Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ISS Logistics“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“, prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ISS Logistics“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo S. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ISS Logistics“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo (bankroto) byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Sesnita“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (1 t., b. l. 37–40). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (3 t., b. l. 119–120).

2. 2025 m. birželio 17 d. bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu; pripažinti, kad bendrovės tyčinis bankrotas kilo dėl suinteresuoto asmens S. Š. (toliau – ir suinteresuotas asmuo ar vadovas, ar S. Š.) veiksmų (neveikimo); informuoti prokurorą apie bendrovės vadovo atliktas nusikalstamas veikas; iv) bendrovės vadovui apriboti iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (3 t., b. l. 100–104).

3. Nurodė, kad bendrovė įsteigta 2020 m. liepos 17 d., vieninteliu bendrovės akcininku ir direktoriumi laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. sausio 7 d. buvo S. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi, be kita ko, bendrovės vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, perduoti nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorė išsiuntė bendrovės vadovui Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties kopiją bei 2025 m. sausio 22 d. nemokumo administratorės įsakymą dėl dokumentų ir turto perdavimo tiek elektroniniu paštu, tiek gyvenamosios vietos adresu, tačiau per teismo nustatytą terminą bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, o telefonu informavo, kad dirba ir gyvena užsienyje ir perduoti dokumentų neturi galimybės. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė bendrovės vadovui vienkartinę 800 Eur baudą už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei ir išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus. 2025 m. kovo 9 d. atsiliepime dėl baudos skyrimo S. Š. informavo teismą, kad nuo šių metų pradžios dirba užsienyje, todėl neturi fizinės galimybės asmeniškai perduoti dokumentų ir turto. Iš užsienio planuoja grįžti balandžio viduryje, o iki gegužės vidurio tikrai pavyks surinkti ir perduoti visus dokumentus nemokumo administratorei. Iki 2025 m. birželio 17 d. S. Š. su nemokumo administratore nesusisiekė ir dokumentų neperdavė. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, bendrovės bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu.

4. Nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, neturi galimybės patikrinti sudarytų bendrovės sandorių, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus. Suinteresuotas asmuo tikėtina tyčia slepia dokumentus, kad nebūtų atskleisti sandoriai, priešingi kreditorių interesams. Be to, nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės dokumentų, negali organizuoti bendrovės turto pardavimo, bendrovės sandorių patikrinimo, debitorinių skolų išieškojimo. Nesant bendrovės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas bendrovės vadovas, nemokumo administratorė neturi galimybės atlikti JANĮ 93 straipsnyje nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti bendrovės finansinius reikalavimus.

5. Nurodė, kad bendrovės vadovas pažeidė kreditorių teises, nes bendrovei jau esant nemokiai, toliau iš kreditorių gavo paslaugas, skolos kreditoriams augo, o su jais atsiskaitoma nebuvo. Skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) siekė 14 695,76 Eur, skolos išieškojimas pradėtas nuo 2024 m. liepos 4 d., skola CapitalBox, akcinei bendrovei – 26 247,38 Eur, skolos išieškojimas pradėtas nuo 2023 m. vasario 17 d., skola UAB „Baltic transline“ – 10 461,57 Eur, skolos išieškojimas pradėtas nuo 2024 m. balandžio 28 d. Be to, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui (toliau – Juridinių asmenų registras) bendrovės balansą pateikė tik už 2023 m. Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovė nemokėjo kreditoriams skolų nuo 2023 m. vasario 17 d., tačiau S. Š., būdamas bendrovės vadovu, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

6. Nurodė, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas apriboti teisę buvusiam bendrovės vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „ISS Logistics“, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotą asmenį S. Š. pripažino atsakingu asmeniu dėl tyčinio bankroto bei apribojo suinteresuoto asmens S. Š. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams.

8. Teismas nustatė, kad bendrovė įsteigta 2020 m. rugpjūčio 7 d., vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas nuo bendrovės įsteigimo dienos iki pat nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo S. Š..

9. Teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. į teismą dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi kreditorė VMI, kuri nurodė, jog bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. lapkričio 19 d. duomenimis yra 11 453,37 Eur. Teismas nustatė, kad bendrovės paskutinės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti už 2023 m. Pagal pateiktus 2024 m. spalio 10 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus į bendrovės balansą įrašyto turto verte sudarė 6 339 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 121 020 Eur, bendrovė per 2024 m. sausio–spalio mėnesius patyrė 27 703 Eur nuostolio. Teismas konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimai 2024 m. viršijo jos turimo turto vertę.

10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris paskutinį kartą patikslintas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi. Bendrą patvirtintą bendrovės kreditorių reikalavimą sumą sudaro 86 501,30 Eur. Teismas įvertino, kad bendrovės kreditorių reikalavimai pradėjo formuotis dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nuo 2024 m. pradžios. Teismas iš bendrovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2022 m. nustatė, kad bendrovė turėjo 128 746 Eur turto bei 103 702 Eur įsipareigojimų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai vykdė išieškojimą iš bendrovės VMI bei kitų kreditorių naudai, užvestos 6 vykdomosios bylos. Teismas nusprendė, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių.

11. Teismas konstatavo, kad buvusiam bendrovės vadovui vėliausiai nuo 2024 m. birželio 18 d. kilo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, tačiau jis to nepadarė.

12. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, jog suinteresuotas asmuo tinkamai ir be pažeidimų vykdė jam tenkančią pareigų organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą ir atsakyti už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą. Teismas įvertino, kad suinteresuotas asmuo nepaneigė nemokumo administratorės teiginių, jog neturėdama bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neturi galimybės patikrinti sudarytų bendrovės sandorių, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus. Be to, teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, jog visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai administratorei yra perduoti laiku ir tinkamai. Teismas nutarė, kad toks suinteresuoto asmens elgesys, t. y. dokumentų nemokumo administratorei neperdavimas trukdo organizuoti bendrovės turto pardavimą, bendrovės sandorių patikrinimą, debitorinių skolų išieškojimą.

13. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui paskirta vienkartinė fiksuoto dydžio 800 Eur bauda už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės nemokumo administratorei, tačiau ir po jos paskyrimo, suinteresuotas asmuo nevykdė pareigos perduoti bendrovės dokumentus. Teismas pripažino, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo suinteresuoto asmens blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.

14. Teismas nusprendė, kad į bylą pateiktų duomenų nepakanka nustatyti nei bendrovės realaus turto masto, nei įsipareigojimų, todėl bendrovės bankroto procesas yra itin apsunkintas. Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta bent dalis kreditorių reikalavimų.

15. Byloje nustatyta aplinkybė, kad bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais, patvirtina, jog buvęs bendrovės vadovas ne tik vedė bendrovę prie nemokumo, tačiau ir vėliau, bendrovei jau esant nemokiai, nuo 2024 m. birželio mėnesio, toliau esmingai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, didindamas bendrovės skolas kreditoriams, nevykdydamas pareigos kuo operatyviau kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

16. Teismas, įvertinęs, kad S. Š. veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvęs bendrovės vadovas sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nusprendė, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens veiksmai, sprendimai, sudaryti sandoriai vadovaujant bendrovei yra ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei ir šie veiksmai pripažinti sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą. Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus.

17. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas iš verslo rinkos pašalinti asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus ir apriboti S. Š. teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Suinteresuotas asmuo S. Š. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį; įpareigoti nemokumo administratorę pateikti teismui išrašą (ataskaitą) apie visus dokumentus, kuriuos nemokumo administratorė faktiškai gavo iš bendrovės buhalterės ir vadovo (įskaitant buhalterinę apskaitą, banko išrašus, kreditorių, debitorių sąrašus ir kitus perduotus dokumentus); nustatyti, kad byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą bei taikyti S. Š. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje numatytą vadovo teisių apribojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Bendrovės buhalterė perdavė nemokumo administratorei visą bendrovės buhalterinę apskaitą, banko išrašus, kreditorių, debitorių sąrašus, todėl teismo išvados dėl nebendradarbiavimo prieštarauja faktinei situacijai.

18.2. Suinteresuotas asmuo visada buvo pasiekiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat asmeniniu telefono numeriu. Nėra duomenų, kad nemokumo administratorė siuntė suinteresuotam asmeniu procesinius dokumentus minėtais kontaktais. Jokių procesinių dokumentų į nemokumo administratorės suinteresuotas asmuo nebuvo gavęs. Taigi, pati nemokumo administratorė neužtikrino tinkamos komunikacijos. Dėl to suinteresuotas asmuo negalėjo laiku ir tinkamai pateikti paaiškinimų. Be to, su nemokumo administratore bendravo telefonu ir prašomą informaciją (buhalteriją, banko išrašus, kreditorių sąrašus) pateikė, išskyrus pirkimo–pardavimo ar turto sutartis, kurių bendrovė objektyviai neturėjo. Tokie nemokumo administratorės veiksmai (neveikimas) prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam sąžiningumo ir protingumo principui, taip pat pažeidžia suinteresuoto asmens teisę į efektyvų procesą.

18.3. Tyčinis bankrotas gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei nustatomi sąmoningi vadovo veiksmai, sukėlę bendrovės nemokumą ar jį padidinę. Vien objektyvios ekonominės aplinkybės, net jeigu jos lemia finansinius sunkumus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tyčinį bankrotą. Bendrovės finansinė padėtis blogėjo dėl aplinkybių, kurios buvo nepriklausomos nuo vadovo valios: i) transporto sektoriuje susidariusios bendros ekonominės problemos ir Europos Sąjungos mobilumo paketo pakeitimai, kurie ženkliai padidino veiklos sąnaudas Lietuvos vežėjams; ii) bendrovės ir suinteresuoto asmens, kaip vadovo, sąskaitų areštai, kurie apribojo galimybes vykdyti atsiskaitymus; iii) objektyvus negalėjimas laiku padengti kelių, kuro, transporto nuomos ir kitų esminių veiklos išlaidų, nes dėl areštų sutriko pinigų srautai; iv) nors buvo generuojamos pajamos, tačiau jos neužtikrino pakankamo likvidumo einamiesiems įsipareigojimams vykdyti.

18.4. Dar 2025 m. pradžioje suinteresuotas asmuo pateikė nemokumo administratorei pasiūlymą dėl taikos sutarties, kadangi bendrovė neturėjo turto, suinteresuotas asmuo siūlė savo lėšomis, dirbdamas užsienyje, per metus sumokėti dalį skolų kreditoriams. Taigi, tai rodo suinteresuoto asmens siekį išsaugoti kreditorių interesus, o ne juos pažeisti.

18.5. Pagal CK 6.76 straipsnį, laiduotojas atsako už prievolę tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pats skolininkas. Už absoliučią daugumą bendrovės prievolių suinteresuotas asmuo laidavo asmeniškai, todėl šios prievolės tapo ir jo asmeninėmis skolomis, kurios išieškomos per antstolius. Tai reiškia, kad bendrovės nemokumo atveju suinteresuotas asmuo buvo tiesiogiai ir solidariai atsakingas kreditoriams, todėl negalėjo turėti ekonominio intereso inicijuoti tyčinį bankrotą. Priešingai, bendrovės vadovui buvo svarbu, kad bendrovė išliktų ir vykdytų veiklą, nes tik tokiu būdu būtų buvę galima padengti ir mano, kaip laiduotojo, prievoles. Be to, vien rizikingi ar nesėkmingi verslo sprendimai negali būti tapatinami su sąmoningu siekiu pakenkti kreditoriams. Suinteresuotas asmuo nesiekė sukelti bendrovei žalos ar gauti naudos sau, nes: bendrovės skolos virto jo asmeninėmis skolomis, jos išieškomos priverstinai, todėl bet koks sąmoningas „tyčinio bankroto“ inicijavimas būtų reiškęs žalos sukėlimą pačiam sau, o ne naudos gavimą.

18.6. Suinteresuotas asmuo neprašė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylos ne dėl piktybiškumo ar siekio pakenkti kreditoriams, o dėl patirties stokos ir nežinojimo apie galimus teisminius instrumentus. Suinteresuotas asmuo bandė gelbėti bendrovę skolindamasis lėšų iš fizinių asmenų ir prisiimdamas laiduotojo atsakomybę, kad padengtų įsipareigojimus, tačiau tai buvo klaidingi, bet sąžiningi bandymai išsaugoti bendrovės veiklą. Vien vadybiniai klaidingi sprendimai, nulemti nepatyrimo ar informacijos stokos, nesudaro tyčinio bankroto sudėties.

19. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą pareiškėja LUAB „ISS Logistics“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo atmesti atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Nors atskirajame skunde teigiama, kad bendrovės buhalterė perdavė nemokumo administratorei visą buhalterinę apskaitą, banko išrašus ir kt., tačiau 2025 m. sausio 23 d. bendrovės buhalterė A. R. el. paštu atsiuntė balansą, sudarytą 2024 m. spalio 30 d., kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą, kuris pasirodė netikslus, kadangi visi debitoriai jau buvo anksčiau atsiskaitę su bendrove. Daugiau jokių dokumentų nei buhalterė, nei bendrovės vadovas nemokumo administratorei neperdavė. Nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo, pardavimo sąskaitų, sutarčių, ir kitų veiklos dokumentų), negali nustatyti bendrovės nemokumo momento, nuo kada bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams ir kada bendrovės vadovas turėjo prievolę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat neperduoti ir ilgo saugojimo dokumentai: darbo sutartys, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie saugomi archyve 50 metų.

19.2. Nors S. Š. teigia, kad jo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo komunikuoja ir su Klaipėdos apygardos teismu, tačiau visa komunikacija el. paštu vyko iš (duomenys neskelbtini) el. pašto, kuriuo S. Š. bendravo su nemokumo administratore. Suinteresuoto asmens teiginys, kad nėra duomenų, jog nemokumo administratorė siuntė korespondenciją suinteresuoto asmens kontaktais, yra niekuo nepagrįstas.

19.3. Atskirtajame skunde suinteresuotas asmuo tyčinio bankroto pripažinimą vertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalimi, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio 70 straipsnis apima visus tyčinio bankroto atvejus. Kadangi bendrovės bankroto byla buvo pradėta 2025 m. sausio 4 d., todėl šiuo atveju reikia vadovautis JANĮ. Kiti atskirojo skundo argumentai dėl objektyvių finansinių kliūčių neturi nieko bendro su bankroto pripažinimo tyčiniu.

19.4. Nemokumo administratorė neneigia fakto, kad suinteresuotas asmuo teikė pasiūlymą dėl taikos sutartis sudarymo, kuriame per 12 mėnesių laikotarpį įsipareigojo pervesti bendrą 18 000 Eur sumą lygiomis dalimis, mokant po 1 500 Eur kiekvieno mėnesio 25 dieną. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai siekia 86 501,30 Eur. 2025 m. kovo 10 d. nemokumo administratorė išsiuntė suinteresuoto asmens pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo visiems kreditoriams. Į pateiktą pasiūlymą atsiliepė trys kreditoriai, iš kurių vienas nesutinka sudaryti taikos susitarimą. JANĮ 80 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą. Šiuo atveju suinteresuoto asmens pateiktas pasiūlymas netenkino kreditorių, todėl taikos sutartis nebuvo patvirtinta.

19.5. Bendrovės vadovas sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad suinteresuoto asmens veiksmai, sprendimai, sudaryti sandoriai vadovaujant bendrovei yra ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei ir jie veiksmai pripažintini sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą. Taigi, teismas pagrįstai nusprendė, kad suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat apribota teisė suinteresuotam asmeniui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Nemokumo administratorė kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – susirašinėjimą su buvusiu bendrovės vadovu (3 t., b. l. 163–168). Minėtu dokumentu bendrovės nemokumo administratorė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad komunikacija su suinteresuotu asmeniu vyko ne jo nurodomu el. paštu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais dėl bendrovės vadovo veiksmų laiku nepateikiant visų bendrovės finansinių duomenų, taip pat į tai, jog suinteresuotas asmuo turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti (3 t., b. l. 169–171), siekdamas teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi bendrovės nemokumo administratorės akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima teikiamus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 180, 314 straipsniai).

26. Apeliantas, atskirajame skunde, be kita ko, suformulavo procesinį prašymą įpareigoti nemokumo administratorę pateikti teismui išrašą (ataskaitą) apie visus dokumentus, kuriuos nemokumo administratorė faktiškai gavo iš bendrovės buhalterės ir vadovo (įskaitant buhalterinę apskaitą, banko išrašus, kreditorių, debitorių sąrašus ir kitus perduotus dokumentus), tačiau nepagrindė, kokios objektyvios priežastys sutrukdė tokį prašymą pateikti pirmosios instancijos teismui, juolab kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog nemokumo administratorė būtų apribojusi jo teisę susipažinti gautais dokumentais, be to, nemokumo administratorės turimi dokumentai pateikti byloje kartu su bendrovės atsiliepimu į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 12–25). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas netenkinamas, priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos proceso vilkinimui.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

27. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

28. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, atskirajame skunde savo argumentus grindžia ĮBĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju bendrovės nemokumo (bankroto) byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2025 m. birželio 17 d., bendrovės nemokumo momentas, kurį siekė įrodyti nemokumo administratorė, susidarė 2024 m., buvusio bendrovės vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms. Taigi, nagrinėjamoje byloje taikytinas JANĮ numatytas teisinis reguliavimas, kuriuo pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, toks atskirojo skundo netikslumas nekeičia apelianto argumentų ir nurodytų aplinkybių esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jų esmę, vertina pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (ne)pagrįstumą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

30. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: i) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; ii) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; iii) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; iv) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; v) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).

32. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, turėjo įrodyti konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. liepos 17 d., numatyti bendrovės tikslai ir rūšys: krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla; krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Bendrovės vadovas nuo 2020 m. liepos 17 d. buvo S. Š., kuris taip pat nuo 2020 m. liepos 24 d. buvo ir bendrovės akcininkas (1 t., b. l. 33–35).

35. Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, vadovaudamasi JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punktu, pateikė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu bei nustatyti, kad bendrovės tyčinis bankrotas kilo dėl jos buvusio vadovo S. Š. nesąžiningų veiksmų. Pareiškėja, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, nurodė šiuos argumentus: i) suinteresuotas asmuo, kaip bendrovės vadovas, nevykdė pareigos organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą ir atsakyti už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą; ii) suinteresuotas asmuo galimai slepia bendrovės dokumentus tam, kad nebūtų atskleisti sandoriai, kurie yra priešingi bendrovės kreditorių interesams; iii) nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės dokumentų, neturi galimybės patikrinti sudarytų sandorių, taip pat negali organizuoti bendrovės turto pardavimo, debitorinių skolų išieškojimo; iv) bendrovei esant nemokiai, bendrovės vadovas ir toliau iš kreditorių gavo paslaugas, skolos kreditoriams augo; v) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas bendrovės balansas tik už 2023 m.; vi) bendrovė nemokėjo skolų kreditoriams nuo 2023 m. vasario 17 d., tačiau S. Š., būdamas bendrovės vadovu, nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.

36. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės prašymą – pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde apeliantas nekvestionavo pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento, o savo argumentus grindė iš esmės tuo, kad bendrovės nemokumą sukėlė ne sąmoningi bendrovės vadovo veiksmai, o ekonominė situacija bei priverstiniai išoriniai veiksniai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, juos aptaria ir vertina toliau.

Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

37. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

38. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės vadovo pareigų yra tinkamas bendrovės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias bendrovės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

41. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu bendrovės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

42. Teismų praktikoje aiškinant apgaulingos ir(ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

43. Minėta, kad pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, nurodė, jog bendrovės finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nes: i) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas bendrovės balansas tik už 2023 m.; ii) nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentai bei turtas. Pareiškėjos įsitikinimu, nesant šių duomenų, nėra galimybės objektyviai patikrinti bendrovės sudarytų sandorių, organizuoti bendrovės turto pardavimo, debitorinių skolų išieškojimo.

44. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad: i) bendrovės vadovas iš nemokumo administratorės negavo nė vieno procesinio dokumento, nors buvo visada pasiekiamas el. paštu (duomenys neskelbtini); ii) nemokumo administratorei buvo perduoti bendrovės dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentus bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

45. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktų (2 punkto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.; 12 punkto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 30 d.) nuostatas, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis; straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis; straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą.

46. Taigi, būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, parengimą ir savalaikį pateikimą Juridinių asmenų registrui. Kadangi nagrinėjamu atveju bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d., o taip pat bendrovės akcininku nuo 2020 m. liepos 24 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo S. Š., todėl jis yra atsakingas už bendrovės finansinių duomenų savalaikį nepateikimą Juridinių asmenų registrui. Aplinkybė, kad bendrovės apskaitą tvarkė finansininkas, nepateisina apelianto, kaip bendrovės vadovo neveikimo ir minėtuose įstatymo nuostatose (žr. šios nutarties 45 punktą) įtvirtintos imperatyvios pareigos nevykdymo.

47. Antra, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 16 d.) bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, bendrovės vadovai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės nemokumo administratorei: bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., b. l. 37–40). Taigi, bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2025 m. sausio 31 d.

49. Per teismo nustatytą terminą S. Š. neperdavė nemokumo administratorei dokumentų, o telefonu informavo, kad dirba ir gyvena užsienyje, todėl neturi galimybė perduoti dokumentų. Atsiliepimu į nemokumo administratorės prašymą skirti bendrovės vadovui baudą už bendrovės dokumentų neperdavimą, bendrovės vadovas nurodė, kad dirba užsienyje, todėl neturi fizinės galimybės asmeniškai perduoti dokumentų ir turto, prašė teismo suteikti papildomą terminą dokumentų pateikimui iki 2025 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 105–106). Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė bendrovės vadovui baudą už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą, taip pat išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus (2 t., b. l. 182–185). Tačiau byloje nenustatyta, kad po minėtos nutarties priėmimo, suinteresuotas asmuo būtų pateikęs nemokumo administratorei bendrovės turtą ar visus finansinius dokumentus.

50. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad apeliantas negalėjo laiku ir tinkamai pateikti savo paaiškinimų, nes nemokumo administratorė nesirūpino tinkama komunikacija, jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) nesiuntė nė vieno procesinio dokumento. Priešingai nei teigia apeliantas, nemokumo administratorė visus procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui siuntė ir su juo komunikavo el. paštu (duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantas negavo iš nemokumo administratorės procesinių dokumentų el. paštu (duomenys neskelbtini), o gavo kitu el. paštu (duomenys neskelbtini), neturi esminės reikšmės, nes faktiškai komunikacija tarp nemokumo administratorės ir bendrovės vadovo vyko. Be to, tai, kad procesinius dokumentus apeliantas faktiškai priimdavo el. paštu (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik nemokumo administratorės ir bendrovės vadovo susirašinėjimas (3 t., b. l. 163–168), bet ir tai, jog suinteresuotas asmuo minėtu el. paštu komunikuodavo ir su Klaipėdos apygardos teismu (1 t., b. l. 103, 107, 187).

51. Apelianto samprotavimai apie tai, kad bendrovės buhalterė perdavė nemokumo administratorei visą bendrovės buhalterinę apskaitą, banko išrašus, kreditorių, debitorių sąrašus, neturi objektyvaus pagrindo.

52. Viena vertus, apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės nemokumo administratorei ir (ar) buhalteriai perdavė bendrovės finansinius dokumentus. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (informacijos apie dokumentų perdavimą) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad nemokumo administratorei buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei suinteresuotas asmuo mano, kad nemokumo administratorei buvo perduoti jo nurodyti dokumentai, jis turi būti pajėgūs įrodyti tokio fakto buvimą, juolab kad teisės aktai įpareigoja tokius duomenis perduoti (žr. šios nutarties 49 punktą). Taigi, tais atvejais, kai teisės aktai asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo našta, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą juos atlikti, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, t. y. nagrinėjamu atveju būtent apeliantui teko procesinė našta pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti nemokumo administratorei visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau šios procesinės naštos apeliantas neįvykdė. Apelianto teiginiai, kad jeigu teismui kiltų abejonių dėl to, ar buvo perduotas bendrovės turtas ir finansiniai dokumentai, jis gali juos pateikti, taip pat neturi objektyvaus pagrindo bei vertinti kaip siekis vilkinti teisminį procesą, juolab kad jau atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą dėl baudos skyrimo prašė suteikti papildomą terminą dokumentų pateikimui iki 2025 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 105–106), tačiau tokių duomenų nepateikė.

53. Kita vertus, nemokumo administratorė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2025 m. sausio 23 d. bendrovės buhalterė A. R. el. paštu atsiuntė tik nedidelę dalį bendrovės finansinių dokumentų, t. y. bendrovės balansą, sudarytą 2024 m. spalio 30 d., kreditorių sąrašą, debitorių sąrašą, kuris buvo netikslus ir neatspindi realios padėties (1 t., b. l. 12-25). Vien tai, kad buvo pateikta tam tikra dalis bendrovės finansinių duomenų, negali būti pagrindas pateisinti įgaliojimų netekusio juridinio asmens valdymo organo pareigos, įtvirtintos JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje, netinkamo vykdymo. Juolab kad iš nemokumo administratorei pateiktų bendrovės finansinių duomenų negalima identifikuoti, kas sudarė 2024 m. balanse nurodytą turtą, kokia konkretaus bendrovės turimo turto likutinė vertė, kaip bendrovės apskaitoje buvo apskaityti bendrovės vardu sudaryti sandoriai, t. y. po bendrovės nemokumo bylos iškėlimo bendrovės finansinių ir kitų veiklos dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei objektyviai apribojo jos galimybes identifikuoti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.

54. Taigi, apeliantas neįrodė, jog jis dėl objektyvių priežasčių teismo nutartyje nustatytu terminu negalėjo pateikti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, todėl vien deklaratyvūs teiginiai nepateisina jo elgesio, kuomet teismo nustatytas įpareigojimas nevykdomas nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. daugiau nei 7 mėnesius. Be to, byloje nėra duomenų, kad bendrovės nemokumo administratorei buvo perduotas ir bendrovės turimas turtas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas savo veiksmais siekė neatskleisti bendrovės tikrosios padėties ir priežasčių, dėl kurių bendrovė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, sudaryti kliūčių nemokumo administratorei išsiaiškinti tikrąsias bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes, t. y. dėl neįvykdžius pareigos pateikti dokumentus, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

55. Minėta, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, o pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (žr. šios nutarties 42 punktą). Kadangi suinteresuotas asmuo nenurodė objektyvių priežasčių dėl kurių yra nevykdoma įstatyme įtvirtinta pareiga perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog egzistuoja pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu

56. Minėta, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr. šios nutarties 31 punktą).

57. Pirmosios instancijos teismo konstatavo, kad bendrovės vadovo veiksmai šiam neperduodant nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, taip pat nesikreipiant laiku į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, buvo tyčiniai, reiškiantys blogą bendrovės valdymą.

58. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad bendrovės nemokumą lėmė ne bendrovės vadovo sąmoningi tyčiniai veiksmai, o objektyvios ekonominės aplinkybės: transporto sektoriuje susidariusios ekonominės problemos ir Europos Sąjungos mobilumo paketo pakitimai, kurie ženkliai padidino veiklos sąnaudas Lietuvos vežėjams; bendrovės ir suinteresuoto asmens sąskaitų areštai, kurie apribojo galimybes atsiskaityti su kreditoriais; dėl pritaikytų areštų, bendrovė objektyviai negalėjo laiku padengti kelių, kuro, transporto nuomos ir kitų esminių veiklos išlaidų; nors buvo generuojamos pajamos, tačiau jo neužtikrino pakankamo likvidumo einamiesiems įsipareigojimams vykdyti. Be to, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jis negali būti laikomas kaip sąmoningai sukėlęs bendrovės bankrotą, nes: už absoliučią daugumą bendrovės skolų pats laidavo, taip pat nemokumo administratorei siūlė sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

59. Visų pirma, bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Jis atstovauja bendrovei, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės nemokumo momentu (2024 m. pradžioje–viduryje) vadovo pareigas ėjo S. Š., todėl būtent jam ir teko JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo procesą.

60. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

61. Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis nustatė ir konstatavo, o apeliantas to nekvestionavo, kad: nuo 2023 m. vasario 17 d. mokėjimai bendrovės kreditoriams nebuvo vykdomi laiku ir tinkamai, įsipareigojimai kreditoriams didėjo, bendrovė neatsiskaitė nei su savo tiekėjais, nei su valstybės biudžetu, o bendrovės kasoje piniginių lėšų nebuvo; VMI teisę išieškoti iš bendrovės mokestinę nepriemoką įgavo nuo 2024 m. birželio 18 d., tačiau jos išieškoti nepavyko, o 2024 m. lapkričio 19 d. bendrovės skola VMI siekė 11 453,37 Eur; pagal 2024 m. spalio 10 d. bendrovės pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (121 020 Eur) ženkliai viršijo turimo turto (6 339 Eur) vertę, bendrovė patyrė 27 703 Eur nuostolių; bendrovės vadovas vėliausiai nuo 2024 m. birželio 18 d. privalėjo inicijuoti bendrovės nemokumo bylos iškėlimą. Neabejotina, kad apeliantas apie bendrovės įsiskolinimą valstybei ar kreditoriams žinojo, tačiau, nors bendrovė buvo jau faktiškai nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, apeliantas leido didėti bendrovės įsiskolinimams, o tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio bendrovei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai.

62. Antra, tai, kad bendrovės vadovas neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, taip pat nepateikė nemokumo administratorei bendrovės vardu turimo turto bei bendrovės finansinių duomenų, suponuoja išvadą apie jo sąmoningą siekį nuslėpti duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą. Apelianto nurodomi samprotavimai dėl transporto sektoriuje atsiradusių ekonominių problemų, dėl bendrovės ar jos vadovo sąskaitų arešto, dėl taikos sutarties sudarymo ar laidavimo, dėl galimybės iškelti restruktūrizavimo bylą, negali būti vertinama kaip pateisinama priežastis nevykdyti pareigos tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir perduoti bendrovės turtą ar finansinius dokumentus teismo paskirtai nemokumo administratorei bei nepaneigia išvados dėl jo sąmoningo siekio nuslėpti duomenis apie bendrovės veiklą. Aptarti bendrovės vadovo veiksmai (neveikimas) lėmė tai, jog nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės dokumentų, negalėjo objektyviai nustatyti bendrovės netinkamo valdymo aplinkybių, tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti bendrovės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumą, taip pat išsiaiškinti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis.

63. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinio bankroto požymius.

Dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

64. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: i) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; ii) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; iii) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Pagal JANĮ 13 straipsnio 3 dalį, sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu.

65. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog nėra pagrindo jam taikyti CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatytą vadovo teisių apribojimą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apribojo buvusiam bendrovės vadovui teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vadovaudamasis ne CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, įpareigojančia juridinio asmens valdymo organo narį atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, o JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais.

66. Antra, apeliantas abstrakčiai nurodydamas, kad nėra pagrindo jam taikyti vadovo teisių apribojimo, atskirajame skunde nenurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jam apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, argumentų ir (arba) nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų priimto procesinio sprendimo nepagrįstumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo paskirto apribojimo vertinti kitaip, nei jis buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens tyčinio bankroto institutas, ir, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis, o už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingas yra apeliantas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties ir papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.