- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2-212-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00042-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. R. 117 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-229-1059/2024 ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei S. B. iš atsakovo G. R. 117 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (117 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 207 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas G. R. dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat suformulavo prašymą atidėti už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies (1 800 Eur) sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Prašymą grindė tuo, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam iš karto sumokėti viso 1 853 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 53 Eur.
4. Atsakovas pažymėjo, kad šioje byloje Panevėžio apygardos teismas ieškovės S. B. prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, išmokas, stipendijas už 117 000 Eur sumą. Utenos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024 ieškovės S. B. reikalavimų įvykdymui užtikrinimui taip pat pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui G. R. priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) areštą, uždraudžiant juo disponuoti, bei atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į minėtą transporto priemonę perleidimo draudimo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, iš karto gali sumokėti tik dalį žyminio mokesčio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už apeliacinį skundą, atidėjimo netenkino ir nustatė atsakovui 10 d. terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 1 800 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
6. Teismas iš byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kurioje gauna 1 300 Eur – 1 400 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovas taip pat turi ir transporto priemones: automobilius (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas eisme yra draudžiamas, ir automobilį (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024. Be to, atsakovui priklauso ir pakankamai daug nekilnojamojo turto objektų: butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); žemės sklypai: 1/3 dalis 12,77 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis 0,9 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
7. Teismo vertinimu, nors atsakovo turtui ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), tačiau tai nepagrindžia jo prašymo teiginių, kad už apeliacinį skundą atsakovas yra pajėgus sumokėti tik 53 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, dirbdamas ir turėdamas pakankamai vertingą turtą, yra pajėgus sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, todėl nėra pagrindo atidėti jam likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas G. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto atsakovui teisę apskųsti nutartį dėl trūkumų pašalinimo, nurodęs, kad ši nutartis neskundžiama. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 2 dalies nuostata bei nepagrįstai taikė CPK 115 straipsnio 5 dalies nuostatą, taip užkirtęs tolesnę eigą apeliacijai.
8.2. Atsakovas per pirmosios instacijos teismo nustatytą trumpą 10 dienų terminą negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos.
8.3. Pirmosios instancijos teismas negalėjo paneigti atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą argumentų. Atsakovas negali parduoti savo daiktų dėl arešto ir dėl to, kad gautas šių daiktų pardavimo pajamas iš karto areštuos antstolis R. V.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto procesinės teisės apskųsti nutartį, susijusią su žyminio mokesčio mokėjimu
9. CPK 306 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliaciniam skundui. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami ir duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Nagrinėjamu atveju apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, pateikė įrodymus apie už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalies (53 Eur) sumokėjimą, o jo prašymo atidėti likusios už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies (1 800 Eur) sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme pirmosios instancijos teismas netenkino ir įpareigojo apeliantą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – primokėti už apeliacinį skundą 1 800 Eur žyminio mokesčio dalį.
10. Apelianto atskirajame skunde keliamas jo teisės į apeliaciją nepagrįsto ribojimo klausimas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad ši nutartis dėl trūkumų pašalinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl visų pirma pasisakytina šiuo aspektu.
11. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Kaip matyti iš skundžiamos 2025 m. sausio 8 d. nutarties, jos rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas iš tiesų nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama.
12. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, jog teismo nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus atsižvelgiant į CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023; 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-330/2023; 2025 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-169-934/2025).
13. Atsižvelgiant į tai, apelianto atžvilgiu priimta 2025 m. sausio 8 d. nutartis gali būti apeliacijos objektu ir dėl jos gali būti paduotas atskirasis skundas. Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. sausio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad minėta nutartis yra neskundžiama, neabejotinai suklydo. Kita vertus, ši pirmosios instancijos teismo klaida neužkirto kelio apeliantui pasinaudoti teise į minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas apelianto atskirąjį skundą, paduotą dėl 2025 m. sausio 8 d. nutarties, priėmė ir atsiuntė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad apeliantui buvo užkirstas kelias į apeliaciją, stokoja faktinio pagrįstumo.
Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo prielaidų
14. Apeliantas kvestionuoja skundžiamos 2025 m. sausio 8 d. nutarties išvadą, kad jo turtinė padėtis nekliudo jam sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino dydžio žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo išimtis jam netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.
