- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-547-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01665-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- J. M.-M., N. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams J. M.-M. ir N. M. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. ieškiniu, kurį proceso metu patikslino, prašė leisti ieškovui A. V. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos įteisinimą pagal architekto Š. Š. parengtą 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą statybos projektą, kurio Nr. SS-TP-2023-0112-BD (Bendroji dalis), Nr. SS-TP-2023-0112-SA (Statinio architektūrinė dalis) ir Nr. SS-TP-2023-0112-SP (Sklypo aplinkos sutvarkymo (sklypo plano) dalis), be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (atsakovų) J. M.-M. ir N. M. sutikimo.
2. Ieškinyje nurodė, kad 4665 ha (arba 4 665 m²) ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis dalimis: 1) 1/3 dalis Žemės sklypo priklauso ieškovui; 2) 1/3 dalis Žemės sklypo priklauso atsakovei J. M.-M.; 3) ir likusi 1/3 dalis Žemės sklypo priklauso atsakovui N. M. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nenustatyta. Nurodė, kad 259,27 m² bendro ploto (statybos baigtumas 100 proc. ir pabaiga 2000 m.) gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 7A2/b(p), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Gyvenamasis namas yra Žemės sklype. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/202 nuspręsta panaikinti Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2000 m. liepos 14 d. statybos leidimą Nr. 578 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gyvenamojo namo statybos užbaigimo 2014 m. gruodžio 16 d. deklaraciją, taip pat leista ieškovui per 12 (dvylika) mėnesių nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Gyvenamojo namo statybą, o to nepadarius ieškovas įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti Gyvenamąjį namą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13432-892/2022 teismo sprendimo dalies, kuria leista per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Gyvenamojo namo statybą, o per nustatytą terminą neįteisinus Gyvenamojo namo statybos įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti Gyvenamąjį namą, vykdymas atidėtas iki 2023 m. rugsėjo 13 d. Siekiant įteisinti Gyvenamojo namo savavališką statybą ir kartu įvykdyti nurodytoje dalyje teismo sprendimą, ieškovo užsakymu architektas Š. Š. parengė Gyvenamojo namo projektą Nr. SS-TP-2023-0112-BD (toliau – Projektas). Žemės sklypas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl Gyvenamojo namo statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtinas Žemės sklypo kitų bendraturčių, t. y. atsakovų, rašytinis sutikimas. Ieškovas 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į atsakovus dėl sutikimų atlikti Gyvenamojo namo statybą pagal Projektą. Atsakovai sutikimo nepateikė ir nenurodė nesutikimo motyvų bei argumentų. Atsakovai nepagrįstai nesutinka su Gyvenamojo namo statybos įteisinimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovai J. M.-M. ir N. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo A. V. ieškinio reikalavimų netenkinti.
4. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 teismas, be kita ko, pripažino, kad atsakovai niekada nesudarė susitarimo dėl Žemės sklypo naudojimo, kurį ieškovas naudojo kaip teisinį pagrindą Gyvenamojo namo statybai. Gyvenamojo namo statyba negalėjo būti atlikta be atsakovų pritarimo. Ieškovas tokio pritarimo nebuvo gavęs, tačiau siekdamas savo tikslų, tikėtina, suklastojo atsakovų parašus, imituodamas tariamo pritarimo egzistavimą. Teismas pripažino neteisėtu ir paties Gyvenamojo namo statybos leidimą (akcentuojant, kad toks statybos leidimas apskritai nebuvo išduotas). Priimdamas sprendimą teismas priėmė ir atskirąją nutartį, kuria informavo prokurorą apie galimai ieškovo padarytas nusikalstamas veikas. Žemės sklype esančio Gyvenamojo namo statyba neteisėta, arba, kitaip tariant, teisiškai Gyvenamasis namas neegzistuoja. Toks teismo konstatavimas reiškia, kad ieškovas neturi teisėtų ir pagrįstų lūkesčių statybai įteisinti. Šios aplinkybės nekeičia ir tai, kad ieškovas gyveno name. Ieškovas veikė prieš atsakovus, neteisėtai pasistatė Gyvenamąjį namą, o tokią statybą įgyvendino galimai ir klastodamas dokumentus. Teismas pripažino, kad Žemės sklypo dalinimas negalimas, kol nebus išspręstas Gyvenamojo namo statybos įteisinimo (ar nugriovimo) klausimas, nes toks dalinimas iš esmės pažeistų atsakovų interesus. Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, taip sąmoningai piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir vėl bandydamas pažeisti atsakovų interesus. Ieškinio reikalavimais iš esmės siekiama priversti atsakovus sutikti su neteisėtos Gyvenamojo namo statybos įteisinimu. Ieškovas siekia tik varžyti atsakovų teises. Ieškinyje nepateikiama racionalių ir teisiniais motyvais pagrįstų argumentų, kodėl toks ieškovo ieškinys turėtų būti tenkinamas. Gyvenamasis namas, jei būtų įteisintas, užimtų Žemės sklypo dalį, kuri savo verte didesnė nei likusioji Žemės sklypo dalis. Tai patvirtina UAB „EURISTIKA“ išvada. Žemės sklypo dalis, kurioje bandoma įteisinti Gyvenamąjį namą, yra su tiesioginiu vaizdu į ežerą, kai likusioji sklypo dalis tokio vaizdo neturi (ar vaizdas ribotas). Ieškovo prašomas įteisinti Gyvenamasis namas užimtų geresniąją ir vertingesnę sklypo dalį, o tai sąlygotų atsakovų teisių pažeidimą. Leidus įteisinti Gyvenamąjį namą atsakovai patirtų tiesioginius turtinius praradimus dėl ieškovo namo užimamos vertingesnės Žemės sklypo dalies. Įteisinus Gyvenamąjį namą atsakovai prarastų teisę laisvai naudotis bei disponuoti po namu esančia Žemės sklypo dalimi, kuri yra vertingesnė už likusiąją Žemės sklypo dalį. Jei atitinkamoje Žemės sklypo dalyje būtų įteisintas Gyvenamasis namas taip, kaip to pageidauja ieškovas, atsakovai neturėtų galimybės tinkamai patekti į kitą Žemės sklypo dalį. Į kitą Žemės sklypo dalį būtų galima patekti nebent per aplinkines pievas, nes nėra kito kelio besiribojančio su likusia Žemės sklypo dalimi. Toks privažiavimas apskritai būtų įmanomas tik šiltuoju metu laiku. Jei būtų tenkinamas ieškinys, be protingos kompensacijos teismas leistų ieškovui įteisinti neteisėtą statybą. Ieškovas ignoruoja atsakovų teises ir interesus, nesiūlo situacijos spręsti taip, kad dėl ieškovo veiksmų nenukentėtų atsakovai. Iš su patikslintu ieškiniu pateikto projekto kyla pagrįstų abejonių, ar naujai projektuojamas namas atitinka esantį Gyvenamąjį namą. Nors teikdamas patikslintą ieškinį ieškovas deklaravo, kad taip yra daroma, nes neva teikiant pradinį projektą buvo netyčia suklysta, projektu apimant ir kitą objektą (namą su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso ir atsakovams, tačiau ir su patikslintu ieškiniu pateiktas projektas kelia abejonių dėl savo atitikties Gyvenamajam namui. Patikslinto projekto Bendrosios dalies 42 psl. esantis pamatų planas sutampa su pradinio projekto Bendrosios dalies 43 psl. buvusiu planu. Projektuojant naują objektą ir toliau iš esmės kėsinamasi užimti namą su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Projektuojamasis objektas didesnis nei esantis neteisėtas Gyvenamasis namas (Gyvenamojo namo plotas 259,27 m², o projektuojamas objektas – 284,68 m²; Gyvenamojo namo tūris – 1 106 m³, o patikslintame projekte nurodoma, jog projektuojamas objektas 1 391 m³). Kartu projektuojami ir kiti neegzistuojantys inžineriniai statiniai – 5 automobiliams skirta trinkelėmis dengta 151,95 m² aikštelė. Ieškovas siekia faktiškai pasistatyti iš esmės naują savo parametrais ženkliai didesnį objektą (kartu ir su papildomais objekto vertę didinančiais inžinieriniais statiniais). Ieškovas nesistengia ieškoti visoms šalims priimtino ginčo sprendimo būdo, o tiesiog siekia atsakovų sąskaita maksimaliai patenkinti savo interesus. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovas praturtėtų atsakovų sąskaita, kai atsakovai už tai negautų nieko. Ieškovas nepateikęs duomenų, kad Gyvenamojo namo statybai būtų pritarusios kompetentingos institucijos. Vilniaus r. savivaldybės administracija atmetusi ieškovo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas nėra atlikęs ir kitų teisinių veiksmų: a) nepateikti savavališkos statybos sąnaudų vertę bei įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantys dokumentai; b) nepateiktas įmokos apskaičiavimo aktas bei kvitas dėl infrastruktūros mokesčio sumokėjimo. Ieškovas neturėjo ir neturi teisės įteisinti Gyvenamąjį namą ir dėl kitų išimtinai nuo paties ieškovo priklausančių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. V. lygiomis dalimis atsakovų N. M. ir J. M. M. naudai 2 958,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, jog byloje neįrodyta, jog ieškovo savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo statyba negalėtų būti įteisinta dėl to, jog egzistuotų TPSVĮ 14 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, darančios negalimą savavališkos statybos įteisinimą.
7. Nustatė, jog nei SĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nei kitų išimtinių aplinkybių, darančių nereikalingą Žemės sklypo bendraturčių sutikimą įteisinti savavališką statybą, neegzistuoja (pastebėtina, jog išimtinės aplinkybės pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatą ir neįrodinėtos). Tai reiškia, jog ieškovui, siekiančiam įteisinti savavališkos statybos padarinius, konstatuotus įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, būtinas atsakovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, sutikimas.
8. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog statinys yra savavališkai pastatytas per se (liet. savaime) neatskleidžia bendraturčių teisių pažeidimo, t. y. bendraturčiai teisių pažeidimą turi grįsti įrodinėdami netinkamą asmens, siekiančio įteisinti savavališką statybą, teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Dėl šios priežasties teismas pripažino nepagrįstais atsakovų argumentus, jog ieškovas negali turėti lūkesčio statybai įteisinti. Priešingai, teisinis reguliavimas ir teisminė praktika orientuota į galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius (jei tik toks įteisinimas neprieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui ir ne bet kokioms, o esminėms bendraturčių teisėms).
9. Teismui nekilo abejonių dėl to, jog Gyvenamasis namas savavališkai pastatytas vertingoje Žemės sklypo dalyje, t. y. toje dalyje, kuri neturi vizualinių barjerų į vandens telkinio perspektyvą ir tai yra viena esminių aplinkybių, kuri didina nekilnojamojo turto patrauklumą. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog išskirtinis vaizdas (pvz., į parkus, vandens telkinius ir pan.) pro namo langus didina nekilnojamojo turto vertę. Visgi, teismo įsitikinimu, aptartas argumentas savo esme yra turtinio (finansinio) pobūdžio. Teisinis reguliavimas numato galimybę atsakovams visus savo turtinius praradimus (ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius bei neturtinius ar net grynai ekonominio pobūdžio) dėl netinkamo ieškovo elgesio (pastarasis įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus savavališką statybą nepaisant bendraturčių interesų) kompensuoti per civilinės atsakomybės taisykles. Kadangi byloje nereiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai ieškovui, todėl plačiau teismas pastarųjų atsakovų argumentų neaptarė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atkreipė dėmesį, jog nesant nustatytos naudojimusi Žemės sklypu tvarkos, nei vienas iš bendraturčių, įskaitant ir atsakovus, neturi nekvestionuojamų garantijų (lūkesčių) naudotis konkrečia ginčo Žemės sklypo dalimi. Teismas įvertino ir tai, jog atsakovai Žemės sklypo nuosavybės teisę įgijo dar 2012 m., tačiau nepateikė teismui duomenų apie tai, jog įgiję nuosavybės teises į Žemės sklypą būtų ėmęsi naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo proceso procedūrų inicijavimo nedelsiant.
11. Pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu ar Žemės sklypo atidalijimo. Tai reiškia, jog pats savavališkos statybos įteisinimas Žemės sklype nereiškia aplinkybės, jog atsakovai negali naudotis Žemės sklypu tam, kad galėtų patekti į kitas Žemės sklypo dalis. Atsakovai neįrodinėjo, jog vien jau dėl Gyvenamojo namo egzistavimo būtų atsiradusios fizinės kliūtys patekti į kitas sklypo vietas. Priešingai, aptarta atsakovų aplinkybė aktuali sustabdytoje civilinėje byloje Nr. e2-3804-892/2023, kurioje sprendžiamas šalių ginčas dėl Žemės sklypo atidalijimo. Sutiko, jog atidalinus Žemės sklypą pagal ieškovų siūlomą projektą atsakovai netektų galimybės patekti į atsakovams priskirtą žemės sklypo dalį nuo ežero pusės, tačiau šioje byloje nesprendžiamas Žemės sklypo atidalijimo klausimas, o savavališkos statybos įteisinimas, teismo vertinimu, nedaro įtakos atsakovų fizinėms galimybėms patekti į norimą lokaciją Žemės sklype per bet kurią sklypo vietą (ar iš bet kurios sklypo vietos).
12. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje turtiniai reikalavimai ieškovui nereikšti, o vien abstraktaus pobūdžio argumentai, susiję su kompensacijos nebuvimu įteisinant savavališką statybą, aptariamu atveju nelaikytini sudarančiais pagrindą atsisakyti leisti ieškovui įteisinti savavališką statybą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Sutiko su atsakovais, jog yra duomenų apie tai, kad ieškovo Projektas, kuriuo siekiama įteisinti savavališką statybą, turi trūkumų (išraše iš Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ apie statybos leidimo išdavimo eigą 2023 m. gegužės 5 d. pranešime Nr. SRA-08-230505-01623 nurodyta, jog: 1) nepateikti savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinantys dokumentai bei įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantys dokumentas; 2) nepridėti sklypo bendraturčio sutikimai statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 3) nepateiktas įmokos paskaičiavimo aktas bei kvitas dėl infrastruktūros mokesčio sumokėjimo). Visgi, teismo įsitikinimu, aptarti trūkumai neesminiai ir atsakovų teisių ir interesų nepažeidžia. Atsakovai nepagrindė, kaip iš esmės procedūrinio pobūdžio Projekto trūkumai daro neigiamą įtaką atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams. Akivaizdu, jog paminėti trūkumai nesunkiai gali būti ištaisyti.
14. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 2 d. išrašo Nr. 41/62334 matyti, jog Gyvenamojo namo bendras plotas – 259,27 m², o naudingas plotas – 246,11 m², tūris – 1 106 m², o užstatytas plotas – 178 m². Analizuojant į bylą teiktą patikslintą Projektą matyti, jog Techninio projekto bendrojoje dalyje nurodoma, kad pastato bendrasis ir naudingasis plotas – 243,13 m², o tūris – 1 391 m²; projektavimo užduotyje nurodoma, kad pastato bendras plotas – 284,68 m², numatomos trys stovėjimo vietos automobiliams; aiškinamajame patikslinto Projekto rašte nurodyta, jog jau projektuojamos 5 stovėjimo vietos automobiliams; Projekto sklypo sutvarkymo dalyje nurodoma, kad užstatymo plotas 519,14 m², pastato bendras plotas – 284,68 m²; taip pat patikslintame projekte nurodyta, jog projektuojamas namas – 159,70 m². Teismas, įvertinęs pastaruosius atsakovų argumentus, laikė pagrįsta, kad pateiktas į bylą patikslintas Projektas – su trūkumais. Skirtingose projekto vietose nurodomas skirtingas savavališkai pastatyto pastato naudingasis (243,13 m²) bei bendras plotas (159,70 m², 246,11 m² arba 284,68 m²); vienoje vietoje numatomos trys parkavimo vietos automobiliams, kitose – jau 5 vietos automobiliams, atsiranda naujų statinių, kurie nebuvo savavališkai pastatyti. Viena vertus, teisinis reguliavimas nenumato draudimo kompleksiškai išspręsti savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo įteisinimo proceso, t. y. teisės aktai nenumato draudimo įteisinant savavališką statinį pakoreguoti pastatyto savavališko statinio sprendinius, išspręsti inžinierinių tinklų ir sklypo projekto klausimus (problemas). Visgi, teismas sutiko su atsakovais, kad teikiant visiškai naujos kokybės Projektą ieškovas faktiškai savavališkai planuojamą statyti statinį bei infrastruktūrą aplink statinį planuoja taip, tarsi Žemės sklypas būtų atidalintas ieškovo pageidaujamu būdu. Taip pat sutiko su ieškovais, jog didėjant tiek pastato tūriui, tiek plotui atsakovai atsiduria dar labiau nelygiavertėje padėtyje, lyginant su ieškovu, todėl kad aptartas parametrų didėjimas vienokiu ar kitokiu būdu gali daryti įtaką galimas Žemės sklypo atidalijimo konfigūracijas. Projektas neindividualizuotas – pastarajame nėra nuorodų ir paaiškinimų į savavališkos statybos faktą, taip pat nepagrindžiama, kodėl reikia nukrypti nuo faktinių Gyvenamojo namo parametrų (pastaruosius padidinti), nepaaiškinama, kaip kintantys Gyvenamojo namo sprendiniai (didėjantis namo tūris, plotas, planuojamos automobilių stovėjimo aikštelės) (ne)įtakoja Žemės sklypo konfigūracijos ypatumų (pvz., ar nesikeičia Žemės sklypo užstatymo tankis) ir pan. Teismo įsitikinimu, toks Projektas, pagal kurį siekiama įteisinti savavališka statybą nors ir galimas pagal statybos teisinį reguliavimą, tačiau iš esmės pažeidžia atsakovų teisėtus interesus. Ieškovas, pastatęs savavališką statinį, esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, teismo įsitikinimu, neturi teisės dar labiau didinti savavališkai pastatyto statinio ploto, projektuoti (planuoti) naujus inžinierinius statinius. Tokia faktinė aplinkybė, teismo įsitikinimu, nesudarys sąlygų atkurti teisinės taikos tarp šalių. Teismo vertinimu, ieškovas neturi teisėto lūkesčio statyti išimtinai paties pageidaujamų parametrų statinį, o turi orientuotis į kuo mažesnį atsakovų interesų pažeidimą. Akivaizdu, jog planuojant didesnių parametrų statinį, su naujais statiniais (inžinieriniais statiniais), kitų bendraturčių teisės pažeidžiamos iš esmės dar kartą (pirmą kartą buvo pažeistos pastačius Gyvenamąjį namą be bendraturčių sutikimo).
