- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-945-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04852-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9700-819/2021, pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Biseris“, uždaroji akcinė bendrovė „Naresta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ji patikslinusi prašo priteisti jai iš atsakovės 2 275,76 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 12 d. apie 13:45 val. ieškovės sūnus R. V. vairavo jos automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), ant kurio (duomenys neskelbtini), užkrito kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, ir jį apgadino, buvo išmuštas priekinis stiklas, remonto kaina sudaro 2 224,65 Eur, už sąmatos sudarymą – 51,11 Eur, todėl viso padaryta žala siekia 2 275,76 Eur. Nurodė, kad į eismo įvykį buvo iškviesta policija, kuri iškvietė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Biseris“ atstovą, įvykis buvo užregistruotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyboje, UAB „Biseris“ įvykio vietoje paaiškino, kad kelių ženklas nėra jų statytas ir jie už to ženklo nugriuvimą neatsako.
1.2. Taip pat nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. raštu ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl padarytos žalos atlyginimo, kuri pareiškimą persiuntė UAB „Biseris“, tačiau ši pranešė, kad jų įmonė neįrengė kelio ženklo, kuris nukrito ant automobilio, kas įrengė nežino, todėl nėra atsakinga už ženklo netinkamą įrengimą. Ieškovės teigimu, nė viena iš įstaigų/įmonių nesiteikė paaiškinti, kas prižiūri seniau įrengtus kelio ženklus, kurie neatitinka šiuo metu galiojančių taisyklių, kas juos privalo pakeisti, kodėl jų nekeičia naujais. Ieškovės nuomone, pagal teisės aktus savivaldybės administracija privalo užtikrinti, kad keliuose, gatvėse esantys kelio ženklai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų saugumui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka.
2.1. Paaiškino, kad savivaldybė, vykdydama jai, kaip Vilniaus miesto statinių, įrenginių, gatvių ar kt. konstrukcijų savininkui tenkanc?ia? pareiga? uz?tikrinti tinkama? kelio ženklų, nuorodų ar kitų konstrukcijų bu?kle? bei priez?iu?ra?, 2020 m. lapkričio 25 d. sudarė pirkimo sutartį (Kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai pietinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, 1- DALIS) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo sutartį (Kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, 2-DALIS) Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Biseris“, pagal kurias kelio ženklų įrengimas ir jų priežiūra buvo perduota būtent UAB „Biseris“, kuri tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme.
2.2. Atsakovės nuomone, Sutarties objektas nėra tik kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimas, bet taip pat ir priežiūros darbai, kurie turi būti vykdomi tinkamai. Paaiškino, kad UAB „Biseris“, bandydama paneigti savo sutartinius įsipareigojimus nurodo, jog vadovaujantis Sutarties priedo Techninės specifikacijos 9.1 punktu, rangovas privalo atlikti vizualinę kontrolę ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį, o nagrinėjamu atveju rangovas per mėnesį atliko net dvi vizualines kontroles (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 12 d., gavus pranešimą iš policijos ir nuvykus į eismo įvykio vietą pašalinti kliūtį, bei 2020 m. gruodžio 22 d., vykdant darbus eismo įvykio vietoje), tačiau šios vizualinės kontrolės buvo atliktos jau po ginčo įvykio.
2.3. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija bet kokiu atveju negali būti laikoma tinkama atsakove šioje civilinėje byloje, nes ji, kaip statinių, kelių ar kitų konstrukcijų savininkė atliko visas jai priklausančias pareigas – sudarė sutartis ne tik su atitinkamais statytojais dėl kelio ženklų pastatymo, bet taip pat ir su savo srities profesionalais UAB „Biseris“ dėl tinkamos kelio ženklų bei kitų konstrukcijų priežiūros, kuriems, be kita ko, ir buvo perduotas šių daiktų valdymas.
2.4. Nurodė, kad ies?kovės pateikti ras?ytiniai i?rodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kilusiai žalai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prievolei atlyginti padarytą žalą, ne?ra pagrindo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos neteise?tu? veiksmu? (ar neveikimo), kurie gale?jo lemti z?alos atsiradima?, kuomet ant automobilio užkrito kelio ženklas. Atsakovės vertinimu, vien galimų išlaidų turėjimo faktas neturėtų lemti išvados apie ieškovės patirtą žalą, ieškovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių panašaus pobūdžio įrodymų, kuriais konkretus padarytos žalos dydis būtų apskaičiuojamas ekspertų/turto vertintojų, o automobiliui padarytos žalos dydį grindžia tik UAB „VEHO Lietuva“ sudaryta remonto sąmata, ieškovė nepateikė teismui eismo įvykio schemos ar kito dokumento, kuriame būtų nurodytos svarbios eismo įvykio aplinkybės – nukritusio kelio ženklo aukštis bei atstumas nuo žemės iki stulpo lūžio vietos, automobilio aukštis bei atstumas iki kelio ženklo pastatymo vietos ir pan., nepateike? duomenu?, i?rodanc?iu? automobilio bu?kle? iki eismo i?vykio dienos – kokios technine?s bu?kle?s transporto priemone?s buvo eismo i?vykio metu.
2.5. Akcentavo, kad automobilio vairuotojas ture?jo stebe?ti eismo sa?lygas kelyje ir gale?jo pastebe?ti nestabilią kelio ženklo būklę bei imtis visu? atsargumo priemoniu?, siekiant išvengti galimos žalos, saugaus greic?io nesilaikymas ir neatidumas i?vykio metu taip pat gale?jo lemti z?alos atsiradima?.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateiktu dubliku prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepagrindė, jog Vilniaus miesto gatvių valdymą atsakovė perdavė UAB „Biseris“. Pažymėjo, kad automobilio remonto kaštus paskaičiavo specializuota automobilių Mercedes Benz remonto įmonė UAB „VEHO“, todėl abejoti remonto kaštais nėra pagrindo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinio netenkinti. Papildomai nurodė, kad ji negali būti laikoma tinkama atsakove šioje civilinėje byloje, nes ji kaip statinių, kelių ar kitų konstrukcijų savininkė atliko visas jai priklausančias pareigas, t. y. sudarė sutartis ne tik su atitinkamais statytojais dėl kelio ženklų pastatymo, bet taip pat ir su savo srities profesionalais UAB „Biseris“ dėl tinkamos kelio ženklų bei kitų konstrukcijų priežiūros, kuriems, be kita ko, ir buvo perduotas šių daiktų valdymas.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad UAB „Biseris“ civilinė atsakomybė už ieškovės įrodinėjamą dėl įvykio patirtą žalą negali kilti jokiu pagrindu nei tiesiogiai ieškovei, nei atsakovei, nes UAB „Biseris“ nėra Vilniaus miesto savivaldybėje esančių kelio ženklų, įskaitant ginčo kelio ženklą, savininkė ar valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, prižiūrėdama ginčo kelio ženklą, nėra pažeidusi sutartinių santykių su atsakove nuostatų, nėra atlikusi neteisėtų veiksmų apskritai, todėl nekyla jos deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu, nėra įrengusi ginčo kelio ženklo ir nėra suteikusi jam garantijos, todėl jo atsakomybė nekyla garantijos pagrindu.
5.1. Paaiškino, kad kelio ženklų įrengimas ir priežiūra yra atsakovės funkcija, nes Vilniaus miesto savivaldybėje galioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrengia kelio ženklus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teritorijos gatvėse arba duoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims įrengti kelio ženklus. Taip pat paaiškino, kad visi UAB „Biseris“ kaip rangovo atsakovės užsakymu įrengti kelio ženklai yra atsakovės nuosavybė.
5.2. Nurodė, kad UAB „Biseris“ ir atsakovę saisto rangos teisiniai santykiai dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kelių priežiūros ir naujų įrengimo, nei viena Sutarčių nuostata nepatvirtina, kad Vilniaus mieste esantys kelio ženklai buvo perduoti UAB „Biseris“ savarankiškai valdyti, t. y. savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo kelio ženklams, UAB „Biseris“ įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal atskirus užsakymus atlikti tik kelio ženklų įrengimo bei defektų šalinimo darbus bei vizualios stebėsenos ne rečiau kaip vieną kartą mėnesį darbus.
5.3. Atkreipė dėmesį, kad ji neįrengė ginčo kelio ženklo, todėl atsakomybė už juo sukeltą žalą negali kilti jai kaip rangovei, tą pripažįsta ir atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės I. V. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 200 Eur jos patirtai žalai dėl automobilio sugadinimo atlyginti ir 57,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė iš atsakovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“ naudai 232,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Biseris“ naudai 2 410,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 12 d. 13:45 val. ieškovei priklausantis automobilis Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieškovės sūnaus R. V., pateko į eismo įvykį, kurio metu ant automobilio, jam važiuojant (duomenys neskelbtini), užkrito kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, kuris išdaužė automobilio priekinį stiklą, automobilio kėbulas ties priekiniu langu buvo apibraižytas, po eismo įvykio ieškovė 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į UAB „VEHO Lietuva“, kuri sudarė automobilio remonto sąmatą 2 224 Eur sumai su PVM (1 838,55 Eur + 386,10 Eur PVM), už sąmatos sudarymą ieškovė sumokėjo UAB „VEHO Lietuva“ 51,11 Eur. Taip pat nustatė, kad iš UAB „VEHO Lietuva“ sąmatoje nurodytų darbų šiandien yra pakeistas tik automobilio stiklas, kuris kainavo pigiau, nei nurodyta sąmatoje, todėl ieškovė sumažino reiškiamą reikalavimą 147,09 Eur suma.
6.2. Taip pat nustatė, kad 2021 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją Vilniaus miesto savivaldybei, kuria prašė atlyginti jos šio eismo įvykio metu patirtą žalą, tačiau ši prašymą persiuntė nagrinėti trečiajam asmeniui UAB „Biseris“, nes su juo yra sudaryta sutartis dėl kelio ženklų priežiūros. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, 2-DALIS, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Biseris“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbus šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, o atsakovė įsipareigojo sudaryti trečiajam asmeniui UAB „Biseris“ būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal trečiojo asmens UAB „Biseris“ pasiūlytus įkainius, UAB „Biseris“ įsipareigojo organizuoti ir valdyti užsakymus, darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus atsakovės užsakymą per UPS, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti.
6.3. Teismas, įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo nuostatas sutiko, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors ir nėra (duomenys neskelbtini), savininkė, ji laikytina šios gatvės valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kuriai teisės aktai suteikia teisę ir pareigą turėti tokį turtą savo žinioje, savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio jam darymo ir užtikrinti jo saugumą.
6.4. Teismas sutiko su atsakove, kad Sutartimi UAB „Biseris“ įsipareigojo vykdyti kelio ženklų priežiūrą ir stebėseną ir be atskiro atsakovės užsakymo (Sutarties 28.4 punktas), tačiau įvertinęs šalių sudarytą sutartį vertino, kad šis įsipareigojimas neapėmė ir kelio ženklų priežiūros atlikimo savo nuožiūra, savarankiškai, nesant atsakovės nurodymo. Teismas sprendė, kad byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, kad Sutartimi atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Biseris“ perdavė ginčo kelio ženklo valdymo, o ne jo priežiūros teisę.
6.5. Teismas pripažino nereikšmingais atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo kaip sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti, sprendė, kad valdytojos civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti pakanka to, kad kelio ženklas tiesiog nugriuvo, nesant CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
6.6. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės patirta žala dėl sudaužyto automobilio stiklo (pačio stiklo, jo keitimo ir su tuo susijusių papildomų medžiagų poreikio) yra tik 200 Eur, suma yra protingo dydžio. Teismo nuomone, vien tas faktas, kad ieškovė neturi sumokėtą sumą pagrindžiančių įrodymų, negali būti pagrindu teigti, kad tokios žalos dėl automobilio sugadinimo ji nepatyrė.
6.7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, fotonuotraukas dėl kėbulo subraižymo, vertino, jog jie nepagrindžia nei ieškovės nurodomo poreikio dėl to perdažyti visą automobilį, ko kainą paskaičiavo UAB „VEHO Auto“ sąmatoje, nei tokio subraižymo pašalinimo galimybės tik automobilį (jo dalį) dažant. Teismas nevertino šio įrodymo kaip patikimo ir pakankamo ieškovės įrodinėjamai kaip patirtai žalai dėl automobilio remonto pagrįsti bei nepripažino jos gavimo patirtų išlaidų – 51,11 Eur – ieškovės patirta žala.
6.8. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ įrengimu, jo statytojo garantiniais įsipareigojimais, negali būti laikomos ribojančiomis ieškovės teisę nagrinėjamu atveju rinktis atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kaip kelio ženklo, dėl kurio sugriuvimo buvo padaryta žala jos automobiliui, valdytoją pagal CK 6.266 straipsnį. Nurodė, kad nepripažinimas atsakovės argumentų dėl UAB „Biseris“ buvimo kelio ženklo valdytoju pagal Sutartį pagrįstais nepaneigia atsakovės teisės, manant, kad trečiasis asmuo UAB „Biseris“ pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tokį reikalavimą jam reikšti atskirai neteismine ar teismine tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. V. ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudarius sutartį su UAB „Biseris“ pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, kas reiškia, jog būtent UAB „Biseris“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, įsipareigojo ne išimtinai laukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, o vykdyti sutartyje nurodytus darbus ir tik juos atlikus atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, pateikiant suteiktų paslaugų aktus ir sąskaitas faktūras.
7.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudarydama Sutartį su UAB „Biseris“, visiškai įvykdė savo, kaip daikto savininko, pareigą užtikrinti tinkamą kelio ženklų būklę bei priežiūrą ir statinio valdymą perleido UAB „Biseris“, o valdytojas yra tas asmuo, kuriam būtent ir yra pavesta rūpintis tinkama statinio priežiūra.
7.3. Šalių sudarytą Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas, todėl iš dalies patenkinus ieškinį, akivaizdžiai nebuvo tinkamai įvertinta sutartis, kaip sutarties šalių teisių ir pareigų visetas, ir nebuvo atsižvelgiama į tikrąją sutarties šalių valią sudarant Sutartį. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima suprasti, jog sudarytos Sutartys su UAB „Biseris“ neturi apskritai jokios esminės reikšmės jos atsakomybės atžvilgiu, nes bet kokiu atveju tik pačiai apeliantei (nepaisant egzistuojančių ir tuo metu galiojusių pirkimo sutarčių) yra nustatoma pareiga rūpintis kelio ženklų ar kitų konstrukcijų nuolatine priežiūra, o jokia pareiga UAB „Biseris“ atžvilgiu netaikoma.
7.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo būti pripažinta kaip tinkama atsakovė ir negalėjo atsakyti už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kadangi ginčo kelio ženklą įrenginėjo UAB „Naresta“ (kurių darbams pagal Aprašą buvo taikoma 5 metų garantija), o valdymas ir kelio ženklų bei kitų konstrukcijų priežiūra perduota UAB „Biseris“.
7.5. Vairuotojas ture?jo stebe?ti eismo sa?lygas kelyje ir gale?jo pastebe?ti nestabilią kelio ženklo būklę bei imtis visu? atsargumo priemoniu? siekiant išvengti galimos žalos, o galimai saugaus greic?io nesilaikymas ir neatidumas i?vykio metu gale?jo lemti z?alos atsiradima?. Be kita ko, byloje nebuvo pateikta duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas objektyviai negalėjo pamatyti nestabilaus/krentančio kelio ženklo bei išvengti žalos atsiradimo, teismas turėjo atsižvelgti bei įvertinti tai, kad pats nukentėjęs asmuo galėjo būti kaltas dėl jam atsiradusios žalos.
7.6. Žalos dydis byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, nes ieškovė nepateikė būtinų duomenų ir sumokėtą sumą pagrindžiančių įrodymų žalai įrodyti, žala buvo grindžiama tik žodiniais ir niekuo neparemtais paaiškinimais.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti UAB „Biseris“ šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
8.1. Priežiūros darbų atlikimas negali būti prilyginamas valdymo teisės perdavimui, nes „priežiūros darbai“ yra ne valdymo teisės perdavimą sąlygojantis veiksnys, o tik apibrėžia tam tikras konkrečias funkcijas, kurias UAB „Biseris“ įsipareigoja atlikti gavęs užduotis iš atsakovės, Sutartyje nustatyta tvarka, atsakovė UAB „Biseris“ Sutartimi neperdavė Kelio ženklo valdymo teisės, o tik susitarė dėl atliekamų rangos–priežiūros darbų, jų organizavimo bei atsiskaitymo, nuostatos apie savarankiškos daiktinės teisės – kelio ženklų valdymo – perleidimą Sutartyje nėra nei tarp apibrėžiamo Sutarties objekto, nei jokiose kitose Sutarties nuostatose.
8.2. Sutarties šalys neturėjo tikslo bei valios perduoti ir atitinkamai priimti Kelio ženklo valdymo teisės, atsakovė UAB „Biseris“ neperdavė Kelio ženklo valdymo teisės, kadangi veiksmai, atliekami su kelio ženklais, pagal Sutarties nuostatas gali būti pradedami ir atliekami tik gavus konkretų atsakovės užsakymą tam tikro ženklo atžvilgiu ir tik šiam veiksmų atlikimo laikotarpiui.
8.3. Kelio ženklų būklės patikrinimas yra pačios atsakovės Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus funkcija, atliekama kiekvieną savaitę, o apie šių stebėjimų metu pastebėtus sugadintus, dingusius ar neatitinkančius estetinių ir kitų reikalavimų kelio ženklus, turi būti pranešama kelio ženklų priežiūros įmonei ir / ar gali būti formuojamos kelio ženklų priežiūros užduotys pagal Sutarties nuostatas.
8.4. Šalių Sutartis buvo sudaryta tik 2020 m. lapkričio 25 d., eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala ieškovės automobiliui, įvyko nepraėjus net mėnesiui po Sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. gruodžio 12 d., pirmasis UAB „Biseris“ organizuotas vizualus kelio ženklų patikrinimas apvažiuojant Vilniaus miesto savivaldybės aptarnaujamas gatves pagal sudarytą Sutartį turėjo būti atliktas ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 26 d., tačiau pagal Sutarties nuostatas trečiasis asmuo negavo pranešimo atlikti užduotis, susijusias su Kelio ženklu, o jų savavališkai atlikti negali, nes to nenumato Sutartis, be kita ko, nebuvo praėjęs Sutartyje nustatytas šios prievolės įvykdymo terminas, ginčijamo Kelio ženklo UAB „Biseris“ neįrengė ir jokios garantijos šio Kelio ženklo atžvilgiu atsakovei nesuteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamo kelio ženklo priežiūros, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.
13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 12 d. 13:45 val. ieškovei priklausantis automobilis Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas ieškovės sūnaus R. V., pateko į eismo įvykį, kurio metu ant automobilio, jam važiuojant (duomenys neskelbtini), užkrito kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, kuris išdaužė automobilio priekinį stiklą, automobilio kėbulas ties priekiniu langu buvo apibraižytas, po eismo įvykio ieškovė 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į UAB „VEHO Lietuva“, kuri sudarė automobilio remonto sąmatą.
14. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuria prašė atlyginti jos šio eismo įvykio metu patirtą žalą, tačiau ši prašymą persiuntė nagrinėti trečiajam asmeniui UAB „Biseris“, nes su juo yra sudaryta sutartis dėl kelio ženklų priežiūros. Bylos duomenimis, 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Biseris“ sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, 2-DALIS, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Biseris“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbus šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, o atsakovė įsipareigojo sudaryti trečiajam asmeniui UAB „Biseris“ būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal trečiojo asmens UAB „Biseris“ pasiūlytus įkainius, be kita ko, UAB „Biseris“ įsipareigojo organizuoti ir valdyti užsakymus, darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus atsakovės užsakymą per UPS, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos, patirtos dėl automobilio apgadinimo dėl netinkamo kelio ženklo, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai 200 Eur jos patirtai žalai dėl automobilio sugadinimo atlyginti ir 57,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė iš atsakovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“ naudai 232,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Biseris“ naudai 2 410,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, taip pat tuo, jog dėl eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei, yra ir vairuotojo kaltė, o ieškovė neįrodė žalos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir trečiojo asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl subjekto, atsakingo už transporto priemonei padarytą turtinę žalą.
17. Šioje civilinėje byloje atsakovė, vadovaudamasi 2018 m. rugsėjo 25 d. pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, 2-DALIS, laikosi pozicijos, jog šios sutarties pagrindu yra perdavusi trečiajam asmeniui ne tik kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbus, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, bet ir šių objektų valdymą, dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą, kilusią dėl netinkamo kelio ženklo priežiūros.
18. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinė praktika).
19. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnio suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
21. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybė turi pareigą vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog įvykis atsitiko (duomenys neskelbtini), o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, bei juose esantys kelio ženklai, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius, gatves bei ženklus prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, byloje nėra ginčo, kad kelio Vilniuje, kuriame ir stovėjo byloje aptariamas kelio ženklas, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi pareigą užtikrinti tinkamą kelio ženklų būklę bei priežiūrą perleido trečiajam asmeniui UAB „Biseris“ 2020 m. lapkričio 25 d. pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neperdavė kelio ženklų bei kitų konstrukcijų, trečiajam asmeniui valdymo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką, taip pat šalių sudarytos sutarties, susitarimo nuostatas, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog už transporto priemonei padarytą žalą atsakinga atsakovė.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: 1) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; 2) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika). Sutartis remiantis CK 1.193 straipsnio 1 dalimi turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą.
24. Iš byloje pateiktos Sutarties 1 punkto nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Biseris“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbus šiaurinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, o atsakovė įsipareigojo sudaryti trečiajam asmeniui UAB „Biseris“ būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal trečiojo asmens UAB „Biseris“ pasiūlytus įkainius, nurodytus jo pasiūlyme. Sutarties 14 punkte numatyta, kad atsakovė dėl konkrečių darbų vykdymo konkrečioje vietoje teikia užsakymą UAB „Biseris“ per bendrovės kontaktinį telefoną, elektroninį paštą arba mobilią ar internetinę aplikaciją, o apie atliktus darbus UAB „Biseris“ informuos atsakovę mobilia ar internetine aplikacija, kas sudaro užsakymų procesų ir darbų valdymo sistemą (toliau – UPS) su darbų apimtimis ir darbų įvykdymo terminais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“ įsipareigojo organizuoti ir valdyti užsakymus (Sutarties 28.1.1 punktas), darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus atsakovės užsakymą per UPS, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti (Sutarties 28.5 punktas). Pagal Sutarties 28.4 punktą UAB „Biseris“ įsipareigojo vykdyti kelio ženklų priežiūrą ir stebėseną ir be atskiro atsakovės užsakymo, tačiau pažymėtina, kad šis įsipareigojimas neapėmė ir kelio ženklų priežiūros atlikimo savo nuožiūra, savarankiškai, nesant atsakovės nurodymo. Sutarties 28.4 punkto nuostata, įpareigoja UAB „Biseris“ apie pastebėtus trūkumus ir gedimus nedelsiant informuoti atsakovę, Techninės specifikacijos 9.1 punkto nuostata, įpareigoja UAB „Biseris“ fiksuoti defektinius kelio ženklus, Techninės specifikacijos 9.2 punkto nuostata, įpareigoja UAB „Biseris“ atlikti ženklų ir nuorodų priežiūros darbus gavus užduotį ar patvirtinimą, tačiau kelio ženklo ar nuorodos priežiūros darbus – ženklo matomumo, orientavimo ar vertikalumo, tvirtinimo atstatymą, grunto aplink ženklą sutankinimą ar kitus veiksmų ženklo stabilumui užtikrinti atlikimą, trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti tik gavęs atitinkamą nurodymą iš atsakovės, tai pagrindžia Sutarties 14, 28.1.1., 28.5 punktų nuostatos.
25. Įvertinus aukščiau nurodytas šalių sudarytos Sutarties nuostatas, matyti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Biseris“ susitarė dėl nuolatinės kelio ženklų priežiūros ir stebėsenos darbų, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Biseris“ sutartimi priskirtų prižiūrėti kelio ženklų ar nuorodų valdymą įgyvendino savarankiškai. Sutartimi UAB „Biseris“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad UAB „Biseris“ priskirta tik techninės kelio ženklų ir nuorodų priežiūros funkcija, o Sutarties nuostatų sisteminė analizė pagrindžia aplinkybę, jog trečiasis asmuo atskirus remonto darbus iš esmės turėjo teisę atlikti tik gavęs atsakovės užsakymus. Detali užsakymo forma, numatanti objekto pavadinimą, darbų atlimo vietą, darbų pavadinimą, darbų apimtis, terminus, kt., yra sudedamoji sutarties dalis, numatyta Sutarties 28.5 punkte. Taigi greta visų Sutarties nuostatų, šio užsakymo forma, jo turinys tik patvirtina, kad darbai turėjo būti atliekami tiksliai pagal nurodymus, detaliai susitariant dėl darbų atlikimo vietos, apimties, atlikimo terminų, kt., tokiu būdu nesuteikiant UAB „Biseris“ priskirtų prižiūrėti kelio ženklų ir nuorodų valdymą įgyvendinti savarankiškai.
26. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, jog šalių sudaryta sutartis turi būti vertinama kaip vientisas dokumentas, o ne atskiros jos sąlygos bei kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudarydama Sutartį su UAB „Biseris“, visiškai įvykdė savo, kaip daikto savininko, pareigą užtikrinti tinkamą kelio ženklų būklę bei priežiūrą ir statinio valdymą perleido UAB „Biseris“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl kelio ženklų ir nuorodų techninės priežiūros atlikimo darbų. Atsakovė, turėjusi pareigą paneigti savo kaip kelio ženklų savininkės atsakomybės prezumpciją, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai buvo perdavusi ginčo kelio ženklo valdymą trečiajam asmeniui, taip pat kad šalys savo elgesiu būtų patvirtinusios perduotą valdymą ir atitinkamai kad sutartį sudariusių šalių valia buvo nukreipta būtent perduoti gatvės kelio ženklų valdymą trečiajam asmeniui.
27. Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Biseris“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2020 m. lapkričio 25 d. sudarytos Sutarties pagrindu, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, akivaizdu, kad minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška kelio ženklų ir nuorodų valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. kelio ženklų, nuorodų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo UAB „Biseris“ atlieka pagal užsakovės (atsakovės) nurodymus.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė šioje byloje ir yra atsakinga už automobiliui padarytą žalą, kilusią dėl netinkamos kelio ženklo būklės. Pažymėtina ir tai, kad tokios pozicijos laikomasi ir kitose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėje bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.).
Dėl vairuotojo kaltės (ne)buvimo ir žalos dydžio.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl kilusio įvykio egzistuoja ir vairuotojo kaltė, kadangi jis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl ko laiku nepastebėjo kliūties. Nurodo, kad galimai saugaus greic?io nesilaikymas ir neatidumas i?vykio metu gale?jo lemti z?alos atsiradima?. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiems apeliantės argumentams.
31. CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, 19 punktas). Tai reiškia, kad deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).
32. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, 67 punktas).
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu arba itin pavojingai manevruodamas, jog būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentai dėl vairuojamo automobilio greičio ir neatidumo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir iš esmės laikytini tik gynybine pozicija teigiant, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Aplinkybė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas objektyviai negalėjo pamatyti nestabilaus/krentančio kelio ženklo bei išvengti žalos atsiradimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad vairavęs automobilį vairuotojas turėjo ar galėjo žinoti apie prastos būklės kelio ženklą. Todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose neatsargumo nebuvo, o taip pat nėra ir pagrindo vertinti, jog vairavęs transporto priemonę asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas, kaip bando įrodyti apeliantė.
35. Atsakovė taip pat nurodo, kad žalos dydis byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, nes ieškovė nepateikė būtinų duomenų ir sumokėtą sumą pagrindžiančių įrodymų žalai įrodyti, žala buvo grindžiama tik žodiniais ir niekuo neparemtais paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
36. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad kelio ženklas buvo su trūkumais, kurie lėmė žalos atsiradimą. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad kelio ženklas, stovėjęs (duomenys neskelbtini), tiesiog nugriuvo pro jį važiuojant automobiliui ir išdaužė pastarojo priekinį stiklą. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtos žalos dydį, o atsakovė apeliacinės instancijos teisme nepagrindė, kodėl priteista patirtos žalos suma neįrodo transporto priemonei padarytos žalos dydžio, apeliantės abejonės yra subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl šie apeliantės apeliacinio skundo argumentai laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties.
38. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
41. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
42. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis), be kita ko, ji atlesta nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 285,69 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos išlaidos yra racionalaus bei pagrįsto dydžio, todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 9 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 2 285,69 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Biseris“, j. a. k. 222288190, naudai.