Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1101-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2S-1101-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00155-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, D. V.
Pareiškėjas: D. V.

Kategorijos

3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2S-1101-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00155-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti dviejų metų laikotarpiui Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, kuriuo jis buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negali įgyvendinti savo teisių ir įteisinti savavališkai rekonstruoto poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9K1ž, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos padarinius užfiksuotus 2014 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, nes šia savo teise galėtų pasinaudoti tik pasibaigus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto procedūroms, kurios dar šiuo metu yra nebaigtos, dėl valstybinių institucijų priimamų sprendimų, kurių teisėtumas yra ginčijamas teismine tvarka.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikus prašymą suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo koreguotas ne vieną kartą, atsižvelgiant į teikiamas pastabas, tačiau galiausiai įvykdžius visus keliamus reikalavimus ir pateikus projektą derinimui 2018 m. kovo 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (8.6)- D3-K-360e-759 plano rengėjai buvo informuoti, kad detaliojo plano derinimą dėl jame nurodytų aplinkybių yra stabdomas. 2018 m. rugpjūčio 13 d. priimtas Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ji plano rengėjus informavo, jog tik patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žeminės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti, ar galima suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žeminės dalies tvarkymo planą. Minėtu raštu plano rengėjams buvo pasiūlyta patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žeminės dalies tvarkymo planą, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. 2019 m. gegužės 24 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-460-386/2019 2018 m. rugpjūčio 13 d. Palangos miesto savivaldybės raštas Nr. (8.6)-D3- P708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ panaikintas. 2019 m. birželio 25 d. atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija dėl 2019 m. gegužės 24 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-460- 386/2019 pateikė apeliacinį skundą. 2021 m. birželio 2 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021, pareiškėjos I. P. skundas atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys administracinėje byloje A. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. B. buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2021 m. gegužės 31d. teismui pateiktas pareiškėjos I. P. atstovės apeliacinis skundas, jis priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-3379-525/2021).

4. Pareiškėjo nuomone, susiklosčius minėtai situacijai, atsižvelgiant į tai, dėl užsitęsusių valstybinių institucijų veiksmų (o gal sąmoningai užvilkinto proceso) pareiškėjas (atsakovas) D. V. neturėjo ir šiuo metu neturi jokių galimybių įgyvendinti savo teisę ir įteisinti savavališkas statybas ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nors pareiškėjas D. V. visokiais būdais siekė, tačiau niekaip negalėjo savo teisės realizuoti iki teismo nustatyto termino, todėl teismui atsisakius pratęsti sprendimo vykdymo terminą būtų grubiai pažeistos atsakovo D. V. teisės nesuteikiant galimybės pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjo nuomone, pratęsus jo vykdymo terminą, teismo sprendimas nebus paneigtas, be to nebūtų paneigti ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo aspektai.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi jis nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjas nėra jo nurodomų procesų ar procedūrų dalyvis, nepateikia jokių duomenų, kad dalyvauja nurodytuose procesuose, kad ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, tačiau jo inicijuoti procesai ar procedūros sutrukdė laiku ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad pareiškėjas jokiais motyvais nepagrindžia, kodėl prašo teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo tokiam terminui, kuris ilgesnis net už pačiame teismo sprendime nurodytą terminą. Suinteresuoto asmens nuomone, vertinant pareiškėjo prašymą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi projektų organizatorius bei valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai, sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise, kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas turi galimybę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau savarankiškai tokios procedūros nėra pradėjęs, o tuo pačiu – ir nepatyręs kliūčių jo įgyvendinimui, t. y. nėra susidariusių išimtinių aplinkybių. 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-28 jau patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai. Nuo to laiko pareiškėjas turėjo daugiau nei pusantrų metų laiko tam, kad kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir išsiaiškinti, kokios šiuo metu egzistuoja sklypo suformavimo galimybės. Juolab, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ nurodytos sąlygos, su kuriomis buvo siejamas tokių galimybių įvertinimas (pakeisto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano patvirtinimas) jau yra atsiradusios ir papildomai nieko laukti nebereikia. Pareiškėjas jau daugiau nei pusantrų metų turi galimybę šiuos klausimus išsiaiškinti, tiek inicijuojant žemės sklypo formavimo procedūras, tiek kreipiantis atskirai su paklausimu į Palangos miesto savivaldybės administraciją, tačiau duomenų, kad tai yra padaręs ir tokioms procedūroms būtinas papildomas laikas – nepateikė. Tokios aplinkybės gali kelti abejonių, ar nėra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2015 m. lapkričio 2 d., t. y. beveik šešerius metus ir pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kad kokius nors veiksmus vykdant teismo sprendimą per šį laikotarpį būtų atlikęs.

6. Suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei D. V. atsiliepimų į pareiškėjo prašymą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo D. V. prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

8. Teismas rašytine bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, D. V. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį – atsakovą D. V. įpareigojo per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas D. V. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9K1ž), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis (ilgis – 4,65 m, plotis – 4,30 m, aukštis – 2,97 m ir 2,07 m, pastato bendras plotas – 18,76 kv. m) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui D. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šių įpareigojimų, atsakovas D. V. įpareigotas sumokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės nurodytą sąskaitą. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 3 d. 2017 m. birželio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-324-588/2017 tenkintas pareiškėjo D. V. prašymas ir atidėtas 2015 m. lapkričio 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1542-524/2017, 2017 m. birželio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2019 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-879-549/2019 pareiškėjo D. V. prašymas tenkintas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, vykdymas, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėtas vienerių metų laikotarpiui. 2020 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1981-549/2020 pareiškėjo D. V. prašymas tenkintas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, vykdymas, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėtas vienerių metų laikotarpiui.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui D. V. nuosavybės teise priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame be šio pastato yra registruoti kiti poilsio pastatai, kurie priklauso kitiems fiziniams asmenims. Pareiškėjas D. V. bei kiti poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai siekia išsinuomoti žemės sklypą, esantį anksčiau nurodytu adresu, kad galėtų tinkamai eksploatuoti poilsio pastatus. Viena iš poilsio pastatų savininkių – I. P., 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su prašymu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ siūlydama inicijuoti teritorijų planavimo procesą bei nurodydama planavimo tikslus: 1) suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ Palangos miesto savivaldybė informavo, kad tik patikslinus ir suderinus pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti ar bus galima suformuoti žemės sklypą prie esančių statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą ir pasiūlytą patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietos lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ir (ar) finansavimo.

10. Teismas nustatė, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 13 d. Palangos miesto savivaldybės rašto Nr.(8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija nederino formavimo ir pertvarkymo projekto, teisėtumo I. P. bei vėliau A. T., kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3- P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“. Minėtos administracinės bylos pagal pareiškėjų A. T. bei I. P. skundus 2019 m. sausio 9 d. nutartimi sujungtos ir paliktas bylos numeris Nr. eI-460-386/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01804-2018-9). Minėtoje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos I. P. skundas tenkintas (A. T. atmestas, kadangi būtent I. P. buvo detalaus teritorijų planavimo proceso iniciatorė) – atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, panaikintas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2212-483/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas pakeistas: panaikinta sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjos I. P. skundas ir panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, ir byla šioje dalyje perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021 pareiškėjos I. P. skundas atmestas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau byla šiai dienai dar nėra išnagrinėta (byloje rašytinis teismo posėdis paskirtas 2021 m. rugsėjo 15 d.).

11. Teismas nurodė, kad iš pirmiau išdėstyto darytina išvada, jog tik teismui priėmus I. P. palankų sprendimą, t. y. bylos išnagrinėjimo rezultatas leistų kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo. Patvirtinus šį projektą atsirastų galimybė ne tik I. P., bet ir kitiems poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams, taip pat ir pareiškėjui D. V., sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kas neabejotinai suteiktų galimybę pareiškėjui D. V. bei kitiems (duomenys neskelbtini), esančių poilsio pastatų savininkams gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padalinių pašalinimo. Pareiškėjo nurodytos procedūros dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo (detaliojo plano rengimo, tvirtinimo) yra susijusios su statybą leidžiančio dokumento gavimu, kadangi siekiant atlikti bet kokius statybos įteisinimo veiksmus, reikalinga pateikti žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, nuomos sutartį, kuri nebus sudaryta iki kol nebus suformuotas minėtas žemės sklypas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Taigi teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą, o šiuo atveju pažymėtina, kad tiek sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu nėra duomenų, kad ginčo statinių pareiškėjas negalėtų įteisinti, tokia pareiškėjo teisė ir galimybė nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiksmus, vykdant teismo sprendimą ir įteisinant savavališką statybą laiko kontekste sąlygoja nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys, t. y. besitęsiančios žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros, konstatuotina, kad savavališkos statybos padarinių įteisinimo procesas priklauso ne vien nuo pareiškėjo veiksmų ir valios, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus ir sąmoningai nevilkina sprendimo įvykdymo proceso. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad sprendimo įvykdymo termino pratęsimas negarantuoja savavališkos statybos įteisinimo fakto, o tik suteikia teisę ir galimybę pareiškėjui tokią statybą įteisinti.

12. Teismas, įvertinęs tai, kad teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 3K-3-432-313/2017), o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis laikytina precedentine nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl pareiškėjo D. V. prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą laikytinas pagrįstu iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą, taip pat į procedūrų statybai įteisinti specifiškumą ir dažniausiai ilgą trukmę, į savavališkos statybos įteisinimo proceso stadiją bei teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškėjui D. V. teismo sprendimo įvykdymo terminą atidėti trumpesniam, nei pareiškėjas D. V. prašo, t. y. vienerių metų terminui, kuris, teismo vertinimu, nepaneigs teismo sprendimo privalomumo principo, todėl 2015 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo D. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Teismo nurodyti motyvai neatitinka objektyvių duomenų, todėl jais grindžiama skundžiama nutartis negali būti teisėta. Teismas, darydamas išvadą, kad tik teismui priėmus I. P. palankų sprendimą, t. y. bylos išnagrinėjimo rezultatas leistų kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, visiškai neištyrė pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, ignoravo Inspekcijos nurodytas aplinkybes – nenurodė jokių motyvų, kodėl jas atmeta, nesiaiškino, ar pareiškėjas pats savarankiškai turi galimybę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei ar pats savarankiškai ėmėsi tokios iniciatyvos. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi projektų organizatorius bei valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai, sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise, kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas turi galimybę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau savarankiškai tokios procedūros nėra pradėjęs, o teismo ši aplinkybė liko neįvertinta.

15. Atskirajame skunde teigiama, jog 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-28 jau patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai. Nuo to laiko pareiškėjas turėjo daugiau nei metus laiko tam, kad kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir išsiaiškinti, kokios šiuo metu egzistuoja sklypo suformavimo galimybės. Juolab, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ nurodytos sąlygos, su kuriomis buvo siejamas tokių galimybių įvertinimas (pakeisto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano patvirtinimas) jau yra atsiradusios ir papildomai nieko laukti nebereikia. Pareiškėjas jau daugiau nei metus turi galimybę šiuos klausimus išsiaiškinti, tiek inicijuojant žemės sklypo formavimo procedūras, tiek kreipiantis atskirai su paklausimu į Palangos miesto savivaldybės administraciją. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, atsižvelgiant į tai, kad jie neatitinka faktinių aplinkybių, nesudaro galimybės vertinti juos kaip išimtinius ir todėl leidžiančius atidėti teismo sprendimo vykdymą. Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nurodanti, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Teismų formuojama šios normos taikymo praktika vienareikšmė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1985-415/2021).

Atsiliepimas

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl minėtų Inspekcijos atsiliepime nurodytų aplinkybių ir jų nevertindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko visapusiško ir išsamaus įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Yra pagrindas manyti, kad netyrus įrodymų bei bylai svarbių aplinkybių visumos bei nevertinant jų viseto bendrai ir kiekvienos atskirai, pažeidžiant procesinių normų reikalavimus, buvo neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju, kai savavališka statyba konstatuota 2014 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-140417-00012, praėjus daugiau nei 7 metams, pareiškėjas dar nėra pradėjęs jokios procedūros savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti (teismas nenurodo, kad turi tokių duomenų), nors pareiga tinkamai įvykdyti teismo sprendimą tenka būtent pareiškėjui, lieka neaišku, kokie motyvai lemia teismo išvadą, kad pareiškėjo neveikimas yra pakankamas pagrindas nevykdyti teismo sprendimo dar tam tikrą laikotarpį. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl trečiųjų asmenų vykdomų procesų bei procedūrų neaiškios baigties, nesuteikia teisinio pagrindo laikyti tas priežastis išimtinėmis ir suteikiančias pareiškėjui išimtines teises. Pareiškėjas pats nebuvo pakankamai aktyvus, atsakingas ir rūpestingas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą. Šios aplinkybės rodo, kad teismas nebuvo nuoseklus vertindamas byloje surinktus įrodymus, nevertino kiekvieno jų atskirai bei bendros įrodymų visumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas skundžiamoje nutartyje neatliko visapusiško byloje esančių įrodymų vertinimo, nesujungė jų į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų leidusi daryti pagrįstą išvadą. Teismui neatlikus tokio byloje esančių įrodymų vertinimo, skundžiama nutartis priimta nepagrįstai, dėl to turi būti naikinama.

