Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1154-460/2016

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-10872-2014-6)

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-04-13 gautas bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ įgalioto asmens Irmanto Lengvino skundas dėl 2016-04-12 kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Skunde nurodyta, kad 2016-04-12 vykusiame bankrutuojančios R. Š. pakartotiniame kreditorių susirinkime bankroto administratorius atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties, priimtos šioje civilinėje byloje, ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-543-513/2016, išaiškinimus siūlė kreditoriams patvirtinti 4 proc. dydžio nuo iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorio gautos sumos, bet ne mažesnį kaip 1737,72 EUR bankroto administratoriaus atlyginimą už R. Š. nekilnojamojo turto pardavimą. Taip pat siūlė patvirtinti elektroninių varžytinių paskelbimo mokesčius pagal faktą, t. y. šias išlaidas įtraukiant į bankroto bylos administravimo išlaidų sąmatą jas patyrus pagal pagrindžiančius dokumentus. 2016-04-12 pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė bankroto administratoriaus pateiktam nutarimo variantui ir kreditorius AB SEB bankas patvirtino savo pateiktą nutarimo variantą, tai yra nustatyti 2,5 proc., skaičiuojamų nuo gautos iš turto pardavimo sumos, dydžio bankroto administravimo išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto pardavimu. Į šią sumą įtraukiant visas su turto pardavimu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad R. Š. bankroto byloje jau esantis patvirtintas mėnesinis bankroto administratoriaus atlyginimas (52,13 Eur) ir kitos administravimo išlaidos (5,79 Eur/mėn.) yra pakankamos tik bankroto administravimo procedūroms, nesusijusioms su nekilnojamojo turto pardavimu, tuo tarpu už turto pardavimą administratoriui turi būti nustatomas papildomas atlygis, kaip konstatuota minėtose Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartyse. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, kreditoriaus siūloma 2,5 proc. dydžio suma negali būti laikoma teisingu ir sąžiningu administratoriaus atlyginimu už nekilnojamojo turto pardavimą. Dėl to bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašė panaikinti R. Š. 2016-04-12 pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtą sprendimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą perduoti iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-04-11 buvo sušauktas bankrutuojančios R. Š. kreditorių susirinkimas, jo metu turėjo būti svarstomas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų, susijusių su turto pardavimu, nustatymo. 2016-04-11 kreditorių susirinkimas laikytas neįvykusiu, nes kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimo suma yra 1018,86 Eur, tai sudaro 0,77 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos, tai reškia, kad nebuvo kvorumo. 2016-04-12 vyko pakartotinis bankrutuojančios R. Š. kreditorių susirinkimas, jo metu buvo svarstomas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų, susijusių su turto pardavimu, nustatymo. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimo suma yra 130471,12 Eur, tai sudaro 98,23 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos (kreditorius AB SEB bankas, jo reikalavimo suma sudaro 97,46 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos, ir „Swedbank“, AB, kurio reikalavimo suma sudaro 0,77 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos). Iš pateiktų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad abu kreditoriai balsavo prieš bankroto administratoriaus pateiktą pasiūlymą dėl bankroto administravimo išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu: „patvirtinti 4 proc. dydžio nuo nekilnojamojo turto pardavimo sandorio gautos sumos, bet ne mažesnį kaip 1737,72 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą už R. Š. nekilnojamojo turto pardavimą, taip pat patvirtinti elektroninių varžytinių paskelbimo mokesčius pagal faktą, t. y. šias išlaidas įtraukiant į bankroto bylos administravimo išlaidų sąmatą jas patyrus pagal pagrindžiančius dokumentus“. Kreditorius AB SEB bankas prie balsavimo raštu biuletenio pateikė savo nutarimo projektą dėl 1-ojo darbotvarkės klausimo, tai yra nustatyti bankroto administravimo išlaidas, susijusias su turto pardavimu, jame nurodė, kad siūloma nustatyti 2,5 proc., skaičiuojamų nuo gautos iš turto pardavimo sumos, dydžio bankroto administravimo išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto pardavimu, į šią sumą įtraukiant visas su turto pardavimu susijusias išlaidas. Kreditorius AB SEB bankas už savo siūlomą nutarimo projektą balsavo „už“. Taigi 2016-04-12 kreditorių susirinkime nutarta pritarti kreditoriaus AB SEB banko pasiūlytam nutarimo projektui.

Kreditorius AB SEB bankas skunde nurodo, kad jo reikalavimo suma sudarė 99,22 visų kreditorių susirinkime dalyvaujančių reikalavimų bendros sumos, todėl netgi tokiu atveju, jeigu kreditoriaus pasiūlymas iš anksto būtų buvęs įtrauktas į darbotvarkę ir kiti kreditoriai būtų dėl jo balsavę „prieš“, tai nepakeistų šio nutarimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog minėtas kreditoriaus argumentas nepaneigia to, kad kreditorius nesilaikė pareigos iš anksto informuoti kreditorių susirinkimą apie pateikiamą naują nutarimo variantą tam, kad šis būtų įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su administratoriumi, kad nepaisant to, jog kažkuris vienas iš kreditorių turi virš 50 procentų balsų, vis tiek visi sprendimai priimami kreditorių susirinkime, o ne vienasmeniškai nusprendus didesniam – daugiau kaip 50 procentų turinčiam kreditoriui.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad kreditorius turi teisę iš anksto raštu balsuoti dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto. Šie balsai įskaitomi į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams buvo išsiųsti iš anksto ir kreditoriai turėjo galimybę ir teisę pasiūlyti savo sprendimo projektą ar projektus kreditorių susirinkimui iki susirinkimo ir tokiu atveju balsavimo raštu biuletenyje turėjo būti įrašyti visi kreditorių pasiūlyti sprendimų projektai ir visi kreditoriai būtų turėję teisę balsuoti už kreditorių pasiūlytą sprendimo projektą šiuo klausimu. Šiuo atveju kiti kreditoriai, nežinodami realios susirinkimo darbotvarkės, joje siūlomų nutarimo variantų, negalėjo įvertinti dalyvavimo kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudami susirinkime, pareikšti prieštaravimų dėl didžiausią reikalavimo teisę turinčio kreditoriaus pateikto nutarimo varianto.

Svarbu tai, kad jeigu vadovautis apeliantės logika, kitų kreditorių, kurių reikalavimai mažesni negu 50 procentų, dalyvavimas išvis nėra būtinas ir toks dalyvavimas yra beprasmis, nes, pagal apeliantę, vis tiek bus priimtas daugiau kaip 50 procentų turinčio kreditoriaus nutarimas. Paminėtas apeliantės situacijos traktavimas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų, pažeidžia kitų kreditorių interesus ir nepagrįstai iškelia aukščiau vieno kreditoriaus interesus. Nėra teisinga šį klausimą svarstyti tik matematinėje plotmėje, teisine prasme visi kreditoriai pagal kompetenciją turi teisę dalyvauti fizinio asmens bankroto procedūrose (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23–26 straipsniai) ir jų teisės ginamos teisme (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 24 straipsnio 8 punktas).

Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dominuojančią padėtį užimanti apeliantė, priimdama tokio turinio nutarimą, akivaizdžiai elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, pažeidė visų likusių kreditorių interesus, tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ginčijamo nutarimo turinio neteisėtumą bei tokį nutarimą panaikinti. Nustačius ginčijamo nutarimo turinio neteisėtumą, atskirojo skundo argumentai neįtakos jau nustatyto ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog iš naujo kreditorių susirinkime svarstant klausimą dėl administravimo išlaidų ir 4 procentų lėšų sumos nuo turto pardavimo, dėmesys turi būti skiriamas ne tik sau palankių teismų nutarčių ištraukų citavimui ir jų interpretavimui, o turi būti vertintinos visos apeliantės ir administratoriaus minimos teismų priimtos nutartys. Ypatingas dėmesys turi būti sutelktas pirminiams dokumentams – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutartimi patvirtintam R. Š. mokumo atkūrimo planui, galiojantiems kreditorių susirinkimų nutarimams administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo patvirtinimo kontekste (pvz.: „dalis bankroto administravimo išlaidų bus dengiama iš R. Š. priklausančio turto pardavimo; t. y. 4 procentai nuo sumos, gautos iš turto realizavimo, likusią bankroto bylos administravimo išlaidų sumą apmokės bankrutuojanti R. Š.“). Būtina priimant naują nutarimą išsiaiškinti, ar 4 procentų lėšų suma nuo turto pardavimo yra administravimo išlaidų suma, įeinanti į patvirtintas administravimo išlaidas, ar tai yra atskira dedamoji, papildomai skiriama už nekilnojamojo turto pardavimą, ar tai yra kitos papildomos išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.