Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį ir 284 straipsnį, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to kardomąją priemonę panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, dėl šių nusikalstamų veikų turi būti išteisintas. Taip pat rašo spręsti dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir vienu trečdaliu sumažinti bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, įrodyta. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymų (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, o baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, minėtas nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

11. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2014, kurioje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei šių parodymų turinys yra paneigiamas kitų byloje ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamojo, kuriam už melagingų parodymų davimą negali būti taikoma jokia atsakomybė, keliamoms versijoms paneigti neturi būti atliekami visi kaltinamojo pageidaujami veiksmai. Ikiteisminio tyrimo subjektai bei bylas nagrinėjantys teismai neprivalo atlikti proceso veiksmų, kuriais būtų siekiama tikrinti nekonkrečius, nerealius, o tam tikrais atvejais iš viso nepatikrinamus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

12. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-529/2013, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022).

13. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-136-976/2022). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-20-1073/2023). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

14. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, grindžiama prielaidomis, byloje nėra jokio neginčijamo įrodymo, kad būtent jis atliko šią neteisėtą veiką. Pažymima, kad jo balsas nebuvo atpažintas, netinkamai įvertinti jo paties parodymai. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų, tinkamai argumentavo savo išvadas dėl A. L. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. L. savo kaltės dėl aukščiau minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau kaltininko tyčios turinys atskleidžiamas ne tik pagal jo parodymus, bet ir pagal kitus objektyvius bylos duomenis. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo priimto išvadoms dėl nuteistojo A. L. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

15. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas A. L. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis ir nuteisė remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiųjų J. N., E. V., liudytojo N. G. parodymais, specialisto išvada, sąskaitos išrašu, pataisos namų pateiktais duomenimis, tarnybiniais pranešimais dėl išklotinių analizės, apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, todėl nėra pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti kitokias išvadas dėl A. L. kaltės nei kaip padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje buvo atliktas tiek A. L. kaltę grindžiančių įrodymų, tiek jį teisinančių duomenų vertinimas, todėl nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu ir jo taikyti, nes neliko nepašalintų abejonių, kliudančių palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylose esantys įrodymais buvo išnagrinėti neišsamiai, o skundžiamas nuosprendis priimtas nepagrįstais ir neteisėtai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Nuteistojo A. L. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, atskleista ne atskirai paimtais bylos duomenimis, o visų bylos duomenų analize bei tarpusavio palyginimu ir iš to išplaukiančiomis loginėmis išvadomis, kad būtent nuteistasis A. L. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

18. Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog paskambinęs asmuo jam neprisistatė, jo vardo nežino, jam nurodė, kad jo draugas dirba užsienyje, bet negali persiųsti pinigų, todėl jis prašė, kad duotų savo sąskaitos numerį, kad jo draugas iš užsienio galėtų pervesti pinigus Taip pat nurodė, kad savo adresų knygoje neturi numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), telefoną pametė (t. 3, b. l. 1–5). Tarnybinis pranešimas dėl skambučių išklotinės analizės patvirtina, jog 2021 m. balandžio 03 d. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) keletą kartų bendrauja telefonu bei susirašinėja SMS žinutėmis su abonentu (duomenys neskelbtini). Su šituo numeriu bendrauta visą išklotinės laikotarpį ne vieną kartą. Pagal 2018 m. sausio 30 d. darbo biržos sistemos išrašo duomenis, N. G. užimtumo tarnyboje pateikė numerį (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų registro duomenimis surašant N. G. protokolą, jis taip pat nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi N. G., į kurio sąskaitą pervesti pinigai (2 t., b. l. 109-110). To neginčijo ir pats N. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 2002 metų iki šiol naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Iš tarnybinio pranešimo dėl telefono (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad iš tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. G., užklausos laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra bendrauta daug kartų, fiksuoti susirašinėjimai SMS žinutėmis. Taip pat iš minėto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nuo 2021 m. balandžio 3 d. 08.11 val. iki 2021 m. balandžio 3 d. 08:41 val. vyksta susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau laiku 09.05 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), 31 s, 09.10 val. bendrauja 79 s, 09.18 val. bendrauja 42 s. ir po šio skambučio, daugiau jokių kontaktų iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje nebefiksuota (t. 2, b. l. 155-156). Pažymėtina, jog duomenys apie N. G. turimas sąskaitas banke patvirtina, kad N. G. AB „SEB bankas“ banke 2018 m. birželio 8 d. buvo atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini), kuri 2021 m. balandžio 7 d. buvo uždaryta (t. 2, b. l. 172-174). Taigi matyti, kad sąskaita uždaryta iš karto po to, kai paskutinį kartą iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė N. G., ir tai rodo sąsają tarp A. L. ir N. G.. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad tarp liudytojo N. G. parodymų ir objektyvių duomenų yra neatitikimų ir tokie neatitikimai leidžia abejoti liudytojo N. G. parodymų patikimumu bei vertinti juos kritiškai, kaip ir parodymus apie balso neatpažinimą. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad A. L. neneigia, jog telefonas buvo paimtas iš jo rankų, akivaizdu, jog paskutinį telefoninį pokalbį galėjo atlikti tik jis ir tai paneigia kaltinamojo paaiškinimus, jog jis su N. G. niekada nebendravo. Todėl nors liudytojas N. G. teigia neatpažįstantis A. L. balso, o A. L. teigia nepažįstantis N. G., kaip matyti, jų parodymai buvo paneigti objektyviais, teisminio nagrinėjimo metu ištirtais, duomenimis.

19. Nukentėjusysis J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kalbos atrodė, jog kalbėjo su vyru apie 40 metų, kurio kalba buvo nerišli, keistai prikimusi. Taip pat nurodė, kad po skambučio jam perskambinus, intonacija buvo panaši, balsas buvo keistas, kaip kalbėtų per filtrą. Nukentėjusysis E. V. parodė, kad lietuvis buvo, papildomo triukšmo buvo, žmogus bendravo mandagiai, pozityvus įspūdis susidarė, įtarimų nesukėlė, aplinkoje kažkas kalbėjo. Nurodė, jog atsakyti ar balsas kaltinamojo negali, nes nenori suklysti, kalbėjo prieš metus. Nors nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu neatpažino nuteistojo A. L., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien aplinkybė, jog nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu neatpažino apelianto balso, tai nėra pakankama pagrįstam manymui, kad nusikalstamas veikas įvykdė ne A. L.. Tai, kad nukentėjusieji neatpažino A. L. balso, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis nusikaltimuose nedalyvavo, kadangi nukentėjusieji su nuteistuoju bendravo telefonu, nukentėjusysis J. N. teigė, kad jam perskambindavo, balsas buvo keistas, tačiau nurodė, kad intonacija panaši, tuo tarpu nukentėjusysis E. V. nurodė, kad nenori suklysti. Apeliacinio skundo argumentai, jog kadangi nuteistojo balso neatpažino, todėl jis nepadarė nusikalstamų veikų, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad minėti abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi iš prie GSM retransliacijos bokštų, esančių ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog tuo metu, kai nukentėjusysis E. V. 2021 m. vasario 26 d. 11.05 val., pervedė avansinį mokėjimą (200 eurų) už norimą pirkti automobilį Audi A6 2012 m., asmuo, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu 2021 m. vasario 26 d. 11.05. val. buvo prisijungęs prie bokšto ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4-5), tačiau į šio bokšto veikimo zoną įeina Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat iš tarnybinio pranešimo dėl skambučių išklotinės analizės nustatyta, kad SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi nenustatytas asmuo, įdėjęs internetiniame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamą šienui sukti padargą, iki 2021 m. balandžio 3 d. jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Į visų aukščiau minimų bokštų veikimo zoną įeina Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybė, jog minėti abonentai jungėsi iš skirtingų bokštų nepaneigia, jog minėti abonentai skambino būtent iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus.

21. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. L. kaltės bei teisingo jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Dėl bausmės

22. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, jog apeliantas bando keisti savo elgesį, nepagrįstai vertinta, jog teisme nagrinėjama byla dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

24. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes.

25. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. L. paskirtos bausmės: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 3 d., 16.00 val., iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

26. Už atskiras nusikalstamas veikas parenkant nuteistajam bausmės rūšis ir nustatant jų dydžius, buvo atsižvelgta į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, būnant teistu daug kartų, tarp jų ir už sukčiavimą. Teismas įvertino ir tai, kad BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatyti nusikaltimai padaryti atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsižvelgė ir į tai, kad anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Nors apeliantas nesutinka, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistąjį A. L. charakterizuojančius duomenis pagrįstai vertino tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Įvertinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nusikalsti, o švelnesnio pobūdžio bausmės jo nesulaikytų nuo nusikalstamo elgesio. Įvertino ir tai, kad A. L. nusikalto būdamas recidyvistu. Tačiau atsižvelgė ir į asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. jog nuteistasis A. L. iki sulaikymo dirbo ir darbovietė jį charakterizuoja teigiamai (t. 5, b. l. 40). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju nebūtų pasiekti be realaus laisvės apribojimo. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę, už nusikaltimus A. L. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, bausmių dydžius nustatant sankcijų ribose.

27. Nuteistojo A. L. nurodomos aplinkybės, jog jis dirbo siekdamas išlaikyti nepilnametę dukrą, šiuo metu su administracijos leidimu vykdo individualią veiklą, rašo knygą, žada vykdyti socialinį projektą, vertinamos teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantui paskirta per griežta bausmė. Būdamas laisvėje nuteistasis jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, dirbti, išlaikyti nepilnametę dukterį, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Akivaizdu, kad nei šeimyninės, nei darbinės aplinkybės nesulaikė A. L. nuo naujų nusikalstamų veikų. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas gali būti efektyvi priemonė, siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju turi būti trumpinamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas.

28. Kaip minėta, apelianto įsitikinimu, jam paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, turi būti sumažinta vienu trečdaliu.

29. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

30. Teisėjų kolegija mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. nors nuteistasis A. L. prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, tačiau byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. J., tirta rašytinė bylos medžiaga. Taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl šiuo atveju netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nemažintina nuteistajam A. L. paskirta bausmė vienu trečdaliu.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.