Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J.M.-M. ir N.M. ieškinį atsakovui A.V. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A.V. priešieškinį ieškovams J.M.-M. ir N.M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

12. Nustatyta, kad ieškovai N.M. ir J.M.-M. kartu su atsakovu A.V. bendrosios nuosavybės teise valdo žemės sklypus: Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – po 1/3 dalį (Žemės sklypas 1); Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – po 1/3 dalį (Žemės sklypas 2).

13. Taip pat nustatyta, kad teismuose yra išnagrinėtos ir nagrinėjamos civilinės bylos, kuriuose bylos šalimis yra N.M., J.M.-M. ir A.V.

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. spalio 1 d. nutartimi A.V. pareiškimą dėl dalies sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 tenkino ir atidėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 dalies, kuria leista atsakovui A.V. per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype 1, statybą; atsakovui per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo statybos, įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą, esantį Žemės sklype 1, vykdymą laikotarpiui iki 2025 m. rugsėjo 13 d.

Dėl reikalavimų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos santykio

18. Pareikštu ieškiniu šioje byloje ieškovai prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu 1 ir Žemės sklypu 2 tvarką: a) ieškovai bendrai naudojasi 3110 kvadratinių metrų ploto Žemės sklypo 1 dalimi, 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Geoekspertai“ parengtame Žemės sklypo 1 naudojimosi ribų plane pažymėtoje indeksu B; b) atsakovas A.V.naudojasi 1555 kvadratinių metrų ploto Žemės sklypo 1 dalimi, 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Geoekspertai“ parengtame Žemės sklypo 1 naudojimosi ribų plane pažymėtoje indeksu A; c) ieškovai bendrai naudojasi 3600 kvadratinių metrų ploto Žemės sklypo 2 dalimi, 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Geoekspertai“ parengtame Žemės sklypo 2 naudojimosi ribų plane pažymėtoje indeksu B; d) atsakovas naudojasi 1800 kvadratinių metrų ploto Žemės sklypo 2 dalimi, 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Geoekspertai“ parengtame Žemės sklypo 2 naudojimosi ribų plane pažymėtoje indeksu A.

20. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis)). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

22. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl Žemės sklypo 2 atsidalijimo, pirmiau pasisakytina dėl galimybės jį atidalinti atsakovo priešieškinyje siūlomu būdu, perleidžiant atsakovo Žemės sklypo 2 dalį ieškovams, atsakovui iš ieškovų priteisiant kompensaciją.

Dėl Žemės sklypo 2 atidalijimo

23. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

24. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

25. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).

26. Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą, dėl kurių atidalijimas natūra yra negalimas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl žemės sklypų padalijimo, fizinėmis padalijimo kliūtimis yra pripažįstamos tokios kliūtys, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021 38, 39 punktus).

27. Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

28. Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019 21 punktą).

29. Būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

30. Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis atsakovas siūlo tokį Žemės sklypo 2 atidalijimo variantą, pagal kurį ieškovams atitektų po 1/6 dalis Žemės sklypo 2, priklausančių atsakovui, ieškovams išmokant atsakovui iš kiekvieno ieškovo po 1 530 Eur pinigines kompensacijas. Taigi atsakovas, siekdamas atidalijimo, siekia perleisti ieškovams jam priklausančią Žemės sklypo 2 dalį (1/3), ieškovams už tai atlyginant atsakovui pinigais. Ieškovai su atsakovo siūlomu atidalijimo Žemės sklypo 2 būdu nesutinka, teigia, kad atsakovas neįrodė, kad Žemės sklypo 2 atidalijimas natūra negalimas, ieškovai nepageidauja atsakovui mokėti kompensacijas.

31. Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas siūlydamas Žemės sklypo 2 atidalijimo būdą neįrodinėjo, kad Žemės sklypo 2 atidalijimas natūra nėra galimas dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų. Priešingai, atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Žemės sklypo 2 pertvarkymas ir performavimas yra galimas, bet ši procedūra pareikalaus didelių neproporcingų Žemės sklypo 2 vertei išlaidų. Nurodė, kad jo siūlomas atidalijimo būdas atitiks šalių interesų pusiausvyrą, nes Žemės sklypo 2 bendrasavininkams tenkančių dalių atidalijimo natūra atveju suformuoti du atskiri sklypai taps beverčiai. Atsakovas yra suinteresuotas pasitraukti iš bendrosios dalinės nuosavybės, Žemės sklypu 2 nesinaudoja.

34. Esant konfliktinėms šalių santykiams bei šalių nesutarimui dėl atidalijimo būdo yra poreikis aptariamu aspektu papildomai akcentuoti kasacinio teismo išaiškinimus, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

35. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, kitos reikšmingos aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

36. Kasacinis teismas aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

37. Kasacinis teismas pabrėžia, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). To atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).

38. Nustatyta, kad atsakovo intereso valdyti, disponuoti bei naudotis Žemės sklypu 2 nėra. Ieškovų pozicija dėl jų intereso valdyti, disponuoti bei naudotis Žemės sklypu 2 yra prieštaringa. Viena vertus, ieškovai teigia, kad Žemės sklypu 2 nesinaudoja, kita vertus, ieškiniu siekia nustatyti Žemės sklypo 2 naudojimo tvarką, akcentuodami konfliktinius santykius su atsakovu. Pareikštas ieškovų ieškinys vertintinas kaip išreikštas interesas valdyti, disponuoti ir naudotis Žemės sklypu 2. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovų atsakovui 2023 m. gruodžio 14 d. išsiųstas pasiūlymas, kuriame ieškovai išreiškia suinteresuotumą dėl atsakovui priklausančios 1/3 Žemės sklypo 2 dalies perleidimo jų nuosavybei, taip pat tai, kad ieškovų atstovas teismo posėdyje nenurodė, kad konkrečiu atveju ieškovų interesus atitiks atvirkštinis atsakovo siūlomam variantui atidalijimas, perleidžiant atsakovui ieškovų Žemės sklypo 2 dalis bei priteisiant iš atsakovo ieškovams kompensacijas, nors tokį atidalijimo variantą siūlė atsakovo atstovas teismo posėdyje. Aktualu yra ir tai, kad iš atsiliepimo į priešieškinį taip pat matyti, kad ieškovų pozicija dėl atsakovo siūlomo atidalijimo būdo nėra kategoriška, ieškovai neatmeta galimybės, kad priešieškinis gali būti tenkinamas, o tokiu atveju nesutinka su atsakovo nurodomu kompensacijos dydžiu ir prašo teismo priteisiant iš ieškovų kompensaciją vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie Žemės sklypo 2 vertę.

39. Teismas vertina, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nustačius ieškovų interesą naudotis Žemės sklypu 2, atsakovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas priteisiant jam kompensaciją pinigais yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių, kurios leistų pripažinti, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia jų interesus, nuosavybės teisę bei kokia apimtimi, nepasiūlė aiškių alternatyvių atsakovo pasiūlytam atidalijimo variantui galimybių. Konkrečiu atveju ieškovų siūlomos naudojimosi tvarkos Žemės sklypu 2 nustatymas teiktų prielaidų šalių konfliktinių situacijų kilimui ateityje bendrai naudojantis, valdant ir disponuojant šiuo turtu. Atitinkamai priešieškinio reikalavimas dėl siūlomo atidalijimo būdo tenkintinas.

Dėl piniginės kompensacijos atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad vertinant nekilnojamąjį turtą gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

44. Pagal aukščiau aptartas įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles atsakovas turi įrodyti, kad siūloma piniginė kompensacija yra pagrįsta.

45. Teismas vertina, kad atsakovo taikytas kompensacijos nustatymo būdas nėra objektyviai pagrįstas. Atsakovas vadovaujasi kitų žemės sklypų pardavimo už arą kainomis. Iš pateiktų skelbimų nėra galimybės nustatyti, kad parduodami žemės sklypai yra lygiaverčiai Žemės sklypui 2. Neatmetama, kad parduodami žemės sklypai gali turėti funkcinio pobūdžio, išdėstymo, paskirties ir kitokių ypatumų, kas be abejonės turi įtakos kainai už arą nustatymui pagal individualias savybes.

46. Aktualu tai, kad iš procesinio atsakovo elgesio matyti, kad atsakovas nesiekė nustatyti Žemės sklypo 2 vertės individualaus vertinimo būdu. Tokio individualaus vertinimo atsakovas į bylą nepateikė, taip pat nepateikė ir nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens parengtos konsultacinės išvados, kuri būtų grindžiama lyginamuoju metodu nustatant žemės sklypų pardavimo sandorių kainą. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje teismas nustatė, kad atsakovas nėra suinteresuotas nustatyti Žemės sklypo 2 vertę pagal individualias savybės paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ekspertizė Žemės sklypo 2 vertei nustatyti reikalauja didelių išlaidų. Prašymo teismui dėl ekspertizės skyrimo Žemės sklypo 2 vertei nustatyti nesuformulavo. Po šalių paaiškinimų teismo posėdyje, ieškovų atstovui, be kita ko, išdėsčius nesutikimo motyvus dėl atsakovo nurodomos kompensacijos dydžio, bei teismui paklausus ar šalys norėtų pildyti bylos medžiagą, atsakovo atstovas bylos medžiagos pildyti, suteikiant jam galimybę atlikti individualų Žemės sklypo 2 vertinimą bei pateikti duomenis į bylą, neprašė.