15. Teismas sprendė, jog leidimas ieškovui atlikti savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo statybos įteisinamą pagal pateiktą patikslintą Projektą, negali būti legitimuojamas. Teismui pateiktas patikslintas Projektas su trūkumais, kurie, teismo įsitikinimu, iš esmės pažeidžia atsakovų teises. Vertinamas ir situacijos kontekstas, jog ieškovas, pastatęs savavališkai Gyvenamąjį namą, projektu siekia dar labiau padidinti pastarojo Gyvenamojo namo plotą, tūrį bei sukurti iš esmės naują infrastruktūrą aplink savavališkai pastatytą Gyvenamąjį namą, iš esmės neigia bendraturčių teisės lygiateisiškai naudotis Žemės sklypu. Situacijos kontekstas reikalauja, jog savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo projektas nebeturėtų bloginti ir taip jau kartą pablogintos atsakovų (Žemės sklypo bendraturčių) padėties. Ieškovo teiktas planas neorientuotas į teisinės taikos tarp bendraturčių atkūrimą, į faktinės, o ne kokybiškai naujos, situacijos įteisinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir leisti ieškovui A. V. atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos įteisinimą pagal architekto Š. Š. (kvalifikacijos atestato Nr. A 1581; individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 229432) parengtą 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą statybos projektą, kurio Nr. SS-TP-2023-0112-BD (Bendroji dalis), Nr. SS-TP-2023-0112-SA (Statinio architektūrinė dalis) ir Nr. SS-TP-2023-0112-SP (Sklypo aplinkos sutvarkymo (sklypo plano) dalis), be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų J. M.-M. ir N. M. sutikimo arba apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovų J. M.-M., N. M. lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. V.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
17.1. Pažymėjo, kad bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 32 straipsnį ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančius savavališkos statybos padarinių šalinimą, taip pat ydingai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o tai neabejotinai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Nurodė, kad visais atvejais statinio projektas patvirtinamas tik išdavus statybą leidžiantį dokumentą, todėl šioje procedūroje toks statinio projektas gali būti tikslinamas, ir kad visais atvejais sprendžiama tik dėl savavališkai pastatyto statinio, o ne dėl žemės sklypo, kuriame yra savavališkas statinys, naudojimo ir valdymo.
17.3. Šios bylos atveju ieškovas, vykdydamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00340-2020-3) priimtą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl Gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimo, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę ir nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, būtent kitoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00340-2020-3) teismo yra konstatuota, kad pagal esamą faktinę padėtį Gyvenamojo namo statyba gali būti įteisinta, t. y. tokia statyba galima, todėl nurodytoje kitoje civilinėje byloje teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje.
17.4. Pažymėjo, kad Žemės sklypo atžvilgiu Gyvenamojo namo užstatymo plotas sudaro 178 m². Taigi, tik 3,815 procento nuo viso Žemės sklypo ploto. Be to, įvertinus Patikslintą projektą, matyti, jog: patikslinto projekto Bendrosios dalies 42 psl. pateikiama Gyvenamojo namo pamatų schema buvo nepakeista (nepatikslinta) dėl techninės klaidos; projektuojamo Gyvenamojo namo sprendiniai tikslinami ir jo bendras plotas sudarys (sudaro) 243,18 m²; projektuojamo Gyvenamojo namo sprendiniai tikslinami ir jo tūris sudarys (sudaro) 1105,50 m³; šiuo metu patikslintame Projekte neegzistuojantys inžineriniai statiniai projektuojami, kaip patikslinto projekto sudedamoji Techninio projekto dalis, ir yra skirti aptarnauti projektuojamą (įteisinamą) Gyvenamąjį namą siekiant, kad jis visapusiškai atitiktų keliamus higieninius, statybinius, architektūrinius ir teritorijos planavimo normatyvus bei reikalavimus numatytus galiojančiuose specialiuosiuose techniniuose reglamentuose ir įstatymuose. Dėl nurodyto konstatuotina, kad šiuo metu Žemės sklype esančio savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo, kurį naudoja bei valdo ieškovas ir kurio naudojimui reikalinga dalis Žemės sklypo dalis aplink Gyvenamąjį namą, faktinė statyba jokia apimtimi iš esmės nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis Žemės sklypo arba 0,1555 ha (arba 1555 m²), arba 33,333 procento nuo viso Žemės sklypo ploto, todėl atitinkama dalis iš ieškovui priklausančios dalies Žemės sklypo, t. y. dalis iš 0,1555 ha (arba 1555 m²), visiškai pagrįstai gali ir turi būti skiriama Gyvenamojo namo aptarnavimui ir tinkamam naudojimui bei valdymui.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino Pradinį projektą, o į Patikslinto projekto sprendinius iš esmės neatsižvelgė. Bet kuriuo atveju Patikslintas projektas ir jo sprendiniai dar bus įvertinti ir vertinami Reglamento nustatyta tvarka.
