- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-574-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- E. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-62-940/2020 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei D. V., ir pagal atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui E. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, R. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. V. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės D. V. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje registruotą santuoką, įrašo Nr. 713, dėl atsakovės kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko N. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 200 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą; priteisti iš atsakovės ieškovui sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos – iš viso 6745 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti šį turtą (viso už 13 427 Eur): automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; automobilinę priekabą LAU Peigen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės; automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės; automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės; ½ buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 8963,50 Eur vertės; ½ žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3963,50 Eur vertės; atsakovei priteisti šį turtą (viso už 13 427 Eur): automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 8963,50 Eur vertės; ½ žemės sklypo, su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3963,50 Eur vertės; nustatyti, kad nutraukus santuoką prievolė AB SEB bankui pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. 0750518071010-16 ir 2006 m. spalio 5 d. susitarimą Nr. 1, lieka solidaria šalių prievole.
2. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. sausio mėn. išvyko dirbti į Daniją, tikslu užsidirbti pinigų ir juos skirti šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau išvykusi atsakovė šeima nesirūpino, nerėmė materialiai, todėl santuoka faktiškai nutrūko dėl atsakovės kaltės tuo pagrindu, kad ji paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius visiškai ja nesirūpino.
3. Be to, 2018 m. vasarą atsakovė užmezgė artimus santykius su kitu vyru, tokiu būdu pažeisdama įstatymo normą, reikalaujančią sutuoktiniui būti ištikimam kitam sutuoktiniui. Sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, kadangi išvykus atsakovei gyventi į užsienį, jis visą laiką sūnumi rūpinosi. Kadangi atsakovė išvykusi dirbti į užsienį sūnaus neišlaikė, prašė priteisti 6745 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. imtinai.
Šalies argumentai
4. Atsakovė D. V. patikslintu priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti turto už 56000 Eur: Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; automobilinę priekabą LAU Peigen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės; automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės; automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), 57,20 kv. m. ploto, kurio vertė 55 500 Eur; atsakovei priteisti turto už 34300 Eur: automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,1761 ha ploto, su statiniais, kurių vertė 33 800 Eur; atsakovei iš ieškovo priteisti 10 850 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; nustatyti, kad prievolės AB SEB bankui po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole, įpareigojant prievolę pagal kredito sutartį vykdyti E. V..
5. Nurodė, kad gyvenant kartu ieškovas atsakovės atžvilgiu naudodavo psichinį ir fizinį smurtą, nuolat girtaudavo, palaikė artimus ryšius su kitomis moterimis. Nesirūpino šeima, neskirdavo lėšų šeimos reikmėms ir vaikų išlaikymui. Kartu su vyru nutarė, kad ji vyks dirbti į užsienį, o uždirbtus pinigus skirs šeimos reikmėms, o vyras rūpinsis namais bei prižiūrės vaikus. Pradėjusi dirbti užsienyje kiek galėdama rūpinosi vaikų išlaikymu ir priežiūra. Kiekvieną mėnesį parvykdavo į namus, parveždavo pinigų vyro pragyvenimui, buities reikmėms ir vaikų išlaikymui ? ne mažiau kaip 1000 Eur per mėnesį, apmokėdavo buto komunalinius mokesčius, pirkdavo drabužius vaikams ir kitas jų pragyvenimui ir lavinimui reikalingas priemones.
6. Vyras ilgą laiką nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje arba versdavosi atsitiktiniais trumpalaikiais darbais, kurie buvo menkai apmokami. Jo gaunamos pajamos buvo ir yra labai mažos. Dėl ieškovo agresyvaus nusiteikimo jos atžvilgiu, negali lankytis bute, kuriame jis gyvena su sūnumi, ieškovas atsakovę terorizuoja, grasina su ja susidoroti, panaudoti fizinį smurtą, būdamas girtas darosi agresyvus, šeima tinkamai nesirūpino, neteikė lėšų šeimos reikmėms ir vaikams. Atsakovė sutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, ir sutiko išlaikymui mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, nustatė nepilnamečio sūnaus N. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatė, kad atsakovė su sūnumi bendrauja be apribojimų, priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. V. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 7 d.), iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise ieškovui, padalino sutuoktinių turtą: priteisė E. V. asmeninės nuosavybės teise: automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą LAU Peigen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisė D. V. asmeninės nuosavybės teise: automobilį Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,1761 ha ploto, su dviem statiniais, priteisė iš atsakovės ieškovui 1867,82 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.
8. Teismas nustatė, kad prievolės kreditoriui AB SEB bankas, pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 0750518071010-16 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), lieka solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo.
9. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Teismas iš ieškovo priteisė 731,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai bei į valstybės biudžetą 781,80 Eur žyminio mokesčio, 17,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; iš atsakovės priteisė į valstybės biudžetą 275,20 Eur žyminio mokesčio ir 14,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas grąžino R. V. 100 Eur žyminį mokestį, nutraukė laikiną išlaikymą.
10. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 713, sutuoktiniai siekė įrodyti, kad santuoka iširo dėl vienas kito kaltės ir egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos. Vertino ieškovo teiginius, kad atsakovė išvykusi dirbti ir gyventi į Daniją nebesirūpino šeima, vaikais, palaikė ryšius su kitais vyrais, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, jos neištikimybės, dėl sutuoktinės pareigų pažeidimo, taip pat atsakovės poziciją, kad sutuoktinio kaltė pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto naudojimu, negerbimu, neištikimybe.
11. Teismas vadovavosi CK trečios knygos nuostatomis dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, pažymėjo, kad sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nustatė, kad atsakovė išvyko dirbti į užsienį abiejų sutuoktinių spendimu dėl sunkios šeimos finansinės padėties, tuo metu šalių, kaip sutuoktinių santykiai, nebuvo nutrūkę, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovės neištikimybę. Vertino, kad atsakovė nurodė, jog dar 2018 m. kvietė ieškovą atvykti dirbti ir gyventi į Daniją. Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad išvykus atsakovei iki 2018 m. ir pats ieškovas vykdavo pas atsakovę jos aplankyti. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovė, išvykdama dirbti į užsienį, paliko šeimą ir ja visai nesirūpino.
12. Pripažino, kad taip pat nėra įrodytos aplinkybės, jog santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, pateikti duomenys (straipsnis spaudoje) yra beveik dvidešimties metų senumo. Pažymėjo, kad liudytojų D. Š., D. P. (atsakovės sesers) parodymai apie ieškovo neištikimybę, netinkamą smurtinį elgesį, taip pat yra apie įvykius, kurie vyko daugiau nei prieš dešimt metų, o faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad sutuoktiniai po to vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą. Pripažino, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas ne visada elgėsi pagarbiai su atsakove, yra linkęs į alkoholio vartojimą. Tačiau teismas nustatė, kad nėra įrodymų, jog dėl netinkamo ieškovo elgesio būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo ar kitos teisėsaugos institucijos procesinis sprendimas, nėra duomenų apie atsakovės kreipimąsi į gydymo įstaigas dėl galimai patirto smurto šeimoje. Teismui pateikti duomenys, kad dėl netinkamo ieškovo elgesio į teisėsaugos institucijas atsakovė kreipėsi tik iškėlus nagrinėjamą bylą teisme.
13. Iš pateikto tarp šalių vykusio susirašinėjimo, pokalbio garso įrašo teismas sprendė apie netinkamą ir agresyvų ieškovo elgesį ir nusiteikimą atsakovės atžvilgiu, tačiau šis susirašinėjimas, pokalbiai vyko jau vykstant nagrinėjamam teisminiam ginčui ir kai sutuoktinių santykiai faktiškai jau buvo nutrūkę.
Šalies argumentai
14. Nustatė, kad atsakovė dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą dar 2019 m. vasario 5 d., tačiau ieškinys buvo laikytas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų. Teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo psichologinio smurto, grasinimų, užfiksuotų pateiktuose susirašinėjimuose, pokalbiuose. Teismas vertino, kad duomenų konstatuoti, jog ieškovas nedėjo pastangų išlaikyti šeimą, nepakanka, be to, jis kasdien rūpinosi šalių nepilnamečiais vaikais, likusiais gyventi su ieškovu, nekilnojamuoju turtu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pripažino, kad šalys nepateikė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, todėl negalima daryti išvados, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio. Teismas laikė labiau tikėtina, jog sutuoktinių santykiai pašlijo atsakovei išvykus dirbti į užsienį, ieškovas, sutuoktinei išvykus, galėjo jausti nerimą dėl santuokinių ryšių, atstumo, atsakovės atostogų, tai galėjo sąlygoti sutuoktinių nesutarimus, ieškovo nepasitikėjimą atsakove. Pripažino, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, jų elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu. Sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.26 – 3.30 straipsniai, 3.61 straipsnio 2 dalis), šalių prašymu joms po santuokos nutraukimo paliktos santuokinės pavardės, nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, jis nepriteistas.
16. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčo dėl dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sudėties ir vertės nėra, teismas šalių nekilnojamojo turto vertę nustatė pagal pateiktas 2019 m. gruodžio 27 d. MB „Kilna“ turto vertinimo ataskaitas Nr. 06/12/19-1 ir Nr. 06/12/19-2, vertino, kad ginčo dėl kilnojamojo turto (transporto priemonių ir automobilinės priekabos) vertės taip pat nėra.
17. Nustatė, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 1000 Eur, šalių reikalavimai dėl jo sutampa, kiekvienam iš sutuoktinių tenka turto už 500 Eur, padalino šį turtą pagal šalių pageidavimą. Nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 84300 Eur: 1) butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 50 500 Eur (2019 m. gruodžio 27 d. MB „Kilna“ turto vertinimo ataskaita Nr. 06/12/19-12); 2) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 0,1761 ha ploto, su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 111,07 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 33 800 Eur (2019 m. gruodžio 27 d. MB „Kilna“ turto vertinimo ataskaitas Nr. Nr. 06/12/19-2). Nustatė, kad šalys turi neįvykdytų įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. kredito sutartį Nr. 0750518071010 – 16 ir 2006 m. spalio 5 d. Susitarimą Nr. 1 (toliau ir Susitarimas), paskolų sutartys sudarytos šeimos interesais, ginčo dėl šalių prievolės bankui solidarumo, nėra. Butui pirkti skirtos neįvykdytos prievolės dalis yra 20 435,64 Eur (Susitarimo 5.2.2 punktas).
18. Nustatė, kad ginčo butas, kuriame faktiškai gyvena ieškovo motina, nėra vienintelė ieškovo gyvenamoji patalpa, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso kitas butas, kuriame jis su sūnumi gyvena, atsakovė gyvena ir dirba Danijoje, grįžusi į Lietuvą gyvena nuomojamame bute. Nustatė, kad butas, kurio plotas 57,20 kv. m., perplanuotas – yra tik vienas izoliuotas atskiras kambarys, o kiti du kambariai, koridorius ir virtuvė sujungti į vieną erdvę, ieškovas, prašydamas padalinti butą natūra lygiomis dalimis, nepateikė buto rekonstrukcijos projekto, kitų objektyvių įrodymų, įrodančių galimybę šalims turėti bute atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas. Nustatė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtis – maitinimo. Kavinės patalpos yra bendro 111,07 kv. m. ploto, kuriose yra penkios patalpos. Teismas ieškovo siūlymą padalyti kavinės patalpas į lygias dalis vertino kaip deklaratyvų, pripažino, kad nekilnojamas turtas, vertinant jo paskirtį ir technines savybes, didžiausią vertę turi tik kai yra kaip vienas turtinis kompleksas. Sprendė, kad šalys viename būste gyventi negali, kadangi konfliktuoja, ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės galimo terorizavimo. Todėl šalims priteistini atskiri turto objektai.
19. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), pripažino, kad nepakanka įrodymų išvadai, jog bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti ir išlaikyti buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, to nepagrindžia atsakovės pateikti AB „Swedbank“ banko išrašai, kadangi atsakovės AB „Swedbank“ banko kortele naudojosi (dar ir 2019 m.) ir ieškovas (CPK 187 straipsnis). Pažymėjo, kad nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis savo banko kortelės neturėjo, o į atsakovės sąskaitą įnešdavo ir savo uždirbtas lėšas.
20. Nurodė, kad tenkinus atsakovės reikalavimą dėl turto padalijimo, iš buto vertės (50 500 Eur) atėmus 20 435,64 Eur neįvykdytos prievolės sumą (turto pasyvą), ieškovui priteistino turto vertė sudaro – 30 064,36 Eur , o atsakovei tenkančio nekilnojamojo turtė vertė – 33 800 Eur. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1 867,82 Eur kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį ((33 800 – 30 064,36)/2). Teismas atsakovės reikalavimą jai priteisti piniginę kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį vertintino kaip nepagrįstą, kadangi kiekvienam iš sutuoktinių tenka turto aktyvo (įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) po 32 432,18 Eur.
21. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 0750518071010-16 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pripažintini solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo. Kadangi šalys nesusitarė dėl jos vykdymo tvarkos, t. y. kiekvieno iš bendraskolių indėlio į solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą, atsakovės reikalavimo dėl faktinio prievolės vykdymo tvarkos nustatymo, kad solidarią prievolę bankui vykdys vienasmeniškai ieškovas, teismas netenkino, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus.
22. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, taip pat nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu kenktų vaiko teisėms ar interesams, N. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu (tėvu) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis), nurodant, kad atsakovė su sūnumi bendrauja be apribojimų. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, iš atsakovės priteisė sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 7 d.), iki sūnaus pilnametystės. Nors ieškovas prašė iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismas šio reikalavimo netenkino, atsižvelgė į tai, kad atsakovė išvykto dirbti abiejų šalių sutarimu dėl sunkios šeimos finansinės padėties, mokėjo mokesčius už būsto išlaikymą, pirko rūbus ir kitas būtinas priemones. Pripažino, kad ieškovas neįrodė, kokie nepilnamečio sūnaus poreikiai nebuvo patenkinti ar, kad jis tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų.
23. Teismas pripažino, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami atitinkamai apie 50 proc. ir 60 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis), atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą – iš ieškovo atsakovei priteista 731,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš šalių valstybės naudai priteistas žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės priteista ieškovui 1867,82 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį ir atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl šalių solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2005-09-28 sudarytą paskolos sutartį Nr. 0750518071010-16 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) iki visiško jos įvykdymo priteisimo vykdyti asmeniškai ieškovui. Prašo nutraukti šalių santuoką dėl E. V. kaltės, priteisti iš ieškovo atsakovei 9 033,5 Eur piniginę kompensaciją, už atsakovui tenkančią didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį; nustatyti, kad solidarią abiejų šalių prievolę kreditoriui AB SEB bankas, pagal 2005-09-28 sudarytą paskolos sutartį Nr. 0750518071010-16 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), iki visiško jos įvykdymo, vykdo asmeniškai ieškovas. Likusioje dalyje prašo sprendimą palikti nepakeistu. Taip pat prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįsta, neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir išvadų, padarytų analizuojant įrodymus. Mano, kad teismas įrodymus vertino nesilaikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, nevertino įrodymų viseto, neįsitikino, kad pakanka duomenų išvadai dėl netinkamo ieškovo sutuoktinio pareigų vykdymo, nesivadovavo logikos dėsniais. Iš teismo nustatytų aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų viseto akivaizdu, kad ieškovas nebuvo lojalus, nesilaikė tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima reikalavimų, buvo atsakovei neištikimas ir su ja elgėsi žiauriai, todėl ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2-3 dalys).
26. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepakanka įrodymų, kad bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti ir išlaikyti (butui) buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, įrodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų, neįsitikino, kad, dėl nurodyto, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo bei priteisti atsakovei kompensaciją.
27. Šalys paaiškino, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą įnešdavo atsakovės jam perduotus pinigus, kuriais ir buvo mokamos buto išlaikymo išlaidos ir mokama paskola bankui. Tokius paaiškinimus netiesiogiai patvirtina liudytojo D. V. parodymai apie analogišką atsakovės ir jaunesniajam sūnui N. V. teikto išlaikymo būdą. Ieškovo į sąskaitą pervedamos lėšos buvo labai mažos. Teismas, pasisakydamas išlaikymo priteisimo klausimais nustatė, kad ieškovo pajamos nėra reguliarios, artimos minimaliam darbo užmokesčiui, byloje yra duomenys apie laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. liepos 29 d. gautas pajamas, kurios nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės materialinė padėtis yra sudėtinga (pvz. už laikotarpį 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. atsakovei 2019 m. liepos 29 d. išmokėta 4800 Eur suma).
28. Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, vertino, kad banko „Swedbank“, AB išrašas patvirtina aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2019 m. balandžio 10 d. iš atsakovės sąskaitos buvo mokami mokesčiai už buto išlaikymą, paskola bankui. Ieškovas negalėjo nurodyti, iš kokių pajamų pragyvena ir išlaiko butą bei vaikus nuo 2016 m., tuo tarpu atsakovė sūnaus išlaikymui per mėnesį skyrė iki 1000 Eur, be to prisidėjo prie išlaikymo ir kita forma - pirko rūbus, avalynę, ugdymui ir lavinimui reikalingas priemones, taip pat apmokėjo ir pilnamečio sūnaus išlaidas.
29. Teigia, kad teismas, padalinęs turtą, priteisęs iš atsakovės piniginę kompensaciją, nenustatęs prievolės bankui vykdymo tvarkos ir palikę ją solidariai atsakinga kreditoriui, sudarė tokią teisinę situaciją, kuri neatitinka ne tik CK 3.117 straipsnio 2 dalyje, 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Neapmokėtos paskolos dalimi sumažinus dalintino sutuoktinių turto aktyvą ir įpareigojus atsakovę sumokėti ieškovui kompensaciją, ji ir toliau paliekama solidariai atsakinga kreditoriui už įsipareigojimų, susijusių su ieškovui priteistu turtu, vykdymą. Tikėtina, kad ieškovas nemokės paskolos, kadangi šalių santykiai konfliktiški, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės terorizavimo, atsakovės prašymu ieškovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas turėjo nustatyti, kad prievolę kreditoriui iki jų visiško įvykdymo asmeniškai vykdo ieškovas, nepaisant jo pozicijos.
Žemesnės instancijos teismas
30. Mano, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisdamas ieškovui 50 500 Eur vertės butą, atsakovei - 33800 Eur vertės kavinę su statiniais bei iš ieškovės priteisdamas 1867,82 Eur kompensaciją ieškovui. Turto vertė sumažinta kiekvienai iš šalių tenkančia negrąžintos paskolos lygia dalimi, t.y. 10 217 Eur (20 435,64 Eur: 2), tokiu būdu teismas ieškovui priteisė 40 283 Eur vertės turtą (50 500 Eur - 10 217 Eur ) o atsakovei - 24 083 Eur vertės turtą (33800 Eur - 10 217 Eur). Kadangi teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 1867,82 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį, reali jai priteisto turto vertė yra tik 22 216 Eur, taigi priteisto turto dalys akivaizdžiai nėra lygios. Teismas, priteisdamas ieškovui 40 283 Eur vertės turtą, o atsakovei - 24 083 Eur vertės turtą, privalėjo atsakovei iš ieškovo priteisti 9 033,5 Eur kompensaciją (18 067 Eur:2 ) už ieškovui tenkančią didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį.
Atsiliepimas
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. V. prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, priimti naujai teikiamą įrodymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
32. Nurodo, kad teismas padarė išvadą dėl abiejų sutuoktinių kaltės apibendrindamas visus ištirtus įrodymus ir negalėjo prieiti kitokios išvados vien iš selektyviai apeliantės atrinktų fragmentų, teismas tinkamai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę. Apeliantė skunde net nebando paneigti sprendimo motyvų dėl ištirtų įrodymų visumos.
33. Pažymi, kad nei viena iš šalių neprašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principo. Motyvai, kuriais atsakovė siekia įtikinti, kad nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo buvo būtinas, kad teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės banko sąskaitos išrašą ir konstatuoti atsakovės prisidėjimą prie bendro turto išlaikymo, nenagrinėtini, nes jie iš esmės formuoja naują atsakovės reikalavimą, kuris nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
34. Pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, tai sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti iš bendro turto. Šiuo atveju apeliantė neįrodinėja, kad panaudojo asmenines lėšas bendram turtui įsigyti. Sąskaitų išrašais atsakovė įrodinėja tik savo prisidėjimą prie šeimos turto išlaikymo (komunalinių ir kitokių paslaugų mokesčių sumokėjimo), kas nelaikoma naujo ar esamo turto sukūrimu. Mano, kad teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, kurioje yra nustatytas turto padalinimo ir kompensacijų skaičiavimo mechanizmas bei CK normomis.
35. Nurodo, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai būtų pažeisti, jei teismas būtų nustatęs vienasmenišką ieškovo prievolę kreditoriui, nes tokiu būdu būtų buvę pažeisti ir neužtikrinti kreditoriaus interesai. Po santuokos nutraukimo sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui pripažintini solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo. Vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę. Taigi, kol prievolė nepasibaigusi, o bendraskolių vidinio susitarimo nėra, prievolė lieka solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-06 nutartis civ. byloje Nr. e2K-3-219-687/2019).
Atsiliepimas
36. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodo, kad šalys yra solidariai atsakingos už prievoles kreditoriui, nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos. Apeliantei prašant teismo įpareigoti ieškovą asmeniškai vykdyti šalių solidarią prievolę pagal kredito sutartį lieka neapibrėžta sutuoktinių atsakomybė prieš AB SEB banką po santuokos nutraukimo, ir nėra aišku, ar tokiu būdu formuluojant reikalavimą nesiekiama modifikuoti prievolės. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, esant skolininkų solidariai atsakomybei kreditorius įgyja teisę reikalauti bet kurio iš jų įvykdyti visą prievolę, o skolininkams jos nevykdant nukreipti išieškojimą į bet kurį skolininkams ar vienam iš jų priklausantį turtą nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Mano, kad reikalavimas dėl solidarios prievolės vykdymo tvarkos nustatymo dalyje dėl įpareigojimo solidarią prievolę vykdyti išimtinai ieškovą, prieštarauja CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatoms, turėtų būti tikslinamas. Neprieštarauja, kad tarp sutuoktinių būtų nustatyta solidarios prievolės vykdymo tvarka, atitinkanti galiojantį teisinį reguliavimą, konkrečiai ir aiškiai nurodant sutuoktinių prievolės ir atsakomybės pobūdį prieš kreditorių taip, kad būtų suprantama, jog nevykdant prievolių pagal kredito sutartį, išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kurį ieškovui ir/ar atsakovei priklausantį turtą, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Dėl likusių apeliantės motyvų trečiasis asmuo nepasisako, prašo spręsti teismo nuožiūra.
37. 2020 m. rugsėjo 23 d. teisme gautas atsakovės prašymas priimti naują rašytinį įrodymą – Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuotos reikšmingos aplinkybės dėl fizinio smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
39. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020-03-06 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat atsakovė teismui pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
40. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020-03-06 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas jau po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl šio nutarimo atsakovė pateikė skundą vyriausiajam prokurorui, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, kas leidžia spręsti, jog nutarimas buvo panaikintas. Dėl nurodyto, pateiktą šį naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti, kaip neturintį esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priima ir vertina kartu su kitais įrodymais.
41. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
42. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįsta, teismas netinkamai vertino įrodymus. Mano, kad iš įrodymų viseto akivaizdu, kad ieškovas nebuvo lojalus, nesilaikė tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima reikalavimų, buvo atsakovei neištikimas ir su ja elgėsi žiauriai, todėl ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2-3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nekonkretizuoja savo argumentų, kokius įrodymus teismas vertino netinkamai, kokie įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik ieškovas, apsiriboja deklaratyviais teiginiais. Teismas detaliai aptarė visus įrodymus, juos tinkamai įvertino.
43. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
44. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
45. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės.
46. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.
47. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
48. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės poziciją, jog ieškovo kaltė pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto naudojimu, negerbimu, neištikimybe. Teismas pripažino, jog neįrodytos aplinkybės, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Vertino, kad straipsnis spaudoje buvo beveik dvidešimties metų senumo, liudytojų D. Š., D. P. (atsakovės sesers) parodymai apie ieškovo neištikimybę, netinkamą smurtinį elgesį taip pat liudijo apie įvykius, kurie vyko daugiau nei prieš dešimt metų, tuo tarpu sutuoktiniai ir po to vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojos D. Š., D. P., A. S. teisme negalėjo konkrečiai įvardinti, kuo pasireiškė ieškovo neištikimybė, tik paminėjo, jog seniai buvo straipsnis spaudoje apie tai, kad ieškovas užtiktas su kita moterimi per jos vestuves. Liudytojos nepatvirtino, kad būtų mačiusios ieškovą su kitomis moterimis. Taip pat pastebėtina, kad į bylą pateiktame straipsnyje tiesiogiai taip pat neįvardinama, kad ieškovas turėjo artimų santykių su kita moterimi, straipsnyje aprašomas konfliktas, kilęs su vestuvių dalyviais. Nors liudytoja D. P. parodė, kad jai kažkoks pažįstamas vyriškis minėjęs, jog buvo sutikęs ieškovą su moterimis viešbutyje ir šis labai pasimetęs, tačiau tokie nekonkretūs parodymai savaime negali patvirtinti ieškovo neištikimybės fakto. Antra vertus, po šių įvykių šalys dar gyveno kartu, bendrai tvarkė reikalus.
50. Nors atsakovė teigė, jog sutuoktinis prieš ją smurtavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad smurtinis jo elgesys pasireiškė dar iki atsakovės išvykimo į užsienį. Liudytojos D. Š., A. S. teisme parodė, kad dar tuo metu, kai šalys gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje (prieš 10-15 metų) supykęs ieškovas buvo prirėmęs atsakovę prie sienos, ką jos mačiusios. Nors liudytojos D. P., A. S. parodė, kad atsakovei dėl patirto smurto buvo (duomenys neskelbtini) ir ji gulėjusi ligoninėje, tačiau abi liudytojos patvirtino, kad ligoninėje atsakovės nelankiusios, atsakovės sesuo D. P. apie tai sužinojusi tik iš savo mamos A. S., pati atsakovė nuo jos mėlynes bei faktą, kad prieš ją naudojamas smurtas, slėpdavusi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu, atsakovė liudytojai A. S. teikiant parodymus dėl atsakovės gulėjimo ligoninėje replikavo, jog to nebuvo. Liudytoja D. P. parodė, kad atsakovė, jeigu būdavo sumušta, neidavo į darbą, nevažiuodavo pas juos į svečius, slėpdavo nuo jų tą faktą, ji pati mačiusi kelis kartus, kad atsakovės lūpa patinusi, yra mėlynė, bet atsakovė stengdavosi tai užmaskuoti.
51. Apeliacinės instancijos teismas, esant tokiems liudytojų parodymams, neturi pagrindo spręsti, jog prieš atsakovę ieškovas nuolatos naudojo fizinį smurtą. Tikėtina, kad dar iki atsakovės išvykimo uždarbiauti į užsienį ieškovas smurtavo prieš atsakovę liudytojų akivaizdoje, kai buvo ją prirėmęs prie sienos, tačiau po to šalys toliau gyveno, šis įvykis neįtakojo šalių santuokos iširimo. Liudytojų parodymai, kad atsakovė gulėjo ligoninėje galimai dėl ieškovo smurto, nekonkretūs, atsakovės sesuo teigė apie tai sužinojusi iš savo mamos, nuo jos atsakovė apie galimus smurto prieš ją atvejus nesakydavusi, liudytojos nurodė nelankiusios ligoninėje atsakovės.
52. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada, kurioje pažymėta, jog atsakovės sveikatos istorijoje yra įrašas, jog ji buvo gydytojos apžiūrėta 2002-06-08, nes sumušė vyras, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuoti pačios atsakovės teiginiai, jokie išsamesni tyrimai nebuvo atliekami, dėl smurto į policiją atsakovė nesikreipė, o toliau gyveno su ieškovu iki išvykimo į Daniją 2016 metais. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės būtent dėl jo smurto atsakovės atžvilgiu, tai įtakojo kitos vėliau atsiradusios aplinkybės.
53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų D. Š., D. P., A. S. parodymus, pripažino, kad ieškovas ne visada elgėsi pagarbiai su atsakove, yra linkęs į alkoholio vartojimą, sprendė, kad jo elgesys negali būti pateisinimas vien tik nerimu dėl kito sutuoktinio tariamos neištikimybės ar netinkamo elgesio.
54. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog liudytojos parodė, kad ieškovas su atsakove elgdavosi nepagarbiai, užgauliodavo visokiais žodžiais, atsakovei būdavo priekaištaujama dėl pinigų stygiaus, nors ji dirbdavusi kavinėje, banketuose, sakoma, kad ji nieko neturinti, dėl ko vėliau ji ir priėmė sprendimą išvykti užsidirbti į užsienį. Ieškovas pavyduliaudavo, jeigu ji iš darbo grįždavo vėliau, atsakovė turėjo būti sutuoktiniui nuolanki, visada nusileisdavo, kad nekiltų konfliktai. Pinigų ieškovas jai neduodavo, liepdavo užsidirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojų parodymai patvirtina, jog iki atsakovės išvykimo šalys, tikėtina, dėl pinigų stygiaus, verslo problemų konfliktavo, jautė įtampą, dėl to vėliau buvo susitarta, jog atsakovė išvyks uždarbiauti į užsienį ir tokiu būdu prisidės prie šeimos finansinės gerovės.
55. Nors yra pagrindo sutikti, jog ieškovo charakteris yra sudėtingas (ką patvirtina ir jo dabartinis elgesys), tačiau akivaizdu, kad atsakovė stengėsi su juo sutarti, nusileisdavo, vengė konfliktų, siekdama, kad ir toliau šalys gyventų šeimoje. Todėl šiomis aplinkybėmis negalima sutikti, kad santuoka iširo vien dėl to, kad ieškovas nepagarbiai elgėsi su atsakove.
56. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamo ieškovo elgesio į teisėsaugos institucijas atsakovė kreipėsi tik iškėlus bylą teisme. Taip pat teismas vertino, jog susirašinėjimas, pokalbiai, kurių metu pasireiškė netinkamas, agresyvus ieškovo elgesys ir nusiteikimą atsakovės atžvilgiu, vyko jau nagrinėjant teisminį ginčą ir kai sutuoktinių santykiai faktiškai jau buvo nutrūkę. Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti, kai pati atsakovė patvirtino, jog faktiškai šalių kaip sutuoktinių santykiai nutrūko 2018 metų gegužę.
57. Teismui nepakako duomenų konstatuoti, kad ieškovas visai nedėjo pastangų išlaikyti šeimą, be to, kasdienė vaikų priežiūra ir rūpestis, taip pat palikto nekilnojamojo turto priežiūra teko daugiau ieškovui po atsakovės išvykimo. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, jog sutuoktinių santykiai pašlijo atsakovei išvykus dirbti į užsienį, ieškovas dėl to galėjo jausti nerimą dėl santuokinių ryšių, dėl to galėjo kilti sutuoktinių nesutarimai, ieškovo nepasitikėjimas atsakove, o šios -santykių nutraukimu.
58. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutikti, neturi pagrindo konstatuoti, jog šalių santuoka nutrūko išimtinai dėl vieno ieškovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalių santykiai pablogėjo dėl jų gyvenimo atskirai, atsakovei išvykus uždarbiauti į užsienį pamažu sutuoktinių tarpusavio santykiai atšalo, po ko prasidėjo konfliktai bei įtarinėjimai dėl neištikimybės.
59. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar tik atsakovės netinkamo elgesio. Apeliantė byloje neįrodė faktų, su kuriais siejama kito sutuoktinio kaltės dėl šeimos iširimo prezumpcija (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Skundžiamame sprendime aiškiai ir apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė.
60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Nagrinėdamas reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų irgi yra nepagrįsti.
Dėl turto padalijimo
61. Apeliantė pateikia argumentus, kodėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti esant pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo bei priteisti atsakovei kompensaciją. Teigia, jog bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti ir išlaikyti (butui) buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, iš atsakovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2016 m. sausio iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo mokami mokesčiai už buto išlaikymą, paskola bankui, ieškovė teikė vaikams išlaikymą, kai ieškovas negalėjo nurodyti, iš kokių pajamų pragyvena ir išlaiko butą bei vaikus nuo 2016 m.
62. Pastebėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme priešieškiniu prašė ieškovui priteisti tris automobilius, automobilinę priekabą ir 55 500 Eur vertės butą (viso turto vertė 56 000 Eur), atsakovei priteisti automobilį, 33 800 Eur vertės žemės sklypą su statiniais (viso turto vertė 34 300 Eur). Kadangi ieškovui atiteksiančio turto vertė yra 56 000 Eur, o atsakovei atitenka turto tik už 34 300 Eur, iš ieškovo atsakovė prašė priteisti 10 850 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (neįvertindama, kad teismas, dalindamas turtą, atsižvelgs ir į turto pasyvą). Akivaizdu, kad reikšdama tokius reikalavimus, atsakovė siekė, jog turtas tarp sutuoktinių būtų padalintas lygiomis dalimis, ji savo procesiniuose dokumentuose nereikalavo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
63. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
64. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl nurodyto negalima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių, turėjo pareigą viršyti atsakovės pareikštus reikalavimus bei spręsti dėl nukrypimo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių pareiškė abu sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teismui nebuvo teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl to, kad teismas turėjo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei priteisti atsakovės naudai atitinkamai didesnę piniginę kompensaciją, vertina kaip naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kurių negalima kelti apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis). Dėl nurodyto, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su reikalavimu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
65. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu dalinant šalių santuokoje įgytą turtą. Mano, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisdamas ieškovui 50 500 Eur vertės butą, atsakovei - 33800 Eur vertės kavinę su statiniais bei iš ieškovės priteisdamas 1867,82 Eur kompensaciją ieškovui.
66. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
67. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą, kurio vertė 1000 Eur, taip pat nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 50 500 Eur; žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), su statiniais, kurių bendra rinkos vertė 33 800 Eur. Taip pat nustatyta, kad šalys turi neįvykdytų įsipareigojimų AB SEB bankui, nevykdytos prievolės dydis ? 20 435,64 Eur. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas nekilnojamąjį turtą, iš buto vertės atėmė neįvykdytos prievolės sumą (turto pasyvą) ir pripažino, kad ieškovui priteistino turto vertė sudaro – 30 064,36 Eur (50 500 Eur – 20 435,64 Eur), o atsakovei tenkančio nekilnojamojo turtė vertė – 33 800 Eur, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1 867,82 Eur kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį ((33 800 – 30 064,36)/2). Teismas pripažino, kad kiekvienam iš sutuoktinių tenka turto aktyvo (įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) po 32 432,18 Eur.
68. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu, kadangi jis atitinka tiek aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, tiek kasacinio teismo praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019), kadangi bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ir atitinkamai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad ieškovui yra priteisiamas butas, o butui pirkti skirtos neįvykdytos prievolės dalis yra 20 435,64 Eur.
Dėl prievolių kreditoriui
69. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nebuvo patenkintas jos reikalavimas nustatyti, kad prievolės AB SEB bankui po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole, įpareigojant prievolę pagal kredito sutartį vykdyti E. V.. Mano, kad ieškovas nemokės paskolos, kadangi šalių santykiai konfliktiški, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės terorizavimo, atsakovės prašymu ieškovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, kad teismas turėjo nustatyti, kad prievolę kreditoriui iki jų visiško įvykdymo asmeniškai vykdo ieškovas, nepaisant jo pozicijos.
70. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas tokio atsakovės reikalavimo, atsižvelgė į tai, kad šalių prievolė nutraukus santuoką lieka solidari, šalys nesusitarė dėl jos vykdymo tvarkos, t. y. kiekvieno iš bendraskolių indėlio į solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą.
71. Pastebėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).
72. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
73. Nagrinėjamu atveju šalys nesutarė dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, o sutuoktinių kreditorius nėra davęs sutikimo solidariąją prievolę tarp sutuoktinių dalyti ar modifikuoti, tačiau jis neprieštarauja dėl galimo sutuoktinių tarpusavio susitarimo dėl faktinės prievolės vykdymo tvarkos, atsakomybę bankui už prievolės įvykdymą paliekant solidariąja. Šiuo atveju butas, o ne tik jo išmokėtoji vertė, natūra buvo priteistas ieškovui, vadinasi, įvykdžius solidariąją prievolę, naudą – turto pasyvo sumažėjimą ir jam priteisto turto vertės, panaikinus hipoteką, padidėjimą – gautų tik ieškovas.
74. Visgi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, turi būti vertinama, kad solidarioji prievolė yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu, kai už naudojimąsi suteiktu kreditu skolininkai moka šalių sutartas kintamąsias palūkanas. Tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog šalių prievolė kreditoriui lieka solidarioji ir nenustatoma šios prievolės vykdymo tvarka.
Dėl bylos baigties
75. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
76. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, iš jos priteistinos ieškovo patirtos 800 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.