Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Krašto projektai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ ieškinį atsakovei bankroto administratorei UAB „Bankromax“, tretiesiems asmenims BUAB ,,Laugina“, BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bankromax“, tretiesiems asmenims UAB ,,Laugina“, BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 540,89 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad žala kilo, administratorei vykdant administratorės funkcijas ir neteisėtai pasisavintas bankrutuojančios įmonės lėšas.Atsakovė UAB „Bankromax“ teismui pateiktame atsiliepime prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad bankroto administratorė nėra atlikusi jokių bankrutuojančios įmonės nurašymų, o bankroto administratorės išlaidų patvirtinimas iki šiol neišnagrinėtas kreditorių susirinkimuose, nes vyksta teisminiai ginčai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, ieškovė kaip įmonės kreditorė neturi teisės netiesioginiu ieškiniu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintą tvarką kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš bankroto administratoriaus (o ne bendrovės vadovo ar dalyvio). Tuo labiau, kad įmonės UAB „Laugina“ bankroto administratoriumi yra paskirtas V. R., o atsakovė atstatydinta. Teismas nurodė, kad visus bankroto administratoriaus bei kreditorių susitarimus sprendžia šaukiamas kreditorių susirinkimas, o nesutarimai sprendžiami bankroto byloje.Teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į bankroto administratorių (jei bus nustatyti anksčiau buvusio paskirto bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai) dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo arba šį klausimą kelti kreditorių susirinkimuose, ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Skundžiama nutartis yra paprasčiausiai ydinga juridinės technikos prasme, netinkamai motyvuota. Iš nutarties motyvų neaišku, kodėl ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

7.2. Ieškovės reikalavimo patenkinamas neabejotinai sukels materialiuosius teisinius pagrindus.

7.3. Skundžiamojoje nutartyje pasisakoma apie įrodymus, rungimosi principą, tačiau neaišku kaip tai sietina su skundžiama nutartimi – paprastai rašytiniai įrodymai tiriami bylos nagrinėjimo metu, o šiuo atveju ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu pasirengimo bylai nagrinėti iš esmės stadijoje.

7.4. Apeliantė yra priversta spėlioti, ar pirmosios instancijos motyvai reiškia, kad apeliantė turėtų savo reikalavimą, pareikštą atsakovei UAB ,,BankromaX“, perduoti tvirtinti bankrutuojančios UAB ,,Laugina“ bankroto administratoriui, ar nagrinėjamu atveju teismas mano, net nepardėjęs bylos nagrinėti iš esmės, kad nėra būtinosios netiesioginio ieškinio sąlygos.

7.5. Teismas, net nepradėjęs nagrinėti bylos iš esmės, nusprendė, kad ieškovė neturi teisės netiesioginiu ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

7.6. Teismų praktikoje yra nagrinėjami bankrutuojančios įmonės kreditorių ieškiniai bankroto administratoriams. Ieškiniu ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė pasisavino bankrutuojančios įmonės lėšas ir jas panaudojo ne pagal paskirtį.

7.7. Šis klausimas negali būti sprendžiamas UAB ,,Laugina“ bankroto byloje, nes atsakovė nėra minėtos bylos šalis.

7.8. Kreditorių susirinkimai nesprendžia dėl neteisėtų veiksmų ar piniginių lėšų nustatymo, priteisimo iš trečiųjų asmenų, šiuos klausimas sprendžia tik teismas, todėl nesuprantamas pirmosios instancijos teismo siūlymas ieškovei pirmiausia kreiptis į bankroto administratorių.

7.9. Teismas nenurodė, kokia išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarka yra numatyta šios kategorijos bylose nei kokiame įstatyme tokia tvarka numatyta, nors nutartyje nurodo, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Atsakovė UAB ,,BankromaX“ atsilepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB ,,Laugina“ apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriuo prašo ieškovės skundą tenkinti. Procesiniame dokumente nurodo:

BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.Atskirajame skunde nurodoma, kad iš teismo nutarties motyvų nėra aišku, dėl kokios priežasties apeliantės ieškinys paliekamas nenagrinėtinas. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau sutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas nenurodo, kokia išankstine ginčo sprendimo tvarka ieškovė gali pasinaudoti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į bankrutuojančios įmonės administratorių ar kreditorius, nelaikytina išankstine ginčo sprendimo tvarka nustatyta įstatymo. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami tik teisme (CPK 22 straipsnis), o ne bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime. Pažymėtina, kad kreditorės teisei reikšti netiesioginį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio tvarka, nėra numatytas bankrutuojančios įmonės (skolininkės) kreditorių susirinkimo pritarimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę kreiptis į bankrutuojančios įmonės administratorių bei kreditorių susirinkimą. Taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės reikalavimas gali sukurti teisinius padarinius. Iš esmės neaišku, ar pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovės ieškinys nesukels teisinių padarinių, kadangi tik deklaratyviai nurodė, jog, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba jau iškėlus civilinę bylą, ją nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Be to, jei toks pirmosios instancijos teismo motyvas reiškia, jog teismas nustatė, jog ieškinys nesukels teisinių padarinių, apeliacinės instancijos teismo pabrėžia, kad tai, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, teismas turi teisę pasisakyti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne parengiamojoje bylos stadijoje (CPK 260 straipsnis). Pritartina ir kitiems ieškovės reikalavimams dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus apylinkės teisme, t. y., kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas spręstinas bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokiam ieškiniui taikomos bendrosios teismingumo taisyklės. Ieškinys pareikštas atsakovei (ne bankrutuojančiai įmonei), kurios buveinės adresas yra Vilniaus mieste, o ieškinio suma - 1 540,89 Eur, taigi toks ieškinys nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 26, 29 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.