Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Juliaus Rėksnio, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo I. L., nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausnė – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda ir 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ir kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

E. S. pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. S. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš E. S. (duomenys neskelbtini) 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 400 eurų I. L. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

E. S. nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, platino pornografinio turinio dalykus, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, nežymiai sutrikdė nepilnametės sveikatą.

Nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis: E. S. 2020 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., turėdamas tikslą tvirkinti nepilnametį asmenį, platinti pornografinio turinio dalykus, išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, elektroninėje erdvėje, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com, tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, panaudodamas savo anketą, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vartotojo vardo duomenis, kurių slapyvardis (duomenys neskelbtini), susipažino su nepilnamete nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (www.snapchat.com vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis – (duomenys neskelbtini)) reikalavo iš pastarosios persiųsti jam į www.snapchat.com paskyrą jos nuogo kūno nuotraukų, taip pat pagamino ir išplatino pornografinio turinio dalykus, tai yra nufotografavo, nufilmavo ir iš savo paskyros išsiuntė nukentėjusiajai ne mažiau 4 vnt. pornografinio turinio nuotraukų bei ne mažiau 2 vnt. vaizdo įrašų, kuriuose pavaizduotas jo apnuogintas lytinis organas erekcijos būsenoje bei masturbacijos veiksmai, taip pat išsiuntė ikiteisminio tyrimo nenustatytą kiekį tekstinių pranešimų, kurių turinys tiesiogiai susijęs su lytiniais aktais, nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) jį savo paskyroje užblokavus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com parašė nepilnametei (duomenys neskelbtini) iš kitos savo paskyros, o būtent, kurios vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini) rašydamas pastarajai, kad „niekas manęs nepagaus, o tau gedos bus dxja blogiau nei tas isprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkių gal kada pačiulpsi man ir nieko nenutiks“, tokiu būdu E. S. siūlė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, taip pažeisdamas jos seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą, atliko jaunesnio negu 16 metų asmens ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, reikalaudamas nepilnametės (duomenys neskelbtini) atsiųsti jam savo nuogo kūno nuotraukų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi nukentėjusioji apie su ja vykstančią situaciją papasakojo savo tėvui I. L., bei šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nežymų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl E. S. nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį kitomis reakcijomis į stiprų stresą (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje.

E. S. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: E. S. 2020 m. lapkričio 3 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, sumokėdamas 30 eurų, ne mažiau kaip 1,264 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) (delta 9‑tetrahidrokanabinolio kiekis joje 5,7 %), kurias neteisėtai laikė namo gyvenamajame kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. lapkričio 4 d. 10.00 val. ten pat policijos pareigūnai, vykdydami Vilniaus apylinkės teismo nutartį atlikti kratą, rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad viliojo jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti. E. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2020 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., turėdamas tikslą vilioti nepilnametį asmenį, išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, elektroninėje erdvėje, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, panaudodamas savo anketą, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vartotojo vardo duomenis, kurių slapyvardis (duomenys neskelbtini), susipažino su nepilnamete nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (www.snapchat.com vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini)) reikalavo iš pastarosios persiųsti jam į www.snapchat.com paskyrą jos nuogo kūno nuotraukų. Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) jį savo paskyroje užblokavus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com parašė nepilnametei (duomenys neskelbtini) iš kitos savo paskyros, o būtent, kurios vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini), rašydamas pastarajai, kad „niekas manęs nepagaus, o tau gedos bus dxja blogiau nei tas isprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkiu gal kada paciulpsi man ir nieko nenutiks“, tokiu būdu E. S. viliojo nepilnametę (duomenys neskelbtini) su juo susitikti, siekdamas tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, tai yra prašė atsiųsti jos namų adresą, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, reikalaudamas nepilnametės (duomenys neskelbtini) atsiųsti jam savo nuogo kūno nuotraukų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi nukentėjusioji apie su ja vykstančią situaciją papasakojo savo tėvui I. L.. Šiais savo veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 152¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas, t. y. jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. naršydamas internete iš nenustatyto šaltinio 05 val. 53 min. 52 s. parsisiuntė ir nenustatytu būdu išsaugojo jam priklausančio stacionaraus kompiuterio SKYTECH DEEP COOL vidiniame kietajame diske (duomenys neskelbtini) vieną video failą pavadinimu „___ _ __ _ __.mp4“, su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, ir šį failą laikė stacionaraus kompiuterio SKYTECH DEEP COOL standžiajame diske (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 4 d. 10.00 val., kol minėtas įrenginys, vykdant Vilniaus apylinkės teismo nutartį atlikti kratą, buvo paimtas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad E. S. nurodo teisingas aplinkybes – jis kalbėjo, fantazavo, tačiau neturėjo ketinimų ką nors realiai daryti ir to nedarė, t. y. po tiriamų pokalbių nesiėmė konkrečių veiksmų, kad susitikimas su (duomenys neskelbtini) įvyktų, todėl padarė išvadą, jog neįrodyta, kad būtų padaryta veika, numatyta BK 152¹ straipsnio 1 dalyje ir E. S. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad neįrodyta, jog failas su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, buvo išsaugotas esant nuteistojo tyčiai, neįrodyta, kad būtent E. S. buvo atsidaręs, pats peržiūrėjo šį failą, kad žinojo ir saugojo šį failą stacionariniame kompiuteryje bei konstatavęs, jog inkriminuota veika – tyčinis nuteistojo elgesys neįrodytas, E. S. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo:

– Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. išteisinimo pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuos E. S. pripažinti kaltu pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

– Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti:

– E. S., pripažintam kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– E. S., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– E. S., pripažintam kaltu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, skirti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– E. S., pripažintam kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirti 15 parų arešto bausmę;

– vadovaujantis BK 63 straipsniu, E. S. paskirtas bausmes pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinti, taikant bausmių apėmimą bei dalinį sudėjimą, ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

– Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. veikoje nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 152¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

1.2. Prokuroro teigimu, vertinant visumą teisės aktų, numatančių atsakomybę už vaiko viliojimą, išskiriami pagrindiniai veikos požymiai: subjekto pilnametystė, pasiūlymas susitikti jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui, subjekto tikslas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su vaiku arba išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, subjektas po pasiūlymo susitikti toliau imasi konkrečių veiksmų, kad toks susitikimas įvyktų. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad susitikimas su nepilnamete nukentėjusiąja įvyktų. Anot prokuroro, byloje surinkta medžiaga, nukentėjusiosios bei paties nuteistojo parodymai liudija, jog E. S. veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, jo veiksmai buvo kryptingi, darant (duomenys neskelbtini) psichologinį spaudimą. Todėl, prokuroro manymu, itin svarbu akcentuoti šias faktines aplinkybes: 1) (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo metu iš E. S., kurio vartotojo vardas (duomenys neskelbtini), sulaukusi klausimų apie oralinį seksą, pradėjus grasinti, agresyviai rašyti bei klausinėti apie namų adresą, siūlant susitikti, E. S. užblokavo. Tačiau po kiek laiko (nors ir tą pačią dieną) E. S. per kitą anketą, vartotojo vardu (duomenys neskelbtini), susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir pradėjo jai grasinti jos nuotraukų paviešinimu, primygtinai reikalaujant susitikti ir užsiimti oraliniu seksu. Galiausiai, (duomenys neskelbtini) apie susirašinėjimą pasipasakojo draugui, po to tėvui ir pastarasis, patarus policijos pareigūnams, užblokavo E. S. antrąją anketą - paskyrą, vartotojo vardu (duomenys neskelbtini). Todėl aiškiai išskiriami du epizodai, kurių metu E. S. kryptingai siekė įkalbinti, o vėliau priversti (duomenys neskelbtini) su juo susitikti; 2) iš 2020 m. gegužės 21 d. vykusio susirašinėjimo nuotraukų matoma, jog E. S. (duomenys neskelbtini) siuntė grasinančio pobūdžio žinutes: „nieks manes nepagaus, o tau gėdos bus dxja blogiau nei tas išprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkiu gal kada pačiulpsi man ir nieko nenutiks“. Atitinkamai, E. S. telefone, kompiuteryje buvo rasta pornografinio turinio medžiaga, kuria jis dalijosi su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), duodama išsamius parodymus, tiksliai nupasakojo E. S. jai siųstos pornografinės medžiagos turinį, todėl nukentėjusiosios parodymai laikomi patikimais. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini) apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog vaikinas jos klausė, ar ji jam padarytų oralinį. E. S. dėl oralinio sekso jai siūlė pagalvoti, nes jis jai gali viską nupirkti - naują telefoną, elektroninę cigaretę. Vakare bendravimas tapo agresyvus, E. S. merginai sakė, kad padarys ją jauna gražia kekšyte, jeigu ji neduos namų adreso ir nepadarys oralinio, jis visas jos jam siųstas nuotraukas įkels į Instagramą; 3) E. S. kryptingai, nuosekliai siekė susitikti su nukentėjusiąja. E. S., norėdamas susitikti su (duomenys neskelbtini), teiravosi jos adreso, anksčiau nurodęs, jog turi automobilį. E. S. siūlė, prašė (duomenys neskelbtini) jam atlikti oralinį mainais į naują telefoną, elektroninę cigaretę. Merginai atsisakius tokių pasiūlymų, E. S., siekdamas susitikti su nukentėjusiąja ir patenkinti savo lytinę aistrą, pradėjo jai grasinti – grasino (duomenys neskelbtini) padaryti kekštyte, internete paviešinti jos jam siųstas nuotraukas. Šią aplinkybę įrodo išsaugotas merginos ir E. S. susirašinėjamas, kuriame jis rašo: ,,Jau gėdos bus dxja blogiau nei tas išprievartavimas bus“. Prokuroras pažymi, kad (duomenys neskelbtini) pirmą kartą išsigandus E. S. bei jo siunčiamų žinučių, mergina jo anketą, vartotojo vardu (duomenys neskelbtini), užblokavo. Tačiau E. S., susikūręs kitą anketą, vartotojo vardu (duomenys neskelbtini), vėl susirado (duomenys neskelbtini) anketą ir vėl pradėjo gąsdinti merginą, versti ją su juo susitikti. Prokuroro vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog E. S. elgesyje pastebimi vaiko kalbinimo, priminimo apie pokalbį, pažadų davimo, nurodymų konkrečių susitikimo vietų veiksmai. Toks E. S. elgesys, pasikartojęs net po pirmo užblokavimo, laikytinas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimu, pasireiškusiu pasiūlymu jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti, siekiant lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, po šio pasiūlymo ėmusis konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų.

1.3. Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už BK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką E. S. skyrė švelnesnę bausmės rūšį - piniginę baudą, tačiau neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, neišskyrė jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bei nenagrinėjo švelnesnės bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnį sąlygų. Taip pat pirmosios instancijos teismas už visas kitas nusikalstamas veikas E. S. paskyrė laisvės apribojimo bausmę, neviršijant numatytų bausmių vidurkio. Tačiau dėl nė vienos už šias veikas skiriamos bausmės individualizavimo pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas nepasisakė. Prokuroras pažymi, kad E. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 162 straipsnis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 153 straipsnio 1 dalis), tris nesunkius nusikaltimus (BK 152¹ straipsnio 1 dalis, 309 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nusikalstamų veikų nepilnametė nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą. Nusikaltimai padaryti nukentėjusiosios brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl jų pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Ne visos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baigtos, tačiau visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, buvo iš anksto suplanuotos ir apgalvotos. E. S. nusikalstamas veikas padarė siekdamas egoistinių tikslų (seksualinio pasitenkinimo), pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios pažeidžiamumu. Nuteistasis nedirbantis, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos gydymo įstaigoje neįrašytas, neteistas. Prokuroras pažymi, kad nusikalstamų veikų darymo metu E. S. jokios atsakomybės už savo veiksmus nelaukė, nesigailėjo bei jautėsi nebaudžiamas, taip rašydamas nukentėjusiajai: „nieks manes nepagaus o tau gėdos bus dxja“.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas I. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti, pilnai tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš E. S. nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.4. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio mažinimą lėmė ir pačios merginos iš dalies provokuojantis elgesys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad atsižvelgė į eksperčių pateiktą išvadą, tačiau akivaizdu, jog neteisingai vertino nukentėjusiosios elgesį. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, tai jog nusikalstamos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini) buvo vos 14 metų, taip pat į byloje pateiktus eksperčių duomenis, kad domėjimasis priešinga lytimi, lytiniais santykiais yra normalu ir natūralu, todėl negali būti vertinama, kad mergaitės elgesys buvo provokuojantis. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) būtų siekusi pasimatyti su nuteistuoju, jam rašiusi ar pati įtakojusi savo nuotraukų siuntimą nuteistajam, ar pati prašiusi atsiųsti jai pornografinio turinio vaizdus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent E. S., suvokdamas/žinodamas, jog mergaitė yra nepilnametė, reikalavo mergaitės siųsti jam nuotraukas, pats siuntė savo nuogo kūno nuotraukas, video (masturbavimosi metu), gąsdino mergaitę, kad „iš jos padarys jauną ir gražią kekšytę, jei neduos adreso ir nenučiulps“.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertizės metu konstatuota, jog merginai buvo sukeltas stresas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiosios amžių ir sukeltas pasekmes, daro išvadą, kad prašoma priteisti neturtinė žala mažintina. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi eksperčių išvada ir visiškai nevertino, kaip nusikalstama veika paveiks tolesnį nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) gyvenimą, ar patirtas smurtas prieš nepilnametę turės ilgalaikių padarinių, kaip ir buvo pasisakyta eksperčių, jog šio įvykio pasekmės turės įtakos kuriant šeimą. Anot apelianto, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, iki šiol jaučia emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Prieš nepilnametę nukreipti smurtiniai veiksmai neabejotinai lydi ir lydės mergaitę visą gyvenimą. Mergaitė dėl savo amžiaus ir patirties stokos negebėjo suvokti situacijos realybės ir nesuprato vyriškos lyties asmens nusikalstamų tikslų ir ketinimų pasinaudoti ja, dėl ko po patirto įvykio - seksualinės agresijos prieš nepilnametę, mergaitė labai išgyvena, jaučiasi sutrypta, pažeminta, jaučia gėdą, nepasitikėjimą savimi, nenori ir bijo savo moteriškumo. (duomenys neskelbtini) sutriko miegas (sunkiai užmiega, neišsimiega, atsikelia pavargusi, sapnuoja košmarus) ir mityba. (duomenys neskelbtini) teikiama nuolatinė psichologo pagalba, kad mergaitė nesijaustų atstumta, pažeminta, kad įgautų pilnavertiškumo jausmą ir pasitikėjimą savimi.

Nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Jevgenijus Bogdanovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir E. S. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu šio prašymo apeliacinės instancijos teismas netenkins, apeliaciniame skunde prašoma sumažinti E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį paskirtą 150 MGL dydžio baudą.

1.6. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl inkriminuojamos E. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, kad jis pasikėsino išnaudoti (duomenys neskelbtini) pornografinei produkcijai gaminti, nes jo veiksmuose nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra visų būtinųjų subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 162 straipsnio 1 dalyje, požymių. Vertinant ir aiškinant E. S. (duomenys neskelbtini) siųstų SMS žinučių tyrinį, galima padaryti išvadą, jog nuteistojo veiksmai buvo agresyvūs ir įkyrūs, tačiau tokiuose jo veiksmuose gali būti viliojimo požymių, numatytų BK 152¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nei tvirkinimo veiksmų požymių, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, nei vaiko išnaudojimo pornografijai veiksmų požymių, numatytų BK 162 straipsnio 1 dalyje, nėra.

1.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš SMS žinučių turinio ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimų bei E. S. parodymų matyti, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. savo tyčiniais veiksmais ketino išnaudoti (duomenys neskelbtini) pornografijai. Iš (duomenys neskelbtini) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog susirašinėjimo metu su E. S. ji nurodė, kad jai beveik 15 metų ir į jo klausimą, ar ji darė oralinį, atsakė, kad taip, nes norėjo pasirodyti „krutesne“. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas (duomenys neskelbtini) paaiškinimus apie tai, kad bendravime ji nurodė, jog jai beveik 15 metų, suteikė prioritetą jos paaiškinimams, juos pripažino neginčijamu įrodymu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad E. S. neabejotinai turėjo žinoti jos amžių, nes ji apie tai jam parašė. Apeliantai nesutinka su tokia teismo kategoriška išvada, kadangi bendraujant nuotoliniu būdu, kitas asmuo gali nurodyti išgalvotus ir tikrovės neatitinkančius savo asmens duomenis, tame tarpe ir savo amžių. Todėl akivaizdu, kad E. S. negalėjo tikrai ir neabejotinai žinoti, kad bendrauja su nepilnamete. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad E. S. turėjo žinoti, kad (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, nes ji sirgo paralyžiumi ir dėl blogo oro jos gali neleisti į lauką, kai buvo kalbama apie susitikimą, ir todėl, teismo vertinimu, jis turėjo suprasti, jog ji nėra savarankiška ir suaugusi. Teismo teigimu - visuma šių įrodymų leidžia daryti išvadą, jog įrodyta, kad teisiamasis žinojo, jog bendrauja su asmeniu, kuriam mažiau kaip 16 metų. Tačiau, apeliantų vertinimu, tokie teismo argumentai yra deklaratyvūs ir abejotini, nes nepagrįsti jokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl turėtų būti vertinami kritiškai.

1.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš (duomenys neskelbtini) paaiškinimų matyti, jog ji išsigando ir buvo šokiruota tik dėl to, kad E. S. parašė, jog jos nuotraukas įkels į Instagramą, o ne dėl bendravimo intymiomis temomis ir susirašinėjimo SMS turinio. Be to, ji savo paaiškinimuose netinkamai nurodė bendravimo būdą, ne kaip susirašinėjimą SMS žinutėmis ir apsikeitimą nuotraukomis, o kaip nuotolinį bendravimą ir vykusius telefono pokalbius, kas visiškai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. E. S. veiksmai nuotoliniu būdu bendraujant SMS žinutėmis su (duomenys neskelbtini) pasižymėjo tuo, kad jis savo išsiųstose SMS žinutėse prašė atsiųsti (duomenys neskelbtini) jos liežuvio ir kūno nuotraukas. Apeliantai pažymi, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog E. S. prašė atsiųsti jos nuogo kūno nuotraukas, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis prašė atsiųsti būtent nuogo kūno nuotraukas. (duomenys neskelbtini) savo parodymuose nepatvirtino, kad E. S. prašė atsiųsti jos nuogo kūno nuotraukas. Nė vienoje E. S. išsiųstoje (duomenys neskelbtini) SMS žinutėje nėra prašymo, kad ji atsiųstų jam savo nuogo kūno nuotrauką.

1.9. Apeliantai, nesutikdami su E. S. nuteisimu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad E. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, koks asmens amžius bei kokios lyties asmuo, su kuriuo jis bendravo, ir todėl jis prašė atsiųsti veido ar kūno nuotrauką, kad galėtų pagal gautą nuotrauką nustatyti asmens lytį ir amžių. Kadangi tokios nuotraukos iš nukentėjusiosios jis negavo, todėl ir nežinojo, su kokiu asmeniu jis bendravo. Nukentėjusiosios patvirtinimas, kad ji „darė oralinį“, pagrįstai davė E. S. pagrindą suprasti ir manyti, kad jis bendravo su pilnamečiu asmeniu. Todėl E. S. negali būti inkriminuojami BK 153 straipsnio 1 dalies požymiai.

1.10. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad E. S. apklausiamas teismo posėdyje pripažino kaltę dėl jaunesnio kaip 16 metų amžiaus asmens viliojimo (nuosprendžio 16 lapas). Teismas netinkamai aiškino ir vertino E. S. parodymus, kadangi jis prisipažino, jog galėjo bendravimo SMS žinutėmis su nepažįstamu asmeniu metu atlikinėti viliojimo veiksmus, turinčius požymius, numatytus BK 152¹ straipsnio 1 dalyje, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis laikėsi pozicijos, kad jeigu būtų žinojęs, jog asmuo, su kuriuo jis bendravo, yra nepilnametis, jis nutrauktų bendravimą su tokiu asmeniu.

1.11. Apeliantų vertinimu, E. S. veiksmai, atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu, jeigu jis būtų žinojęs, kad bendrauja su nepilnamečiu asmeniu, atitiktų požymius, numatytus BK 152¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. jaunesnio, negu šešiolikos metų asmens viliojimas, o būtent, pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas <...> kitaip tenkinti lytinę aistrą (nagrinėjamu atveju oraliniu būdu) arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų. Tačiau iš nukentėjusiosios liežuvio bei kaklo ir pečių nuotraukų E. S. negalėjo vienareikšmiškai suprasti, kad atsiųstos nuotraukos priklauso nepilnamečiui asmeniui, nes E. S. nematė nei jos veido, nei viso kūno ir todėl negalėjo žinoti, kad bendrauja su nepilnamete.

1.12. Apeliantų nuomone, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai kvalifikavo inkriminuotas E. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje bei BK 153 straipsnio 1 dalyje, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių tyrimo, neteisingai ir nepagrįstai pripažino E. S. kaltu bei paskyrė jam pernelyg griežtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą I. L. prašė jo ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Juliaus Rėksnio, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo I. L., nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, priėmė tris tos pačios datos sprendimus: 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį, 2023 m. sausio 12 d. nutartį ir 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį Nr. 1-49(2)-365/2023. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi trys pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo priimti ir surašyti nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl visi trys tos pačios datos 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo priimti sprendimai naikinami ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Baigus ikiteisminį tyrimą, ši baudžiamoji byla buvo perduota teismui kaltinant E. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 152¹ straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, tuo, kad jis viliojo jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, platino pornografinio turinio dalykus, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, nežymiai sutrikdė nepilnametės sveikatą, taip pat tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti bei tuo, jog įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, išklausius Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vyr. eksperto P. K. paaiškinimus, 2022 m. kovo 24 d. nutartimi buvo paskirta informacinių technologijų ekspertizė (t. 4, b. l. 87–89). Atlikus minėtą tyrimą, teismui buvo pateiktas 2022 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11-719(22) (t. 4, b. l. 92–96). Pirmosios instancijos teisme gavus minėtą ekspertizės aktą bei išklausius tyrimą atlikusio eksperto paaiškinimų, kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras pakeitė kaltinimą E. S., nurodydamas, jog pagal BK 309 straipsnio 2 dalį E. S. kaltinamas tuo, kad laikė pornografinio tyrinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas (t. 4, b. l. 121–122).

BPK 255, 256 straipsniuose įtvirtintos normos apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, įtvirtina galimybę teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Tinkamas šių normų aiškinimas ir taikymas yra viena esminių teisingo rungimosi principais paremto baudžiamojo proceso sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2004, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-233/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių kaltinimo pakeitimą teisme bei bylos nagrinėjimo pagal pakeistą kaltinimą procedūras, baudžiamąją bylą nagrinėjo pagal pakeistą kaltinimą. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, Vilniaus apygardos teismas surašė 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį (BPK 302 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti klausimai. Kadangi nuosprendžiu išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (pavyzdžiui, nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-79-976/2016, Nr. 2K-222-697/2016, Nr. 2K-417/2014, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-664/2012). Nuosprendyje turi būti tiksliai nurodomos nustatytos bylos aplinkybės, nuosprendis surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, nuosprendyje neturi būti techninių jo surašymo trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-303/2015, Nr. 2K-191-507/2015, Nr. 2K-547/2005).‏‏

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbą ir konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

Nuosprendžio surašymas ir jo turinys turi atitikti BPK reikalavimus. Šių reikalavimų nesilaikymas gali būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžio struktūrai ir turiniui keliamus reikalavimus nustato BPK 304–305 ir 307 straipsniai. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, Nr. 2K-143/2010, Nr. 2K-301/2010).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Išdėstomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008). Šioje dalyje neturi būti pažodinio kaltinamojo akto perrašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2004). Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašoma nustatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą kaltinamasis nuosprendžiu yra nuteisiamas, o ne kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota teismui, esmė. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. S. dėl dalies šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas (BK 153 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 162 straipsnio 1 dalis, 309 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), o dėl dalies – išteisintas (BK 152¹ straipsnio 1 dalis, 309 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad bylą nagrinėjo pagal prokuroro pakeistą kaltinimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą bei nurodė aplinkybes, kurias, kaip galima suprasti, pripažino įrodytomis – E. S. viliojo jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, tvirkino nepilnametį asmenį, platino pornografinio turinio dalykus, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, nežymiai sutrikdė nepilnametės sveikatą, o tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje E. S. dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisė į teisingą teismą sietina tiek su objektyviuoju, tiek su subjektyviuoju kriterijumi. Teismo procesas bei priimamų sprendimų procedūros kaltinamajam neturi kelti pagrįstų abejonių, ar teismo sprendimas buvo priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teismo priimamų sprendimų struktūrinės dalys (įžanginė, aprašomoji, rezoliucinė) turi sudaryti nuoseklią visumą. BPK 302 straipsnyje nustatyti nuosprendžio surašymo reikalavimai ir nurodyta, kad įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys turi sudaryti visumą ir derėti viena su kita. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės. Čia teismas turi aprašyti nustatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodė veiką – jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas, kurios padarymu E. S. buvo kaltinamas, nors pats teismas konstatavo, kad šis kaltinimas nepasitvirtino ir E. S. dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo išteisino. Todėl liko neaišku, kokią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė ne įrodytų pripažintų veikų aplinkybes, bet kuo E. S. buvo kaltinamas. Kaip jau minėta, nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra esminis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 307 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, nes dėl jo nuosprendžio negalima laikyti teisėtu. BPK 329 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nurodytą BPK 369 straipsnio 3 dalyje, išskyrus pažeidimus, nustatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį. Tai reiškia, kad, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų, ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533-942/2015, Nr. 2K-297-458/2020).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, Nr. 2K-418-699/2015, Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K-112-895/2019, Nr. 2K-7-88-489/2023).

Pirmosios instancijos teismas, pastebėjęs savo priimtame 2023 m. sausio 12 d. nuosprendyje padarytas anksčiau aptartas klaidas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirminio kaltinimo nurodymą traktavo ir įvardijo kaip spausdinimo techninę klaidą bei, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, priėmė 2023 m. sausio 12 d. nutartį, kuria pats ištaisė nuosprendyje padarytą klaidą, nurodydamas veikas, dėl kurių E. S. pripažintas kaltu pagal naujai bylos nagrinėjimo metu pareikštą kaltinimą. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, ištaisęs, kaip pats nurodė, spausdinimo techninę klaidą, surašė naują nuosprendį, kurį pripažino 2023 m. sausio 12 d. nutarties priedu bei suteikė nuosprendžiui naują numerį Nr. 1-49(2)-365/2023 (t. 4, b. l. 171).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato tik vieną atvejį, kada teismas neįsiteisėjusiame nuosprendyje gali daryti atitinkamas korekcijas. Pagal BPK 308¹ straipsnio 1 dalį teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Taigi, minėto baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos leidžia ištaisyti tik tokius netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Jau minėta, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės, šių aplinkybių tinkamas išdėstymas yra esminė nuosprendžio sudedamoji dalis, todėl jų koregavimas keičia nuosprendžio esmę ir yra negalimas. Tokie netikslumai turi būti ištaisomi apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi trys sprendimai, kuriuos išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą priėmė pirmosios instancijos teismas, ne tik, kad buvo priimti ir surašyti nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, bet visi trys procesiniai sprendimai dar yra ir ne visada aiškūs, suprantami, nuoseklūs, logiški dėl deramo dėmesio kalbos taisyklingumo reikalavimų laikymuisi nebuvimo. Teismo sprendimas turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 4 punktas), o Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose nustatyta, kad teismo sprendimas turi turėti aiškią struktūrą ir formą, būti lingvistiškai ir teisiškai korektiškas (6 punktas), surašomas be kalbos ar rašybos klaidų, nuosekliai, vienu stiliumi (6.1 papunktis). Visuose trijuose pirmosios instancijos teismo priimtuose sprendimuose gausybė gramatikos ir rašybos klaidų, E. S. vadinamas teisiamuoju, nors šiuo metu galiojantys įstatymai tokios proceso dalyvio sąvokos nenustato, 2023 m. sausio 12 d. nutartyje nuosprendžio dalis, kurioje teismas padarė klaidą, įvardinta įžangine, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta ne ta Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuris yra taisomas, data, antrame pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, kuriam suteiktas numeris 1-49(2)-365/2023, aprašomojoje dalyje iš viso nenurodyta ir neišdėstyta pakeisto kaltinimo dalis pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, kuri ir buvo esminė prokuroro pakeistame kaltinime, skiriant bausmę E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teismas taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šis straipsnis nenurodytas.

Dėl išdėstytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų naikinami visi trys tos pačios datos – 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo priimti sprendimai ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir ištyręs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad E. S. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, platino pornografinio turinio dalykus, nežymiai sutrikdė nepilnametės sveikatą. Nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis: E. S. 2020 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., turėdamas tikslą tvirkinti nepilnametį asmenį, platinti pornografinio turinio dalykus, elektroninėje erdvėje, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com, tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, panaudodamas savo anketą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vartotojo vardo duomenis, kurių slapyvardis (duomenys neskelbtini), susipažino su nepilnamete nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (www.snapchat.com vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis – (duomenys neskelbtini)), pagamino ir išplatino pornografinio turinio dalykus, tai yra nufotografavo, nufilmavo ir iš savo paskyros išsiuntė nukentėjusiajai ne mažiau 4 vnt. pornografinio turinio nuotraukų bei ne mažiau 2 vnt. vaizdo įrašų, kuriuose pavaizduotas jo apnuogintas lytinis organas erekcijos būsenoje bei masturbacijos veiksmai, taip pat išsiuntė ikiteisminio tyrimo nenustatytą kiekį tekstinių pranešimų, kurių turinys tiesiogiai susijęs su lytiniais aktais. Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) jį savo paskyroje užblokavus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com parašė nepilnametei (duomenys neskelbtini) iš kitos savo paskyros, o būtent, kurios vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini) rašydamas pastarajai, kad „niekas manęs nepagaus, o tau gedos bus dxja blogiau nei tas isprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkių gal kada pačiulpsi man ir nieko nenutiks“, tokiu būdu E. S. siūlė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, taip pažeisdamas jos seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą, nesavalaikį susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei skatindamas lytinio geismo sukėlimą, atliko jaunesnio negu 16 metų asmens ((duomenys neskelbtini)) atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus bei šiais savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) nežymų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl E. S. nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį kitomis reakcijomis į stiprų stresą (duomenys neskelbtini).

Taip pat E. S. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: E. S. 2020 m. lapkričio 3 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, sumokėdamas 30 eurų, ne mažiau kaip 1,264 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) (delta 9‑tetrahidrokanabinolio kiekis joje 5,7 %), kurias neteisėtai laikė namo gyvenamajame kambaryje esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. lapkričio 4 d. 10.00 val. ten pat policijos pareigūnai, vykdydami Vilniaus apylinkės teismo nutartį atlikti kratą, rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

E. S. pirmosios instancijos teisme nurodė savo kaltės dėl to, kad tvirkino nepilnametį asmenį, platino pornografinio turinio dalykus, pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti kaltės nepripažįstantis. Kaip pavyko užmegzti kontaktą su (duomenys neskelbtini), teigė nepamenantis, su ja bendravo tik vieną dieną, gal apie dvi valandas. E. S. neneigia, jog prašė merginos nuotraukos, prašė figūros, veido nuotraukų, bet ar prašė nuogo kūno nuotraukos, neprisimena, mano, kad neprašė. Nežinojo merginos tikro vardo, pavardės, nematė nuotraukos, savo nuotrauką merginai nusiuntė, siuntė merginai pornografinio turinio nuotraukas, negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Merginos veido jis nematė ir neprisimena, ar klausė kiek jai metų. E. S. teigimu, jis galėjo siųsti merginai savo lytinio organo nuotraukas erekcijos būsenoje, tikriausiai siuntė ir vaizdo įrašą su masturbacijos veiksmais. Mergina jį užblokavo, tuomet jis parašė iš kitos paskyros, nežinojo, kokio amžiaus žmogui rašo. Susitikti su mergina, siekiant tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, jis neturėjo tikslo, jo bendravimas ir pokalbių turinys buvo tik jo fantazijos, jis nebūtų ėmęsis aktyvių veiksmų. Ar prašė (duomenys neskelbtini) namų adreso, neprisimena, nes realių ketinimų vykti pas merginą neturėjo. E. S. pripažino, kad kalbėjo agresyviai ir pavojingai, suvokia, kad išgąsdino merginą, sukėlė jai stresą, bet kategoriškai teigė, jog nesiruošė vykdyti jokių realių veiksmų. Atsakydamas į teisėjo klausimą E. S. paaiškino, kad turbūt nežinojo, kiek merginai metų, jeigu būtų žinojęs jos amžių, tai nebūtų tęsęs savo veiksmų. Mergina, anot E. S., sakė, kad jau darė oralinį seksą, kad turi vaikiną, kad ruošiasi išleistuvėms, visa tai jam leido daryti prielaidą, kad merginai daugiau nei 14 metų. Jis manė, kad mergina abiturientė, tai siejo su gimnazijos išleistuvėmis po 12 klasių. Su vaiku nebūtų taip elgęsis. Prašymą pačiulpti E. S. teigia sakęs tik kaip fantaziją, kurios nesiruošė įgyvendinti realiai. Po to, kai buvo užblokuota jo antra paskyra, naujos – trečios paskyros jis nekūrė. (duomenys neskelbtini) pati jam parašė, todėl jis suprato, kad mergina nori su juo susipažinti. Jie kalbėjo seksualinėmis temomis, todėl jis norėjo merginai parodyti savo nuotraukas, merginos nuogo kūno nuotraukų neprašė, nes ji nenorėjo siųsti net veido nuotraukų. Tose nuotraukose, kurias atsiuntė mergina, nesimato jos veido ir kokių nors požymių, kurie leisti identifikuoti asmenį. Jeigu būtų matęs, kad mergina nepilnametė, tai nebūtų jos niekur kvietęs susitikti, ketinimų įtraukti merginą į pornografinius dalykus jis neturėjo. E. S. tvirtino, kad, jeigu mergina būtų pasakiusi kiek jai metų, kad jos nedomina tokie dalykai, jis būtų nutraukęs bendravimą. Savo kaltę dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, E. S. pripažino, nurodė, jog pirko narkotines medžiagas savo reikmėms. E. S. neneigė, kad jo telefone buvo rasti pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas, tačiau tvirtino, kad nesąmoningai išsaugojo šias nuotraukas savo laikmenose. Jis tiesiog naršė internete, programėlėje ir vaizdai, kuriuos jis matė, automatiškai išsisaugojo vidiniuose telefono aplankuose, kurių jis techniškai negalėjo matyti. Pripažįsta, kad lankėsi pornografiniuose puslapiuose, tačiau ten rasta informacija pati savaime, be jo žinios, persikėlė į telefono laikinąją atmintį ir į telefono įrangą. Kompiuteryje buvo tik vienas įrašas, kuris ten atsidūrė netyčia, o telefone beveik visi įrašai buvo laikinojoje atmintyje (t. 4, b. l. 62–64, 68–72).

Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad E. S. iš esmės analogiškai nurodė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. su mergaite bendravo nuo 15.00 val. iki 21.30 val., mergaitei jis siuntė savo lytinio organo nuotraukas, lytinis organas buvo erekcijos būsenos, taip pat siuntė du video, kuriuose jis masturbuojasi. Taip pat jis pasakė mergaitei, kad ji galėtų jam čiulpti jo lytinį organą. Neplanavo niekada su ja susitikti. Tiksliai nepamena, bet galėjo klausti mergaitės, kur ji gyvena, ar klausė mergaitės amžiaus, negali atsakyti, nes nepamena. Galimai prašė mergaitės, kad atsiųstų savo krūtinės nuotrauką, neatsimena, kad mergaitė jam būtų atsiuntusi kokią nors nuotrauką. Jis siuntė mergaitei savo lytinio organo nuotrauką ir vaizdo įrašus norėdamas, kad ji jam atsiųstų savo apnuogintos krūtinės nuotraukas. Su mergaite bendravo tik vieną dieną, supratęs, kad iš mergaitės nieko negaus, jis daugiau su ja nebendravo. Prisipažįsta iš dalies, nes nepamena, ar mergaitė jam sakė savo amžių. Suprato, kad bendrauja su nesuaugusiu asmeniu, tačiau mano, kad jei nuotraukoje būtų pamatęs, kad asmuo mažametis, jis nebūtų toliau bendravęs. E. S. parodė, kad maišelį kanapių, kuris buvo rastas rašomojo stalo pirmajame stalčiuje, jis pirko 2020 m. lapkričio 3 d., apie 23.00 val. iš jam nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini), duomenis rado internete, to žmogaus nepažįsta, kaip atrodo neatsimena, nes buvo tamsu, mokėjo 30 Eur, jam pasakė, kad ten 3 g sudžiovintų kanapių. Kanapes augino ir pirko savo reikmėms, neturėjo tikslo parduoti. Sėklas, kurios buvo ant židinio, jis nurinko nuo išaugusių augalų (t. 3, b. l. 70–71).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. S. nurodė pripažįstantis, kad bendravo su nukentėjusiąja, siuntė jai savo lytinio organo nuotraukas, taip pat vaizdo įrašą su masturbacijos vaizdu, tačiau tvirtino, jog nežinojo, kiek jai yra metų, nežinojo, kad mergina yra nepilnametė. E. S. nurodė negalintis paaiškinti savo lytinio organo nuotraukos ir įrašo su masturbacijos vaizdu siuntimo nukentėjusiajai tikslo bei savo veiksmų. E. S. teigimu, jis prašė nukentėjusiosios nuotraukų, bet ne nuogo kūno, nes norėjo sužinoti, kaip ji atrodo, taip pat jis rašė, kad nori oralinio, bet tai buvo tiesiog jo fantazija, nesiekė, jog tai persikeltų į realų gyvenimą. E. S. nurodė, kad nesiekė susitikti su nukentėjusiąja, pripažino, kad jo žodžius galima būtų traktuoti, kaip grasinimą, tačiau pažymėjo, kad jis neturėjo jokių ketinimų tuos grasinimus išpildyti. Jo pasisakymus, kad jis padarys nukentėjusiąją kekšyte, jei nebus oralinio, anot E. S., reikėtų vertinti, kaip kvailą pasisakymą. Dėl nuotraukų, rastų jo telefone, E. S. paaiškino, kad, naršant internetu į jo įrenginio laikinąją atmintį persikėlė nuotraukų meta informacija, kurią tyrimo metu rado jo talpose, bet ta informacija nebuvo patalpinta į jo telefoną su jo žinia, ji buvo patalpinta dėl to, kad taip veikia sistemos, kuriomis jis naudojosi. Jis neturėjo galimybės tai sustabdyti, neturėjo supratimo, kad ta informacija yra saugoma jo telefone. Taip pat E. S. pripažino, kad pas jį buvo rasta marihuanos, nes norėjo šios narkotinės medžiagos pabandyti ir pabandė. E. S. pripažino, kad savo veiksmais sutrikdė nepilnametės sveikatą (t. 5, b. l. 41–43).

Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ,,Snapchat“ programėlėje susirašinėjo su E. S., jai buvo 14 metų, ji jam pasakė, kad jai beveik 15 metų. Kokių tiksliai dalykų jos klausinėjo E. S., nepamena, bet klausė, ar yra dariusi oralinį, ji pasakė, kad taip, nes norėjo pasirodyti „krūtesnė“. Tačiau vakare vaikinas pradėjo agresyvių klausimų klausti ir grasinti, prašė adreso. Ji nenorėjo to daryti, išmetė jį iš draugų ir galvojo, kad viskas pasibaigė. Tačiau jis pasidarė naują paskyrą ir vėl pradėjo rašyti, prašė ,,lnstagram“ ir ,,Facebook“. Su tuo žmogumi susirašinėjo vieną dieną, viskas tą pačią dieną įvyko. Tas asmuo buvo pasivadinęs antroje paskyroje (duomenys neskelbtini), o pirmoji paskyra vadinosi (duomenys neskelbtini), prašė intymias nuotraukas siųsti. Jis jai sakė „nagi atsiųsk savo kūną, matau, kad esi graži“. Pagal jos veidą matėsi, kad gal atrodė daugiau nei 14 metų. Jis prašė kūno, liežuvio nuotraukų. Jis jai rašė pastoviai ir prašė liežuvio nuotraukos. Ji jam nusiuntė vieną kartą liežuvį, tada antrą kartą, tačiau jam netiko. Jis gal norėjo seksualesnės liežuvio nuotraukos. Ji tuo metu nešiojo grandinėlę su kryžiuku, buvo nusiuntusi iki pečių, iki krūtinės juostos nuotrauką. Jis išsisaugojo, pradėjo sakyti, kad sukvies jos visus draugus, sukels nuotraukas, kadangi pas ją yra tas kryželis, ir jie lengvai gali ją atpažinti. Jis siuntė 3–4 nuotraukas, kuriose matėsi jo lytinis organas. Video buvo lygiai tas pats, tik masturbavosi, garsiai kvėpavo. Ji siuntė vaikinui vieną video, nepamena video turinio, tačiau tikrai matėsi pečių juosta, matėsi liemenuko juostelės ir kryžiukas, matėsi iki krūtinės. Vaikinas jos klausė, ar ji jam padarytų oralinį, ji atsakė „kam jai to reikia“, jis jai sakė pagalvoti, nes jis jai gali viską nupirkti ,,naują telefoną, elektroninę cigaretę“. Vakare prasidėjo agresyvus bendravimas. Jis jai sakė, kad padarys ją jauna gražia ,,kekšyte“, jeigu ji nepadarys oralinio, visas jos nuotraukas įkels į ,,Instagram“, nes turi visas jos nuotraukas. Jai iš tikro buvo baisu. Tada jos draugas ją pastūmėjo ir pasakė, kad eitų pasikalbėti su tėvu, ji tą ir padarė, viską papasakojo savo tėvui, kuris kreipėsi į policiją. Nukentėjusiosios teigimu, tas žmogus žinojo, kad tuo metu jai buvo 14 metų, bet daugiau nieko. Taip pat jis sakė, kad, jeigu ji nori, kad jis atsikabintų, turi padaryti jam oralinį arba duoti iškrypusią draugę labiau nei ji yra (t. 1, b. l. 95–99).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą I. L. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu dukra gyveno su juo. Vieną vakarą (duomenys neskelbtini) atbėgo pas jį verkdama, drebėdama, negalėjo paaiškinti, kas įvyko. (duomenys neskelbtini) sakė, kad pakliuvo, tačiau jis pradžioje nesuprato ir nuėjo pas ją į kambarį. Ten dukra susigūžusi kramtė rankas, bandė save žaloti draskydama ir nieko konkrečiai neaiškino. Po to ji pasakė, kad kažkoks draugės internetinis draugas gavo jos nuotraukas ir gali jas paviešinti, kad gali ją atpažinti draugai, kad tas žmogus pridarys jai bėdos. Jis nuramino (duomenys neskelbtini), paskambino į policiją ir paaiškino situaciją. Policijoje jam patarė užblokuoti paskyrą. Jis užblokavo paskyrą, davė dukrai raminančiųjų. Sutriko merginos miegas, apetitas, ėmė kalbėti apie savižudybę, bandė žalotis. Nors praėjo dveji metai, tačiau miego sutrikimai išliko iki šio laiko. Iki šiol dukra sapnuoja košmarus, miegas sutrikęs, lankosi pas psichologus. Mano, kad tai nagrinėjamo įvykio pasekmė. Dukra dėl nagrinėjamo įvykio patyrė psichologinę traumą, kuri pakeitė jo dukros smegenų struktūrą. (duomenys neskelbtini) jam sakė, jog informavo E. S. apie savo amžių, apie tai, kad mokosi mokykloje. Dukra pasakojo, kad ji ruošė namų darbus, kai sukontaktavo su E. S., jai pasidarė įdomu kalbėti apie oralinį, bet kai kalbos pasiekė tam tikrą lygį, jai pasidarė baisu. Pradžioje dukra neigė, kad kalbėjo su nepažįstamuoju apie oralinį seksą, bet po to pripažino sakiusi jam, kad turėjo oralinį seksą (t. 4, b. l. 73–75).

Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta E. S. motina L. S. nurodė, kad žino, kuo kaltinamas sūnus, ir tai jai buvo staigmena, kalbėjosi apie tai su sūnumi, pastarasis sakė nežinojęs, kad mergina buvo nepilnametė. Liudytojos teigimu, ši byla labai slegia sūnų, jis užsidarė, bandė žudytis, depresavo. Su sūnumi bandė kalbėtis ji, tėvas, sesuo, tačiau E. nekalbėjo, į nieką nereagavo, nevalgė, nemiegojo. Dabar su sūnumi dirba psichologai ir psichiatrai. Apie tai, kad sūnus vartoja narkotines medžiagas, ji nežinojo, jai tai buvo šokas, kai atvyko tyrėjai ir rado narkotines medžiagas. Po to jis jai pats prisipažino vartojęs narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 72–73).

Byloje esančiame 2021 m. sausio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-12/2021 konstatuota: 1) objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) praeityje, nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu negauta. Šiuo metu jau konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini); 2) Objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu padarymo metu ar šiuo metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negauta; 3) (duomenys neskelbtini) iki byloje nagrinėjamo įvykio turėjo pakankamų teorinių žinių apie įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį; įtariamojo veiksmų reikšmės suvokimas buvo nepilnos apimties, kas sutrukdė jai laiku ir kritiškai įvertinti įtariamojo ketinimus jos atžvilgiu, vėliau ji patyrė išgąstį dėl įtariamojo grasinimų ir galėjo aktyviau priešintis tik po to, kai apie įvykių eigą pasisakė draugui ir tėvui; 4) (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; 5) (duomenys neskelbtini) nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; 6) (duomenys neskelbtini) nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei polinkis į įtaigumą (t. y. padidintas polinkis priimti klaidingą, melagingą informaciją); 7) Negauta jokių duomenų, kuriais remiantis, kiltų pagrįstų abejonių dėl (duomenys neskelbtini) parodymuose nurodomų aplinkybių (įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų). Turimų duomenų analizė rodo, kad duodama parodymus (duomenys neskelbtini) remiasi asmenine patirtimi – jos parodymai realistiški, atitinka jos žodyną, jai būdingus individualius ypatumus, emocijos atitinka pasakojimo turinį; 8) Šiuo metu jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) galėjo sukurti ar sugalvoti parodymus ar jų dalį, negauta; 9) Šiuo metu jokių duomenų apie daromą kitų asmenų poveikį (duomenys neskelbtini) parodymams (jų turiniui) negauta; 10) (duomenys neskelbtini) konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas siejamas su byloje tiriamais E. S. veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 150–158).

Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos minėtą ekspertizę atlikusios teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. Stanaitienė ir teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A. Š.. Abi ekspertės palaikė savo išvadą. Ekspertė A. Š. papildomai paaiškino, kad tokio amžiaus (15 metų) paaugliui domėtis priešinga lytimi, lytiniais santykiais yra normalu ir natūralu, tačiau kiekviena situacija analizuojama ir vertinama individualiai. (duomenys neskelbtini) šis įvykis buvo netikėtas, būtent šis faktorius labiausiai ir paveikia paauglius. (duomenys neskelbtini) turėjo žinių apie intymius santykius, tačiau tos žinios buvo tik teorinės, realių patirčių ji neturėjusi. Ekspertės teigimu, (duomenys neskelbtini) dėl šių įvykių patyrė labai stiprų išgąstį, kuris buvo toks stiprus, kad dar ir ekspertizės atlikimo metu buvo stebimos šio išgąsčio pasekmės. Tai turėjo ilgalaikes pasekmes, tokias kaip – romantinių santykių vengimas, vyrų baimė. Pasak ekspertės, (duomenys neskelbtini) trapi savivertė, ji įžeidi, jautri atstūmimui, tačiau tai nereiškia, jog ji jautriau reaguoja, nei bet kuri kita paauglė tokioje situacijoje. Ekspertė S. Stanaitienė paaiškino, kad tyrimo metu buvo pildoma Beko depresijos skalė, (duomenys neskelbtini) surinko (duomenys neskelbtini) balus, kas atitinka sunkios depresijos epizodą, tačiau tai nėra klinikinės depresijos diagnozė. Tyrimo metu buvo vertinamas tiek simptomų išreikštumas iškart po įvykio, tiek jų išreikštumas ekspertizės atlikimo metu, tiek simptomų sunkumo įtaka jos aplinkai, tiek kiek ji geba ar negeba būti kitose aplinkose (mokytis, leisti laiką šeimoje ar su draugais ir t.t.). Išvados nebuvo grindžiamos vienu rodikliu, buvo pasitelkta vaikų bendro funkcionavimo skalė. Rezultatai atitiko nežymų funkcionavimo sutrikimą. Visa tai apibendrinus ir buvo konstatuota, kad yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Ekspertės teigimu, duomenų apie tai, kad mergina iki šio įvykio būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo gauta (t. 4, b. l. 58–60).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 1), rasta E. S. namo rūsyje įrengtose gyvenamosiose patalpose – kambaryje esančiame stalo stalčiuje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,264 g, A 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 5,7 %. Žalios spalvos augalo stiebas su šakomis ir lapais iš voko Nr. 3, rastas E. S. namo rūsyje įrengtose gyvenamosiose patalpose - kambaryje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,753 g, A 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 1,8 %. Augalo sėklos iš voko Nr. 3, rastos E. S. namo rūsyje įrengtose gyvenamosiose patalpose - kambaryje, yra kanapių sėklos, kurių masė yra 0,135 g. Nustatyti, kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos, Centre nėra galimybės (t. 2, b. l. 91–95).

Pirmosios instancijos teisme apklausta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistė I. Žvironaitė patvirtino savo išvadas bei nurodė, jog negali pasakyti, ar kanapių sėklos yra narkotinė medžiaga, nes jų laboratorija neturi galimybė ištirti sėklų ir atsakyti, ar tai narkotinė medžiaga (t 4, b. l. 60).

Byloje esančioje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms 2021 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. EA-62) nurodyta, kad vaizdo dokumentuose ,,(duomenys neskelbtini)“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (t. 3, b. l. 46–49).

Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas minėtą išvadą pateikęs ekspertas T. Lazdauskas, dirbantis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, kuris patvirtino savo išvadą bei papildomai paaiškino, kad ar nuogas kūnas yra pornografija, priklauso nuo to, kaip tas kūnas vaizduojamas. Jeigu vaizdavimo būdas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo apibrėžimą, tai medžiaga su vaizduojamu nuogu kūnu priskiriama pornografinio pobūdžio medžiagai. Jeigu atvirai rodomi lytiniai organai, tokia informacija priskiriama ir vertinama kaip pornografinio pobūdžio. Šiuo atveju lytiniai organai priskiriami prie pornografijos. Liežuvio nuotrauka nepriskiriama prie pornografijos. Jeigu žmogaus kūnas yra pridengtas, jei nuotrauka neišpildo atvirumo kriterijaus, tuomet nepriskiriamas prie pornografijos. Jeigu žmogus erekcijos metu nufotografuoja savo lytinį organą ir nuotrauką platina, tai vertinama, kaip pornografija. Šiuo nagrinėjamu atveju jis padarė išvadą, kad tai buvo pornografija, nes kontekstas atitiko Visuomenės informavimo įstatymo apibrėžimą. Jeigu kino filme pavaizduotas tiesioginis lytinis aktas, tai priskiriama prie pornografijos, kadangi apibrėžime yra nurodyta, kad atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, lytinis aktas, masturbacija, tuštinimasis. Jeigu lytinių organų nesimato, matosi tik, kad vyksta lytinis aktas, tada būtų ne pornografija. Bet koks lytinis aktas, jei atvirai matosi lytiniai organai, priskiriamas prie pornografijos (t. 4, b. l. 60–61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-O 53/2021 (01) nurodoma, kad tirti pateiktuose 7 vaizdo failuose vaizduojama: 1) mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai – 1 faile (pavadinimas nurodytas tiriamosios dalies 2. A punkte), 2) asmenys gali būti pateikiami kaip vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus – 4 failuose (pavadinimai nurodyti tiriamosios dalies 2. B1 punkte); 3) pilnamečiai asmenys, 18 metų amžiaus ir vyresni – 2 failuose (pavadinimai nurodyti tiriamosios dalies 2. C punkte) (t. 3, b. l. 57).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas G. K. patvirtino minėtą išvadą bei papildomai paaiškino, jog tatuiruotas asmens kūnas nevertinamas kaip amžiaus kriterijus. Pateikiamuose vaizduose matomų asmenų amžius vertinamas pagal lytinio brendimo kriterijus. Išoriniai lytinio brendimo požymiai – tai krūtys, gaktos plaukai, pažastų plaukai. Amžius skirstomas į kelias kategorijas pagal aktualumą, tai asmenys iki 14 metų imtinai, nuo 14 iki 18 metų, daugiau nei 18 metų. Dar viena kategorija, kai negalima nustatyti amžiaus pagal matomus požymius arba požymių nėra. Tuomet duodama išvada, kad amžiaus nustatyti negalima. Nustatant amžių pagrindiniai kriterijai yra išorinio lytinio brendimo požymiai. Kalbant apie tirtą medžiagą, tai tirtame vaizde buvo užfiksuota mergina, kuri galimai yra Lotynų Amerikos šalies gyventoja, kuri tikrai yra mažametė pagal visus lytinio brendimo požymius, lytiniai brendimo kriterijai dar nepradėję formuotis. Tirtoje medžiagoje užfiksuotas vienas asmuo – mažametis vaikas (t. 4, b. l. 61).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. S. gynėjo prašymu buvo iškviestas ir apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas P. K., dirbantis skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriuje, kuris paaiškino, jog galimi tokie atvejai, kai nuotraukos laikinai išsisaugo vartotojui nežinant. Ekspertas nurodė, kad norint atsakyti dėl visų šioje byloje aktualių failų, reikalingas papildomas tyrimas. Galima ištrinti failą, tuomet jis atsiras šiukšliadėžėje, vartotojas to failo nematys, bet tą failą galima ištraukti su specialia programa.

Pirmosios instancijos teismas, išklausęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus vyr. eksperto P. K. paaiškinimus, 2022 m. kovo 24 d. nutartimi byloje paskyrė informacinių technologijų ekspertizę (t. 4, b. l. 87–89). Atlikus minėtą tyrimą, teismui buvo pateiktas 2022 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11-719(22), kuriame nurodyta:

– 1. Standžiajame diske (duomenys neskelbtini) yra išsaugotas kaltinamajame akte nurodytas vaizdo įrašas „----------- ----------.mp4“ (nėra išlikusios informacijos, iš kur jis buvo atsiųstas). Operacinės sistemos faile (duomenys neskelbtini) yra duomenų apie tai, kad minėtas failas buvo atidaromas naudojant vaizdo įrašų grotuvą „VLC“ v2.2.6.;

– 2, 3, 4. Standžiojo disko (duomenys neskelbtini) kataloguose ir laisvosiose srityse nėra išlikusios informacijos, kokiu būdu vaizdo įrašas „-----------------.mp4“ atsirado minėtame standžiajame diske. Neatmetama galimybė, kad teisiamojo nurodytos aplinkybės gali atitikti faktines aplinkybes, kad vaizdo įrašas „--------------.mp4“ galėjo išsisaugoti standžiajame diske (duomenys neskelbtini) be naudotojo valios, pvz. atidarius (paleidus) vaizdo įrašą pornografinio pobūdžio interneto tinklalapyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašas ,,---------------.mp4“ buvo atidarytas naudojant vaizdo įrašų grotuvą „VLC“, kas reikalauja vartotojo patvirtinimo.

– Mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S10e (SM-G970F)“ esantis vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstas naudojant susirašinėjimo ir pokalbių programą „Discord“. Atidarius (paleidus) vaizdo įrašus, patalpintus programos „Discord“ susirašinėjimuose, vaizdo įrašai gali išsisaugoti automatiškai telefone, tačiau kadangi šiuo metu telefone nėra išlikusios vartotojo informacijos, susijusios su programa „Discord“, nėra galimybės nustatyti, ar tiriamas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) buvo išsaugotas savaime, be programos naudotojo valios.

– Mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy Sl0e (SM-G970F)“ esantis atvaizdas (duomenys neskelbtini) buvo išsaugotas vartotojui naudojant socialinio tinklo programą „Twitter“. Atidarius nuotrauką (atvaizdą) minėtoje programoje, ji gali išsisaugoti automatiškai telefone. Sprendžiant iš failo buvimo vietos (pakatalogis (duomenys neskelbtini)), atvaizdas (duomenys neskelbtini) galėjo savaime išsisaugoti atidarius minėtą atvaizdą be įrangos naudotojo valios.

– Mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy Sl0e (SM-G970F)“ esantis atvaizdas (duomenys neskelbtini) buvo išsaugotas vartotojui naudojant telefone įdiegtą programą „Mimi 4chan Reader“, skirtą diskusijų platformos ,,4chan“ peržiūrai. Atidarius nuotrauką (atvaizdą) iš diskusijų platformos „4chan“ programoje „Mini 4chan Reader“, ji gali išsisaugoti automatiškai telefone. Sprendžiant iš failo buvimo vietos (pakatalogis (duomenys neskelbtini) atvaizdas (duomenys neskelbtini) galėjo savaime išsisaugoti atidarius minėtą atvaizdą be įrangos naudotojo valios.

– 5, 6, 7. Failų saugojimo vieta įrenginiuose gali įtakoti savaiminį duomenų atsiuntimą ir išsaugojimą. Kaltinime nurodytas vaizdo įrašas ,,--------------------.mp4“ yra saugomas standžiojo disko (duomenys neskelbtini) kataloge (duomenys neskelbtini) Minėtas katalogas dažnai naudojamas įvairiose programose, kaip numatytas katalogas failų saugojimui. Jis yra prieinamas vartotojams be specialios programinės įrangos.

– Vaizdo įrašas „video0.mov“ atsiųstas naudojant susirašinėjimo ir pokalbių programą „Discord“ yra saugomas mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Sl0e (SM-G970F)“ kataloge (duomenys neskelbtini). Nėra išlikusios informacijos, kad vaizdo įrašas „video0.mov“ būtų atidaromas (paleidžiamas) po atsisiuntimo.

– Atvaizdas (duomenys neskelbtini) saugomas mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Sl0e (SM-G970F)“ kataloge (duomenys neskelbtini) Atidarius atvaizdą programoje „Twitter“, failo kopija arba miniatiūra galėjo automatiškai išsisaugoti be įrangos naudotojo papildomų veiksmų laikinų failų pakatalogyje (duomenys neskelbtini). Kadangi telefono katalogas (duomenys neskelbtini) yra neprieinamas be specialios programinės įrangos, vartotojas galėjo nežinoti, kokie duomenys ten yra išsaugoti.

– Atvaizdas (duomenys neskelbtini) saugomas mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy Sl0e (SM-G970F)“ kataloge (duomenys neskelbtini). Peržiūrint diskusijų platformos „4chan“ turinį (tame tarpe ir atvaizdus), naudojant programą „Mimi 4chan Reader“, atvaizdo kopija arba miniatiūra galėjo automatiškai išsisaugoti be įrangos naudotojo papildomų veiksmų laikinų failų pakatalogyje „cache“. Kadangi telefono katalogas (duomenys neskelbtini) yra neprieinamas be specialios programinės įrangos, vartotojas galėjo nežinoti, kokie duomenys ten yra išsaugoti (t. 4, b. l. 92–96).

Pirmosios instancijos teisme buvo dar kartą apklaustas minėtą tyrimą atlikęs ekspertas P. K., kuris patvirtino savo išvadas ir papildomai paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog vaizdo įrašas mp4 galėjo išsisaugoti be naudotojo valios, nėra išlikusių duomenų, kad naudotojas sąmoningai siekė išsaugoti šį failą. Dėl kitų tirtų vaizdo įrašų ekspertas taip pat nurodė, kad jie galėjo išsisaugoti savaime, automatiškai, peržiūrint tą informaciją (t. 4, b. l. 117–118).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinį neliečiamumą, kuris suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Būtent neleistinas poveikis mažamečio normaliam vystymuisi rodo tvirkinimo nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti tvirkinamieji veiksmai, taip pat konkrečiai neįvardyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat jo akivaizdoje lytiškai santykiaujant su kitais asmenimis ar kitu būdu tenkinant lytinę aistrą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-191-697/2018). Tvirkinamaisiais veiksmais taip pat pripažįstami atvejai, kuomet mažamečiui susirašinėjimo metu siunčiamos seksualinio pobūdžio žinutės, pornografinio pobūdžio nuotrauka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas, tokio sąrašo nėra suformulavusi ir teismų praktika. Ar kaltininko veiksmai laikytini tvirkinamaisiais BK 153 straipsnio prasme, sprendžiama pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą baudžiamajam įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia.

Pagal BK 309 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Pornografinio turinio dalyko sąvokos baudžiamasis įstatymas nepateikia. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalį pornografinio pobūdžio informacija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Objektyviai veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: pornografinio turinio dalykų pagaminimu; pornografinio turinio dalykų įsigijimu; pornografinio turinio dalykų platinimu. Nustačius pornografinio turinio dalykų pagaminimą ar (ir) įsigijimą, būtina nustatyti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties, nurodytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, požymį – tikslą platinti pornografinio turinio dalykus. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, kad įgyja, gamina pornografinio turinio dalykus, turėdamas tikslą juos platinti, ar platina tokio pobūdžio dalykus, ir to nori.

E. S. ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. gegužės 21 d. E. S., naudodamasis socialinio tinklo ,,Snapchat“ paskyra, bendravo su (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė jai savo nuogo lytinio organo erekcijos būsenoje nuotraukas bei vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis masturbuojasi. Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalimi, kurioje išaiškinta, kas yra pornografinio pobūdžio informacija, nekyla abejonių, kad E. S. (duomenys neskelbtini) siųsti vaizdo įrašai, kuriuos užfiksuotas jo masturbavimosi procesas, bei jo nuogo lytinio organo nuotraukos yra pornografinio turinio dalykai. Paties E. S. parodymais neginčytinai nustatyta, kad minėtus pornografinio turinio dalykus pagamino jis pats ir jis pats, pasinaudodamas mobiliąja programėle ,,Snapchat“, šiuos pornografinio turinio dalykus išsiuntė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini). Pornografinio turinio dalykų platinimas – tai atlygintinis arba neatlygintinis tokių dalykų perdavimas kitam asmeniui disponuoti. Platinama gali būti tiek fiziškai įteikiant, paliekant tam tikroje vietoje arba siunčiant paštu ir pan., tiek pasinaudojant telefoniniu arba kompiuteriniu ryšiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2007). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, jog įrodyta, kad E. S. pagamino pornografinio turinio dalykus ir šiuos dalykus, pasinaudodamas mobiliąja programėle ,,Snapchat“, išsiuntė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šiuos savo pagamintus pornografinio turinio dalykus išplatino, todėl E. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad E. S., naudodamasis socialinio tinklo ,,Snapchat“ paskyra, ne tik nusiuntė jau aptartus pornografinio turinio dalykus (duomenys neskelbtini), bet taip pat siuntė amoralaus ir seksualinio turinio žinutes, prašė (duomenys neskelbtini) atsiųsti savo kūno, liežuvio nuotraukas, klausė, ar ji jam padarytų oralinį, grasino, kad padarys iš jos gražią ,,kekšytę“, jei ji jam nenučiulps. Šių aplinkybių E. S. neneigia, jis tik iš esmės viso bylos proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad nežinojo (duomenys neskelbtini) amžiaus, nežinojo ir nesuprato, kad ji yra jaunesnė negu šešiolikos metų. Šiuos E. S. aiškinimus visų pirma paneigia nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nuoseklūs parodymai, jog ji sakiusi E. S., kiek jai metų, t. y., kad E. S. susirašinėjimo su ja metu žinojo, kad jai tuo metu buvo 14 metų, ji jam sakiusi, kad jai beveik 15 metų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, kad paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai. Darydamas išvadas, be jų teismas remiasi specialistų išvadomis, daiktiniais įrodymais, išvestiniais įrodymais – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju ir kuriems jis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymais. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teismas neturi pagrindo šių nukentėjusiosios parodymų nepripažinti įrodymu vien dėl to, kad jos parodymai nesutampa su E. S. pasirinkta pozicija, jog jis nežinojo ir nesuprato, kad bendrauja su nepilnamete. Tokio pobūdžio kaip ši bylose nepilnamečio ar mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ar psichinio išsivystymo, patirto gėdos jausmo, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Svarbu tai, kad byloje būtų ir kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktas nusikalstamas veikas. Žinučių, siųstų E. S. susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) metu, tekstai nebuvo išsaugoti, todėl tiesioginių įrodymų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) parodymus apie tai, jog ji E. S. bendravimo metu pasakė, kiek jai metų, byloje nėra. Tačiau, (duomenys neskelbtini) parodymai šioje dalyje nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kadangi detali E. S. parodymų, duotų viso bylos proceso metu, analizė rodo, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo toks kategoriškas, tvirtindamas, jog nežinojo nukentėjusiosios amžiaus. Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 5 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad E. S., apklausiamas įtariamuoju, nurodė, kad nepamena, ar mergaitė jam sakė savo amžių, o į klausimą, ar iš bendravimo per ,,Snapchat“ programėlę su asmeniu jis suprato, jog bendrauja su nesuaugusiu asmeniu, E. S. atsakė, kad taip, suprato (t. 3, b. l. 70–71). Pirmosios instancijos teisme E. S. be kita ko nurodė, jog viliojimą jis supranta, kaip bandymą prikalbinti, ir pripažįsta, kad viliojo jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Be to, paties E. S. parodymais neginčytinai nustatyta, jog jis žinojo, kad mergina, su kuria bendrauja, dar mokosi mokykloje. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais apie tai, jog bendravimo su E. S. metu ji pasakė jam savo amžių, o E. S. savo ruožtu žinojo ir suprato, kad bendrauja su jaunesniu negu šešiolikos metų amžiaus asmeniu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, E. S. prieš mažametę atlikti veiksmai – vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas jo masturbavimosi procesas, bei jo nuogo lytinio organo erekcijos būsenoje nuotraukų išsiuntimas per mobiliąją programėlę ,,Snapchat“ nukentėjusiajai, taip pat amoralaus ir seksualinio turinio žinučių, prašant atlikti jam oralinį, siuntimas, prašymas nukentėjusiosios atsiųsti jos kūno, liežuvio nuotraukas – galėjo sukelti nukentėjusiajai lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, kas atitinka tvirkinimo veiksmų apibrėžimą, ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad E. S. suvokė dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajai galinčius atsirasti neigiamus padarinius. Kaip jau minėta, pagal formuojamą teismų praktiką tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami atvejai, kuomet mažamečiui susirašinėjimo metu siunčiamos seksualinio pobūdžio žinutės, pornografinio pobūdžio nuotraukos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Būtent tokios faktinės aplinkybės šioje byloje ir nustatytos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog E. S. suvokė, jog jau aptartais savo veiksmais gali sukelti mažametei nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) lytinį susijaudinimą ir per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis bei norėjo taip veikti, todėl E. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu buvo nustatytos ir konstatuotos (duomenys neskelbtini) kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas siejamas su byloje tiriamais E. S. veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 150–158). Tai, kad dėl E. S. atliktų veiksmų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nukentėjusioji patyrė psichologinę traumą, kurios liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol, pirmosios instancijos teisme nurodė ir nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą I. L.. Kad jo veiksmai galėjo išgąsdinti nukentėjusiąją ir neigiamai ją paveikti, pripažino ir pats E. S.. Įvertinusi byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. S. veiksmais – grasinimais paviešinti intymaus pobūdžio nuotraukas, siūlymu-reikalavimu oralinio sekso, grasinimu padaryti iš nukentėjusiosios ,,kekšytę“ (duomenys neskelbtini) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl E. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. Atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos E. S. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės. E. S. neneigė, jog rastos medžiagos priklauso jam, ir patvirtino įsigijęs narkotines medžiagas savo asmeniniam vartojimui. Rastų medžiagų tyrimą atlikę specialistai konstatavo, kad kratos metu pas E. S. rastos medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės, nustatė jų kiekį – ne mažiau kaip 1,264 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių)(delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje 5,7 %). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, toks kiekis minėtos narkotinės medžiagos yra nedidelis. Byloje nėra duomenų, kad E. S. būtų anksčiau neteisėtai disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti, ar būtų draudžiamas medžiagas kokiu nors būdu išplatinęs kitiems asmenims, taip pat nėra duomenų, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastas narkotines medžiagas E. S. būtų įsigijęs, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti. Bylos duomenimis nepaneigti E. S. parodymai, kad jo namuose rastas narkotines medžiagas jis buvo įsigijęs savo reikmėms, asmeniniam naudojimui. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši E. S. veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Todėl E. S. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 152¹ straipsnio 1 dalyje

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad viliojo jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį tokiomis aplinkybėmis: jis, 2020 m. gegužės 21 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., turėdamas tikslą vilioti nepilnametį asmenį, elektroninėje erdvėje, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com, tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, panaudodamas savo anketą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vartotojo vardo duomenis, kurių slapyvardis (duomenys neskelbtini), susipažino su nepilnamete nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (www.snapchat.com vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini)) reikalavo iš pastarosios persiųsti jam į www.snapchat.com paskyrą, jos nuogo kūno nuotraukų. Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) jį savo paskyroje užblokavus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com parašė nepilnametei (duomenys neskelbtini) iš kitos savo paskyros, kurios vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini), rašydamas pastarajai, kad „niekas manęs nepagaus, o tau gedos bus dxja blogiau nei tas isprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkiu gal kada paciulpsi man ir nieko nenutiks“, tokiu būdu E. S. viliojo nepilnametę (duomenys neskelbtini) su juo susitikti, siekdamas tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, tai yra prašė atsiųsti jos namų adresą. Šiais savo veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 152¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų.

Kaip matyti iš E. S. pareikšto kaltinimo, jam inkriminuoti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis viliojo nepilnametę (duomenys neskelbtini) su juo susitikti, siekdamas tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų, tai yra prašė atsiųsti jos namų adresą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. S., programėlėje ,,Snapchat“ susirašinėdamas su (duomenys neskelbtini), klausė jos vardo, adreso, siuntė jai savo paties padarytas pornografinio turinio nuotraukas ir vaizdo įrašus, nukentėjusiajai pasisakius, kad ji jau turėjusi oralinį seksą, E. S. klausė, gal ir jam ji padarytų oralinį, merginai nesutikus ir užblokavus E. S. paskyrą, šis susikūrė kitą paskyrą, iš kurios rašė: „niekas manęs nepagaus, o tau gedos bus dxja blogiau nei tas isprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkiu gal kada paciulpsi man ir nieko nenutiks“. Tokius E. S. atliktus veiksmus nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu objektyviai galima būtų vertinti, kaip nepilnametės viliojimą (viliojęs (duomenys neskelbtini), taip kaip jis pats suvokia šią sąvoką, neneigė ir pats E. S.), siekiant tenkinti su ja lytinę aistrą, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti vien susirašinėjimo seksualinėmis temomis bei žinučių su jose išreikštu asmens noru turėti lytinių santykių su asmeniu, kuriam adresuotos tokios žinutės, nepakanka, būtina, jog asmuo, siekiantis lytiškai santykiauti su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, imtųsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. bendravimas programėlėje ,,Snapchat“ vyko vienos dienos laikotarpiu, ne ilgiau nei dvi valandas. E. S. rašė nukentėjusiajai seksualinio pobūdžio žinutes, siuntė pornografinio turinio nuotraukas ir vaizdo įrašus, nukentėjusiajai pasakius, jog ji jau yra turėjusi oralinį seksą, klausė, gal ji ir jam padarytų oralinį, nukentėjusiajai nesutikus ir užblokavus E. S. paskyrą, šis susikūrė kitą paskyrą, iš kurios atsiuntė jau grasinančio pobūdžio žinutę, kad padarys ją ,,kekštyte“, internete paviešins jos jam siųstas nuotraukas, o nukentėjusiajai užblokavus ir antrąją E. S. paskyrą, E. S. viliojimo veiksmai baigėsi, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad po antrosios paskyros užblokavimo E. S. kokiais nors būdais būtų ieškojęs kontaktų su nukentėjusiąja. Pats E. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės negalėjo paaiškinti savo elgesio su nukentėjusiąja motyvų, savo lytinio organo nuotraukų ir vaizdo įrašų su masturbacijos procesu padarymą ir išsiuntimą (duomenys neskelbtini) įvardijo, kaip savo fantazijas, taip pat kaip savo fantazijas, kurių įgyvendinti neketino, nurodė ir pokalbį su nukentėjusiąja apie oralinį seksą. Nei baudžiamasis įstatymas, nei teismų praktika tiksliai neapibrėžia ir nedetalizuoja veiksmų, kuriuos viliojančiam asmeniui atlikus, kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį, konkretumo kriterijaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, antros paskyros susikūrimas ir iš jos parašymas iš esmės tik vienos žinutės apie tai, kad nukentėjusioji kartais atsiųstų kokią savo nuotrauką, o gal kokį kartą ir atliktų oralinį seksą, po pirmojo E. S. susikurtos paskyros programėlėje ,,Snapchat“ užblokavimo, nelaikytini konkrečiais veiksmais, kurių E. S. ėmėsi, kad susitikimas su (duomenys neskelbtini) įvyktų BK 152¹ straipsnio 1 dalies prasme. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiajai užblokavus ir antrąją E. S. paskyrą programėlėje ,,Snapchat“, E. S. daugiau neieškojo jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini), jokiais būdais nenustatinėjo jos gyvenamosios vietos, nepalaikė ryšio su ja, nekontaktavo su ja per kitas savo paskyras ar kitus asmenis, ir nebandė to daryti.

Pagal teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Šioje baudžiamojoje byloje nesurinkus įrodymų, kad E. S., siekdamas lytiškai santykiauti su (duomenys neskelbtini), atliko konkrečius veiksmus, jog susitikimas įvyktų, E. S. pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje

E. S. šioje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti. E. S. kaltinamas šią nusikalstamą veiką padaręs tokiomis aplinkybėmis: jis, 2020 m. gegužės 21 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 22.00 val., turėdamas tikslą išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, elektroninėje erdvėje, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com, tikslingai ieškodamas pažinčių su nepilnametėmis mergaitėmis, panaudodamas savo anketą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vartotojo vardo duomenis, kurių slapyvardis (duomenys neskelbtini), susipažino su nepilnamete nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (www.snapchat.com vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini)), reikalavo iš pastarosios persiųsti jam į www.snapchat.com paskyrą jos nuogo kūno nuotraukų. Nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) jį savo paskyroje užblokavus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką internetiniame socialiniame tinkle www.snapchat.com parašė nepilnametei (duomenys neskelbtini) iš kitos savo paskyros, o būtent, kurios vartotojo vardas - (duomenys neskelbtini), slapyvardis - (duomenys neskelbtini) rašydamas pastarajai, kad „niekas manęs nepagaus, o tau gedos bus dxja blogiau nei tas isprievartavimas bus arba buk gera daryk ka sakau kartais atsiusi fotkiu gal kada paciulpsi man ir nieko nenutiks“, tokiu būdu E. S. pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti, reikalaudamas nepilnametės (duomenys neskelbtini) atsiųsti jam savo nuogo kūno nuotraukų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi nukentėjusioji apie su ja vykstančią situaciją papasakojo savo tėvui I. L.. Šiais savo veiksmais E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 162 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra vaiko saugumas nuo seksualinio išnaudojimo.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 34 straipsnį valstybė įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas vaikų išnaudojimas pornografijai. Vaikų pornografijos draudimo turinį tarptautiniu mastu detalizuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. Šio Protokolo 2 straipsnyje vaikų pornografija apibrėžiama kaip bet koks ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujančio realioje ar imituojamoje akivaizdžiai seksualinėje veikloje, vaizdavimas arba vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais. Objektyviai komentuojamo nusikaltimo sudėtis apibrėžiama alternatyviais požymiais: vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš pornografinio pobūdžio renginių, kuriuose dalyvauja vaikas, arba pelnymasis iš vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti.

Kaip matyti iš E. S. pareikšto kaltinimo, E. S., reikalaudamas nepilnametės (duomenys neskelbtini) atsiųsti jam savo nuogo kūno nuotraukų, tokiu būdu pasikėsino išnaudoti vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti yra tada, kai vaikas savo noru arba priverstinai dalyvauja pornografinės produkcijos gamyboje, kurią organizuoja kaltininkas. Terminas ,,išnaudojo“ šiuo atveju suponuoja tam tikrą nelygiavertį santykį tarp vaiko ir suaugusio asmens (išnaudotojo), atsirandantį dėl preziumuojamo socialinio ir psichinio vaiko nesubrendimo. Vaikas įtraukiamas į bet kokią veiklą, susijusią su pornografinės produkcijos gaminimu, kurioje jis pats panaudojamas kaip objektas. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti reiškia tiesioginį vaiko dalyvavimą pornografinio pobūdžio veiksmuose. Vaikas gali būti filmuojamas, fotografuojamas ar kitomis priemonėmis užfiksuojamas pornografinėse scenose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje išaiškino, kad išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti požymio vertinimas neatsiejamas nuo kaltininko (išnaudotojo) ir nukentėjusiojo (išnaudojamojo) tarpusavio santykio vertinimo. Vien tas faktas, kad vaikas buvo užfiksuotas (nufilmuotas, nufotografuotas ar pan.) pornografinio turinio medžiagoje, savaime nesuponuoja, kad jis buvo išnaudojamas pornografinei produkcijai gaminti BK 162 straipsnio prasme. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl išnaudojimo požymio, turi būti įvertinta visuma aplinkybių, tokių kaip kaltininko ir nukentėjusiojo bendravimo pobūdis, intensyvumas, ankstesnė patirtis, giminystės, socialiniai, pedagoginiai, profesiniai ar kitokie ryšiai, tarpusavio subordinacija, galimas priklausomumas, psichinė branda ir kt. Be subjektyvių kaltininko bei nukentėjusiojo savybių, privalu įvertinti konkretaus pornografinio turinio pobūdį – kiek pornografinio turinio vienetų buvo pagaminta, kokia jų apimtis, trukmė, detalumas, atsižvelgti į jų formą, gamybos būdus bei kaltininko veiksmus, jų pavojingumą. Vaiko išnaudojimas pornografijai pagal pavojingumą baudžiamosios atsakomybės prasme prilygsta tokiems sunkiems nusikaltimams kaip nepilnamečio išžaginimas ir nepilnamečio seksualinis prievartavimas, be to, pagal BK 162 straipsnį nukentėjusiuoju yra laikomas vaikas, (asmuo iki 18 metų amžiaus), neišskiriant veiką kvalifikuojančio mažametystės požymio. Esant nurodytoms aplinkybėms, savo veiksmų esmę suprantančio nepilnamečio asmens veikimas, kai kaltininko prašymu jis pats, nesant išnaudojimo požymių, pagamina pornografinio pobūdžio medijos turinį, nesuponuoja besąlygiško BK 162 straipsnio 1 dalies taikymo. Taip pat nurodoma, kad ir nesisteminis, neversliškas ir vienkartinis vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti gali būti laikomas nusikalstama veika BK 162 straipsnio 1 dalies prasme, jeigu nukentėjusysis, pavyzdžiui, panaudojant fizinį ar psichinį smurtą ar pasinaudojant jo priklausomumu, priverčiamas ar už atlygį sutinka dalyvauti kuriant pornografinį filmą (produkciją), yra apsvaiginamas ar kitaip aiškiai pasinaudojama jo subjektyviu situacijos nesuvokimu (dėl mažametystės), gaminamos produkcijos tikslas yra pelno siekimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-594/2023).

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalį pornografinio pobūdžio informacija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Nukentėjusios (duomenys neskelbtini) parodymais nustatyta, kad E. S. prašė (bendravimo pabaigoje jau reikalavo) atsiųsti jos kūno, liežuvio nuotraukų, rašė ,,nagi atsiųsk savo kūną, matau, kad esi graži“. Ji jam siuntė liežuvio nuotraukas, tačiau jam šios nuotraukos netiko, jis norėjo seksualesnių liežuvio nuotraukų, taip pat ji siuntė iki pečių, iki krūtinės juostos savo nuotrauką. E. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad prašė (duomenys neskelbtini) jos kūno nuotraukų, tačiau nurodė neprisimenantis, ar prašė nuogo kūno nuotraukų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. S. tvirtino, jog prašė nukentėjusiosios atsiųsti savo kūno, bet neapnuoginto, nuotraukas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, kad jis siuntė mergaitei savo apnuoginto lytinio organo nuotrauką, norėdamas, kad ji jam atsiųstų savo apnuogintos krūtinės nuotraukas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas T. Lazauskas paaiškino, kad, ar nuogas kūnas yra pornografija, priklauso nuo to, kaip jis atvaizduotas. Jeigu dera su Visuomenės informavimo įstatymo apibrėžimu, tada ši medžiaga priskiriama pornografinio pobūdžio medžiagai. Pasak eksperto, mergaitės nuogo kūno nuotrauka yra pornografija, liežuvio nuotrauka nepriskiriama prie pornografijos, kaklo nuotrauka taip pat nepriskiriama prie pornografijos. Jeigu kūnas pridengtas ir neišpildo atvirumo kriterijaus, tada prie pornografijos nepriskiriama. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, kad E. S. iš (duomenys neskelbtini) prašytos atsiųsti nuotraukos buvo būtent pornografinė produkcija, kaip ją apibrėžia nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Kita vertus, įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visetą bei nustatytas bylos aplinkybes, negalima daryti išvados E. S. veikoje buvus vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti požymių. Net jei E. S. ir prašė nukentėjusiosios atsiųsti nuogo kūno nuotraukas, E. S. ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendravimas buvo laisvanoriškas ir trumpalaikis, jie bendravo tik internetu, nukentėjusioji nebuvo nuo jo priklausoma. Be to, remiantis eksperto T. Lazausko paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, (duomenys neskelbtini) E. S. atsiųstos liežuvio ir kaklo nuotraukos nebuvo pornografinio pobūdžio.

Kaip jau buvo minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje nenustačius, kad E. S. pasikėsino išnaudoti (duomenys neskelbtini) pornografinei produkcijai gaminti, E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje

E. S. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas dar ir tuo, kad laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas, t. y. jis kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. naršydamas internete iš nenustatyto šaltinio 05 val. 53 min. 52 s. parsisiuntė ir nenustatytu būdu išsaugojo jam priklausančio stacionaraus kompiuterio SKYTECH DEEP COOL vidiniame kietajame diske (duomenys neskelbtini) vieną video failą pavadinimu „___ _ __ _ __.mp4“, su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, ir šį failą laikė stacionaraus kompiuterio SKYTECH DEEP COOL standžiajame diske (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 4 d. 10.00 val., kol minėtas įrenginys, vykdant Vilniaus apylinkės teismo nutartį atlikti kratą, buvo paimtas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

Pirmosios instancijos teisme prokurorui pakeitus E. S. pareikštą kaltinimą pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, E. S. kaltinamas vieno failo su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, parsisiuntimu ir šio failo nenustatytu būdu išsaugojimu jam priklausančio stacionaraus kompiuterio kietajame diske 2013 m. rugsėjo 8 d., bei šio failo laikymu iki 2020 m. lapkričio 4 d., kuomet failas buvo paimtas kratos E. S. gyvenamojoje vietoje atlikimo metu.

E. S. apie minėto failo su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, atsiradimo, išsaugojimo ir laikymo aplinkybes nurodė, jog šis failas jo kompiuteryje atsirado 2013 metais, kai jam buvo 14 metų. Jis šio failo pats neatsisiuntė, jis iš viso nežinojo, kad toks failas yra jo kompiuteryje. Tyčia šio failo jis neatidarinėjo, tai galėjo padaryti ir kas nors kitas, o, būdamas mažametis, jei ir galėjo atidaryti šį failą, tai tą padarė netyčia. E. S. teigimu, tas failas buvo atidarytas tik vieną kartą, buvo kompiuteryje septynerius metus, kas patvirtina, jog jis tikrai to failo nelaikė tyčia. E. S. pažymėjo, kad jis neturėjo jokių ketinimų laikyti ar kur nors naudoti vaikų pornografiją (t. 4, b. l. 141).