15. Žyminio mokesčio atidėjimo institutas yra įtvirtintas CPK 84 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-747-912/2024).
17. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, jog sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (pagal analogiją – jei apeliacinis skundas bus atmestas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-747-912/2024).
18. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad to asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, jog pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui. Teismui suteikta teisė, esant poreikiui, gauti duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nepaneigia įstatyme įtvirtintos prašymo įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-330/2023; 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-667-407/2023).
19. Apeliantas prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo siejo su jo turto arešto faktu nagrinėjamoje ir kitoje civilinėje byloje, tvirtindamas, kad dėl šios priežasties negali jam priklausančio turto parduoti ir iš gautų pajamų sumokėti žyminio mokesčio, taip pat apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 10 dienų terminas šiam mokesčiui sumokėti yra nepakankamas.
20. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje apelianto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas apeliantui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas pareikšto ieškinio (117 000 Eur) apimtyje, esantis pas apeliantą ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos apelianto turimos turtines teisės ir (ar) pinigines lėšos, esančios apelianto banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, išskyrus apeliantui mokamas išmokas, kurios kilę iš darbo teisinių santykių, socialinio draudimo išmokas, ligos, nedarbingumo ir kitokias pašalpas, stipendiją, pensiją bei 117 000 Eur ieškinio sumos sumokėjimą S. B. pagal ieškinį, uždraudžiant apeliantui areštuotą turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudotis kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį. Panevėžio apygardas teismas, 2024 m. gruodžio 6 d. priimdamas sprendimą (civilinė byla Nr. e2-229-1059/2024), kurį apeliantas siekia apskųsti apeliacine tvarka, jame nurodė, kad 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, patenkinus ieškinį visiškai, galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams K. Š. ir apeliantui dėl transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, apelianto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apeliantui priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) areštas, uždraudžiant ja disponuoti bei atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į minėtą transporto priemonę perleidimo draudimo.
22. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise prikluso: po 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); nuosavybės teise – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyti nekilnojamojo turto objektai areštuoti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-229-1059/2024 pagrindu.
23. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), kurioje gauna 1 300 Eur – 1 400 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Vadovaujantis Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apeliantas nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones – (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini), kurioms taip pat pritaikytas areštas.
24. Taigi, nors pirmiau nurodyti duomenys patvirtina apelianto argumentus apie jo teisių disponuoti areštuotu turtu laikiną apribojimą, visgi šie duomenys patys savaime nėra pakankami padaryti išvadą, kad apeliantas dėl savo turtinės padėties šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, paduodamą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo.
25. Pažymėtina, kad nei su apeliaciniame skunde suformuluotu prašymu dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, nei su atskiruoju skundu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys apie jo faktinę turtinę padėtį (pvz. duomenų apie apelianto turtą iš viešųjų registrų, bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitų išrašų). Apeliantas net nenurodė duomenų apie jam priklausančias atskiras turto rūšis (pvz. turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, vertybinius popierius, pinigines lėšas banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, santaupas grynaisiais pinigais), konkrečiai nedetalizavo, iš kokių šaltinių ir kokio dydžio periodines pajamas jis gauna, kokio dydžio lėšomis jis gali faktiškai disponuoti, kokios dydžio išlaidas ir kokioms reikmėms kas mėnesį patiria ir kokia dalis gaunamų lėšų lieka, nors, kaip minėta, būtent apeliantui, kaip prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą padavusiam asmeniui, teko pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnę informaciją ir įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad jo turtinė padėtis šiuo momentu neleidžia jam sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
26. Dar daugiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-27455-1167/2024 buvo konstatuota, kad apeliantas, teikdamas antstoliui informaciją apie turimą turtą, viso savo turto nenurodė, t. y. nenurodė, jog jo vardu yra registruotas ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad užsienio valstybėje esančiame banke jis turi atsidaręs banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą apie apelianto vengimą atskleisti tikrąją turtinę padėtį, siekį nuslėpti savo turto sudėtį ir apimtį. Kaip minėta pirmiau, duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją apelianto turtinę padėtį, jis neatskleidė ir nagrinėjant klausimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantui už antstolio įpareigojimų pateikti duomenis apie savo turtą, sudaryti sąlygas antstoliui įvertinti apelianto turtą nevykdymą įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27455-1167/2024, 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27512-1153/2024, 2024 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27708-727/2024 paskirtos nuo 100 Eur iki 200 Eur baudos. Neįsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16155-994/2025 apeliantui už nurodyto pobūdžio antstolio įpareigojimų nevykdymą paskirta 300 Eur bauda. Nurodytos aplinkybės patvirtina apelianto atsisakymą bendradarbiauti jo turto suradimo ir įvertinimo procese, taigi papildomai pagrindžia apelianto siekį nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad vien dėl teismų taikytų laikinų disponavimo kai kuriuo registruojamu turtu ribojimų apeliantas apeliacinio skundo padavimo momentu nėra finansiškai pajėgus sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą bei įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį. Apeliantas neįrodė ne tik pirmosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos (apelianto turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), bet ir antrosios (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dieną apeliantas turės galimybę sumokėti žyminį mokestį). Antrajai sąlygai pagrįsti apeliantas iš viso neteikė jokių argumentų ir (ar) įrodymų ir jam priskirtos įrodinėjimo pareigos neįgyvendino.
29. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė S. B. pateikė į bylą nuomonę dėl apelianto atskirojo skundo, prašydama atskirąjį skundą atmesti, kartu pateikusi ir naujus įrodymus. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra siunčiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 100 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, atskirąjį skundą paduoti taip pat gali tik tie asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Tokia įstatymų leidėjo valia iš esmės reiškia, kad dėl procesinio dokumento atitikties įstatymo reikalavimams teismas sprendžia neatsižvelgdamas į kitų bylos dalyvių pozicijas dėl to. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtent tokią įstatymų leidėjo valią, atskirojo skundo ieškovei neišsiuntė ir atsiliepimo į jį pateikti nepasiūlė, todėl ir nagrinėjant atskirąjį skundą nėra pagrindo atsižvelgti į ieškovės nuomonę ar spręsti jos pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
30. Pripažinus, kad atskirojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kadangi šios nutarties priėmimo metu jau yra pasibaigęs skundžiamoje nutartyje apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį 10 dienų nuo skundžiamos nutarties įteikimo jam dienos, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą – iki 2025 m. balandžio 30 d. įskaitytinai – Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Dėl apelianto prašymų
31. Apeliantas 2025 m. balandžio 16 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą, kuriame prašė: 1) įskaityti 260 Eur žyminio mokesčio sumą, sumokėtą civilinėje byloje Nr. e2-327-1059/2024, į mokėtiną 1 800 Eur žyminio mokesčio sumą už apelianto pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-229-1059/2024 panaikinimo; 2) atidėti apeliantui žyminio mokesčio dalies (1 540 Eur) sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme.
32. Apeliantas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-327-1059/2024 grąžino apeliantui 260 Eur žyminį mokestį, kurį jis siektų panaudoti apmokėdamas dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, paduotą civilinėje byloje Nr. e2-229-1059/2024.
33. Pasisakant dėl apelianto prašymo atidėti apeliantui žyminio mokesčio dalies (1 540 Eur) sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo skundo argumentus jau išsprendė klausimą dėl to, ar yra pagrindas apeliantui atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą, padaręs tokią pačią, kaip ir pirmosios instancijos teismas, išvadą – apelianto siekiamos žyminio mokesčio lengvatos taikymo prielaidų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pakartotinai, tik dėl mažesnės sumos, pateiktas toks pats apelianto prašymas nesprendžiamas, tam nėra teisinio pagrindo.
34. Dėl prašymo įskaityti 260 Eur į mokėtiną 1 800 Eur žyminio mokesčio sumą pažymėtina, kad šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje pagal apelianto apibrėžtas apeliacinio proceso ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) buvo vertinamas skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Jokie kiti procesiniai prašymai negalėjo ir objektyviai negali būti sprendžiami. Aptariamas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio įskaitymo į mokėtiną už apeliacinį skundą žyminį mokestį peržengia šio apeliacinio proceso ribas ir neatitinka CPK 315 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nesprendžia klausimo dėl apelianto nurodyto žyminio mokesčio įskaitymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2025 m. balandžio 30 d. įskaitytinai Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti Panevėžio apygardos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.