47. Nesant į bylą pateikto individualaus vertinimo būdu nustatytos Žemės sklypo 2 rinkos kainos, teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis apie Žemės sklypo vidutinę vertę dalinės nuosavybės pabaigoje. Valstybės įmonės Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj) daikto vertė yra 6 380 Eur (vertinimo data 2025-01-01). Tokiu būdu atsakovui priklausančios 1/3 dalies Žemės sklypo vertė sudarytų 2 126,67 Eur.

48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie Žemės sklypo 2 vertę, iš ieškovės J.M.-M. priteistina 1 063,34 Eur piniginė kompensacija atsakovui A.V. už jai perleidžiamą 1 063,34 Eur Žemės sklypo 2 1/6 dalį; iš ieškovo N.M. priteistina 1 063,34 Eur piniginė kompensacija atsakovui A.V. už jam perleidžiamą 1 063,34 Eur Žemės sklypo 2 1/6 dalį. Teismas nenustatė, kad ieškovai yra finansiškai nepajėgus sumokėti atsakovui nustatyto dydžio kompensacijas.

Dėl Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarkos

49. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo nustatyti Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarką aktualu tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

52. Bendraturtis, prašydamas teismo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kartu su ieškiniu turi teismui pateikti projektą, pagal kurį: būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y. parengtas projektas turi būti aiškus ir tikslus, kad nei šalims, nei teismui nekiltų abejonių dėl nustatomos naudojimosi tvarkos apimties; kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis (kaip įmanoma labiau) atitiktų jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę; kiekvienam bendraturčiui atitektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys; kiekvienam bendraturčiui turi būti užtikrintas priėjimas prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais; nustatoma naudojimosi tvarka turėtų mažiausiai įtakos tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų racionalumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo kriterijus; nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų teisės aktų (pvz., statybos ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus ir nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

53. Teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovo poziciją dėl ieškinio reikalavimo nustatyti ginčo Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarką, vertina, kad ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, nesuderintas su taikytinais nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais.

54. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reikalauja, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą.

55. Naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus reiškia, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą.

56. Faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus atskleidžia, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

57. Aptarti kriterijai patvirtina, kad naudojimosi tvarka yra nustatytina tikslu užtikrinti bendrasavininkiams galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį efektyviau, racionaliau. Reikšmingi yra faktiniai bendro naudojimo santykiai.

58. Ieškinyje ieškovai nenurodo, kad jiems tenkančią Žemės sklypo 1 dalį naudoja pagal paskirtį. Ieškovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad faktiškai ieškovai Žemės sklypu 1 nesinaudoja, nuolatinio naudojimosi nėra. Ieškovų atstovo teigimu, siūloma nustatyti Žemės sklypu 1 tvarka užkirstų kelią galimoms konfliktinėms situacijoms tarp ieškovų ir atsakovo atsirasti. Nurodyti ieškovų atstovo argumentai patvirtina, kad faktinių bendro naudojimo Žemės sklypu 1 santykių tarp šalių nėra, ieškovai nesinaudoja Žemės sklypu 1 pagal paskirtį. Ieškovų atstovo argumentas, kad Žemės sklypu 1 naudojimosi tvarka užtikrins ieškovų teisę turėti vaizdą į ežero pusę, nesant duomenų apie faktinį naudojimąsi, nesudaro pagrindo vertinimui, kad siūloma tvarka bus užtikrintas efektyvesnis ir racionalesnis naudojimasis.

59. Pažymėtina, kad ieškovų argumentai dėl atsakovo sudaromų kliūčių naudotis Žemės sklypu 1 iš esmės yra hipotetinio pobūdžio. Ieškovų atstovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovams ir matininkui buvo sudarytos kliūtis patekti į Žemės sklypą 1 ir atlikti matavimus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, ieškovų atstovas neneigė, kad visgi matavimai ieškovų užsakymu Žemės sklype 1 buvo atlikti.

