- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1158-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03008-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. ir suinteresuoto asmens I. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Gintas Badikonis, I. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Antstolis Gintas Badikonis vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/02067 (toliau – vykdomoji byla) vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Kings trans“ naudai. Skolininkas E. K. 2023 m. lapkričio 21 d. antstoliui pateikė prašymą užbaigti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad išieškotoja BUAB ,,Kings trans“ pardavė savo reikalavimą į skolininką fiziniam asmeniui I. V., kuris 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškime nurodė, jog atleido skolininką nuo piniginės prievolės vykdymo.
2. Antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją vykdymo procese iš BUAB ,,Kings trans“ į I. V..
Šalies argumentai
3. Skolininkas E. K. pateikė skundą dėl antstolio 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymo, prašydamas patvarkymą panaikinti ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą. Skunde skolininkas nurodė, kad išieškotoja BUAB ,,Kings trans“ nebeturi į skolininką reikalavimo teisių, nes 2023 m. rugsėjo 30 d. pardavė visus su šia byla susijusius reikalavimus I. V., kuris 2023 m. lapkričio 21 d. pranešimu visiškai atleido skolininką nuo prievolės vykdymo. Taigi, nors nuo 2023 m. lapkričio 21 d. E. K. nebėra skolininkas, tačiau antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymu įtraukė I. V. į bylą išieškotoju ir be jo sutikimo tęsia išieškojimą. Skolininko teigimu, nurodyti antstolio savavališki veiksmai yra neteisėti, nes antstolis, žinodamas, kad pradinis kreditorius atleido skolininką nuo prievolės vykdymo, neturėjo teisės įtraukti naują kreditorių į bylą išieškotoju.
4. Antstolis Gintas Badikonis 2024 m. vasario 21 d. atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad, gavęs informaciją apie vykdomojoje byloje pasikeitusią šalį, antstolis turi teisę savo iniciatyva pakeisti proceso šalį vykdymo procese, ką šiuo atveju ir padarė. Antstolis atsižvelgė į kreditoriaus išreikštą valią ir nutraukė skolos išieškojimo procesą, bet, esant vykdomojoje byloje nepadengtų vykdymo išlaidų, antstolis neprivalo jos užbaigti. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktu, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, vykdomoji byla bus vykdoma iki tol, kol kreditorius (ar kitas asmuo) apmokės vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo I. V. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu sutinka, ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoto asmens teigimu, 2023 m. lapkričio 21 d. pranešimu jis atleido skolininką nuo visų prievolių vykdymo ir antstoliui apie tai buvo žinoma. Dėl to antstolis neturėjo jokio pagrindo į vykdomąją bylą įtraukti I. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-7409-1101/2024, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Teismas nustatė, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojos BUAB ,,Kings trans“ naudai. Vykdomojoje byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 30 d. varžytinių aktas patvirtina, kad išieškotoja BUAB ,,Kings trans“ savo reikalavimą pagal minėtą vykdomąjį raštą pardavė suinteresuotam asmeniui I. V.. Be to, vykdomojoje byloje taip pat pateiktas I. V. pareiškimas dėl atleidimo nuo prievolės, kuriuo I. V. atleido skolininką E. K. nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgęs į tai, skolininkas 2023 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas skolininko atžvilgiu užbaigti vykdomąją bylą.
8. Teismas nustatė, kad antstolis vykdomosios bylos neužbaigė/nenutraukė, o 2023 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, pakeisdamas pradinę išieškotoją BUAB ,,Kings trans“ į naują išieškotoją I. V.. Antstoliui pakeitus pradinę išieškotoją vykdomojoje byloje, skolininkas prašė panaikinti antstolio patvarkymą ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad antstolis nepagrįstai nenutraukė vykdomosios bylos, o išieškotoją pakeitė nesant šalių prašymo ir išieškotojui atleidus skolininką nuo prievolės vykdymo.
9. Teismas, atmesdamas skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnyje įtvirtinti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, vienas kurių yra, kai išieškotojas atsisako išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punkte įtvirtinta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, jog išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos nebuvo padengtos.
10. Teismas nurodė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę savo iniciatyva išspręsti vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, todėl teismas sprendė, jog, esant situacijai, kai išieškotojas atsisakė reikalavimo skolininkui, tačiau vykdymo išlaidos antstoliui nebuvo padengtos, antstolis turėjo teisę ne nutraukti bylą, o pakeisti išieškotoją ir išieškoti iš jo vykdymo išlaidas. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, kad po išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje jokie priverstinio vykdymo veiksmai iš skolininko E. K. išieškotojo I. V. naudai nebuvo atliekami. Iš paskutinio antstolio 2024 m. sausio 5 d. patvarkymo matyti, kad neišieškotų vykdymo išlaidų likutis sudarė 265,65 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, vykdymo išlaidas turėjo padengti išieškotojas, tačiau šiuo atveju jis to nepadarė, todėl antstolis turi tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kol vykdymo išlaidos bus apmokėtos.
III. Atskirųjų skundų argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-7409-1101/2024, panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje ir įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl skunde dėl antstolio veiksmų akcentuotos aplinkybės, kad antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. neteisėtai į bylą naujuoju išieškotoju įtraukė I. V.. Šis asmuo 2023 m. gruodžio 8 d. nebebuvo pareiškėjo kreditorius, nes, įgijęs reikalavimo teisę iš išieškotojos BUAB „Kings Trans“, 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškimu visiškai atleido pareiškėją nuo prievolės mokėti skolą. Taigi, nuo 2023 m. gruodžio 8 d. I. V. nebėra kreditorius, o antstolio patvarkymas jį įtraukti į vykdomąją bylą išieškotoju neteisėtas, nes išieškotoju į bylą įstoti gali tik toks asmuo, kuris turi teisėtą piniginį reikalavimą į skolininką. I. V. tokio reikalavimo neturi ir 2023 m. gruodžio 8 d. neturėjo, todėl negalėjo būti įtrauktas į vykdomąją bylą.
11.2. Teismo nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punktas nėra taikytinas nagrinėjamam ginčui. I. V. nėra atsisakęs išieškojimo, nes jis jokių pareiškimų vykdomojoje byloje nereiškė. Atleisdamas skolininką nuo prievolės mokėti skolą, jis nebuvo išieškotojas (vykdomosios bylos dalyvis) ir neatsisakė išieškojimo. Teismas nelogiškai ir neteisėtai vertino antstolio veiksmus į vykdomąją bylą priverstinai atgaline data įtraukti I. V., kuris 2023 m. lapkričio 21 d. atleido pareiškėją nuo prievolės ir vykdomojoje byloje nedalyvavo.
11.3. Teismui palikus galioti skųstą antstolio patvarkymą, nėra aišku, iš ko – skolininko ar I. V. – antstolis išieško vykdymo išlaidas. I. V. vykdomojoje byloje nėra padavęs jokių pareiškimų dėl išieškojimo atsisakymo – jis nelaiko savęs išieškotoju. Išieškoti iš pareiškėjo taip pat nėra pagrindo, nes neegzistuoja asmuo, kuris dar turėtų į jį reikalavimą dėl skolos.
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį ir antstolio 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ginčas yra kilęs dėl suinteresuoto asmens priverstinio ir neteisėto įtraukimo į vykdomąją bylą. Reikalavimo teisę pardavusi BUAB „Kings Trans“ nepranešė antstoliui apie reikalavimo perleidimą ir neišstojo iš vykdomosios bylos. 2023 m. lapkričio 21 d. skolininką E. K. atleidus nuo prievolės mokėti skolą, antstoliui tą pačią dieną buvo žinoma, kad atleidimas nuo prievolės neatlygintinas ir besąlygiškas. Antstolis neturi teisės savo iniciatyva įtraukti į bylą asmens, kuris įtraukimo į vykdomąją bylą metu (2023 m. gruodžio 8 d.) neturi jokio kreditorinio reikalavimo.
12.2. Teismo nutartyje nevertinamos įtraukimo į vykdomąją bylą aplinkybės. Teismo nutartis surašyta tarsi suinteresuotas asmuo buvo išieškotoju visą laiką, tačiau suinteresuotas asmuo pats į vykdomąją bylą nestojo ir jokių pareiškimų dėl išieškojimo atsisakymo nedarė, nes nedalyvauja išieškojime. Suinteresuotas asmuo reikalavimo skolininkui atsisakė 2023 m. lapkričio 21 d., kai nebuvo išieškotoju vykdomojoje byloje. Negalima vertinti, kad išieškotojas vykdomojoje byloje atgaline data dar iki išieškotojo statuso įgijimo atsisakė išieškojimo. Suinteresuotas asmuo išieškotoju vykdomojoje byloje nebuvo.
12.3. Nelogiška ir neteisėta situacija, kai antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. įtraukė suinteresuotą asmenį į vykdomąją bylą išieškotoju ir iš karto pareikalavo vykdymo išlaidų dėl veiksmų, atliktų iki įstojimo į šią bylą, traktuodamas, kad tuos veiksmus, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. atleidimą nuo prievolės įvykdymo, suinteresuotas asmuo padarė būdamas išieškotoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi juose nurodytais teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Keliamas klausimas dėl to, ar teisėtai antstolis vykdomojoje byloje savo iniciatyva pakeitė išieškotoją.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis 2022 m. gruodžio 30 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0040/22/02067 (toliau – vykdomoji byla) priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. K. (toliau – skolininkas, pareiškėjas) išieškotojai BUAB ,,Kings trans“ naudai (v. b. Nr. 0040/22/02067 b. l. 2, 4). 2023 m. lapkričio 21 d. skolininkas kreipėsi į antstolį, prašydamas užbaigti vykdomąją bylą ir nurodydamas, kad išieškotoja BUAB ,,Kings trans“ pardavė savo reikalavimo teisę į skolininką fiziniam asmeniui I. V., kuris 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškimu atleido skolininką nuo piniginės prievolės vykdymo (v. b. Nr. 0040/22/02067 b. l. 18, 19, 20). 2023 m. gruodžio 8 d. antstolis patvarkymu pakeitė išieškotoją vykdymo procese iš BUAB ,,Kings trans“ į I. V. (v. b. Nr. 0040/22/02067 b. l. 22). Dėl šio antstolio patvarkymo pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą (t. 1, b. l. 3), prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje ir įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Atskiraisiais skundais prašoma teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje.
16. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei atitikties teisės norminių aktų reikalavimams.
18. Atmestini kaip nepagrįsti ir teisinio reglamentavimo neatitinkantys atskirųjų skundų argumentai, kad antstolis, gavęs 2023 m. lapkričio 21 d. skolininko pranešimą apie tai, jog išieškotoja BUAB ,,Kings trans“ pardavė savo reikalavimo teisę į skolininką fiziniam asmeniui I. V., nepagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje. Dėstydami atskirųjų skundų argumentus, apeliantai neatsižvelgia į skirtį tarp materialiųjų ir procesinių teisių bei jų tarpusavio santykio vykdomajame procese.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pavyzdžiui, reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir kt.). Taigi, įvykus materialiųjų teisių perėmimui, turi įvykti ir su jų įgyvendinimu susijusių procesinių teisių perėmimas. Dėl to, priešingai nei nurodo apeliantai, vykstant išieškojimo procesui vykdomojoje byloje, šio išieškojimo pagrindu esančias kreditoriaus teises perėmus kitam asmeniui (naujajam kreditoriui), turi būti sprendžiamas klausimas dėl atitinkamų procesinių teisių perėmimo vykdymo procese (vykdomojoje byloje).
20. Šį procesinių teisių perėmimą reglamentuojantis CPK 596 straipsnis nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei įtvirtina tokio teisių perėmimo vykdymo procese procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Taigi, gavęs informacijos apie įvykusį materialiųjų teisių perleidimą, antstolis turi teisę savo iniciatyva spręsti klausimą dėl vykdymo proceso dalyvių teisių perėmimo vykdymo procese. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir teisinio reglamentavimo neatitinkantys atskirųjų skundų argumentai, jog antstolis, negavęs išieškotojo (buvusio ar naujojo) ar skolininko prašymo savo iniciatyva negalėjo spręsti klausimo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
21. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstoliui buvo pateiktas varžytinių aktas (v. b. Nr. 0040/22/02067 b. l. 20), iš kurio antstolis pagrįstai nustatė, jog varžytinių vykdytoja BUAB „Kings trans“ pardavė ir perdavė, o I. V. pirko ir perėmė reikalavimų teises į solidarią E. K. ir V. Ž. skolą. Dėl šio kreditoriaus reikalavimo teisių perėmimo ginčo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis buvo informuotas apie įvykusį materialiųjų kreditoriaus reikalavimo teisių į skolininką perdavimą, vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, antstolis teisėtai savo iniciatyva išsprendė išieškotojo teisių perėmimo klausimą vykdomojoje byloje ir pagrįstai pakeitė išieškotoją BUAB ,,Kings trans“ jos teisių perėmėju I. V.. Pasikeitus materialiųjų teisių turėtojui, t. y. kreditoriui, turinčiam reikalavimo teisę į skolininką dėl skolos išieškojimo, procesinių teisių perėmimo klausimas pakeičiant išieškotoją vykdymo procese yra būtinas procesinis veiksmas, kurio atlikimui neturi teisinės reikšmės tai, jog naujasis kreditorius atleido skolininką nuo skolos. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir išvados dėl antstolio veiksmų teisėtumą nepaneigiantys atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai, kad tuo metu, kai antstolis sprendė išieškotojo teisių perėmimo vykdymo procese klausimą, naujasis kreditorius buvo atleidęs skolininką nuo prievolės vykdymo. Teisių perėmimo vykdymo procese ir išieškotojo atsisakymo nuo reikalavimo skolininkui klausimai yra savarankiški ir spręstini atskirai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.
22. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad antstoliui skolininkas pateikė ne tik duomenis apie kreditoriaus reikalavimo teisių perdavimą, tačiau ir naujojo kreditoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškimą, kuriuo pastarasis atleido skolininką nuo piniginės prievolės vykdymo (v. b. Nr. 0040/22/02067 b. l. 19). Remdamasi šia naujojo kreditoriaus pareikšto skolininko atleidimo nuo prievolės aplinkybe, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo atskiruosiuose skunduose nurodo, kad vykdomoji byla negalėjo būti tęsiama, nes suinteresuotas asmuo nelaiko savęs išieškotoju, vykdomojoje byloje nedalyvauja ir iki antstolio sprendimo dėl išieškotojo pakeitimo buvo atleidęs skolininką nuo prievolių vykdymo.
23. Šie atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Kaip minėta, antstolis teisėtai bei pagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio 1 dalimi ir išsprendė kreditoriaus teisių perėmimo klausimą į vykdomąją bylą išieškotoju įtraukęs naująjį kreditorių. Tik po šio procesinės prigimties veiksmo atlikimo spręstinas klausimas dėl naujojo išieškotojo pareiškimo apie skolininko atleidimą nuo prievolės įtakos vykdymo procesui.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir nėra ginčo dėl to, kad po išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje jokie priverstinio vykdymo veiksmai iš skolininko (pareiškėjo) nebuvo atliekami. Taigi, antstolis iš esmės atsižvelgė į tai, kad naujai įtrauktas išieškotojas atleido skolininką nuo prievolės vykdymo. Tačiau, apeliantų teigimu, antstolis nepagrįstai nenutraukė vykdomosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos apeliantų argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju antstolis turėjo pagrindą tęsti vykdymo veiksmus tol, kol bus apmokėtos vykdymo išlaidos.
25. Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
26. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.
27. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 152 punktas taip pat nustato, jog vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.
28. Taigi, nors pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomoji byla gali būti nutraukiama tokiu atveju, kai išieškotojas atsisako išieškojimo, tačiau tai nereiškia, kad, išieškotojui atsisakius išieškojimo nebesprendžiamas vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas. Tokie atvejai reglamentuoti pirmosios instancijos teismo teisingai nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 166 punkte, kuris nustato, jog tuo atveju, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui. Atitinkamai, atsižvelgiant į CPK 611 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos nėra sumokėtos, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad antstolis turi teisę tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki vykdymo išlaidų apmokėjimo.
29. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, dėl to pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl to atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirųjų skundų, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.