- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- e2-26665-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21294-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, B. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, B. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 712,02 Eur žalos atlyginimą, 58,62 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 0.50 val. automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad buvo sugadinta ir reikalinga keisti galinį buferį, galinę kairės pusės padangą, galinę dešinės pusės padangą, priekinę kairės pusės padangą, priekinę dešinės pusės padangą, reikalinga remontuoti galinį dešinės pusės ratlankį, priekinį dešinės pusės ratlankį, atlikti ratų geometriją. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal taisyklių I dalies 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo jos apdraustos transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 712,02 Eur draudimo išmoką.
Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir turėjo pareigą naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui; 2) transporto priemonei įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, rezultatas. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti kelio (duomenys neskelbtini), ir organizuoti juo saugaus eismo, atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonei įvažiavus į remontuojamą kelio ruožą, kuris nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais, ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos prižiūrėti jai priklausantį kelią ir organizuoti juos saugų eismą nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę byloje – atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti; netenkinus ir antrojo atsakovės prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė byloje. Atsakovė neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio savininkė, tačiau atsakovė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pažymėjo, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.
Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB „YIT Infra Lietuva“ (po reorganizacijos UAB „YIT Lietuva“) sudarė sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), kurios 1 punkte nurodyta, jog „vadovaudamiesi šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka rangovas [UAB „YIT Lietuva“] įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas [Vilniaus miesto savivaldybės administracija] įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus <...>“. Šia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 16.11. punktas), tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdymas. Sutarties 16.11 papunktyje yra nurodyta, jog UAB „YIT Lietuva“ įsipareigoja „nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“. Sutarties 16.7 papunktyje nurodyta, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad užsakovas sumoka rangovui už tinkamai, kokybiškai, laiku ir faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 16.9 papunktyje yra įtvirtinta, kad rangovas privalo apie vykdomus darbus viešose vietose informuoti Vilniaus miesto bendruomenę darbų vykdymo vietoje, tiksliai nurodant sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminus. Tuo tarpu sutarties 16.14 papunktyje įtvirtinta, kad rangovas vykdant darbus privalo atsakyti už eismo saugumą vykdymo zonoje. Siekiant užtikrinti eismo saugumą, rangovas privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Taigi, būtent UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo užtikrinti saugumą vykdant darbus jos valdomoje zonoje. Tuo atveju, jeigu buvo vykdomi kelio darbai, pagal sutarties nuostatas būtent UAB „YIT Lietuva“ turėjo užtikrinti eismo saugumą, pasirūpinti atitinkamu kelio ženklinimu ir kt. Būtent UAB „YIT Lietuva“ ir tenka atsakomybė už žalą, padarytą dėl UAB „YIT Lietuva“ sutartinių įsipareigojimų, šiuo atveju saugumo neužtikrinimo, nevykdymo. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui buvo perduota ne techninės priežiūros, o valdymo teisė. Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus.
Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas. Siekdama įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus. Atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių kitų įrodymų, fotonuotraukų iš įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį bei jo aplinkybes; jokie ieškovės pateikti įrodymai netgi nepatvirtina fakto, kad buvo įvažiuota į remontuojamą kelio atkarpą, kuri neva nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Šiuo atveju nėra galimybės patvirtinti ieškovės teiginius, kad ieškinyje minimoje atkarpoje buvo vykdomi kokie nors kelio remonto darbai. Atsakovė tokių duomenų (apie kelio remonto darbus) neturi. Šiuo atveju nėra aiški konkreti įvykio vieta, konkretus kelio ruožas (atkarpa), į kurį neva buvo įvažiuota, neaišku, kokia buvo automobilio faktinė būsena iškart po minimo įvykio. Byloje nėra automobilio nuotraukų iš karto po eismo įvykio. Policijos komisariato pažymoje visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, kelio ženklų nebuvimą, kelio ruožo remonto fakto buvimą, įvykio konkreti vieta (koordinatės) ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Policijos pažymoje nurodyta, kad buvo apgadintas vien priekinis dešinės pusės ratas, o tuo tarpu ieškinyje teigiama, kad „sugadinta ir reikalinga keisti galinį buferį, galinę kairės pusės padangą, galinę dešinės pusės padangą, priekinę kairės pusės padangą, priekinę dešinės pusės padangą, reikalinga remontuoti galinį dešinės pusės ratlankį, priekinį dešinės pusės ratlankį, atlikti ratų geometriją“. Nors ieškinyje nurodyta, kad įvykis įvyko 2019 m. liepos 3 d., apie 0.50 val., tačiau byloje pateiktas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas nėra datuojamas. Taigi, nėra galimybės įvertint, kiek laiko po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis; ar automobiliu ir toliau buvo naudojamasi po eismo įvykio, bet iki apžiūros. Atsakovė taip pat kritiškai vertina ir tai, kad apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta dalių būklės nusidėvėjimą.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kurią atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba, tačiau šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama.
Pažymėjo, kad kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Teismai padarė išvadą, jog atsakovė, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 0.50 val. automobilis AUDI A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuojamas B. M., įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą, nepažymėtą kelio darbų ženklais, ir buvo apgadintas. Įvykio metu automobilis buvo draustas pas ieškovę (transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. 112995249). Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 712,02 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė atsakovei 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimą sumokėti 712,02 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ieškovei žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Dėl atsakovo tinkamumo
Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta pirkimo sutartimi Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2) (toliau – ir Sutartis) atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą, dėl to ji negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.) Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-162/18(3.10.21-TD2), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Remiantis sutarties Techninės specifikacijos (1 priedas) 20 punktu, rangovas (trečiasis asmuo) įsipareigojo atlikdamas darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje. Siekdamas užtikrinti eismo saugumą, privalo naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus. Ta pati nuostata numatyta ir Sutarties 16.13 punkte. Sutarties 16.11 punktu šalys susitarė, kad rangovas (trečiasis asmuo) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir 6.270 straipsnio 2 dalį bei įsipareigoja atlyginti užsakovui (atsakovui) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovė laikosi pozicijos, jog minėtu Sutarties 16.11 punktu, perdavė valdymo teisę trečiajam asmeniui. Šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo rangovui suteikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros paslaugas. Kartu vertinant sutarties tekstą, tikslą bei 16.11. punkto nuostatą, kuria buvo susitarta dėl valdymo perdavimo, konstatuotina, kad nėra pagrindo spręsti, jog Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įrašymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi šalių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiškai šalių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros atlikimo darbų (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartyse nurodydamas tai, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Byloje yra nustatytas gatvės trūkumo (duobės jos važiuojamoje dalyje) faktas, taip pat faktas, kad gatvę eismo įvykio metu nuosavybės teise valdė atsakovė, todėl spręstina dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio.
Ieškovė nurodo, jog išmokėdama draudimo išmoką, patyrė 712,02 Eur nuostolių. Atsakovė byloje teigia, kad ieškovė neįrodė, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio buvo padarytas automobilio sugadinimas; ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą; ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus; ieškovė nepateikė fotonuotraukų iš įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų vertinti patį įvykį bei jo aplinkybes; ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad buvo įvažiuota į remontuojamą kelio atkarpą, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais; policijos pažymoje nurodyta, kad buvo apgadintas vien priekinis dešinės pusės ratas, o ieškinyje teigiama, kad „sugadinta ir reikalinga keisti galinį buferį, galinę kairės pusės padangą, galinę dešinės pusės padangą, priekinę kairės pusės padangą, priekinę dešinės pusės padangą, reikalinga remontuoti galinį dešinės pusės ratlankį, priekinį dešinės pusės ratlankį, atlikti ratų geometriją“.
Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės (eismo įvykio data – 2019 m. liepos 3 d.; laikas – 0.50 val.; vieta – (duomenys neskelbtini); aplinkybės – važiuodamas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į remontuojamą kelio atkarpą; apgadino priekinį dešinį ratą; kelio atkarpa kelio darbų ženklais nepažymėta; transporto priemonės sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratas; vairuotojas – B. M.). Ieškovė taip pat pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai (keičiamos dalys: galinis buferis, galinė kairės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinė kairės pusės padanga, priekinė dešinės pusės padanga; remontuojamos dalys: galinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės ratlankis, ratų geometrijos matavimas). Į bylą taip pat pateikta remonto sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio darbų kaina – 161,80 Eur, dažymas – 194,91 Eur, dalys – 231,74 Eur, PVM – 123,57 Eur, iš viso remonto kaina sudarė 712,02 Eur. Ieškovė taip pat pateikė automobilio nuotraukas, iš kurių matyti automobilio apgadinimai. Už remonto darbus ir medžiagas pagal sąmatą 2019 m. rugpjūčio 19 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 281717374 (1 330,88 Eur suma).
Teismas pažymi, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius, grįstus subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais rašytinais įrodymais (remonto sąmata ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu) bei juose nurodytos remonto kainos pagrįstumu, todėl ieškovės argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsakovės argumentas, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota daugiau pažeidimų nei jų nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje apie eismo įvykį, taip pat laikytinas neturinčiu esminės teisinės reikšmės, nes policijos pažymoje apie eismo įvykį užfiksuojamos tik svarbiausios eismo įvykio aplinkybės, įskaitant akivaizdžiausius ir matomiausius transporto priemonės pažeidimus, tuo tarpu detalūs transporto priemonei padaryti sugadinimai fiksuojami kituose dokumentuose (šiuo atveju – transporto priemonės techninės apžiūros akte), atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent įvažiavimas į kelio duobę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (712,02 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai).
Atsakovė taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, veikęs nerūpestingai ir neapdairiai (CPK 178 straipsnis). Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydį.
Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 58,62 Eur palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2019 m. lapkričio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 770,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 17 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už advokato pagalbą, iš viso 87,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 712,02 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 2 ct) nuostolių atlyginimo, 58,62 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 62 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 770,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,08 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, valstybės naudai 5,53 Eur (penkis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.