17.6. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Patikslintas projektas iš esmės atitinka faktinę padėtį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus dėl Gyvenamojo namo faktinės padėties ir Patikslinto projekto, kaip į savarankišką įrodinėjimo priemonę CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl liudytojo apklausos ir tokiu būdu nepagrįstai atsisakė liudytoju apklausti Patikslintą projektą parengusį architektą Š. Š. Pažymėjo, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Registro Nr. 41/62334 patvirtina, kad Žemės sklypo tokie parametrai, kaip užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas, iš viso nėra nustatyti ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti. Dar daugiau, Patikslinto projekto sudėtinių dalių – Bendrosios dalies 5 psl. ir Techninio projekto 2 psl. – aiškiai ir tiksliai nurodomi tiek Gyvenamojo namo, tiek Žemės sklypo parametrai, o būtent: užstatymo intensyvumas – 6 procentai; užstatymo tankumas – 12 procentų. Pažymėjo, kad nekintant pastato užstatymo ploto, bendro ploto, aukščio parametrams Gyvenamojo namo tūrio parametras negali ženkliai pasikeisti (padidėti) dėl objektyvių priežasčių. Ta aplinkybė, jog Pradiniame projekte ir Patikslintame projekte nurodomas kitoks (didesnis) Gyvenamojo namo tūris, vertintina išskirtinai, kaip techninė klaida, kuri nesunkiai gali būti pašalinama ir dėl to per se negali iš esmės pažeisti atsakovų teisėtų interesų. Be to, šioje byloje jokių duomenų, kad kompetentingos valstybės ir/ar savivaldybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažino Gyvenamojo namo savavališką statybą ir/ar ją įteisinantį Patikslintą projektą neatitinkantį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nėra. Byloje nesant tokių nurodytų objektyvių duomenų, pirmos instancijos teismo išvada, kad patikslintas projektas iš esmės pažeidžia atsakovų interesus, yra formali ir dėl to visiškai nepagrįsta.
17.7. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybių, patvirtinančių, kad Patikslintas projektas atitinka ir/ar gali atitikti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir kad nepažeidžia atsakovų teisių. Kadangi pirmos instancijos teismas šios bylos teisingam išnagrinėjimui ir objektyvios tiesos nustatymui nurodytų teisiškai reikšmingų nurodytų aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė, o tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
17.8. Teismas ieškinį atmetė iš esmės formaliais pagrindais, t. y. dėl Gyvenamojo namo savavališkos statybos įteisinimo ydingumo ta apimtimi, kad ieškovas jau vieną kartą pažeidė atsakovų teises ir savavališkai pastatė Gyvenamąjį namą, o įteisindamas tokią statybą, dar ir papildomai planuoja naujus statinius – automobilių stovėjimo aikštelę keliems automobiliams. Akivaizdu, kad tokie nurodyti ieškinio atmetimo pagrindai gali būti nesunkiai pašalinami įteisinimo procedūroje įgaliotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms patvirtinant Patikslintą projektą ir pagrindu išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Tai reiškia, kad padarius prielaidą, jog teismo sprendimas įsiteisėtų, ieškovui reiktų iš naujo dar kartą patikslinti projektą ir pateikti jį atsakovams, iš kurių turi būti gautas sutikimas (pritarimas) Gyvenamojo namo statybos įteisinimui pagal naujai patikslintą Projektą. Atsakovams atsisakius, šalių ginčas persikels į teismą ir vėl bus neatkurta teisinė taika, o tai prieštaraus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Tokiu būdu nėra užkertamas kelias vėl kilti šalių ginčams ateityje. Tai kartu reiškia, kad byloje nėra įgyvendintas CPK 2 straipsnyje numatytas tikslas – atkurti šalių teisinę taiką. Dėl nurodyto darytina išvada, kad byloje priimtas teismo sprendimas iš esmės nesukelia šalims jokių materialinių teisinių pasekmių dėl įstatymo numatytos ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 (Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00340-2020-3) priimtu Vilniaus regiono sprendimu ieškovui nustatytos (suteiktos) apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 14 d. teisės įteisinti Gyvenamojo namo statybą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, ieškovo, kaip savininko, teisę į statybą ir teismo sprendimu iš esmės paneigus nurodytoje kitoje byloje priimtu teismo sprendimu nustatytą (suteiktą) teisę ieškovui parengti atitinkamą dokumentaciją ir įteisinti Gyvenamojo namo statybą, konstatuotinas pagrindas teismo sprendimo panaikinimui.
Atsiliepimas
18. Atsakovai N. M. ir J. M. – M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
19.1. Nurodė, kad teisiškai nereikšminga ta aplinkybė, ar ieškovo pateiktas Patikslintas projektas galės būti vėliau tikslinamas po to, kai bus išnagrinėta ši byla. Viena vertus, ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu pagal konkretų pateiktą projektą, todėl teismas ir privalo spręsti ginčą pagal konkretų pateiktąjį dokumentą. Tai, ar vėliau ieškovas, jį kaip nors tikslins, taisys esamas ir jo paties pripažįstamas projekto klaidas, nėra šios bylos dalykas, o ir negali būti – teismas negali žinoti, kokių veiksmų ateityje imsis (ar nesiims) ieškovas. Kita vertus, yra akivaizdu, kad ieškovas, jei jis laimėtų šią bylą, tikrai nesiims jokių veiksmų, kad kaip nors pagerintų atsakovų padėtį lyginant su esamu į bylą pateiktu projektu ir (ar) kaip nors taisytų esamas jo paties pripažįstamas projekto klaidas.
19.2. Atmestini skundo teiginiai, kad namo statyba turėtų būti leista dėl namo užimamo nedidelio ploto. Viena vertus, iš paties ieškovo pateikto dokumento net nėra aišku, koks bus sklypo užstatymo plotas. Jau vien ieškovo projektuojama parkingo aikštelė sudarys bent 151,95 kv. m. (Patikslinto projekto bendrosios dalies 6 psl.), todėl ieškovo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad bus užimta tik 178 kv. m. (arba tik 3,8 proc.) sklypo ploto yra elementariai klaidinantys, kai net pats apeliantas kitose savo skundo vietose pripažįsta planuojamą 6 proc. užstatymo intensyvumą bei 12 procentų tankumą. Dar daugiau, skirtingose projekto vietose nurodomas skirtingas paties namo plotas taip pat neleidžia įvertinti projektu užimamos sklypo dalies. Jau vien ši priežastis buvo pakankama teismui konstatuoti faktą, kad taip projektuojamas namas galėtų pažeisti atsakovų teises.
19.3. Ieškovas ignoruoja atsakovų interesus – projektuodamas namą esamoje sklypo dalyje ieškovas iš esmės siekia tiesiog užgrobti geresniąją Žemės sklypo dalį. Gyvenamasis namas, jei jis būtų įteisintas, užimtų Žemės sklypo dalį, kuri savo verte yra gerokai didesnė nei likusioji sklypo dalis.
19.4. Teismas ištyrė bylos įrodymų visetą, sprendime aptarė bylos teisingam išnagrinėjimui teisiškai reikšmingus įrodymus. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuosekliai išanalizuoti visi įrodymai, per Zoom programą vykusio teismo posėdžio metu teismas kompiuterio ekrane demonstravo visus reikšmingus bylos įrodymus, šalims uždavė apie juos klausimus, sudarė šalims visas galimybes bylos įrodymus aptarti bei dėl jų pasisakyti. Atitinkamai teismo atliktas įrodymų tyrimas laikytinas visiškai atitinkančiu nusistovėjusioje teismų praktikoje įtvirtintas įrodymų tyrimo taisykles, o priešingi apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais. Galutiniame teismo sprendime taip pat aptariami atitinkami įrodymai, teismas dėl jų išdėsto savo motyvuotą poziciją, o deklaratyvūs apelianto teiginiai apie tariamai netinkamą įrodinėjimo taisyklių taikymą tėra tik jo teisiškai nemotyvuotos prielaidos.
19.5. Sprendime aptarti projektuojamo namo nuokrypiai nuo esamos faktinės situacijos yra esminiai, todėl vien ieškovo deklaruojamas tariamas Žemės sklypo užstatymo tankio ir (ar) užstatymo nesikeitimas negali būti laikomas pagrįstu motyvu ieškiniui pagrįstai. Juo labiau, kai Žemės sklype projektuojami nauji šiuo metu neegzistuojantys statiniai. Teismas tinkamai ištyrė esamus bylos įrodymus, tarp jų ir Patikslintą projektą, nustatė galimus atsakovų teisių pažeidimus, todėl ieškinį atmetė pagrįstai.
19.6. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas sprendimu neatskleidė bylos esmės. Šioje apeliacinio skundo dalyje apelianto dėstomos prielaidos apie tai, kad teismas neįvertino tam tikrų aplinkybių, yra visiškai neesminės ir nekeičiančios bylos esmės. Visas esmines bylos aplinkybes teismas įvertino sprendime, o teismo padarytos teisinės išvados nekelia abejonių. Iš paties sprendimo turinio yra akivaizdu, kad teismas įvertino jau anksčiau tarp šalių buvusių bylų esmę, nuosekliai gilinosi į šios bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir, atitinkamai, sprendimą priėmė atskleidęs šios bylos esmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimas (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl leidimo ieškovui atlikti Gyvenamojo namo statybos įteisinimą pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą statybos projektą be žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) sutikimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Nustatyta, kad 0,4665 ha bendro ploto (užstatyta teritorija 0,2939 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1726 ha) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovams.
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimą tarp N. M., J. M.-M. ir A. V. nesudarytu; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2000 m. liepos 14 d. statybos leidimą Nr. 578 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) panaikinti statybos užbaigimo 2014 m. gruodžio 16 d. deklaraciją dėl Gyvenamojo namo; 4) leisti A. V. per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Gyvenamojo namo statybą; 5) A. V. per nustatytą terminą neįteisinus Gyvenamojo namo statybos, įpareigoti A. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti Gyvenamąjį namą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2440-560/2021 nutarė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą nepakeistą.
24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11777-892/2023 nutarta atidėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalies, kuria leista atsakovui A. V. per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Gyvenamojo namo statybą, o atsakovui A. V. per nustatytą terminą neįteisinus Gyvenamojo namo statybos, įpareigoti atsakovą A. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti Gyvenamąjį namą vykdymą iki 2024 m. rugsėjo 13 d.
25. Ieškovas, siekdamas įteisinti Gyvenamojo namo savavališką statybą ir kartu įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, pasinaudojo architekto Š. Š. paslaugomis, kurių metu architektas parengė Projektą (Gyvenamojo namo statybos projektą) (kuris proceso metu buvo patikslintas). Nustatyta, kad ieškovas 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į atsakovus dėl sutikimų atlikti Gyvenamojo namo statybą pagal Projektą, tačiau atsakovai sutikimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas leisti ieškovui atlikti Gyvenamojo namo statybos įteisinimą pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą statybos projektą be žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) sutikimo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad leidimas ieškovui atlikti savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo statybos įteisinamą pagal pateiktą patikslintą Projektą, negali būti legitimuojamas. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas patikslintas Projektas yra su trūkumais, kurie pažeidžia atsakovų teises.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pateiktas į bylą patikslintas Projektas – su trūkumais. Skirtingose projekto vietose nurodomas skirtingas savavališkai pastatyto pastato naudingasis (243,13 m²) bei bendras plotas (159,70 m², 246,11 m² arba 284,68 m²); vienoje vietoje numatomos trys parkavimo vietos automobiliams, kitose – jau 5 vietos automobiliams, atsiranda naujų statinių, kurie nebuvo savavališkai pastatyti. Teismas sutiko su atsakovais, kad teikiant visiškai naujos kokybės Projektą ieškovas faktiškai savavališkai planuojamą statyti statinį bei infrastruktūrą aplink statinį planuoja taip, tarsi žemės sklypas būtų atidalintas ieškovo pageidaujamu būdu. Taip pat sutiko, jog didėjant tiek pastato tūriui, tiek plotui atsakovai atsiduria dar labiau nelygiavertėje padėtyje, lyginant su ieškovu, todėl kad aptartas parametrų didėjimas vienokiu ar kitokiu būdu gali daryti įtaką galimai Žemės sklypo atidalijimo konfigūracijai. Projektas neindividualizuotas – pastarajame nėra nuorodų ir paaiškinimų į savavališkos statybos faktą, taip pat nepagrindžiama, kodėl reikia nukrypti nuo faktinių Gyvenamojo namo parametrų (pastaruosius padidinti), nepaaiškinama, kaip kintantys Gyvenamojo namo sprendiniai (didėjantis namo tūris, plotas, planuojamos automobilių stovėjimo aikštelės) (ne)įtakoja Žemės sklypo konfigūracijos ypatumų (pvz., ar nesikeičia Žemės sklypo užstatymo tankis) ir pan. Ieškovas, pastatęs savavališką statinį, esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, teismo įsitikinimu, neturi teisės dar labiau didinti savavališkai pastatyto statinio ploto, projektuoti (planuoti) naujus inžinierinius statinius.
28. Ieškovas nesutikdamas su tokia teismo pozicija apeliaciniame skunde nurodo, kad visais atvejais statinio projektas patvirtinamas tik išdavus statybą leidžiantį dokumentą, todėl šioje procedūroje toks statinio projektas gali būti tikslinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, vykdydamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00340-2020-3) priimtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje dėl Gyvenamojo namo savavališkos Vilniaus rajono rūmų statybos padarinių pašalinimo, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę ir nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, būtent šioje civilinėje byloje yra konstatuota, kad pagal esamą faktinę padėtį Gyvenamojo namo statyba gali būti įteisinta, t. y. tokia statyba galima. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.
29. Pagal SĮ 32 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalis (2017 m. sausio 1 d. redakcija, galiojanti neteisėtos statybos padarinių konstatavimo ir šalinimo metu) numatyta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio statybos montavimo ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
30. SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, jog statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus SĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems (bendraturčiams) priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai.
31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Gyvenamasis namas bendraturčiams (ieškovui ir atsakovams) priklausančiame Žemės sklype pastatytas savavališkai, todėl ieškovui, siekiančiam įteisinti savavališkos statybos padarinius, konstatuotus įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, būtinas atsakovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, sutikimas, kurio atsakovai nagrinėjamu atveju duoti nesutinka.
32. Bendraturtis savo poziciją – atsisakymą duoti rašytinį sutikimą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdamas, kad kito bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
33. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bendraturčių nesutikimas pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo grindžiamas tuo, jog: 1) Žemės sklype esančio Gyvenamojo namo statyba neteisėta (teisiškai Gyvenamasis namas neegzistuoja), todėl ieškovas negali turėti lūkesčio statybai įteisinti; 2) reikalavimais siekiama priversti atsakovus sutikti su neteisėtos Gyvenamojo namo statybos įteisinimu; 3) jei Gyvenamasis namas būtų įteisintas, tai užimtų Žemės sklypo dalį, kuri savo verte didesnė nei likusioji Žemės sklypo dalis; 4) atsakovai prarastų teisę laisvai naudotis bei disponuoti po Gyvenamuoju namu esančia Žemės sklypo dalimi, kuri yra vertingesnė už likusiąją Žemės sklypo dalį; 5) jei Gyvenamojo namo statyba būtų įteisinta, tai atsakovai neturėtų galimybės tinkamai patekti į kitą Žemės sklypo dalį (į kitą Žemės sklypo dalį būtų galima patekti nebent per aplinkines pievas); 6) jei būtų tenkinamas ieškinys, be protingos kompensacijos teismas leistų ieškovui įteisinti neteisėtą statybą; 7) pateiktas Projektas kelia abejonių, projektuojamasis objektas didesnis nei esantis neteisėtas Gyvenamasis namas, kinta namo tūris, projektuojami ir kiti neegzistuojantys inžineriniai statiniai, t. y. ieškovas siekia faktiškai pasistatyti iš esmės naują savo parametrais ženkliai didesnį objektą.
34. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų 1-6 punktuose nurodytus atsakovų nesutikimo argumentus kaip nepagrįstus, apeliantas šių teismo sprendimo motyvų neskundžia. Atsižvelgiant į tai, kolegija detaliau dėl šių atsakovų nesutikimo argumentų nepasisako. Vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas, kurio pagrindu atmestas ieškovo reikalavimas leisti atlikti Gyvenamojo namo įteisinimo veiksmus pagal parengtą patikslintą projektą, yra tai, kad, teismo vertinimu, į bylą pateiktas projektas yra su trūkumais, t. y. skirtingose projekto vietose nurodomas skirtingas savavališkai pastatyto pastato naudingasis bei bendras plotas, vienoje vietoje numatomos trys parkavimo vietos automobiliams, kitose – jau 5 vietos automobiliams, atsiranda naujų statinių, kurie nebuvo savavališkai pastatyti. Kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant ar nagrinėjamu atveju ieškovui gali būti duotas leidimas atlikti Gyvenamojo namo įteisinimo veiksmus pagal į bylą pateiktą patikslintą projektą be bendraturčių (atsakovų) sutikimo.
35. Kolegija šiuo atveju pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neteisėta statinio statyba (rekonstrukcija, remontas ir pan.) gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).
36. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 11 punktą, norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį pajūrio juostoje [8.9] ir statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimą tęsti sustabdytą statybą), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pastatų (daugiabučių namų, viešųjų pastatų ar kitų) atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui tiesiogiai ar Reglamento 12 punkte nustatyta tvarka nuotoliniu būdu pateikiamas prašymas. Reglamento 12 punktas numato, kad prie prašymo pridedamas statinio projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) statinio projektą privalančių pasirašyti asmenų (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų) kvalifikuotais elektroniniais parašais. Reglamento 14 punktas nustato, jog savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas privalo pagal Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Reglamento 14.2. punktas numato, kad jeigu statytojas prašyme nurodo, kad siekia gauti leidimą savavališkos statybos, dėl kurios nėra surašytas savavališkos statybos aktas, įteisinimui, leidimo išdavimo procedūros atliekamos bendra Reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka. Jei statinio projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), statybą leidžiantys dokumentai išduodami (Reglamento 17 punktas). Statybą leidžiantys dokumentai laikomi išduotais ir galiojančiais savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, įregistravus statybą leidžiančių dokumentų duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, paskelbus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) IS „Infostatyba“ (Reglamento 17 punktas).
37. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, tai ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovui gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas sprendžia statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai.
38. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-892/2021, be kita ko, suteikė A. V. terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti Gyvenamojo namo statybą. Tam, kad statinio statyba būtų įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi statybą leidžiantis dokumentas ieškovui dar tik galimai bus išduodamas ir tik tokiu atveju, jeigu ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje nurodyti projektiniai sprendiniai atitiks teisės aktų keliamus reikalavimus būtent tokio statinio statybai. Teismo leidimas pripažinti ieškovo teisę atlikti statinių įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą.
39. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai įvertino byloje pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodytus sprendinius, kaip pažeidžiančius atsakovų interesus. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, ar pripažintina ieškovo teisė atlikti savavališko statinio įteisinimą be bendraturčių sutikimo, tačiau pačių savavališkos statybos atitikimo viešosios teisės normoms nevertina. Šiuos veiksmus atliks kompetentingos institucijos, spręsdamos, ar ieškovui pagal esamą statinį, gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir nustačiusios neatitikimus, įpareigos juos pašalinti, o to nepadarius ieškovui - neišduos jam statybą leidžiančios dokumento.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje ieškovas prašo leidimo atlikti Gyvenamojo namo įteisinimo veiksmus pagal pateiktą patikslintą projektą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be atsakovų (bendraturčių) sutikimo. Kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio byloje esminė vertinama bei analizuojama aplinkybė yra tai, ar bendraturtis (šiuo atveju, atsakovai) pagrįstai atsisako duoti sutikimą pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, tačiau nėra analizuojama bei vertinama, ar pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus. Kaip minėta, teismo leidimas pripažinti ieškovo teisę atlikti įteisinimo veiksmus be bendraturčių (atsakovų) sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą. Pabrėžtina, kad teismas nesprendžia ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovui gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes šį klausimą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai.
41. Kita vertus, pasisakant dėl argumentų, susijusių su namo tūriu, plotu bei planuojamais kitais inžineriniais pastatais, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, jog savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Taigi įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą nelaikoma neribota (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-133/2008; Nr. 3K-3-388/2014; Nr. 3K-3-436/2014). Atsižvelgiant į tai, kad leidimas pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be bendraturčio sutikimo neatleidžia statytojo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus, atmeta kaip nepagrįstus skundžiamo sprendimo argumentus, jog leidimas ieškovui atlikti savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo statybos įteisinamą pagal pateiktą patikslintą Projektą, negali būti legitimuojamas. Juolab atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato draudimo įteisinant savavališką statinį pakoreguoti pastatyto savavališko statinio sprendinius, išspręsti inžinierinių tinklų ir sklypo projekto klausimus (problemas).
42. Kolegija įvertinusi aukščiau nurodytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą leisti ieškovui A. V. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos įteisinimą pagal architekto Š. Š. parengtą 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą statybos projektą, kurio Nr. SS-TP-2023-0112-BD (Bendroji dalis), Nr. SS-TP-2023-0112-SA (Statinio architektūrinė dalis) ir Nr. SS-TP-2023-0112-SP (Sklypo aplinkos sutvarkymo (sklypo plano) dalis), be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (atsakovų) J. M.-M. ir N. M. sutikimo.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą detaliai pasisakė dėl ieškinyje nurodytų argumentų, įvertino visus atsakovų nesutikimo leisti ieškovui įteisinti Gyvenamojo namo statybą motyvus ir detaliai dėl jų pasisakė. Kolegijos vertinimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktą patikslintą projektą, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo netinkamai įvertino byloje ieškovo pateiktą patikslintą projektą kaip pažeidžiantį atsakovų interesus, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės.
44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškovo ieškinį nevisiškai tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinio reikalavimas dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo tenkinamas visiškai.
45. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008;2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 110 Eur.
47. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas.
48. Pirmosios instancijos teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
50. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų apeliantas nepateikė.
51. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui A. V. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 110 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
52. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismo procese nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. V. ieškinį tenkinti, t. y. leisti ieškovui A. V. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos įteisinimą pagal architekto Š. Š. parengtą 2023 m. rugsėjo 14 d. patikslintą statybos projektą, kurio Nr. SS-TP-2023-0112-BD (Bendroji dalis), Nr. SS-TP-2023-0112-SA (Statinio architektūrinė dalis) ir Nr. SS-TP-2023-0112-SP (Sklypo aplinkos sutvarkymo (sklypo plano) dalis), be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (atsakovų) J. M.-M. ir N. M. sutikimo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, t. y. iš kiekvieno po 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 0 ct).
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, t. y. iš kiekvieno po 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 0 ct).
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.