Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-1088-826/2015

NUTARTIS

2015 m. birželio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. Š. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos energija“, antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-02-09 teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl pareiškėjos R. Š. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, jame nurodyta, kad 2015-03-30 įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai nepatvirtino R. Š. mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bankroto administratoriaus manymu, mokumo atkūrimo planas atitinka visus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje įvardytus reikalavimus, todėl prašo teismo patvirtinti R. Š. mokumo atkūrimo plano projektą. Bankroto administratorius nesutinka su kreditorės AB SEB banko argumentais, kad pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 12 punkto reikalavimų, t. y., kad pateiktame plane nėra pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, numatomų piniginių lėšų sumos, kuriomis bus tenkinami kreditorių reikalavimai, taip pat nesutinka su kreditoriaus reikalavimu nurodyti, kokia forma gaunamas pareiškėjos darbo užmokestis, bei nurodyti bankrutuojančio asmens vardu atidarytą banko sąskaitą, į kurią pervedamos visos pareiškėjos gaunamos pajamos. Bankroto administratoriaus teigimu, R. Š. mokumo atkūrimo plano 12 dalyje yra nurodyti kreditorių reikalavimai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 12 punkte, bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, todėl, jo manymu, kreditorės AB SEB banko argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kai jam nepritaria kreditoriai. Pareiškėjos pateiktą mokumo atkūrimo planą kreditoriai susirinkime svarstė du kartus, tačiau pareiškėja, pateikdama mokumo atkūrimo plano projektą pakartotinai kreditorių susirinkimui svarstyti, į kreditorių pastabas neatsižvelgė. Pareiškėjos administratorius po pakartotinio mokumo atkūrimo plano svarstymo kreditorių susirinkime ir nepritarimo pateikė planą su prašymu jį patvirtinti teismui. Administratorius taip pat pateikė skundą dėl 2015-03-30 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas netenkino bankroto administratoriaus skundo ir atsisakė tvirtinti pareiškėjos pateiktą mokumo atkūrimo planą.

Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino skundo dėl kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sumos, nes buvo neatsižvelgta į papildomas administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas, parduodant pareiškėjai priklausantį turtą, o nustatyta 4 proc. suma nuo parduoto turto kainos yra prieštaraujanti įstatyme nustatytai 15 proc. ribai. Šis skundo nuostata nepagrįsta. Pareiškėjo pateiktame mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta tokia administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas: administratoriui mokamas 52,13 Eur plius PVM mėnesinis atlyginimas, atlyginimas mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, mokestis bankroto administratoriui kanceliarinėms ir transporto išlaidoms sudarys 5,79 EUR + PVM už kalendorinį mėnesį, atlyginimas bankroto administratoriui už pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimą bus nustatytas atlikus turto įvertinimą ar kreditorių susirinkimui nustačius turto pardavimo kainą. 2015-03-30 kreditorių susirinkime buvo patvirtinta iš esmės panaši administravimo išlaidų suma: nustatyta 3475,20 Eur + mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų suma visam 5 metų bankroto procesui, o ši suma yra beveik tapati administratoriaus pasiūlytai 52,13 Eur + 5,79 Eur + mokesčiai sumai per 5 metų laikotarpį. Taip pat nustatyta, kad už pareiškėjos turto pardavimą bus mokama papildomai 4 proc. sumos, gautos pardavus turtą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo plane nurodyta ir kreditorių patvirtina administravimo išlaidų suma bei jos apmokėjimo tvarka yra beveik identiškos. Kreditoriai taip pat nustatė, kad administratoriaus išlaidos bus apmokamos iš pareiškėjos gaunamo užmokesčio bei sumokama 4 proc. nuo parduoto turto kainos, tačiau, administratoriaus manymu, nuo parduodamo turto vertės administratoriaus išlaidų apmokėjimui turi būti skiriama 15 proc. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nuostata nesutinka, nes FABĮ 22 str. 5 d. nustatyta, kad realizavus įkeistą turtą administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau nei 15 proc. Taigi įstatyme nustatyta maksimali leistina atskaitymo nuo parduoto turto dalis, o tai reiškia, kad kreditoriai gali nustatyti ir mažesnę nei 15 proc. dalį, tačiau ne didesnę. Be to, kreditoriai taip pat patvirtino, kad bankroto administratoriui pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog bankroto administravimo procedūroms atlikti aukščiau nurodytų sumų nepakanka, kreditorių susirinkime svarstytinas papildomų lėšų skyrimas ir tvirtinimas. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad administratoriui nenumatytas mokėjimas už paslaugas, kurias jis suteiks parduodant pareiškėjos turtą ar atliekant kitus papildomus veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad fizinio asmens bankroto procese turi būti siekiama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, o ne vien tik maksimalaus bankrutuojančio asmens bei jo administratoriaus interesų patenkinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino administratoriaus skundo dėl 2015-03-30 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano po to, kai plano antrą kartą nepatvirtino kreditorių susirinkimas. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 str. 4, 5, 9 d.). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 str. 7 d.). Taigi įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 7 str. 3 d. įtvirtintos išimtys. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 str. 5 d. nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti. Taigi iš aptarto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros reglamentavimo darytina išvada, kad kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti ir teismas turi teisę tokį planą tvirtinti, jeigu planas yra tinkamas (FABĮ 8 str. 8 d.). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Tačiau tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė mokumo atkūrimo planą administratoriui, kuris 2015-01-12 parengė išvadą, ją kartu su planu pateikė 2015-02-03 kreditorių susirinkimui, tačiau planas nebuvo patvirtintas. Antrą kartą pareiškėjos mokumo atkūrimo planas buvo svarstomas 2015-03-30 kreditorių susirinkime, kuriame buvo nutarta nepritarti planui ir nurodytos nepritarimo priežastys bei pateikti pasiūlymai, kaip tikslinti planą: pateikti ne tik lėšų mokėjimo kreditoriams grafiką, bet ir nurodyti, kokios konkrečiai lėšos bus pervedamos, neaišku, iš kokių piniginių lėšų (neįskaitant lėšų, gautinų iš turto realizavimo) bus tenkinami ne tik kreditiniai reikalavimai, bet ir dengiamos bankroto administratoriaus išlaidos, nes pareiškėjos gaunamos lėšos (daugiau kaip 2000 Eur) yra skiriamos tik jos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi būti aiškiai nurodyta, iš kokių lėšų bus vykdomi įsipareigojimai kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus nurodytas nepritarimo planui priežastis įvertino kaip neatitinkančias FABĮ 7 str. reikalavimų, tačiau tokiu atveju pagal įstatymo reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas turėjo planą tvirtinti, nes nebuvo nustatyti FABĮ 7 str. 7 d. nurodyti pažeidimai. Šiuo atveju teismo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados visiškai neatitinka teismo rezoliucinės dalies, be to, teismas, kreditoriams du kartus nepritarus planui bei teismui jo netvirtinus, privalėjo bylą nutraukti FABĮ 10 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o ne tik plano netvirtinti.

Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus nepritarimo planui priežastis bei siūlymus, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), daro išvadą, kad yra pagrindas dar kartą nustatyti pareiškėjai 1 mėnesio terminą plano tikslinimui pagal kreditoriaus pastabas ir siūlymus. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų, o kreditoriaus nepritarimo planui priežastys yra pagrįstos bei atitinkančios FABĮ 7 str. reikalavimus. Pareiškėjos pateiktas mokėjimų kreditoriams grafikas negali būti laikomas tinkamu, nes jame apskirtai nėra nurodyta jokios kreditoriams mokėtinos sumos (FABĮ 7 str. 1 d. 12 p.), nenurodyta, iš kokių lėšų pareiškėja vykdys įsipareigojimus kreditoriams, kai jos gaunamo darbo užmokesčio pakanka tik jos būtinųjų poreikių tenkinimui ir administravimo išlaidų apmokėjimui. Pareiškėjos gaunamos pajamos viršija 2000 Eur, tačiau iš šios sumos visiškai neskiriama lėšų kreditoriams, o tai nesiderina su mokumo atkūrimo plano esme, kai fizinis asmuo turi dėti visas pastangas, kad kreditorių reikalavimai būtų bent iš dalies patenkinti. Įvertinus pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, galima daryti išvadą, jog pareiškėja siekia nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditoriaus pateiktais pasiūlymais mokumo atkūrimo planui tobulinti ir tikslinti. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjos patikslintas planas ir šį kartą nebus patvirtintas, o nepritarimo jam priežastys atitiks FABĮ 7 str. reikalavimus, bus svarstytinas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), nustatant pareiškėjai 1 mėnesio terminą patikslinti mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į kreditorių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, ir pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai R. Š. 1 mėnesio terminą patikslinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas bei pasiūlymus, ir pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti.