Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-704-560/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-20
Bylos Nr.: e2A-704-560/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21294-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dainius Rinkevičius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, B. M.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-704-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21294-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.8.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, B. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 712,02 Eur žalos atlyginimą, 58,62 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 0.50 val. automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ozo g., ties namu Nr. 20, Vilniuje, įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad buvo sugadinta ir reikalinga keisti galinį buferį, galinę kairės pusės padangą, galinę dešinės pusės padangą, priekinę kairės pusės padangą, priekinę dešinės pusės padangą, reikalinga remontuoti galinį dešinės pusės ratlankį, priekinį dešinės pusės ratlankį, atlikti ratų geometriją. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal taisyklių I dalies 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo jos apdraustos transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 712,02 Eur draudimo išmoką.

3. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes ji yra kelio, esančio Ozo g., Vilniuje, savininkė ir turėjo pareigą naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui; transporto priemonei įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, rezultatas. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes nevykdydama pareigos prižiūrėti kelią Ozo g., Vilniuje, ir organizuoti juo saugaus eismo, atsakovė elgėsi neteisėtai; transporto priemonei įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą, kuris nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais, ieškovės draudėjui atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigos prižiūrėti jai priklausantį kelią ir organizuoti juos saugų eismą nevykdymo rezultatas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę byloje – atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti; netenkinus ir antrojo atsakovės prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.

5. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė byloje. Atsakovė neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio savininkė, tačiau atsakovė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB „YIT Infra Lietuva“ (po reorganizacijos UAB „YIT Lietuva“) sudarė sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), kurios 1 punkte nurodyta, jog „vadovaudamiesi šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka rangovas įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus <...>“. Šia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 16.11. punktas), tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Ozo g., valdymas. Sutarties 16.11 papunktyje yra nurodyta, jog UAB „YIT Lietuva“ įsipareigoja „nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“. Sutarties 16.7 papunktyje nurodyta, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, rangovas privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Taigi, būtent UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo užtikrinti saugumą vykdant darbus jos valdomoje zonoje. Tuo atveju, jeigu buvo vykdomi kelio darbai, pagal sutarties nuostatas būtent UAB „YIT Lietuva“ turėjo užtikrinti eismo saugumą, pasirūpinti atitinkamu kelio ženklinimu ir kt. Būtent UAB „YIT Lietuva“ ir tenka atsakomybė už žalą, padarytą dėl UAB „YIT Lietuva“ sutartinių įsipareigojimų, šiuo atveju saugumo neužtikrinimo, nevykdymo. Trečiajam asmeniui buvo perduota ne techninės priežiūros, o valdymo teisė. Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus.

6. Ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas. Siekdama įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių kitų įrodymų, fotonuotraukų iš įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį bei jo aplinkybes; jokie ieškovės pateikti įrodymai netgi nepatvirtina fakto, kad buvo įvažiuota į remontuojamą kelio atkarpą, kuri neva nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Šiuo atveju nėra galimybės patvirtinti ieškovės teiginius, kad ieškinyje minimoje atkarpoje buvo vykdomi kokie nors kelio remonto darbai. Šiuo atveju nėra aiški konkreti įvykio vieta, konkretus kelio ruožas (atkarpa), į kurį neva buvo įvažiuota, neaišku, kokia buvo automobilio faktinė būsena iškart po minimo įvykio. Policijos komisariato pažymoje visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, kelio ženklų nebuvimą, kelio ruožo remonto fakto buvimą, įvykio konkreti vieta (koordinatės) ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Policijos pažymoje nurodyta, kad buvo apgadintas vien priekinis dešinės pusės ratas. Nors ieškinyje nurodyta, kad įvykis įvyko 2019 m. liepos 3 d., apie 0.50 val., tačiau byloje pateiktas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas nėra datuojamas. Taigi, nėra galimybės įvertinti, kiek laiko po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis; ar automobiliu ir toliau buvo naudojamasi po eismo įvykio, bet iki apžiūros. Atsakovė taip pat kritiškai vertina ir tai, kad apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į dalių būklės nusidėvėjimą. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kurią atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba, tačiau šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo, todėl valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Teismai padarė išvadą, jog atsakovė, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 712,02 Eur nuostolių atlyginimo, 58,62 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 770,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 5,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 0.50 val. automobilis AUDI A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ozo g. 20, Vilniuje, vairuojamas B. M., įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, nepažymėtą kelio darbų ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykio metu automobilis buvo draustas pas ieškovę (transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 712,02 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė atsakovei 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimą sumokėti 712,02 Eur draudimo išmoką, tačiau ji ieškovei žalos neatlygino.

10. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Ozo gatvė, esanti Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui Ozo gatvės valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Remiantis sutarties Techninės specifikacijos (1 priedas) 20 punktu, rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigojo atlikdamas darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje. Siekdamas užtikrinti eismo saugumą, privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Ta pati nuostata numatyta ir Sutarties 16.13 punkte. Sutarties 16.11 punktu šalys susitarė, kad rangovas (trečiasis asmuo) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir 6.270 straipsnio 2 dalį bei įsipareigoja atlyginti užsakovui (atsakovui) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų, todėl teismas sprendė, jog šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė.

11. Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės (eismo įvykio data – 2019 m. liepos 3 d.; laikas – 0.50 val.; vieta – Ozo g. 20, Vilnius; aplinkybės – važiuodamas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą; apgadino priekinį dešinį ratą; kelio atkarpa kelio darbų ženklais nepažymėta; transporto priemonės sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratas; vairuotojas – B. M.). Ieškovė taip pat pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai (keičiamos dalys: galinis buferis, galinė kairės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinė kairės pusės padanga, priekinė dešinės pusės padanga; remontuojamos dalys: galinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės ratlankis, ratų geometrijos matavimas). Į bylą taip pat pateikta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio darbų kaina – 161,80 Eur, dažymas – 194,91 Eur, dalys – 231,74 Eur, PVM – 123,57 Eur, iš viso remonto kaina sudarė 712,02 Eur. Ieškovė taip pat pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti automobilio apgadinimai. Už remonto darbus ir medžiagas pagal sąmatą 2019 m. rugpjūčio 19 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 281717374 (1 330,88 Eur suma). Atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu. Atsakovės argumentas, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota daugiau pažeidimų nei jų nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje apie eismo įvykį, taip pat laikytinas neturinčiu esminės teisinės reikšmės, nes policijos pažymoje apie eismo įvykį užfiksuojamos tik svarbiausios eismo įvykio aplinkybės, įskaitant akivaizdžiausius ir matomiausius transporto priemonės pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio, todėl nėra pagrindo mažinti žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 16.11. punktas), tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Ozo g., valdymas. Tai yra aiškiai įtvirtinta sutarties 16.11. punkte, nurodant, kad bendrovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „YIT Lietuva“ privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Priežiūra atliekama savarankiškai be užsakovo raštiško užsakymo. Jeigu buvo vykdomi kelio darbai, būtent UAB „YIT Lietuva“ turėjo užtikrinti eismo saugumą, pasirūpinti atitinkamu kelio ženklinimu ir kt. Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus. Gatvių dangų remonto ir priežiūros darbai savo esme yra skirtingos kategorijos, t. y. skirtingi darbai, kadangi remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). UAB „YIT Lietuva“ ginčo įvykio metu, atliko šios Vilniaus miesto dalies priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. UAB „YIT Lietuva“ sutartimi taip pat įsipareigojo ir atsakyti už eismo saugumą vykdymo zonoje. Nėra pagrindo teigti esant apeliantės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą. Apeliantė pati nevykdo kelio remonto darbų, taigi atitinkamai ji ir nėra atsakinga už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas negalėjo vertinti apeliantės atsakomybės dėl įvykio. Nesuprantama teismo pozicija, jog tam tikrų darbų (ne)būtinumą turėjo pagrįsti atsakovas. Teismas argumentuodamas, kad atsakovė nepagrindė tam tikrų darbų atlikimo būtinumą netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, objektyviai neįvertino įrodymų viseto, todėl, pripažindamas ieškovo ieškinio reikalavimą pagrįstu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame sprendime teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei apeliantės išsakytus argumentus. Apeliantė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusios žalos. Automobilio vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu.

Atsiliepimas

14. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė, ir ginčydama žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovės apskaičiuota žala bei patvirtinti atsakovės dėstomi argumentai. Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus, o atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie būtų pagrindę jos poziciją, tačiau šios savo pareigos ji neįvykdė. Nei ieškovė, nei jos draudėjas nebuvo rangos sutarties šalimi, todėl atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, negali remtis rangos sutarties vykdymo aspektais, nes tokiu būdu būtų pažeistas sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Atsakovė, būdama rangos sutarties šalimi, žinodama rangovo prisiimtus įsipareigojimus, privalėjo imtis veiksmų kontroliuoti, ar rangos sutartis vykdoma tinkamai. Preziumuojama, kad daikto savininkas, nurodytas viešame registre, yra laikomas ir valdytoju. Duomenų, kad valdymo teisė į kelią, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo perduota ir šis faktas buvo įregistruotas, nėra. Būtent atsakovei tenka paneigti šias prezumpcijas.

15. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 0.50 val. automobilis AUDI A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ozo g. 20, Vilniuje, vairuojamas B. M., įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, nepažymėtą kelio darbų ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykio metu automobilis buvo draustas pas ieškovę (transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 712,02 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė atsakovei 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimą sumokėti 712,02 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ieškovei žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

18. Šioje civilinėje byloje atsakovė, vadovaudamasi 2018 m. rugsėjo 25 d. pirkimo sutartimi Nr. A62- 163/18(3.10.21-TD2), laikėsi pozicijos, jog šios sutarties pagrindu yra perdavusi trečiajam asmeniui ne tik statinių (gatvių ir kiemų) techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą, dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą, kilusią dėl netinkamos gatvių priežiūros. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

19. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvykis atsitiko Vilniaus mieste, Ozo gatvėje, o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad Ozo gatvės, Vilniuje, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi minėtų gatvių valdymo teises susitarimais perleido trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“.

20. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė, ginčydama savo kaip savininkės atsakomybės prezumpciją, pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. pirkimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens kaip rangovo, kuria šalys sutarė, kad rangovas įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal rangovo pasiūlytus įkainius, nurodytus sutarties 2 priede (sutarties 1. punktas). Išanalizavus šios sutarties nuostatas matyti, jog sutarties 9. punkte šalys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 4 priedas), darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 5 priedas) ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jeigu tai susiję su savavališkais sprendimais. Tuo tarpu sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iš rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 4 priedas), darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 5 priedas) apie faktiškai atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Savo ruožtu, sutarties 16.1. punktu rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą (sutarties 3 priedas), kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, įvertinus šias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros, kuri bus vykdoma pagal savivaldybės kaip savininkės užsakymus ir atsiskaitymus.

22. Šios išvados teisingumo nepaneigia ir faktas, jog sutartyje buvo įtvirtintos toliau nurodomos nuostatos, t. y. 16.7. punktu rangovas įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuotolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo; 16.11. punktu rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą; rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vertinant sutarties 16.11 punkto nuostatą sistemiškai su aukščiau nurodytomis sutarties nuostatomis, kuriose buvo įtvirtinta šalių valia susitarti dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros, konstatuotina, kad nėra pagrindo pagal visą sutarties tekstą spręsti, jog Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų. Atsakovė, turėjusi pareigą paneigti savo kaip gatvės savininkės atsakomybės prezumpciją, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai buvo perdavusi ginčo gatvės valdymą trečiajam asmeniui, taip pat kad šalys savo elgesiu būtų patvirtinusios perduotą valdymą ir atitinkamai kad sutartį sudariusių šalių valia buvo nukreipta būtent perduoti gatvės valdymą trečiajam asmeniui.

23. Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. <..> Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „YIT Lietuva“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2018 m. rugsėjo 25 d. susitarimo pagrindu, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019).

24. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.).

25. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis (asmuo, važiuodamas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą), gatvių ir kiemų danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (Civilinio kodekso 6.266 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovės teiginiai esą vairuotojas vairavo neatsakingai, neapdairiai yra deklaratyvūs. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos, to nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobės būtų buvusios pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl šie apeliantės apeliacinio skundo argumentai laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius