Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Krašto projektai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ieškinį atsakovei UAB „BankromaX“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – BUAB „Laugina“ ir BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ieškinį atsakovei UAB „BankromaX“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – BUAB „Laugina“ ir BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas.

2. Į 2019 m. spalio 10 d., 14.00 val., teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Ieškovei apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai – ieškovės atstovas advokatas V. S. apie 2019 m. spalio 10 d., 14.00 val., teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai 2019 m. rugpjūčio 6 d. posėdžio metu. Atsakovės UAB „BankromaX“ atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ieškinį atsakovei UAB „BankromaX“ dėl žalos atlyginimo, tretieji bylos asmenys – BUAB „Laugina“ ir BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas, palikti nenagrinėtą, priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie 2019 m. spalio 10 d., 14.00 val. teismo posėdį ir į jį neatvyko be svarbios priežasties. Nutartyje nurodoma, kad nesulaukus ieškovės atstovo atvykimo (pradžioje buvo manoma, kad jis vėluoja) ir 14 val. 53 min. pradėjus teismo posėdį, teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo pastebėtas ieškovės atstovo advokato V. S. pateiktas, 2019 m. spalio 10 d., 14.40 val. EPP parašu pasirašytas prašymas (teisme dokumentas užregistruotas 2019 m. spalio 10 d., 14.41 val.), kuriuo buvo pateikiami rašytiniai įrodymai. Teismas nurodė, kad įvertinus minėto prašymo turinį, kuriame nėra prašoma nei atidėti teismo posėdį dėl tam tikrų svarbių priežasčių, nei bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant bei prašymo pateikimo laiką (kaip minėta, prašymas buvo pateiktas ne iki teismo posėdžio pradžios, kuri buvo numatyta 14.00 val., o 14.41 val., t.y. praėjus 41 minutei nuo posėdžio pradžios), teismas konstatavo, kad ieškovės atstovas neatvyko į numatytą teismo posėdį be pateisinamų priežasčių. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2 035 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-367-807/2019 panaikinti.

6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra prieštaringa – viena vertus, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad prašymas buvo pateiktas ne iki teismo posėdžio pradžios, kuri buvo numatyta 14.00 val., o 14.41 val., t.y. praėjus 41 minutei nuo posėdžio pradžios, tačiau kitoje skundžiamos nutarties vietoje pirmosios instancijos teismas jau nurodo, kad 14 val. 53 min. pradėjus teismo posėdį. Teigia, kad kaip matyti iš 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo informacinės pažymos civilinėje byloje Nr. e2- 367-807/2019, posėdžio pradžia - 14:53. Taigi, laikytina, kad teismo posėdis prasidėjo 14:53 tikintis, kad ieškovės atstovas vėluoja ir į jį atvyks. Iki posėdžio pradžios buvo gautas ir užregistruotas ieškovės prašymas, kuris, sprendžiant iš tos pačios 2019­ m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo informacinės pažymos civilinėje byloje Nr. e2-367-807/2019, buvo svarstomas padarius pertrauką susipažinimui su prašymu. Šis apeliantės 2019 m. spalio 10 d. prašymas, nors susipažinimui su juo ir buvo padaryta pertrauka, nebuvo išspręstas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija ar padarant atitinkamą atžymą informacinėje pažymoje, todėl jo neatmetus, jis laikytinas sudėtine bylos dalimi.

7. Be kita ko, apeliantė teigia, jog prašyme nurodė „Bylą prašome nagrinėti pagal pateiktus rašytinius įrodymus“. Nors apeliantė tiesiogiai nenurodė, jog nagrinėti bylą prašo jai nedalyvaujant, tačiau iš paties prašymo pateikimo fakto ir to, kad prašė nagrinėti bylą pagal esančius rašytinius įrodymus, turėjo būti aiški apeliantės valia dėl bylos nagrinėjimo apeliantei nedalyvaujant.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, nors byloje nebuvo sprendžiami specifinių teisinių žinių reikalaujantys klausimai.

9. Galiausiai, nors to savo 2019 m. spalio 10 d. prašyme apeliantė ir nenurodė, tačiau į teismo posėdį apeliantė neatvyko dėl objektyvių priežasčių – dėl techninių kliūčių apeliantės atstovas negalėjo suplanuotu laiku išvykti iš viešbučio, kuriame buvo 2019 m. spalio 9 d. apsistojęs, Varšuvoje (Lenkija), dėl ko atitinkamai nespėjo ir laiku atvykti dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

10. Atsiliepimu atsakovė UAB „BankromaX“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė buvo tinkamai informuotas apie posėdį, ir iš anksto žinojo apie negalėjimą jame dalyvauti, netinkamai įgyvendino jam priklausančią procesinę pareigą kaip įmanoma ankščiau informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje.

11. Mano, kad pateiktas prašymas negali būti laikomas prašymu nagrinėti bylą apeliantei nedalyvaujant, o nesant tokio prašymo, teismui nėra suteikta teisė tokį procesinį prašymą suformuoti. Teigia, kad apeliantė iš anksto žinojo apie tai, kad negalės dalyvauti 2019 m. spalio 10 d. posėdyje, tačiau iki teismo posėdžio pradžios apie tai neinformavo nei Vilniaus miesto apylinkės teismo, nei kitų proceso dalyvių ir tai, kad apeliantė ne pirmą kartą šioje byloje neatvyksta į pradėtos civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį tik patvirtina apeliantės nesąžiningumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai taikė teisę, spręsdamas, kad apeliantė, kuris buvo tinkamai informuotas apie posėdį, teismo tinkamai neinformavo apie nedalyvavimą posėdyje.

12. Nurodo, kad teismo nutartimi priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinkina bylinėjimosi išlaidoms keliamus reikalavimus, neviršija maksimalų dydžių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą.

13. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Laugina“ atsiliepimu prašo UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 367-807/2019 tenkinti.

14. Nurodo, kad jog palaikė ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ reikalavimus. Byloje egzistuojantis viešasis interesas reikalauja ginti BUAB „Laugina“ interesus, ypač įvertinant atskirajame skunde nurodomą aplinkybe, kad UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovas buvo pateikęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo pagal rašytinius įrodymus (t. y. UAB ,,Krašto projektai ir partneriai“ atstovui nedalyvaujant) ir minėtas prašymas buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ir užregistruotas iki teismo posėdžio šioje byloje pradžios. Mano, kad reikalavimo palikimas nenagrinėtu šioje proceso stadijoje (kai šalys yra apsikeitusios pozicijomis, bylos nagrinėjimo dalykas yra aiškus, byloje šalių yra, BUAB „Laugina“ bankroto administratoriaus nuomone, pateikti visi bylai tinkamai išspręsti reikalingi įrodymai) neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kadangi jei ne UAB „Krašto projektai ir partneriai“, tai tuomet tikrai BUAB „Laugina“ iniciatyva reikalavimai bus pareikšti iš naujo, bus užvesta nauja byla, procesas užtruks laukiant šalių apsikeitimo dokumentais, parengiamųjų posėdžių ir t. t., kai BUAB „Laugina“ procesas ir taip trunka jau trečius metus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtu ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ieškinį atsakovui UAB „BankromaX“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – BUAB „Laugina“ ir BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas, priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

17. Pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą nurodydamas, jog ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį. CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems nepranešta. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovės prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Kai abi šalys neatvyksta į teismo posėdį, ir jeigu nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas taip pat skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą nurodydamas, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2019 m. spalio 10 d., 14.00 val. teismo posėdį ir į jį neatvyko be svarbios priežasties. Teismas nurodė, kad nesulaukus ieškovės atstovo atvykimo ir 14 val. 53 min. pradėjus teismo posėdį, teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo pastebėtas ieškovės atstovo advokato V. S. pateiktas, 2019 m. spalio 10 d., 14.40 val. EPP parašu pasirašytas prašymas (teisme dokumentas užregistruotas 2019 m. spalio 10 d., 14.41 val.), kuriuo buvo pateikiami rašytiniai įrodymai. Teismas įvertinęs prašymo turinį, padarė išvadą, kad jame nėra prašoma nei atidėti teismo posėdį dėl tam tikrų svarbių priežasčių, nei bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant bei įvertinęs prašymo pateikimo laiką, konstatavo, kad ieškovės atstovas neatvyko į numatytą teismo posėdį be pateisinamų priežasčių.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 10 d. 14.40 val. į bylą pateiktas ieškovės atstovo raštas. Pažymėtina, kad posėdis pradėtas 14.53 val., o prašymas svarstytas ir teismui bei kitai proceso šaliai apie pateiktą prašymą buvo žinoma. Rašte nurodoma, kad pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai bei prašoma bylą nagrinėti pagal pateiktus rašytinius įrodymus, taigi aiškiai suformuluotas prašymas nagrinėti bylą iš esmės. Duomenų, kad apeliantės atstovo dalyvavimas CPK nustatyta tvarka būtų pripažintas būtinu byloje nėra, taigi, kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nebuvo, o ieškovės atstovo prašymas nagrinėti bylą pagal pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nėra teisiškai reikšmingos.

20. Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

21. CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas institutas taip pat skirtas šalių nesąžiningam elgesiui užkardyti, kad jos nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ši norma skatina šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku teikti informaciją apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.

22. Šiuo atveju byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų įvertinti apeliantės elgesį kaip procesiškai netinkamą, ar, juo labiau, kaip piktnaudžiavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad proceso dalyviai iš naujo inicijuodami procesą pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos, pabrėžtina, kad byloje baigta pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadija. Taigi, nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

23. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Kadangi skundžiama teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.