- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2-4603-862/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40544-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovui Modestui Norkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2018-12-28 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 1097,90 EUR žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme.
Nurodė, kad 2017-11-02, (duomenys neskelbtini), automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis Renault Megane 4, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris pagal su draudėju UAB „Sostena“ sudarytą sutartį, ieškovės buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, vadovaujantis kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1097,90 EUR dydžio draudimo išmoką pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0363768 už apgadintas padangas ir ratlankius. Kadangi (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ji turi pareigą prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui: neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta; užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi, trečiasis asmuo įsipareigojo pagal atsakovės nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o atsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog niekur nėra nurodyta, kad minėta gatvė perduodama trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti, todėl nesutiko su atsakovės prašymu keisti atsakovą. Paaiškino, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis ne UAB „Sostena“ aktu, bet už UAB „Sostena“ faktiškai pagal šį aktą atliktus remonto darbus, pritaikant 21 procento nuolaidą detalėms. Ieškovo žalų tyrimo ekspertas R. L. ekspertinėje pažymoje paaiškino ratlankių apgadinimą. Transporto priemonės apgadinimai ieškovės transporto eksperto D. G. buvo įvertinti kaip susiję su eismo įvykiu, todėl išmokėta draudimo išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog ji yra (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Paaiškino, kad atsakovės ir trečiojo asmens 2017-04-07 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius atsakovei ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Nurodytos sutarties 3.3.6 punkte nustatyta pareiga trečiajam asmeniui vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti, kurios trečiasis asmuo, kaip (duomenys neskelbtini), valdytojas, neatliko. Atsakovės nuomone, ieškovė nėra tinkamai pagrindusi prašomo priteisti žalos dydžio, nes yra pateikusi tik automobilio remonto aktą, tačiau nėra pateikusi PVM sąskaitų faktūrų, kasos aparato kvitų, kurie leistų nustatyti tikslias remonto metu sumokėtas sumas. Iš pateikto akto nėra aišku, kokios būklės buvo transporto priemonė eismo įvykio metu. Atkreipė dėmesį, į tai, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geram matomumui, todėl, atsakovės nuomone įvykio kilimui galėjo turėti įtakos saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo atmesti. Patvirtino, kad su atsakove 2017-04-07 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Šia sutartimi gatvės valdymas trečiajam asmeniui nebuvo perduotas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė žalos dydį grindžia automobilio remonto aktu serija SOS Nr. 0363768, kurį sudarė UAB „Sostena“, t. y. automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, kuriai ieškovė ir išmokėjo draudimo išmoką. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarnybiniame pranešime, vairuotojos paaiškinimuose bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-11-28 pažymoje Nr. 10R-33834960-18 nurodyta, kad pradurtos dvi padangos, apie ratlankių pažeidimus nėra nurodyta. Mano, kad automobilio vairuotoja, kuri paaiškinimuose nurodė, kad įvykis vyko šviesiu paros metu, ji matė balą, tačiau neįvertino jos gylio, turėjo objektyvią galimybę apvažiuoti kliūtį, tačiau pasilėgusi neatsargiai, taip pat prisidėjo prie eismo įvykio , kurio metu automobiliui buvo padaryta žala, kilimo.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymu buvo išklausyta liudytoja L. G., kuri nurodė, kad lyjant lietui, 2017-11-02, ji vyko iš (duomenys neskelbtini)pro (duomenys neskelbtini) Gatvės susiaurėjime yra ženklas, ribojantis greitį iki 30 km/h, ir kalnelis. Paaiškino, kad važiavo leistinu greičiu, kalnelį ji norėjo pravažiuoti vienu transporto priemonės ratu, laikantis kairės, todėl kairysis ratas buvo ties gatvės viduriu, kur po vandeniu buvo duobė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Byloje esantis transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. 112640881 (TAI Nr. 443818952) ir priedas Nr. 2 patvirtina, kad transporto priemonė Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nuo 2017-10-02 iki 2018-10-01 buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Transporto priemonės draudėjas – UAB „Sostena“. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-11-28 pranešimas Nr. 10R-33834960-18, 2017-11-02 tarnybinis pranešimas AV2-573, 2017-11-02 eismo įvykio schema Nr. 07-17-9459836, transporto priemonę vairavusio asmens – liudytojos L. G. 2017-11-02 paaiškinimai ir parodymai duoti teismo posėdyje patvirtina, kad 2017-11-02 , apie 12:50 val., (duomenys neskelbtini), lyjant lietui, eismo įvykio metu, įvažiavus į kelyje esančią duobę, buvo apgadintos transporto priemonės Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės padangos. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojai, atvykę į įvykio vietą, būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Byloje esanti eismo įvykio schema bei liudytojos parodymai patvirtina, kad pavojinga eismui vieta (duobė) nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais.
UAB „Sostena“ 2017-11-23 remonto sąmata Nr. ESPU075078 bei 2017-12-19 sąskaita faktūra serija SOS Nr. 0363768 patvirtina, kad transporto priemonei Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirmoji registracija 2016-04-14, buvo atlikti remonto darbai, kurių kaina 1097,90 EUR. Ieškovės 2018-02-08 pranešimas Nr. 1917858 apie žalos atlyginimą ir 2018-02-09 mokėjimo nurodymas Nr. 13428213 patvirtina, kad ieškovė 2018-02-08 sprendimu nustatė, kad draudėjo patirtas nuostolis sudaro 1097,90 EUR, UAB „Sostena“ 2018-02-09 buvo išmokėta 1097,90 EUR išmoka. Ieškovė 2018-02-23 raštu Nr. R0001963767 paragino atsakovę atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė 2018-03-05 raštu Nr. Nr. A51-17170/18(2.9.3.24-UK7) atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų dėl to, kad (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, dėl to kad žala transporto priemonei buvo padaryta (duomenys neskelbtini), įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę, byloje ginčo nėra.
Atsakovė, remdamasi tarp jos ir trečiojo asmens 2017-04-07 sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieškovės apdraustai transporto priemonei, valdymą šios sutarties 3.3.1, 3.3.6. punktais yra perdavusi trečiajam asmeniui – UAB „YIT Lietuva“. Sutarties 3.3.1 punktu šalys susitarė, kad trečiasis asmuo pagal atsakovės užsakymus, atskirais atvejais ir be jų, tinkamai atlieka sutartyje numatytus darbus; 3.3.3 punktu trečiasis asmuo įsipareigojo atlyginti nuotolius tiek atsakovei, tiek tretiesiems asmenims dėl netinkamo sutarties vykdymo, o 3.3.6. punktu trečiasis asmuo atsakovei įsipareigojo pažymėti ir šalinti defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui, apie tai informuojant atsakovę. Šiame punkte įtvirtinta ir sąlyga, kad trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti nuostolius atsakovei bei kitiems asmenims.
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui aukščiau nurodyto sprendimo.
Kaip matyti iš atsakovės pateiktos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, 1.1 punktu trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovės pavedimu atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, todėl šios sutarties dalyku yra sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra. Gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra atsakovės užsakymu arba apie atliktą remontą (priežiūrą) informuojant atsakovę po darbų atlikimo, atlygintinai, reiškia, kad atsakovė trečiajam asmeniui suteikė techninę ginčo kelio priežiūros teisę. Tai, kad atskirose 2017-04-07 sutarties sąlygose yra numatyta trečiojo asmens pareiga atlyginti nuostolius atsakovei bei kitiems asmenims, šalių sudarytos sutarties dalyko nekeičia ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė trečiajam asmeniui perleido valdymo teisę kaip objekto (kelio) turėjimą savo žinioje ir teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi atsakovė valdymo trečiajam asmeniui nėra pardavusi, atsakovė neužtikrino, kad jai prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, yra visos atsakovės - kelio savininkės civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
Atsakovė nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonei žala (tiek padangoms tiek ratlankiams) buvo padaryta įvažiavus į kelyje esančią duobę. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydžio nustatymą. Atsakovė, nurodžiusi, kad žala turi būti mažinama, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojos didelį neatsargumą, bei įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovės nurodyta automobiliui padaryta žala ir jos dydis (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teiginiai esą vairuotoja galėjo pastebėti vandeniu apsemtą duobę, važiuoti mažesniu greičiu yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, daryti išvada, kad atsakovės argumentai nepaneigia ieškovės prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nurodyto dydžio žala transporto priemonei Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 1097,90 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Prievolė atlyginti nuostolius atsiranda nuo žalos padarymo momento. Atsakovė prievolės gera valia nevykdo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-12-28) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį - 25 EUR. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 1097,90 EUR (vieno tūkstančio devyniasdešimt septynių eurų ir 90 centų) dydžio žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1097,90 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25 EUR (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.