- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1196-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25684-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- S. M. D. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal C. D. S. R. ieškinį S. M. D. D. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė C. D. S. R. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4000 Eur skolos ir 99 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
2.1. Gyvenimo ir darbo Lietuvoje metu ieškovė atsakovui paskolino 4000 Eur. Pinigai suteikti atsakovo prašymu. Pinigai atsakovui buvo pervesti bankiniu pavedimu 2017 m. liepos 7 d. (2900 Eur) ir 2017 m. liepos 12 d. (1100 Eur). 2017 m. liepos 7 d. piniginis mokėjimas buvo atliktas į atsakovo banko sąskaitą Lietuvoje naudojant atsiskaitymų sistemą AZIMO. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „Už prekes ir paslaugas“, taip atlikta, kadangi programa neleidžia nurodyti kitos mokėjimo paskirties, tačiau mokėjimo paskirtį nurodyti būtina kitaip programa nebūtų įvykdžiusi mokėjimo nurodymo. Toks mokėjimo paskirties nurodymas neatspindi tikrosios ieškovės atlikto mokėjimo paskirties. 2017 m. liepos 22 d. atsakovui buvo išsiųstas el. laiškas, kuriame ieškovė nurodė, kad pinigai skolinami iki 2018 m. spalio 20 d. be palūkanų. Ieškovė 2017 m. lapkričio mėn., kreipėsi į atsakovą žodžiu, pabrėždama, kad atsakovas nepatvirtino sutartinių santykių, t.y. neatsakė į 2017 m. liepos 22 d. ieškovės el.laišką. Atsakovas žodžiu nurodė ieškovei, kad jis pinigų nesiskolino, paskolos sutarties nesudarinėjo ir ateityje nesudarinės. Supratusi, kad atsakovas ginčija paskolos faktą, ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į atsakovą el. laišku informuodama atsakovą, kad nutraukia paskolos sutartį, kadangi atsakovas neigia skolinęsis pinigus. Atsakydamas į pranešimą, atsakovas el.laišku nurodė, kad mokėjimą ieškovė atliko ne suteikdama paskolą, o atsiskaitydama su atsakovu už jo suteiktas seksualines paslaugas. Atsakovas ginčija skolos faktą ir prievolę grąžinti pinigus. Tačiau ieškovė, pasitikėdama atsakovu (tuo metu buvusiu bendradarbiu), jam pinigus paskolino, pervesdama į atsakovo banko sąskaitą Lietuvoje. Kito teisinio pagrindo pervesti atsakovui pinigus nebuvo.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nurodo, jog veikdama atsakovo interesais, asmeniškai pervedė atsakovui 4000 Eur. Atsakovas neginčija gavęs 4000 Eur iš ieškovės. Atsakovas iš ieškovės gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms ne ieškovės interesais; tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kito teisinio pinigų įgijimo pagrindo nėra. Atsakovas ieškinio pareiškimo dieną ieškovei nėra grąžinęs visos pinigų sumos 4000 Eur. Ieškovė pinigus skolino atsakovo interesais; ji nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, įstatymas tokios rizikos prisiėmimo ieškovei nenustato. Nesant rašytinės paskolos sutarties ieškovė negali taikyti kitų CK nuostatų siekiant apginti savo pažeistus interesus ir išsireikalauti iš atsakovo 4000 Eur.
2.3. Sutinkamai su CK 6.240 straipsniu, be pagrindo praturtėjęs asmuo privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas nuo praturtėjimo sumos, pradedant diena kai asmuo sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą. Atsakovas savo prievolę grąžinti pinigus ieškovei oficialiai paneigė 2017 m. lapkričio 17 d. elektroniniame laiške. Ši diena yra laikytina sužinojimo apie praturtėjimo nepagrįstumą diena. Palūkanos atsakovui skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 18 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė sumažina savo reikalavimą ir prašo priteisti 99 Eur palūkanų už 180 dienų laikotarpį (4000 Eur x 5 % / 365 d. x 180 d.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškove dirbo vienoje įmonėje. Ji atvažiavo į Lietuvą vėliau (2015 m. pabaigoje), jai reikėjo įsikurti, todėl jis padėjo jai naudodamas savo lėšas. Pinigus ieškovė gaudavo iš atsakovo ir leisdavo juos pati. Vien tik pervedimams į (duomenys neskelbtini) atsakovo žiniomis panaudota apie 2000 Eur. Jau anksčiau išnagrinėtoje byloje teismas ieškinį atmetė dėl to, kad buvo neįrodyti paskolos santykiai. Šiuo atveju, reikalavimo dalykas ir pagrindas yra tapatūs – ieškovė remiasi aplinkybe, kad paskolino 4000,00 Eur atsakovui. Todėl byla turi būti nutraukta (CPK 293 str.). Ieškovė tikrai galėjo pasirinkti pervedimui mokėjimo sistemas, kuriose yra galimybė nurodyti mokėjimo paskirtyje paskolą, nes pati dirba informacinių technologijų srityje. 2017 m. liepos 7 d. pavedime nurodė paskirtį „už prekes ir paslaugas“, todėl negalima paneigti tokios paskirties. 2017 m. liepos 12 d. mokėjimas taip pat iš esmės yra paskolos grąžinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovo S. M. D. D. ieškovei C. D. S. R. 4000 Eur kaip be pagrindo įgytas lėšas, 99 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pateikimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 4099 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 845,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių tiesioginių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Į bylą pateiktas susirašinėjimas taip pat neįrodo, kad atsakovas paskolino pinigų ieškovei. Nors atsakovas remiasi 2017 m. liepos 7 d. pinigų pervedimo paskirtyje įrašytu tekstu („Už prekes ar paslaugas“), šis tekstas vis vien neatitinka atsakovo nurodomos versijos dėl pinigų pervedimo paskirties - paskolos grąžinimo. Be to, šioje byloje laikytina įrodyta kaip prejudicinis faktas (iš tarp šalių vykusios civilinės bylos Nr. e2-4528-960/2018) aplinkybė, jog „AZIMO“ sistemoje atliekant pavedimą yra būtina nurodyti paskirtį ir nėra galimybės nurodyti paskirties „Paskola“.
6. Atsakovas paskolos santykius kildino iš to, kad duodavo pinigų ieškovės poreikiams ir juos įrodinėjo paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija nebuvo visiškai nuosekli dėl santykių su ieškove ir jai perduodamų pinigų, todėl darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė iki pinigų pervedimo buvo pasiskolinusi iš jo 4000 Eur. Teismo vertinimu, net ir sutikus su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis prisidėjo prie ieškovės buities ar pirko tam tikrus daiktus dėl asmeninių santykių, tai nereikštų, kad pinigai buvo teikiami grąžintinai, t. y. kad atsirado ieškovės teisinė prievolė grąžinti pinigus.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Taigi, šiuo atveju, ieškovei neįrodžius, kad buvo suteikta paskola atsakovui, liko galimybė įrodyti, kad atsakovas pinigus gavo be pagrindo net ir nesant paskolos santykiams. Šiose bylose įrodinėjimo dalykas (įrodinėtinos aplinkybės) yra skirtingas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo vertinimu, nors ieškovė nurodo, kad pinigus pervedė kaip paskolą, teismui toks interpretavimas nėra privalomas, nes susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas. Ieškovei subjektyviai galėjo atrodyti, kad ji 2017 m. liepos mėnesio pavedimais teikia paskolą, tačiau šioje byloje tai nėra reikšminga. Šioje byloje svarbus pats faktas, kad atsakovas pinigus gavo ir neįrodė, kad buvo teisinis pagrindas jiems gauti. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 4000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą.
9. Kadangi atsakovas apie prievolę grąžinti 4000 Eur sumą sužinojo 2017 m. lapkričio 17 d., iš atsakovo priteistos reikalaujamos 99 Eur dydžio palūkanos už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 6.240 str.).
10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 4099 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 675 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 42,84 Eur už vertimą, 92 Eur žyminio mokesčio už įgaliojimo tvirtinimą 35,28 Eur, iš viso 845,12 Eur. Teismas darė išvadą, kad minėta suma priteitina iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) S. M. D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą, bylą nutraukti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
12.1. Teismas neišsamiai ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir šalių ikisutartinių santykių eigą, vadovavosi daugiausia ieškovės pozicija ir pateikta įvykių versija. Ieškovė pirmiausia pervedė atsakovui 4000 Eur ir tik po to pradėjo rašyti, kad tai neva paskola, su kuo atsakovas nesutiko ir niekada nepatvirtino paskolinių santykių pagal 2017 m. liepos 7 d. ir 2017 m. liepos 12 d. pavedimus. Ikisutartiniai santykiai būtent ir klostosi iki sutarties sudarymo ir rodo, kaip vyko šalių derybos. Šiuo gi atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos ir atsakovo derybas iki 2017 m. liepos 7 d. ir 2017 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimų, o tik po antrojo pavedimo rašo, kad tai neva „paskola“, nors bylos įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas prašė paskolos, o atsakovė iš anksto turėjo tikslą būtent paskolinti pinigines lėšas atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei parama 2017 m. pradžioje nebuvo būtina. Byloje nėra jokių objektyvių, rašytinių įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis buvo gera, kad jai nebuvo reikalinga finansinė parama, taip pat nenustatyta tai, kad ieškovė turėjo santaupų, neištirtos ieškovės banko sąskaitos ir pervedimai/mokėjimai sąskaitose. Jei ieškovė savo uždirbtas lėšas išleisdavo, tai rodytų, kad finansinė parama, kokią jai teikė atsakovas buvo reali.
12.3. Šioje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad įrodinėjimo dalykas yra kitas, todėl teismas neturėjo laikyti patikslintame ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių prejudicinėmis.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir nagrinėjo ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį civ. byloje Nr. e2-31864-1066/2018, kadangi analogiškas ieškovės reikalavimas buvo išspręstas atmetant ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018. Kad šalių santykiams turėjo būti taikomos normos dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, galėjo ir turėjo nustatyti ir spręsti teismas civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018, o ieškovė šiuo aspektu teismo sprendimą galėjo skųsti apeliacine tvarka. Nepasinaudojusi teise skųsti teismo sprendimo dėl netinkamai taikytų teisės normų, ieškovė prarado teisę reikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu - kad neva paskolino atsakovui 4000 Eur (tas pats dalykas), kurių jis ieškovei negrąžino. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-31864-1066/2018, jis buvo grindžiamas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir netgi tais pačiais įrodymais kaip ir ieškinys pirmojoje byloje pagal ieškovės ieškinį (Nr. e2-4528-960/2018), o ieškovė tik nurodė teismui kitą LR CK normą, pagal kurią prašė iš ieškovo priteisti 4000 Eur, nors ir toliau 2018 m. rugsėjo 11 d. patikslintame ieškinyje teigė, kad ieškovė skolino atsakovui pinigines lėšas. Akivaizdu, kad ieškovės patikslinto ieškinio šioje byloje dalykas ir pagrindas buvo tapatus anksčiau išnagrinėtajam civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018.
12.5. Teisės taikymo klaida galėjo būti taisoma skundžiant nepagrįstą teismo sprendimą, kuo ieškovė nepasinaudojo. Šiuo atveju, tapatus ieškinio pareiškimas yra netinkamas ir neteisėtas teisių gynimo būdas. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018, civilinė byla Nr. e2-31864-1066/2018 pagal ieškovės patikslintą ieškinį turi būti nutraukiama.
13. Atsiliepime C. D. S. R. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas.
14. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas įvertinęs atsakovo argumentus, pagrįstai nurodė sprendime, kad atsakovas neįrodė paskolos santykių ir pinigų perdavimo ieškovei, nepateikė jokių dokumentų susijusių su pinigų išgryninimu, pervedimu ar perdavimu, todėl pinigų skolinimo versija buvo atmesta kaip nepagrįsta.
14.2. Vadovaujantis įrodinėjimo paskirstymo ir įrodymų tikėtinumo principais, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei materialinis aprūpinimas Lietuvoje nebuvo reikalingas, kadangi Lietuvoje nuo 2014 iki 2017 m. ji dirbo toje pačioje užsienio bendrovėje, gavo geras pajamas. Kadangi apeliantas nepateikė nė vieno dokumento, kuris pagrįstų jo versiją dėl paskolos ieškovei suteikimo, reikalauti papildomų ieškovės turtinių įrodymų yra perteklinis veiksmas. Teismas jo netaikė pagrįstai, be to bylos nagrinėjimo metu tokio reikalavimo apeliantas nekėlė.
14.3. Prejudiciniais faktais yra aplinkybės konstatuotos kitoje byloje tarp tų pačių šalių, t. y. sąlygos yra dvi: tie patys faktai skirtingose bylose ir tarp tų pačių šalių. Dėl išdėstyto atsakovo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas ir teisiškai klaidingas.
14.4. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra tapačios, ieškinio dalykas tapatus - pinigai, tačiau reikalavimo pagrindas skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018 ieškovė reikalavo priteisti pinigų sumą kaip paskolą, tačiau reikalavimas buvo atmestas remiantis tuo, kad ieškovė neįrodė visų paskolos sutarčiai būtinų atributų - rašytinio dokumento, paskolos termino, palūkanų, grąžinimo sąlygų. Ieškovė jų įrodyti negalėjo, kadangi rašytinės sutarties nebuvo sudaryta. Nepaisant to pinigų pervedimo faktas įvyko, atsakovas pinigus iš ieškovės gavo, todėl teismas matydamas, kad ieškovė neturi kitos teisinės galimybės savo interesams apginti, pagrįstai nagrinėjo ieškinį pareikštą kitu teisiniu pagrindu. Skirtingai nei nurodo apeliantas, teismų praktikoje suformuotas CPK 293 straipsnio taikymas neužkerta kelio pateikti ieškinį pakartotinai jei pažeistas teises (nors ir tomis pačiomis aplinkybėmis) yra siekiama apginti kitu teisiniu pagrindu. Tapatus faktinis pagrindas nėra lemiamas kriterijus, nustatant ieškinių tapatumą. Apelianto pateiktas CPK 293 straipsnio aiškinimas yra nepagrįstas ir teisiškai klaidingas.
14.5. Naujo ieškinio pateikimas yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų. Nėra teismo pareiga išeiti už pareikšto ieškinio ribų, teismas byla nagrinėja remdamasis įrodymais ir argumentais, kuriuos šalys pateikia gindamos savo teisę pagal tam tikrą (pasirinktą) teisinį pagrindą. Ne teismo pareiga yra performuluoti ieškinio reikalavimą. Apelianto minimas skundas yra beprasmis veiksmas, kurio neatlikusi ieškovė nenusižengė nei teismui, nei teisei. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra formalus veiksmas siekiant užvilkinti sprendimo įsiteisėjimą. Skunde konstatuoti teismo pažeidimai nėra paremti teisės nuostatomis ir teismų praktika. Skundas iš esmės grindžiamas apelianto įsitikinimais, bet ne teise, todėl apelianto išvardinti pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo 4000 Eur pinigų sumos iš ieškovės gavimo teisėtumo. Atsakovas neginčijo, jog 4000 Eur iš ieškovės gavo.
17. Iš LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinys atsakovui dėl 4000 Eur skolos priteisimo buvo atmestas (civilinė byla Nr.e2-4528-960/2018). Minėtoje civilinėje byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovui dėl 4000 Eur skolos priteisimo pagal paskolinius teisinius santykius. Teismas nustatė, jog paskolinių teisinių santykių tarp šalių nebuvo, todėl ieškinį atmetė. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. paties atsakovo paaiškinimus, nustatė, jog ieškovei parama 2017 m. pradžioje nebuvo būtina. Apeliantas nesutinka su tokia išvada, ir nurodo, jog byloje nėra tokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį teiginį. Kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagristus. Pažymėtina, jog pats atsakovas savo paaiškinimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino aplinkybę, jog ieškovė dirbo, turėjo pakankamai pajamų. Šalies paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir laikytina tinkamu įrodymu (CPK 177 str. 2 d.). Atsakovas pats nurodė tokias aplinkybes dėl ieškovės turtinės padėties, todėl jo pozicijos pasikeitimas yra nenuoseklus ir vertinamas kritiškai. Kaip matyti iš bylos, atsakovas nuolat keitė savo paaiškinimus dėl jam ieškovės pervestų lėšų paskirties.
19. Kolegija nurodo, jog apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ieškovei būtų suteikęs paskolą ir pinigai iš ieškovės gauti esant teisiniam pagrindui.
20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą, ir padarė teisingą išvadą dėl šalių santykių, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
21. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir nagrinėjo ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį šioje byloje, kadangi analogiškas ieškovės reikalavimas buvo išspręstas atmetant ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018. Kad šalių santykiams turėjo būti taikomos normos dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, galėjo ir turėjo nustatyti ir spręsti teismas civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018, o ieškovė šiuo aspektu teismo sprendimą galėjo skųsti apeliacine tvarka. Nepasinaudojusi teise skųsti teismo sprendimo dėl netinkamai taikytų teisės normų, ieškovė prarado teisę reikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu - kad neva paskolino atsakovui 4000 Eur (tas pats dalykas), kurių jis ieškovei negrąžino.
22. Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
23. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.).
24. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios ir ta pati jų procesinė padėtis.
25. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
26. Kolegija išnagrinėjusi įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018 daro išvadą, jog ieškinį ieškovė šioje byloje grindžia kitomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškovė savo ieškinį grindžia nepagrįsto praturtėjo aplinkybėmis, kurios minėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėtos. Dėl to laikytina, kad ieškinio pagrindas nėra tapatus.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).
28. Nors ieškovė reiškia tą patį reikalavimą dėl 4000 Eur sumos priteisimo, tačiau kolegija nurodo, jog apelianto minimoje civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018 teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti paskolą, tuo tarpu šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai be pagrindo atsakovo įgytą iš jos pinigų sumą. Todėl darytina išvada, jog ieškiniai nėra tapatūs.
29. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog tai, kad šalių santykiams turėjo būti taikomos normos dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, galėjo ir turėjo nustatyti ir spręsti teismas civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018, o ieškovė šiuo aspektu teismo sprendimą galėjo skųsti apeliacine tvarka ir nepasinaudojusi teise skųsti teismo sprendimo dėl netinkamai taikytų teisės normų, ieškovė prarado teisę reikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu.
30. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
31. Taigi teismas turi pareigą kvalifikuoti šalių teisinius santykius, tačiau taip pat teismas turi bylą nagrinėti neperžengdamas teisminio nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia būtent ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje teismas ieškovės ieškinį nagrinėjo neperžengdamas ieškinio ribų, t. y. vertindamas šalių paskolinius santykius ir neturėjo pareigos vertinti ir pasisakyti dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes šalys tokių aplinkybių nenurodė ir jomis nepagrindė savo reikalavimų byloje. Todėl ieškovė neapskundusi sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4528-960/2018, neprarado teisės reikšti ieškinį atsakovui kitu teisiniu pagrindu.
32. Kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo S. M. D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.