių, o nuo paties ieškovo valios, savito klaidingo situacijos vertinimo, todėl, pirmosios instancijos teismas, šių priežasčių nepripažinęs svarbiomis, pagrįstai praleisto termino neatnaujino ir ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto procesinio termino atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimus, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo R. L. (R. L.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.