Byloje esančiame 2022 m. gegužės 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-719(22) nurodyta, kad standžiajame diske (duomenys neskelbtini) yra išsaugotas kaltinamajame akte nurodytas vaizdo įrašas „----------------.mp4“ (nėra išlikusios informacijos, iš kur jis buvo atsiųstas). Standžiojo disko (duomenys neskelbtini) kataloguose ir laisvosiose srityse nėra išlikusios informacijos, kokiu būdu vaizdo įrašas „-----------------.mp4“ atsirado minėtame standžiajame diske. Neatmetama galimybė, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės gali atitikti faktines aplinkybes, kad vaizdo įrašas „--------------.mp4“ galėjo išsisaugoti standžiajame diske (duomenys neskelbtini) be naudotojo valios, pvz. atidarius (paleidus) vaizdo įrašą pornografinio pobūdžio interneto tinklalapyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įrašas ,,---------------.mp4“ buvo atidarytas naudojant vaizdo įrašų grotuvą „VLC“, kas reikalauja vartotojo patvirtinimo. Kaltinime nurodytas vaizdo įrašas ,,---------------.mp4“ yra saugomas standžiojo disko (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kataloge (duomenys neskelbtini). Minėtas katalogas dažnai naudojamas įvairiose programose kaip numatytas katalogas failų saugojimui. Jis yra prieinamas vartotojams be specialios programinės įrangos (t. 4, b. l. 92–96). Pirmosios instancijos teisme apklaustas tyrimą atlikęs ekspertas P. K. paaiškino, kad nėra išlikusi informacija, iš kur tas failas ,,Downloads“ kataloge atsirado. ,,Downloads“ katalogas dažnai naršyklėse naudojamas kaip numatytasis ir, apsilankius kokiame nors tinklapyje, failas gali automatiškai atsirasti tame ,,Downloads“ kataloge. Šiuo atveju išlikusi informacija, kad tas failas buvo vieną kartą atidarytas. Ekspertas neatmetė galimybės, kad vaizdo įrašas galėjo išsisaugoti be naudotojo valios. Nėra išlikusių duomenų, kad failą vartotojas siekė sąmoningai išsaugoti. Be kita ko, ekspertas nurodė, kad aptariamas failas buvo labai mažas, todėl jis labai greitai kompiuteryje išsisaugojo. Šis failas buvo atidarytas tikslingai su ,,VLC“ vaizdo įrašų grotuvu, bet, kad failas buvo tikslingai išsaugotas, nustatyti nėra galimybės (t. 4, b. l. 117–118).

BK 309 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Pagal prokuroro naujai pareikštą kaltinimą, E. S. kaltinamas 2013 m. rugsėjo 8 d., 5 val. 53 min. 52 s. iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio parsisiuntęs ir nenustatytu būdu išsaugojęs pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas, ir šį pornografinio turinio dalyką laikęs iki 2020 m. lapkričio 4 d. 10.00 val., kol minėtas įrenginys, vykdant Vilniaus apylinkės teismo nutartį atlikti kratą, buvo paimtas policijos pareigūnų. Nors pareikštame kaltinime aiškiai įvardijama tik viena E. S. inkriminuojama veika – pornografinio turinio dalyko, kuriame vaizduojamas vaikas, laikymas, tačiau iš viso kaltinimo turinio galima suprasti, jog E. S. kaltinamas pats ir parsisiuntęs minėtą pornografinio turinio dalyką bei jį nenustatytu būdu išsaugojęs savo kompiuteryje, kas pagal teismų praktiką atitinka dar vienos iš BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos – įgijimo sampratą. Pornografinio turinio dalykų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna pornografinio turinio dalykus. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, parsisiuntimas iš internetinių puslapių ir tokių dalykų įdiegimas savo kompiuterio kietajame diske, dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai pornografinio turinio dalykų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (kompiuteryje, USB atmintinėje, nuotraukose ar kitose vietose). Susipažinus su byloje surinktais įrodymais, matyti, kad, išskyrus patį aptariamo vaizdo įrašo su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, buvimo kompiuterio standžiajame diske faktą, jokių kitų faktinių duomenų, pagrindžiančių šio vaizdo įrašo įgijimą, o taip pat ir laikymą byloje nėra, t. y. nenustatyta, iš kur ir kokiu būdu tas failas atsirado kompiuterio standžiajame diske. Byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, jog minėtą failą su pornografinio turinio dalyku, vaizduojančiu mažametį vaiką, parsisiuntė būtent E. S., kad būtent E. S. šį failą išsaugojo kompiuterio kietajame diske, negalima daryti išvados, jog šį failą septynerius metus E. S. turėjo savo žinioje, t. y. jį laikė. Kaip jau minėta, BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 309 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Bylos duomenimis nepaneigti E. S. parodymai apie tai, kad jis minėto vaizdo įrašo neatsisiuntė, jo į kompiuterį neįkėlė, sąmoningai neišsaugojo ir apie šio failo buvimą nieko nežinojo, jo sąmoningai savo kompiuteryje nelaikė. Kaip nurodė ekspertas, neatmetama galimybė, kad šis failas galėjo išlikti kompiuteryje be naudotojo valios, tiesiog jį bent vieną kartą atidarius. Be to, BK 13 straipsnis nustato, kad už nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnyje, padarymą asmenys atsako nuo 16 metų. E. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini)., tad aptariamo failo atsiradimo metu jam buvo 14 metų, t. y. failo su pornografinio turinio dalyku atsiradimo metu jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tokio failo įgijimą (parsisiuntimą ir išsaugojimą kompiuterio standžiajame diske). Nuo failo parsisiuntimo ir išsaugojimo kompiuteryje iki failo suradimo momento praėjo septyneri metai, kaip nurodė ekspertas, per šį laikotarpį failas tik vieną kartą buvo peržiūrėtas ir daugiau iš esmės nebuvo peržiūrimas ar kaip nors kitaip naudojamas. Failas su pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojamas vaikas, buvo rastas stacionariame namų kompiuteryje, todėl priėjimą prie kompiuterio ir jame esančios informacijos turėjo ne tik E. S., bet ir kiti kartu gyvenantys asmenys. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, kad failas su pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojamas vaikas, buvo parsisiųstas ir nenustatytu būdu išsaugotas būtent E. S., kad minėtą failą būtent E. S. buvo atsidaręs ir peržiūrėjo, jog būtent E. S. sąmoningai išsaugojo šį failą stacionariniame kompiuteryje bei jį sąmoningai tyčia laikė septynerius metus, kol failas kratos metu buvo surastas policijos pareigūnų.

Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Svarbu pažymėti ir tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde neprašo pripažinti E. S. kaltu už šios nusikalstamos veikos padarymą. Byloje nesant jokių patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad būtent E. S. disponavo pornografinio turinio dalykais, E. S. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

E. S. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, BK 309 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Byloje nenustatyta nei E. S. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. nusikalto pirmą kartą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos gydymo įstaigoje neįrašytas, šiuo metu dirba. Nusikalstamos veikos padarytos aktyviais E. S. veiksmais prieš mažametę mergaitę, E. S. neteisėtais veiksmais buvo padaryta gana didelė žala nukentėjusiajai, kadangi dėl E. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, nusikaltimai padaryti (duomenys neskelbtini) brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl jų pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo E. S. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro prašoma skirti bausmės rūšis, esant paminėtų aplinkybių, apibūdinančių E. S. padarytų nusikaltimų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, visumai, būtų per griežta ir nebūtų proporcinga bei teisinga. Tokiu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Laisvės apribojimas už apysunkio ir nesunkių nusikaltimų padarymą, taip pat už baudžiamojo nusižengimo padarymą, nustatant atitinkamus įpareigojimus, o taip pat ir paskiriant E. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kuri padės dar efektyviau pasiekti įstatyme nustatytus tikslus, šiuo atveju būtų tinkama ir teisinga bausmė. Nustatydama E. S. skirtinus įpareigojimus teisėjų kolegija, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į tai, kad jo nusikalstamomis veikomis buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Todėl, siekiant įpareigoti E. S. realiai švelninti nusikaltimais, kuriais padaryta turtinė ir neturtinė žala, padarinius, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių, jam skirtini įpareigojimai – tęsti darbą, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 150 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai).

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. E. S. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už minėtų nusikalstamų veikų padarymą bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamasis nusižengimas ir nuo BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, bendrinama apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovas pagal įstatymą I. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 400 turtinei žalai, susidariusiai dėl išlaidų psichologo pagalbai, atlyginti (t. 1, b. l. 66–69, t. 4, b. l. 36).

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų E. S. veiksmų nepilnametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, atsirado nepasitikėjimas savimi, gėda, sutriko miegas, mityba, dėl ko nukentėjusiajai prireikė specialistų pagalbos. Todėl išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios kreipimosi į psichologus, pripažįstamos turtine žala ir priteisiamos iš E. S. tiesiogiai šias išlaidas patyrusiam nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą I. L..

Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje surinktais ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad tyčiniais E. S. veiksmais buvo pažeistas nepilnametės seksualinis neliečiamumas, jos atžvilgiu buvo atliekami tvirkinamieji veiksmai. Neabejotina, kad dėl E. S. atliktų neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinį stresą, gėdos jausmą. Iš (duomenys neskelbtini) tėvo I. L. parodymų matyti, kad šis įvykis dukrą labai paveikė, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, iki šiol jaučia emocinę depresiją, mergaitė jaučiasi sutrypta, pažeminta, jaučia didelę gėdą, baimę, teko kreiptis pagalbos į psichologus. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėti ir pavojingi E. S. veiksmai neabejotinai turėjo įtakos nepilnametės mergaitės moralės normų netinkamam supratimui, sukėlė neigiamas pasekmes jos emocinei savijautai, patirti išgyvenimai gali turėti įtakos jos doroviniam ir psichologiniam vystymuisi, formuoti iškreiptą seksualinių santykių įsivaizdavimą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau civiliniame ieškinyje prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Visų pirma, šiuo nuosprendžiu E. S. pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl, sumažėjus E. S. nusikalstamų veiksmų apimčiai, jo civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat turi būti mažinama. Antra, iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais dažniausiai svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-86-788/2021, Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-56-594/2023). Įvertinus šių aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai, kad E. S. atliko ne tik tvirkinamuosius veiksmus, bet dėl jo neteisėtų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta (duomenys neskelbtini) sveikata, taip pat į paties nuteistojo E. S. asmenybę (jauno amžiaus, dirbantis, turintis psichologinių problemų, bendraujantis su psichologais ir psichiatrais, gydytas psichiatrinėje reabilitacijoje), kaip aplinkybę, leidžiančią konstatuoti, kad nerealaus dydžio neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju pažeistų ne tik nuteistojo, bet, tuo pačiu, ir nukentėjusiosios teisėtus interesus, kadangi nukentėjusiajai nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo E. S. priteisiama 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu patirtos 9,85 Eur proceso išlaidos dėl atlikto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tyrimo (t. 3, b. l. 47). BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atlikto tyrimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš E. S..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui klausimas: kompaktinis diskas su (duomenys neskelbtini) apklausos vaizdo įrašu ir dvi DVD laikmenos prie specialisto išvados ir apžiūros protokolo, išorinis kietasis diskas (duomenys neskelbtini) su E. S. įrenginiuose rasta informacija, saugomi prie bylos medžiagos, paliktini prie bylos medžiagos; mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), standusis diskas (duomenys neskelbtini), išorinis standusis diskas (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos įrankiai ir sunaikintini; juoda dėžė, išklijuota folija, kurioje rūgštingumo matuoklis, drėgnumo matuoklis, 2 vnt. lempučių, 2 vnt. ventiliatorių, laidai, vokas, kuriame du baltos spalvos popieriniai vokai, vienas rudos spalvos kartoninis vokas, vienas tuščias permatomas užspaudžiamas plastikinis maišelis, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į du plastikinius uždaromus maišelius, perduotos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, sunaikintinos kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį ir šios nutarties priedu pripažintą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį, priimtą ištaisius spausdinimo techninę klaidą, kuriam suteiktas Nr. 1-49(2)-365/2023, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą;

pagal BK 309 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., taip pat bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą.

E. S. pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. S. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš E. S. (duomenys neskelbtini) 6 000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. S. 400 (keturis šimtus) Eur I. L. turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš E. S. 9,85 (devynis eurus 85 centus) Eur proceso išlaidų valstybei.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti E. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su (duomenys neskelbtini) apklausos vaizdo įrašu ir dvi DVD laikmenas prie specialisto išvados ir apžiūros protokolo, išorinį kietąjį diską (duomenys neskelbtini) su E. S. įrenginiuose rasta informacija, saugomus prie bylos medžiagos, palikti prie bylos medžiagos; mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GSM_SM-G970F Galaxy S10e IMEI (duomenys neskelbtini), standų diską (duomenys neskelbtini), išorinį standų diską (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankius ir sunaikinti; juodą dėžę, išklijuotą folija, kurioje rūgštingumo matuoklis, drėgnumo matuoklis, 2 vnt. lempučių, 2 vnt. ventiliatorių, laidai, voką, kuriame du baltos spalvos popieriniai vokai, vieną rudos spalvos kartoninį voką, vieną tuščią permatomą užspaudžiamą plastikinį maišelį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, sunaikinti kaip beverčius; narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), supakuotas į du plastikinius uždaromus maišelius, perduotas į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, sunaikinti kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta.