Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 441 str., byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Šalių prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose, pasisakydamas dėl žalos, kilusios dėl Vilniaus miesto gatvių konstrukcinių defektų, atlyginimo, išaiškino, kad: 1) kai savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą atsako CK 6.266 str. pagrindu; 2) taikant CK 6.266 str. 2 d., asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina; 3) kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 str. pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad byloje ginčo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) savininkė, nėra. Eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kelių įstatymo 2 str. 10 d. nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 p., kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2017-03-31 sudarė Sutartį Nr. A62-19/17(3.10.21-TD2), pagal kurią UAB „Lemminkainen Lietuva“ (šiuo metu – UAB „YIT Lietuva“) atsakovo pavedimu įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (1.1 p.).

Sutarties 3.3.1 p. šalys susitarė, kad trečiasis asmuo įsipareigoja atlikti darbus tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir kt. saugumui); pagal 3.3.2 p. trečiasis asmuo įsipareigojo darbus pradėti gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų apimtis, eiliškumas, darbų atlikimo terminas; 3.3.3 p. trečiasis asmuo įsipareigojo savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Sutarties 3.3.6. p. trečiasis asmuo įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; įsipareigojo defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie tai informuoti užsakovą. Šiame punkte įtvirtinta ir sąlyga, kad trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti nuostolius užsakovui bei kitiems asmenims. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl netinkamos gatvių būklės patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui pagal sutartį už atliktus darbus arba reikalauti kompensacijos (3.3.6. p.).

Įvertinus sutarties nuostatų turinį, spręstina, kad trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš sutarties nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Nors trečiasis asmuo sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigą, tačiau, kaip minėta, pagal sutarties sąlygas jų remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, o už savarankiškai atliktus ir su atsakove nesuderintus darbus trečiajam asmeniui nėra mokama (sutarties 2.3 p.). Trečiasis asmuo su atsakove sudarytos sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Darbai, kuriuos trečiasis asmuo gali atlikti be atsakovės sutikimo, yra susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu, trečiojo asmens savarankiškumas šioje srityje apsiriboja tik skubių defektų šalinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti atsakovę. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovas, o ne trečiasis asmuo. Taigi šios sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas 2017-03-31 sutartimi neperdavė UAB „YIT Lietuva“ Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių, tarp jų – ir (duomenys neskelbtini), savarankiško valdymo teisės.

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 3 d. juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių priežiūros ir remonto būtų buvusi sudaryta savivaldybės tarybai priėmus sprendimą gatvių/jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 str.).

Aptartos sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad Sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus, taigi ginčo gatvės valdymas neperduotas. Atsakovas neįrodė, jog 2017-03-31 Sutartimi savivaldybė perdavė UAB „YIT Lietuva“ ginčo gatvės valdymą CK 6.266 str. prasme, todėl būtent savivaldybė yra tinkama atsakovė pagal ieškovo pareikštą reikalavimą atlyginti žalą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamojoje praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuojamos analogiškos sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens nuostatos (Panevėžio apygardos teismo 2020-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-544/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs 2019-06-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9650-1080/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs 2019-05-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4603-862/2019).

Remiantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Atsakovas, nesutikdamas su jam kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos transporto priemonei kilimo priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. duobe, buvusia (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kalta automobilio vairuotoja, kuri buvo nerūpestinga, neatidi, nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, matomumą, nepasirinko saugaus greičio. Šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Č. vairuotas automobilis, tiksliau – padanga ir ratlankis, apgadintas, įvažiavus į (duomenys neskelbtini) esančią gilią duobę. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-07-31 nutarimo Nr. AV2-1356 matyti, kad į įvykio vietą buvo atvykęs policijos pareigūnas, kuris tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir A. Č.. Byloje nepateikti duomenys, kad ši kelio duobė būtų buvusi pažymėta (CPK 178 str.). Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), liudija, kad vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 p.), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 128 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti byloje pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad transporto priemonė įvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią duobę, dėl ko buvo sugadinta. Dėl nurodytų priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kad automobilio vairuotoja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, kad ji turėjo realią galimybę išvengti kliūties. Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kėlė abejones dėl byloje prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, savo paskaičiavimų ar turimų kitų duomenų. Ieškovo patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės VW Golf nuotraukomis, Volkswagen centro remonto sąmata, PVM sąskaita-faktūra. Nustatyta, kad apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį remonto darbų kaina (475,25 Eur) buvo sumažinta 85 Eur dydžio franšize bei 84,60 Eur suma dėl keičiamų dalių nusidėvėjimo (padangoms pritaikytas 47 proc. nusidėvėjimas). Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien atsakovo samprotavimais, teismas neturi pagrindo. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, Vilniaus miesto savivaldybei, kaip kelio savininkui, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 str., kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto sugadinimai, dėl kurių ieškovas yra sumokėjęs draudimo išmokas pagal 2017-08-16 išmokos aktą žalos byloje Nr. 9039310-1, yra susiję su minėtu eismo įvykiu. Minėta, kad byloje nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo spręsti žalos sumažinimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 305,65 Eur žalai atlyginti (CK 6.1015 str.).

CK 6.37 str. numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovo prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 305,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo prašymas taikyti 6 proc. procesinių palūkanų normą netenkinamas, nes pagal CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tuo tarpu atsakovas nagrinėjamo ginčo atveju šių kriterijų neatitinka.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyto minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109233, 305,65 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 305,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.