60. Ieškovų atstovas teismo posėdyje akcentavo atsakovo nesąžiningumą, kurį, ieškovų atstovo teigimu, patvirtina teisme nagrinėjamos ir išnagrinėtos bylos. Teismo vertinimu, teismų nustatyta aplinkybė dėl neteisėtos gyvenamojo namo Žemės sklype 1 statybos, nepatvirtina ieškovų hipotetinio pobūdžio nurodytos aplinkybės, kad atsakovas gali tęsti neteisėtus veiksmus apribojant ieškovų naudojimosi Žemės sklypu 1 teisę. Aktualu tai, kad teismas atsakovui leido įteisinti neteisėtai pastatyto namo statybą nustatydamas terminą iki 2025 m. rugsėjo 13 d. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo namo įteisinimo procedūra vyksta.

61. Minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus bendrasavininkai turi aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe būdo. Bendraturčiai turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis, be kita ko, interesų derinimo principu. Teismas nenustatė, kad ieškovai siektų su atsakovu prieiti bendro susitarimo dėl naudojimosi Žemės sklypo 1 naudojimo tvarkos ikiteismine tvarka. Bylos duomenimis iki ieškinio šioje byloje pateikimo ieškovai teikė atsakovui pasiūlymą dėl Žemės sklypo 1 atidalijimo tikslu išspręsti tarp šalių nagrinėjamas civilines bylas. Pasiūlymo dėl naudojimosi Žemės sklypu 1 tvarkos nustatymo atsakovui neteikė.

62. Be to, ieškovų pateiktas 2024 m. gegužės 22 d. UAB „Geoekspertai“ parengtas Žemės sklypo 1 naudojimosi ribų planas nėra pakankamai aiškus ir tikslus. Šis planas nepatvirtina ir į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nurodomu planu kiekvienam bendraturčiui atitektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, nėra užfiksuoti priėjimai / privažiavimai prie plane užfiksuotų šalims tenkančių Žemės sklypo 1 dalių.

63. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei nenustačius, kad siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu 1 tvarka atitinka socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, ieškovų ieškinio reikalavimas nustatyti jų siūlomą Žemės sklypu 1 naudojimosi tvarką atmestinas.

64. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu byloje bendraturčių pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), tačiau teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys yra atmestas, teismo sprendimas dėl priešieškinio pagrindinio reikalavimo – atidalinti Žemės sklypą 2 atsakovo siūlomu būdu yra priimtas atsakovo naudai, tenkinant iš dalies išvestinį priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, byloje atsakovui priėmus palankų sprendimą, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų priteisimą.

67. Atsakovas prašyme teismui dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų priteisimo nurodo, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 500 Eur – už atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų parengimą; 2 000 Eur – už priešieškinio ir jo priedų parengimą; 50 Eur – pasirengimą bylos nagrinėjimui; 50 Eur – už atstovavimą teisme. Suma su PVM – 4 356 Eur. 110 Eur – žyminis mokestis už priešieškinį. Iš viso 4 466 Eur.

68. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

69. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

70. Rekomendacijų 2 punktas nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.

71. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo parengtų procesinių dokumentų apimtų ir turinį, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, teismų praktika aktualiais klausimais yra aiški ir išplėtota, ginčas nereikalavo specialių žinių, taip pat į tai, kad atsakovo prašomos priteisti kompensacijos dydis buvo teismo sumažintas, sprendžia, kad atsakovui iš ieškovų priteistina už teisines paslaugas suma mažintina iki 3 500 Eur. Atitinkamai iš ieškovų atsakovo naudai lygiomis dalimis priteistina atsakovo patirta 3 610 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (3 500 Eur už teisines paslaugas; 110 Eur – sumokėto žyminio mokesčio).

72. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovų lygiomis dalimis nepriteisiamos, kadangi kiekvienam iš ieškovų tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (7,93 Eur) neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų J.M.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo atmesti.

Atsakovo A.V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinį ieškovams J.M.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovams J.M.-M. ir N.M. bei atsakovui A.V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Priteisti ieškovei J.M.-M. iš atsakovo A.V. natūra 1/6 dalį žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovui N.M. iš atsakovo A.V. natūra 1/6 dalį žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės J.M.-M. 1 063,34 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt trijų eurų 34 ct) piniginę kompensaciją atsakovui A.V.

Priteisti iš ieškovo N.M. 1 063,34 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt trijų eurų 34 ct) piniginę kompensaciją atsakovui A.V..

Priteisti iš ieškovės J.M.-M. 1 805 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui A.V.

Priteisti iš ieškovo N.M. 1 805 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui A.V.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.