17. Pareiškėjas D. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad Inspekcija atskirajame skunde nurodo nepagrįstus motyvus, bei šiuo konkrečiu atveju netaikytinas teisės normas, kuriomis remiantis prašoma panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, priimdamas kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Taigi teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Pažymėjo, kad šiuo atveju tiek sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu nėra duomenų, kad ginčo statinių pareiškėjas negalėtų įteisinti, tokia pareiškėjo teisė ir galimybė nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo veiksmus, vykdant teismo sprendimą ir įteisinant savavališką statybą laiko kontekste sąlygoja nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys, t. y. besitęsiančios žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros, konstatavo, kad savavališkos statybos padarinių įteisinimo procesas priklauso ne vien nuo pareiškėjo veiksmų ir valios, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus ir sąmoningai nevilkina sprendimo įvykdymo proceso. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad sprendimo įvykdymo termino pratęsimas negarantuoja savavališkos statybos įteisinimo fakto, o tik suteikia teisę ir galimybę pareiškėjui tokią statybą įteisinti. Įvertino tai, kad teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 3K-3-432-313/2017), o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį laikė precedentine nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl pareiškėjo D. V. prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą laikė pagrįstu.

19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą teigiama, jog nesutiktina ir su Inspekcijos argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė CPK 185, 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko visapusiško ir išsamaus įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Kaip jau minėta, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad, esminė aplinkybė vertinant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, yra ta, jog pareiškėjo veiksmus vykdant teismo sprendimą ir įteisinant savavališką statybą laiko kontekste sąlygoja nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys. Kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos atsakovas D. V. dėl užsitesusių, objektyvių kliučių negali įgyvendinti savo teisių ir tai sąlygoja nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarpų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi susiklosčius minėtai situacijai, t. y. dėl užsitęsusių valstybinių institucijų veiksmų atsakovas neturėjo ir šiuo metu neturi jokių galimybių įgyvendinti savo teisę ir įteisinti savavališkas statybas įstatymų nustatyta tvarka tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos padarinius, juo labiau atsakovas nors ir visokiais būdais siekė, tačiau niekaip negalėjo savo teisės realizuoti, todėl patenkinus ieškovo atskirąjį skundą būtu grubiai pažeistos atsakovo D. V. teisės nesuteikiant galimybės pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis įteisinti savavališką statybą.

20. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria teismas tenkino iš dalies pareiškėjo D. V. prašymą pratęsti dviejų metų laikotarpiui Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, kuriuo jis buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą ir atidėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

24. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesiaiškino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė, neištyrė ir ignoravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodytas aplinkybes, nenurodė jokių motyvų, kodėl jas atmeta. Teigiama, jog teismo nurodyti motyvai neatitinka objektyvių duomenų, nesudaro galimybės vertinti juos kaip išimtinius ir todėl leidžiančius atidėti teismo sprendimo vykdymą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl Inspekcijos atsiliepime nurodytų aplinkybių ir jų nevertindamas, pažeidė CPK 185, 268 ir 270 straipsnių nuostatas, nes neatliko visapusiško ir išsamaus įrodymų vertinimo, nesujungė jų į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų leidusi daryti pagrįstą išvadą, todėl neįmanoma daryti išvados, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Teigiama, jog netyrus įrodymų bei bylai svarbių aplinkybių visumos bei nevertinant jų viseto bendrai ir kiekvienos atskirai, pažeidžiant procesinių normų reikalavimus, buvo neteisingai išspręsta byla.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

25. Byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, D. V. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį – atsakovą D. V. įpareigojo per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140417-00012, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas D. V. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9K1ž), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis (ilgis – 4,65 m, plotis – 4,30 m, aukštis – 2,97 m ir 2,07 m, pastato bendras plotas – 18,76 kv. m) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui D. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šių įpareigojimų, atsakovas D. V. įpareigotas sumokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės nurodytą sąskaitą. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 3 d. 2017 m. birželio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-324-588/2017 tenkintas pareiškėjo D. V. prašymas ir atidėtas 2015 m. lapkričio 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1542-524/2017, 2017 m. birželio 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2019 m. balandžio 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-879-549/2019 pareiškėjo D. V. prašymas tenkintas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, vykdymas, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėtas vienerių metų laikotarpiui. 2020 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1981-549/2020 pareiškėjo D. V. prašymas tenkintas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015, vykdymas, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. skundžiama nutartimi atidėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

26. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

27. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvaiką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

29. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

30. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.).

31. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

32. Nustatyta, kad pareiškėjui D. V. nuosavybės teise priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame be šio pastato yra registruoti kiti poilsio pastatai, kurie priklauso kitiems fiziniams asmenims. Pareiškėjas D. V. bei kiti poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai siekia išsinuomoti žemės sklypą, esantį anksčiau nurodytu adresu, kad galėtų tinkamai eksploatuoti poilsio pastatus.

33. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas dar 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1542-524/2017 nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių su prašymu išduoti sutikimą dėl savavališkai perstatyto poilsio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9K1ž), esančio (duomenys neskelbtini), įteisinimo. 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 16SD-469-(14.16.104.) pareiškėjas buvo informuotas, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-355, Palangos miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą valstybinės žemės teritorijoje esantiems statiniams, taip pat ir pareiškėjo D. V. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pateikto prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas pasibaigus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto procedūroms. Pareiškėjas 2016 m. liepos 5 d. pakartotinai kreipėsi į minėtą instituciją su analogišku prašymu, tačiau 2016 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 16SD-1149-(14.16.104.) buvo informuotas, kad Palangos skyrius neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo rekonstruoti pastatus valstybinėje žemėje, pareiškėjo teisė gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jei statytojas (D. V.) žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat nurodant, kad nėra suformuotas žemės sklypas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. (12.44.-K1)-2K1-1754 nurodoma, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas yra derinamas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. A1-199 patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini) projekto, rengimo reikalavimai.

34. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad viena iš poilsio pastatų savininkių – I. P., 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su prašymu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ siūlydama inicijuoti teritorijų planavimo procesą bei nurodydama planavimo tikslus: 1) suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje.

35. Palangos miesto savivaldybė 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad tik patikslinus ir suderinus pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti ar bus galima suformuoti žemės sklypą prie esančių statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą ir pasiūlytą patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietos lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ir (ar) finansavimo. Dėl Palangos miesto savivaldybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr.(8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija nederino formavimo ir pertvarkymo projekto, teisėtumo I. P. bei vėliau A. T., kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3- P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“. Minėtos administracinės bylos pagal pareiškėjų A. T. bei I. P. skundus 2019 m. sausio 9 d. nutartimi sujungtos ir paliktas bylos numeris Nr. eI-460-386/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01804-2018-9). Minėtoje administracinėje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos I. P. skundas tenkintas (A. T. atmestas, kadangi būtent I. P. buvo detalaus teritorijų planavimo proceso iniciatorė) – atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, panaikintas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-2212-483/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimas pakeistas: panaikinta sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjos I. P. skundas ir panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“, ir byla šioje dalyje perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021 pareiškėjos I. P. skundas atmestas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3379-525/2021 pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

36. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.

37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esminė aplinkybė vertinant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, buvo ta, jog pareiškėjo veiksmus vykdant teismo sprendimą ir įteisinant savavališką statybą laiko kontekste sąlygojo nuo jo nepriklausančios objektyvios kliūtys. Nors pareiškėjas ir nebuvo detalaus teritorijų planavimo proceso iniciatorius, tačiau iš esmės savavališkos statybos padarinių klausimas buvo sprendžiamas ir nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai būtų vilkinęs sprendimo įvykdymo procesą. Neatidėjus sprendimo įvykdymo, įpareigojimas išardyti savavališkai perstatyto poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 9Klž), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, būtų buvusi neproporcinga priemonė.

38. Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos aplinkos ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-28 jau patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021 konstatuota, jog teritorija esanti (duomenys neskelbtini) nepatenka į rekreacinę teritoriją, kurioje būtų galimas ilgalaikis (stacionarus) poilsis su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikis poilsis. Šiai išvadai pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3379-525/2021. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas vienerių metų sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra neproporcingai ilgas, todėl šis terminas sumažintinas iki 4 mėnesių, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks terminas, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra neprotingai ilgas ir nepaneigs teismo sprendimo privalomumo principo. Pažymėtina, jog pareiškėjas pasikeitus aplinkybės ir esant pagrindui, gali vėl kreiptis dėl sprendimo įvykdymo termino atidėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo.(CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-408-973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą 4 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė