- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- e2-864-1094/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10626-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Advokatai
- Laima Latvėnienė, Diana Liutvinskaitei-Tamulė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui S. M. (S. M.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems pritesimo, išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovui S. M., kuriuo teismo prašo: 1) santuoką tarp A. M. ir S. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokines pavardes; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. (E. M.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su ieškove A. M.; 4) po santuokos nutraukimo iš atsakovo S. M. priteisti nepilnamečiui E. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymas mokėtinas į mamos A. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai A. M.; 5) po santuokos nutraukimo iš atsakovo S. M. priteisti nepilnamečiui D. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymas mokėtinas į mamos A. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai A. M.; 6) po santuokos nutraukimo iš atsakovo S. M. priteisti įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų išlaikymą – 4190 Eur; 7) po santuokos nutraukimo byloje turimus kreditinius reikalavimus pripažinti atsakovo S. M. asmenine prievole; 8 ) iš atsakovo S. M. ieškovės A. M. naudai priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas S. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, bendrų ar asmenių kreditorių neturi.
3. Iškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo pradėjo ryškėti skirtingas šalių požiūris į gyvenimą, šeimą, buitį. Atsakovas pradėjo dažniau vartoti alkoholį, nesirūpino nei ieškove, nei vaikais. Dėl šių priežasčių tarp šalių prasidėjo nesutarimai, nebeliko tarpusavio dvasinio ryšio. Šalių santuokinis gyvenimas šiuo metu yra galutinai iširęs dėl nesutampančių charakterio savybių, dėl ko šalys jau metus laiko kartu nebegyvena. Kadangi šalių santykiai pasidarė sudėtingi dėl jų abiejų kaltės, ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė – „M.”.
4. Ieškovė, pasisakydama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, nurodė, kad nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, atsižvelgtina į tai, jog nepilnamečiai sūnūs D. ir E. gyvena su ieškove, kuri vaikus visada išlaikė ir jais rūpindavosi, vaikai yra prisirišę prie motinos, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina. Vaikai su tėvu, atsakovu S. M., galėtų bendrauti gražiuoju šalims tarpusavyje susitarus. Pasak ieškovės, vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, todėl svarbu visais atvejais užtikrinti vaikų materialines sąlygas jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, realizuoti ir tobulinti vaikų įgimtus ir įgytus gebėjimus. Šiuo metu abiejų sūnų išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 1000 Eur. Ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl tenka nuomotis būstą, o tai per mėnesį kainuoja 300 Eur (vienam vaikui tenkanti dalis 100 Eur). Buto komunaliniai mokesčiai, tenkantys abiem vaikams – 60 Eur. Vaikų maitinimui per mėnesį ieškovė išleidžia apytiksliai 200 Eur. Be to, turi būti rūpinamasi ir vaikų sveikata, jiems būtini vitaminai, maisto papildai, o kai vaikai suserga, būtini ir vaistai, kurie yra nepigūs, dar prisideda dantų gydimas ir higienos reikmenys, t. y. apie 60 Eur. Vaikų kasdieniniam gyvenimui reikia ir tokių daiktų kaip drabužiai (sezoniniai batai, sezoninė striukė, kelnės, marškinėliai, džemperiai, marškinėliai, laisvalaikio apranga, apatinis trikotažas ir kt.), t. y. apie 120 Eur, taip pat reikalingi pinigai bilietams į kino teatrą, baseiną, nuolatiniam transporto bilietui ir kt. – apie 40 Eur, reikalingos ir vaiko lavinimosi priemonės – 50 Eur, taip pat kiti daiktai: vaikų baldai (lova, stalas, kėdė, lempa), vaikų patalynė, kompiuteris, televizorius, sporto reikmenys, žaislai bei išlaidos atostogoms – 150 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nepilnametis D. M. turi specialių sveikatos poreikių. Jam yra nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas, autizmo spektro sutrikimas ir kiti tarimo ir kalbos raidos sutrikimai. Dėl šių priežasčių D. reikalinga specifinė pagalba, t. y. būtina lankyti logopedo, specialaus pedagogo, psichologo, ergoterapeuto užsiėmimus ir kt., o tai per mėnesį papildomai kainuoja apie 100 Eur.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad vaikais turi rūpintis viena. Jos motina negyvena Lietuvos Respublikoje, o kitų artimų giminaičių ji neturi. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų priežiūros. Vaikų interesai bus užtikrinti, jeigu iš atsakovo, vaikų tėvo, bus priteistas 250 Eur išlaikymas E. M. ir 300 Eur išlaikymas D. M., mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
6. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant, jog šalys kartu negyvena jau metus laiko, o atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik labai maža dalimi, ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti vaikų naudai pilnai neteikto išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo dalis abiem vaikams per metus, tenkanti atsakovui, yra 6600 Eur ((250 Eur x12 mėn.) + (300 Eur x12 mėn.)). Atsakovas yra pervedęs 2410 Eur, todėl įsiskolinimas už laikotarpį yra 4190 Eur.
7. Ieškovė informavo teismą, kad nei asmeninių, nei bendrų su sutuoktiniu kreditinių įsipareigojimų ji neturi. Kadangi kreditiniai įsipareigojimai, nurodyti antstolių informacinės sistemos registre, yra atsiradę iki santuokos sudarymo ir ieškovė neturi nieko bendro su šiomis skolomis, apie jų egzistavimą iki teismo pranešimo net nežinojo, todėl po santuokos nutraukimo S. M. kreditinius įsipareigojimus prašo pripažinti jo asmenine turtine prievole.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pagal VMI apskaitomas prievoles A. M. įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams neturi. S. M. biudžetui skolingas 295,94 Eur. Nepriemoka susidarė jam nesumokėjus 289 Eur baudos, paskirtos už administracinį nusižengimą, ir 6,94 Eur įmokų pagal teismų vykdomuosius raštus. Nepriemokos išieškojimą vykdo antstolė Nijolė Viechšnickienė ir antstolė Aistė Mikulėnienė. VMI, atsižvelgdama į tai, kad nurodytos S. M. prievolės Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams yra asmeninio pobūdžio, manytina, kad šios prievolės turėtų būti pripažintos S. M. asmeninėmis prievolėmis. VMI, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turi nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams, teismo prašopadalinti atsakovo ir ieškovės turtą nepažeidžiant pastarojo kreditorių interesų.
9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad Tarnybos atstovė lankėsi A. M. ir jos vaikų D. ir E. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute su patogumais. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, berniukai dalinasi kambariu, kuriame yra atskiros lovos, vaikams reikiami daiktai. D. nustatytas raidos sutrikimas, nepatikslintas autizmas, kalbos sutrikimai. E. yra sveikas. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2020 m. kovo, o nuo gruodžio atsakovas nepalaiko jokių ryšių nei su ja, nei su vaikais. Tarnyba, įvertinusi, kad tėvams faktiškai pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi su motina, kuri jais tinkamai rūpinasi, todėl sutinka, jog D. ir E. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka jų interesus. Tarnyba taip pat sutinka, kad dėl bendravimo su vaikais tvarkos tėvai susitars tarpusavyje gražiuoju. Vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, Tarnyba vertina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus, o prašoma priteisti suma – 250 Eur per mėnesį E. ir 300 Eur D. išlaikymui, pakankama vaikų išlaikymui ir kasdienių jų poreikių tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskelbta atsakovo S. M. paieška, nutarties vykdymas pavestas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatui ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui. 2021 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pranešimas, kad atsakovo paieška skelbiama nebus, nes jis gyvena Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui adresais (duomenys neskelbtini) Visaginas; Trakų rajonas, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Vokietija, buvo siųsti procesiniai dokumentai, kurie grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje niekur nedirba. Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės A. M. prašymas dėl kuratoriaus atsakovui paskyrimo tenkintas, kuratore paskirta advokatė Laima Latvėnienė.
Atsiliepimas
11. Atsakovo S. M. kuratore paskirta advokatė Laima Latvėnienė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad: 1) atsakovas sutinka, jog šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nėra galimybės išsaugoti šeimą; 2) atsakovas sutinka, kad šalims liktų jų santuokinės pavardės; 3) sutinka, kad D. ir E. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove A. M.; 4) sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis (250 Eur per mėnesį – E. ir 300 Eur per mėnesį – D.) iki vaikai sukaks pilnametystės išmokas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; 5) atsakovas sutinka, kad už vaikų išlaikymą yra įsiskolinęs 4190 Eur; 6) atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo byloje esami kreditoriniai reikalavimai būtų pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis; 7) klausimą dėl teismo išlaidų atsakovas prašo spręsti teismo nuožiūra.
12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad šalys jau iki ieškinio teismui pateikimo metus negyveno kartu. Atstovė paaiškino, kad po santuokos sudarymo pasikeitė šalių požiūris į santuoką ir šeimą, atsakovas norėjo mažiau šeimyninio ir įpareigojančio gyvenimo, todėl, įvertinus, jog abi šalys neišsaugojo šeimos, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atstovė palaikė ieškinio prašymą vaikų E. ir D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jų pilnametystės, t. y. E. priteisti 250 Eur per mėnesį išlaikymą, o D., įvertinus jam nustatytas sveikatos problemas – 300 Eur per mėnesį išlaikymą, taip pat prašo už metus priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą – 4190 Eur. Ieškovė šį įsiskolinimą apskaičiavo už metus iki ieškinio pateikimo, iš apskaičiuotos už metus mokėtinos vaikams išlaikymo sumos atėmusi atsakovo sumokėtą sumą. Įsiskolinimo suma apskaičiuota vertinant, kad E. atsakovas turėjo mokėti 250, o D. – 300 Eur išlaikymą per mėnesį. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas jau kelis mėnesius nebendrauja nei su ieškove, nei su vaikais, tačiau ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais, jei jis to pageidaus, todėl prašo bendravimo tvarkos nenustatyti, paliekant šalims susitarti dėl jos geranoriškai. Atstovė pažymėjo, kad santuokos metu šalys bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo turimi kreditiniai įsipareigojimai atsirado iki santuokos sudarymo, todėl prašo juos pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovės atstovė taip pat pateikė prašymą iš atsakovo ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsakovo kuratorė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su visais patikslinto ieškinio reikalavimais ir paaiškino, kad šalys nesugebėjo išsaugoti santuokos, todėl prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama, priteisti vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį (250 Eur – E. ir 300 Eur – D.) ir 4190 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Kuratorė taip pat sutiko nenustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi šalys gali dėl jos susitarti geranoriškai. Kuratorė pažymėjo, kad sutinka, jog atsakovo prievolės kreditoriams, įgytos iki santuokos sudarymo, liktų jo asmeninėmis prievolėmis, taip pat sutinka su ieškovės prašymu priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
14. Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); šalys turi nepilnamečius vaikus – D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. (E. M.), gim. (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys neturi; bendrų kreditorių neturi; atsakovo turimi kreditiniai įsipareigojimai įgyti iki santuokos sudarymo.
Dėl santuokos nutraukimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
16. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad laikui bėgant išsiskyrė šalių požiūriai į šeimą, šeiminį gyvenimą, šalys jau daugiau nei metus negyvena kartu, todėl prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
17. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
18. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai).
19. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė jau metus iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pateikimo, t. y. nuo 2020 m. kovo, ieškovei nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, todėl išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės A. M. ir atsakovo S. M. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turimą pavardę „M.“, o atsakovui palikti jo turimą pavardę „M.“. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei turimą pavardę – „M.“, atsakovui taip pat palikti jo turimą pavardę – „M.“.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo
23. Sutuoktiniai neprašo priteisti vienas iš kito išlaikymo, nereiškia reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.72 straipsnis, 3.70 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo
24. CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.
25. CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
26. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais.
27. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
28. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai gyvena su mama jos nuomojamame trijų kambarių bute su patogumais Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jame yra visi reikalingi baldai, žaislai, ugdymo priemonės. Vaikų tėvas, atsakovas S. M., su šeima negyvena nuo 2020 m. kovo, vaikais rūpinasi jų mama, ieškovė, kuri juos išlaiko, auklėja ir ugdo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečių sūnų E. ir D. gyvenamąją vietą kartu su mama tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).
29. CK 3.165 straipsnio 3 dalis ir 3.170 straipsnio 3 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarką nustato teismas tik tuo atveju, kai tėvai dėl to nesusitaria.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, tą patį patvirtino ir jos atstovė teismo posėdžio metu, kad niekuomet neribojo ir nesiekė riboti atsakovo galimybės susitikti ir bendrauti su vaikais, todėl mano, jog šalys dėl bendravimo gali susitarti tarpusavyje gražiuoju, todėl konkretus bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu yra netikslingas.
31. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad ji nedaro ir nedarys atsakovui jokių kliūčių bendrauti su vaikais, kada tik atsakovas norės ir galės. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti nustatyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (26 straipsnis 2 dalis). Taip pat ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybės dalyvės turi imtis visų priemonių, jog vaikas gautų kuo geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai atsakančių asmenų. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
33. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CK, tiek kituose įstatymuose išlaikymo sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta. Dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne žodžio „išlaikyti“ reikšmė apibrėžiama kaip: išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos (lėšos poreikiams patenkinti). Taigi lietuvių kalboje išlaikymas apima tiek nematerialų vaiko išauginimą, priežiūrą, tiek ir materialų vaiko išmaitinimą, lėšų skyrimą vaiko poreikiams patenkinti.
34. Taigi pati išlaikymo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti ir jį išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės pareigos būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; ir kt.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
36. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
37. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).
38. Nustačius nepilnamečių šalių sūnų gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikams.
39. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
40. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečių sūnų poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 1000 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, vaikų maitinimui, vaistams, higienos reikmenims, drabužiams, išlaidos vaikų lavinimui ir kt. Ieškovė teismui yra pateikusi 2020 m. liepos 23 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo, iš kurių nustatyta, kad ieškovė už būsto nuomą per mėnesį moka 300 Eur, taip pat, kaip nustatyta iš į bylą pateiktų UAB „Mano būstas Sostinė“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešimų, sumoka buto komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Sprendžiant dėl išlaikymo vaikams priteisimo svarbi aplinkybė yra tai, kad D. M. turi specialiųjų sveikatos poreikių, kuriuos patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai (VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos“ 2021 m. vasario 15 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas). Berniukui yra nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas, autizmo spektro sutrikimas, dėl ko jam papildomai taikytinas gydymas, terapija, todėl Dominykui tenkanti išlaidų dalis yra didesnė nei broliui.
41. Nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Vertinant nepilnamečių berniukų poreikius nustatyta, kad šalių sūnui E. M. sprendimo priėmimo metu yra 4 metai, o sūnui D. – 5 metai. Į bylą yra pateikti išlaidas vaikams patvirtinantys įrodymai, mokėjimo kvitai. Be to, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas E. ir 300 Eur išlaikymas D. nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.
42. Atsakovas duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas niekur nedirba. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovas turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams.
43. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaikų motinai. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai.
44. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
45. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių, sveikatos būklę, kad šalių sūnus D. turi specialiųjų poreikių, prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaikų poreikius, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui E. M. priteisiamas išlaikymui kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. balandžio 16 d.) iki jo pilnametystės, o D. M. – 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. balandžio 16 d.) iki jo pilnametystės.
46. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
47. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių berniukų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė A. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
48. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
49. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
50. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
51. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
52. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
53. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4190 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė už vienerius metus iki bylos iškėlimo teisme dienos. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja kiekvienam sūnui tenkančią išlaikymo sumą per mėnesį (E. – 250 Eur per mėnesį, o D. – 300 Eur per mėnesį) dauginant iš 12 mėnesių ir minusuojant atsakovo sumokėtus 2410 Eur, t. y. ((250 Eur x 12 mėn.) + (300 Eur x 12 mėn.) – 2410 Eur = 4190 Eur.
54. Nagrinėjamoje byloje atsakovo kuratorė neginčijo vaikams reikalingo išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir sutikimo, kad ieškovės nurodyta išlaikymo įsiskolinimo suma (4190 Eur) būtų priteista iš atsakovo.
55. Nagrinėjamu atveju šioje byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškove ir vaikais nebegyveno jau metus iki ieškinio teismui pateikimo, t. y. nuo 2020 m. kovo, todėl, teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, sprendžia, jog faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovas metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Esant nustatytam, ieškovės reikalavimas dėl 4190 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
56. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.
57. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
58. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
59. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriui UAB „Gelvora“, kuriai Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M. priteista 87,52 Eur skolos, 3,15 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 90,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,03 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Gelvora“ naudai, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 112,05 Eur). Atsakovas taip pat turi įsipareigojimų UAB ,,Finansų administravimas“, kuriai Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M. priteista 422,94 Eur skolos, 211,99 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 634,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, kurių priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Sigitas Osvaldas Grašys vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 695,16 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. paskirta 289 Eur bauda. Vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. sausio 10 d. duomenimis, iš atsakovo kreditoriui VMI vykdomi išieškojimai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 3,36 Eur) ir vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 3,58 Eur), išieškojimą vykdo antstolė Nijolė Viešchnickienė; kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „SB lizingas“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 440,18 Eur) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 576,08 Eur), išieškojimą vykdo antstolė Birutė Čereškienė; kreditoriui UAB „SB lizingas“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 914,30 Eur) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma 319,14 Eur), išieškojimą vykdo Birutė Čereškienė.
60. Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatė, kad pirmiau išdėstytos atsakovo prievolės susidarė dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų, įgytų iki santuokos su ieškove sudarymo 2016 m. vasario 2 d. arba yra traktuotinos kaip bauda už padarytus teisės pažeidimus. Tiek ieškovė patikslintame ieškinyje, tiek ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nurodyti atsakovo kreditiniai įsipareigojimai atsirado iki šalių santuokos sudarymo. Atsakovo kuratorė tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Taigi, ginčo tarp šalių santuokos nutraukimo byloje dėl atsakovo kreditinių įsipareigojimų pripažinimo jo asmeninėmis prievolėmis nekyla. Ieškovė byloje nurodė, kad bendrų prievolių su atsakovu nėra įgiję, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tenkina ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovo prievolės pirmiau nurodytiems kreditoriams UAB „Gelvora“, UAB „Finansų administravimas“, VMI, UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „SB lizingas“ yra atsakovo asmeninės prievolės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
62. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovės mokėtinas žyminis mokestis (paduodant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) sudaro 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).
63. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 148,50 Eur ((250 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) + (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 94,28 Eur (4190 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso – 242,78 Eur (94,28 Eur + 148,50 Eur).
65. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
66. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktą atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos priskiriamos prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas (CPK 39 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pateikė teismui dokumentus, kuriais patvirtino, kad atsakovo kuratorei advokatei Laimai Latvėnienei sumokėjo 200 Eur, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Eur kuratoriaus atstovavimo išlaidų.
67. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 875 Eur (75 Eur + 600 Eur + 200 Eur) byinėjimosi išlaidų.
68. Teisme patirta 20,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiama 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
(a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
atsakovui S. M. pavardę – „M.“.
Nustatyti nepilnamečių E. M. (E. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. M. (E. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. M. (M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 (trys šimtai) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams E. M. (E. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (Makovskij) (a. k. (duomenys neskelbtini) 4190 (keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt) Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams E. M. (E. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, kad prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834), uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas (j. a. k. 304179870), uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (j. a. k. 300115639), uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“ (j. a. k. 234995490) yra asmeninės atsakovo S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 875 (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 242,78 Eur (du šimtai keturiasdešimt du eurai 78 ct) žyminio mokesčio ir 20 (dvidešimt) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 262,78 Eur (du šimtai šešiasdešimt du eurai 78 ct). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.