Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „lSS Logistics“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“, pareiškimą atsakovui S. Š. dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „lSS Logistics“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatymo, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė uždarosios akcinės bendrovės „lSS Logistics“ tyčinį bankrotą, yra S. Š., prokuroro informavimo apie S. Š. atliktas nusikalstamas veikas ir apribojimo S. Š. iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir išvados.

21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, asmens, kurio veiksmai sukėlė uždarosios akcinės bendrovės „lSS Logistics“ tyčinį bankrotą, nustatymo ir dėl teisės apriboti buvusiam įmonės vadovui eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

22. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp nemokios įmonės būklės pabloginimo (ne)egzistavimą.

23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

24. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ar turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ar turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

26. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui, kadangi ĮBĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijų taikymą visų pirma sieja su bendrovės nemokumo būkle.

27. Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „lSS Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo įsteigta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas nuo įmonės įsteigimo dienos iki pat nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos - 2025 m. sausio 16 d., buvo S. Š..

28. Remiantis bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-324-459/2025 esančiais duomenimis nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos uždarajai akcinei bendrovei „lSS Logistics“ iškėlimo 2024 m. lapkričio 20 d. kreipėsi kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. lapkričio 19 d. duomenimis yra 11 453,37 Eur.

29. Tenkinus VMI pareiškimą bankroto byla Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „lSS Logistics“ iškelta 2025 m. sausio 7 d., įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Sesnita“. Bendrovės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi konstatuota, kad bendrovė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 7 d., vienintelis jos akcininkas ir vadovas nuo įmonės įsteigimo dienos iki pat nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos - 2025 m. sausio 16 d. buvo S. Š.. Bendrovės paskutinės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui buvo pateikti už 2023 metus. Pagal pateiktus 2024 m. spalio 10 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus į bendrovės balansą įrašyto turto verte sudarė 6 339 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 121 020 Eur. Bendrovė per 2024 m. sausio-spalio mėnesius patyrė 27 703 Eur nuostolio. Padaryta išvada, jog akivaizdu, kad turimi įsipareigojimai viršija turto vertę.

30. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-324-459/2025 patvirtintas bendrovės kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris paskutinį kartą patikslintas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi. Bendrą patvirtintą bendrovės kreditorių reikalavimą sumą sudaro 86 501,30 Eur. Bendrovės bankroto bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog bendrovės kreditorių reikalavimai pradėjo formuotis dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nuo 2024 metų pradžios. Vien iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo duomenų matyti, jog VMI teismui nurodė, kad teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgavo nuo 2024 m. birželio 18 d., tačiau jos išieškoti nepavyko. 2024 m. lapkričio 19 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 453,37 Eur. Iš bendrovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2022 m. UAB „lSS Logistics“ balanse deklaravo 128 746 Eur turto bei 103 702 Eur įsipareigojimų. Bendrovės vardu nėra įregistruoto turto, transporto priemonių nebuvo. Toliau bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui, t. y. mokestinė nepriemoka, tik didėjo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai vykdė išieškojimą iš Bendrovės VMI prie FM bei kitų kreditorių naudai, užvestos 6 vykdomosios bylos. Nustatyta, kad pareiškėjo kreipimosi į teismas dėl bankroto bylos iškėlimo metu, priverstinai skolos išieškojimą iš bendroves vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0047/24/01642, išieškoma suma 5 531,24 Eur, vykdomoji byla Nr. 0047/24/01584, išieškoma suma 4 939,57 Eur; antstolis V. D.), UAB „SME Capital 3“ (vykdomoji byla Nr. 0047/24/01422, išieškoma suma 6 697,52 Eur; antstolis V. D.), UAB „Finansų bitė“ (vykdomoji byla Nr. 0047/24/01338, išieškoma suma 8 052,41 Eur; antstolis V. D.), UAB „Skuba Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0047/24/01262, išieškoma suma 1 852,30 Eur; antstolis V. D.), UAB „Baltic trailer“ (vykdomoji byla Nr. 0047/24/01176, išieškoma suma 5 360,72 Eur; antstolis V. D.), UAB „Netina“ (vykdomoji byla Nr. 0047/24/00880, išieškoma suma 764 Eur; antstolis V. D.). Taigi visi anksčiau aptarti dokumentai ir aplinkybės patvirtino pareiškėjo teiginius apie nepalankią finansinę UAB „ISS Logistics“ būklę.

31. Turint omenyje, kad bendrovė, kaip nurodyta 2024 m. spalio 10 d. jos balanse, 2024 metų pabaigoje turėjo 6 339 Eur vertės trumpalaikį turtą, o nesant kitų duomenų apie kitą bendrovės turtą (nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo), sprendžiama, kad 2024 m. birželio-spalio mėn. susiformavę ankščiau nurodyti 103 702 Eur bendrovės įsipareigojimai, kurie nebuvo padengti, jau viršijo bendrovės turtą. Atsižvelgęs į tai, darytina išvada, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2024 m. pradžioje-viduryje. Pažymėtina, kad UAB „lSS Logistics“ finansiniai dokumentai patvirtina tai, jog tai, kad pagal 2024 m. spalio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus į bendrovės balansą įrašyto turto vertė sudarė 6 339,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 121 020 Eur, patvirtina sunkią jos finansinę jos būklę. Bendrovė per 2024 m. sausio-spalio mėnesius patyrė 27 703 Eur nuostolio. Šie finansiniai bendrovės duomenys leido teigti, jog bendrovė yra nemoki, nes jos turimi įsipareigojimai viršija turto vertę.

33. Bendrovės nemokumas nustatytinas pagal vertinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

34. Taigi tuo metu ji tapo nemoki, todėl pagal JANĮ nuostatas įmonės vadovas privalėjo inicijuoti bankroto bylą, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto.

36. Kaip jau minėta anksčiau 14 695,76 Eur skola susidarė ir išaugo ne tik UAB „lSS Logistics“ kreditoriai bei pareiškėjai VMI, tačiau ir kitiems bendrovės kreditoriams, su kuriais taip pat nebebuvo atsikaitoma. 26 247,38 Eur skola susikaupė kreditoriui CapitalBox, AB, skolos išieškojimas pradėtas nuo 2023-02-17, bei susikaupė 10 461,57 Eur skola UAB Baltic transline, skolos išieškojimas pradėtas nuo 2024-04-28. Įmonė nemokėjo kreditoriams skolų nuo 2023 m. vasario 17 d. Šią aplinkybę patvirtina 2023 m. vasario 17 d. CapitalBox, AB sutarties pakeitimas, nurodant UAB „ISS Logistics“ sumokėti 25 000,00 Eur kredito likutį.

37. Pažymėtina, kad VMI prie LR FM nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė UAB „ISS Logistics“ net šešis nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taip pat 2024 m. spalio 14 d. išsiuntė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „ISS Logistics“ turto. Tačiau nei nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką, nei sprendimo UAB „ISS Logistics“ direktorius S. Š. nevykdė, juos ignoravo, todėl nurodytais atliktais išieškojimo veiksmais susidariusios mokestinės nepriemokos iš bendrovės išieškoti nepavyko.

38. Turėdamas omenyje anksčiau aptartus duomenis teismas konstatuoja, kad įmonės buvusiam vadovui vėliausiai nuo 2024 m. birželio 18 d. kilo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nedelsiant inicijuoti UAB „ISS Logistics“ nemokumo procesą, tačiau jis to nepadarė. Pareiškimą dėl nemokumo / bankroto bylos iškėlimo 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

39. Pažymėtina tai, jog skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

40. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

41. Vadovo pareiga rūpintis įmonės finansais yra numatyta įstatymo. Įmonės vadovas, be kitko, organizuoja įmonės apskaitą (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu (Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas (Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškas reglamentavimas galiojo ir tuo metu, kada ieškovo direktoriumi buvo atsakovas.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais.

43. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų - kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

46. Dėl to, kaip buvo tvarkoma UAB „lSS Logistics“ buhalterinė apskaita, pastebėtina, kad į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovas S. Š., kaip įmonės vadovas, tinkamai ir be pažeidimų vykdė jam tenkančią pareigų organizuoti atsakovo buhalterinę apskaitą ir atsakyti už atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (BAĮ 9 straipsnis ir 21 straipsnio 1-2 dalys). Nemokumo administratorės nurodytų teiginių, kad neturėdama įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neturi galimybės patikrinti sudarytų įmonės sandorių, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus, atsakovas taip pat nepaneigė. Jis nepateikė teismui įrodymų, kad visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai administratorei yra perduoti laiku ir tinkamai. Nemokumo administratorės tvirtinimo, kad atsakovas tikėtina tyčia slepia dokumentus, kad nebūtų atskleisti sandoriai priešingi kreditorių interesams, jokiais argumentais taip pat nepaneigė. Šitoks atsakovo elgesys, t. y. dokumentų administratorei neperdavimas, teismo vertinimu, trukdo organizuoti įmonės turto pardavimą, įmonės sandorių patikrinimą, debitorinių skolų išieškojimą, kadangi neturėdama įmonės dokumentų nemokumo administratorė negali to padaryti. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas būtent atsakovas, administratorė taip pat neturi galimybės atlikti JANĮ 93 straipsnyje nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus.

47. Turit omenyje aptartas aplinkybes, akcentuotina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „ISS Logistics“ buvusiam vadovui S. Š., paskirta vienkartinė fiksuoto dydžio 800 Eur bauda už bankrutuojančios UAB „ISS Logistics“ turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės nemokumo administratorei. Akivaizdu, kad ir po baudos paskyrimo buvęs direktorius S. Š. savo pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratorei ir toliau ignoruoja.

48. Pažymėtina, jog tai leistų konstatuoti buvusio vadovo sąmoningai blogą bendrovės valdymą. Tam, jog tokį buvusios vadovės elgesį būtų pagrindas įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį bendrovės bankrotą, vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiškinimu, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

49. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo– jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi reikia ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra pareiškėjos JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kurį turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

50. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad priežastinis ryšys tarp sąmoningo S. Š. UAB „ISS Logistics“ blogo valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo akivaizdus. Nustatyta, kad S. Š. neperdavė nemokumo administratorei jo žinioje turėtų UAB „ISS Logistics“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai patvirtina administratorės pateikta pozicija, kurios atsakovas nepaneigė.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2023 m. vasario 17 d. mokėjimai UAB „ISS Logistics“ kreditoriams nebebuvo vykdomi laiku ir tinkamai, o tai akivaizdu iš kreditorių pateiktų ir teismo patvirtintų finansinių reikalavimų LUAB „ISS Logistics“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis teismas sprendžia, kad įsipareigojimai kreditoriams didėjo, įmonė neatsiskaitė nei su savo tiekėjais, nei su valstybės biudžetu, todėl pagrįstai darytina išvada, kad realiai įmonės kasoje piniginių lėšų nebuvo.

52. Įvertinus aptartus duomenis sutiktina, kad nemokumo administratorė neturi galimybės atlikti JANĮ 93 straipsnyje nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus.

53. Taigi spręstina, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka teigti, jog nėra galimybės nustatyti nei įmonės realaus turto masto, nei įsipareigojimų, bankroto procesas yra itin apsunkintas. Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta bent dalis kreditorių reikalavimų. Darytina išvada, kad toks ryšys nustatytas, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „ISS Logistics“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.

54. Visi aptarti duomenys, tai, kad kaip minėta anksčiau, įmonė neatsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir su pareiškėju Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, patvirtina, kad buvęs vadovas ne tik vedė įmonę prie nemokumo, tačiau ir vėliau, įmonei jau esant nemokiai, nuo 2024 m. birželio mėnesio, toliau esmingai blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį, didindamas įmonės skolas kreditoriams, nevykdydamas pareigos kuo greičiau kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl taip pat konstatuotini ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai - juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, įmonė vengė mokėti mokesčius (CPK 12, 178 straipsniai).

55. Anksčiau aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad tai sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustačius, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, kai įmonei nebegalint vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, o S. Š., būnant vieninteliu jos akcininku ir direktoriumi, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nors tokią pareigą numato JANĮ 4 straipsnio 1 dalis. Buvusiam vadovui blogai vykdant jam tenkančias pareigas ir neperdavus nemokumo administratorei bendrovės dokumentų nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti sudarytų įmonės sandorių, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus, nes nepaneigta, jog buvęs įmonės vadovas tikėtina slepia įmonės dokumentus, kad nebūtų atskleisti sandoriai priešingi kreditorių interesams, taigi juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą nustatymo.

56. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

57. Pripažinus, kad UAB „ISS Logistics“ bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent buvusio jos vadovo S. Š. atlikti veiksmai, būtent ji ir laikoma asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą.

58. Nemokumo administratorė pareiškimu taip pat prašė apriboti buvusio bendrovės vadovo S. Š. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

59. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

60. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

61. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

62. Įvertinus tai, kad S. Š. veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvęs įmonės vadovas sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, spręstina, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai, sprendimai, sudaryti sandoriai vadovaujant bendrovei yra ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei ir šie veiksmai pripažinti sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą. Taigi atsakovo veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus.

63. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą buvusį vadovą S. Š. vertinti kaip asmenį, kuriam keliami dar aukštesni atsakomybės standartai. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau bei turint omenyje byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad yra pagrindas atitinkamam terminui pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus ir apriboti S. Š. teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tikint, kad šis terminas bus pakankamas teigiamam buvusio vadovo požiūrio į atsakingas pareigas pokyčiui pasiekti, todėl šį pareiškėjos prašymą tenkina (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti ir pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „lSS Logistics“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė uždarosios akcinės bendrovės „lSS Logistics“, tyčinį bankrotą, yra S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, taip pat Juridinių asmenų registrui.

Nutartį per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.