Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Aiškindamas CK 6.266 straipsnio 1 dalies normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 išaiškino, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Jeigu sutartis numato, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, reiškia, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl rangovas nepripažintinas turto valdytoju ir dėl turto konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, išaiškinta, kad Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015, nurodė, kad bylos dėl žalų, padarytų esant kliūtims kelyje, Teismingumo kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-82/2014 priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, tačiau pažymėjo, jog iki nurodytos datos šios kategorijos bylos buvo nagrinėjamos administraciniuose teismuose, todėl, siekiant teismų praktikos tęstinumo ir teisinio tokių bylų apibrėžtumo, yra reikšminga ankstesnių šios kategorijos bylų praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu Vilniaus miesto savivaldybės su rangovais sudarytų sutarčių sąlygų visuma parodo, kad gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiūra, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, pastaroji išlaikė pareigas, susijusias su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkcijos vykdymu, nes būtent ji turi teikti užsakymus dėl konkrečių darbų atlikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-1480/2014; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1554/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybė gali pirkti gatvių priežiūros paslaugą, tačiau teisės aktais jai nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę perleisti kitiems asmenims ji negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-867-261/2015). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 12 straipsnis bei Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas nurodo, kad CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių, tačiau kompensacines palūkanas ir jų dydį Ieškovas privalo įrodyti. Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš delikto teisinių santykių. Ieškovas 2020 m. vasario 3 d. d. pateikė pretenziją Atsakovui dėl sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo, prievolę pareikalavo įvykdyti per 7 dienas, tačiau kilus ginčui tarp šalių, Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. po 2 metų ir daugiau nei 10 mėnesių nuo pretenzijos pateikimo dėl savo kaltės. Atsakovas neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju, Ieškovui nepagrįstai delsiant pateikti ieškinį, be to, šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos nėra pagrįstos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 37) yra išaiškinęs, kad Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Tiek mokėjimo, tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Taip pat ir CK 6.210 straipsnyje įtvirtina, kad palūkanos mokamos, kai skolininkas praleidžia terminą įvykdyti piniginę prievolę. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Šiuo atveju Atsakovas nei prievolės atlyginti Ieškovui žalą, nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala kilo iš delikto, o ne sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palūkanas dėl neegzistuojančios prievolės neįvykdymo yra visiškai nepagrįstas ir bet kokiu atveju negali būti tenkinamas.

Teismas ieškinį tenkina.

Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad Šiltnamių gatvė, esanti Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui Šiltnamių gatvės valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Remiantis sutarties Techninės specifikacijos (1 priedas) 20 punktu, rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigojo atlikdamas darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje. Siekdamas užtikrinti eismo saugumą, privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Ta pati nuostata numatyta ir Sutarties 16.13 punkte. Sutarties 16.11 punktu šalys susitarė, kad rangovas (trečiasis asmuo) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir 6.270 straipsnio 2 dalį bei įsipareigoja atlyginti užsakovui (atsakovui) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė laikosi pozicijos, jog minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė.

Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų (subjektų) turimų teisių turinį skirstomą į privačios nuosavybės teisę ir viešosios nuosavybės teisę. Viešosios ir privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos ir CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nesureguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Kadangi Vilniaus mieste esančios viešosios gatvės priklauso atsakovei nuosavybės teise, tai reiškia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę įgyvendina visų pirma atsižvelgdama į imperatyvų viešosios teisės teisinį reguliavimą. Aptariamu atveju aktualus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDJĮ) (VSTVNDJĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 8, 13–14 dalys). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: i) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. VSĮ 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Iš esmės analogiška nuostata detalizuota ir Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos. Aptarto teisinio reguliavimo analizė rodo, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama aptartą viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę aptartos paslaugos teikimo įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio (bylos atveju – kelio (gatvės)) valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms galimybės civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: i) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; ii) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalgą Nr. AC-48-1 ir joje nurodytą kasacinę praktiką) (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalis). Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ (UAB YIT Infra Lietuva) 2018-09-25 sudarytą sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties nuostatų turinį, sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas bei kitas reikšmingas aplinkybes):

1.1. pagal sutarties 1 punktą Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“) (rangovė) sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal sutarties 9 punktą, užsakovė sumoka rangovei už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo-pardavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavališkais sprendimais. Sutarties 16.1 papunktyje rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti;

1.2. sutarties 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja ,,nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (sutarties 16.12 papunktis).

Aukščiau aptartos 2018-09-15 sutarties Nr. A62-162/18 (3.10.21-TD2) nuostatos pagrindžia, kad sutarties šalys susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ sutartimi priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino nesavarankiškai. Sutartimi UAB „YIT Lietuva“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad ja UAB „YIT Lietuva“ priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiūros funkcija. Vertinant sutarties 16.11 papunkčio nuostatą, kurioje įrašyta sąlyga, jog UAB „YIT Lietuva“ yra gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme pažymėtina, jog tokia sąlyga per se (liet. savaime) dar neįrodo, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, jog kelio (gatvės), esančios Vilniuje, Šiltnamių g. (duomenys neskelbtini), valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir kokio nors konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisės (pvz., priėmimo–perdavimo aktas). Atsakovė 16.11 papunktyje nurodė nuorodas ne į bendrąsias valdymo teisės nuostatas, numatytas CK 4 knygoje, o tik į CK 6.266 straipsnį. Jau minėta, kad CK 6.266 straipsnis nereguliuoja valdymo teisės perdavimo klausimų. Sutarties 16.11 papunktyje numatyta nuoroda į CK 6.266 straipsnio nuostatą labiau pagrindžia tai, kad šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.252 straipsnio) tarpusavio teisėms ir pareigoms. Kadangi prievolių teisėje, skirtingai nei daiktinėje teisėje, galioja sutarties uždarumo principas, tai sutarties 16.11 papunktyje nurodyta nuoroda į valdymo teisės perdavimą CK 6.266 straipsnio kontekste, teisiniu požiūriu, aktuali tik tarpusavio sutarties šalių teisių ir pareigų žalos atlyginimo prievolėje apimčiai. Aptarta nuostata nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra. Be to, pirmiau nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatves ir kiemų dangas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Ieškovė nurodo, jog išmokėdama draudimo išmoką, patyrė 755,09 Eur nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės 2019 m. gruodžio 13 d.; laikas – 18.08 val.; vieta – Šiltnamių g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; aplinkybės – važiuodamas automobiliu TOYOTA CAMRY, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-13 d. apie 18:08 val. K. R., vairuodamas automobilį Vilniuje, Šiltnamių g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į gatvėje esančią duobę, ir apgadino automobilio dešinės pusės abu ratus. Vairuotojas blaivus, kelių eismo taisyklių nepažeidė. Policija autoįvykio vietoje nubraižė autoįvykio vietos planą, iš kurio matyti, kad duobė yra 4 metrai nuo kelkraščio, padarė autoįvykio vietos nuotraukas. Į bylą pateikta naujo automobilio remonto sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio remonto darbų kaina – 755,09 Eurai. Remonto kainą sudaro pakeisti du ratlankiai, dvi padangos, svareliai, surinkimo darbai. Į bylą pateiktos sužaloto automobilio, atliekamų remonto darbų nuotraukos.

Teismas pažymi, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius, grįstus subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais (remonto sąmata) bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, todėl ieškovės argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelio duobę, esančią Šiltnamių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (755,09 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai).

Atsakovė taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį. byloje nenustatyta transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) tyčia ar didelis neatsargumas, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybes ar taikyti civilinę atsakomybė tik iš dalies.

Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 107,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2020 m. vasario 11 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2022-12-13 (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 755,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 20 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato pagalbą, iš viso 520 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, 755 eurų 09 centų žalą, 107 eurus 16 centų palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą žalos sumą (755 eurų 09 centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 520 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, naudai.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, 13 eurus 28 centus valstybės naudai teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.