Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

3. Jis negalėjo nueiti į namus paleidęs duris, nes jam reikėtų išsitraukti raktus, atsirakinti duris. Y. M., laikydamas jį, nebūtų leidęs užeiti į namus. Antrąsias duris bandė uždaryti, nes norėjo būti kuo toliau nuo to žmogaus, norėjo, kad nebūtų konfliktinės situacijos. Norėjo tiesiog uždaryti duris ir eiti namo. Tos durys automatiškai neužsidaro, jos yra uždaromos, kad nevaikščiotų pašaliniai. Nukentėjusysis gyvena toje pačioje laiptinėje, virš jų buto. Norėjo išvengti nukentėjusiojo, nes pastoviai iš jo buto girdisi triukšmas, galvojo, kad jis piktas, agresyvus žmogus, jie negali ramiai su tėvais žiūrėti filmą, ramiai pavalgyti. Tame bute pastoviai bėgioja. Prašė, kad jis pasikeistų grindų dangą (kad mažiau girdėtųsi triukšmas). Jis nesutiko, atsakė, kad ką nori tą daro. Jis 2 kartus rašė į savivaldybę, kad jie jiems padėtų. Kitą dieną po to, kai parašė į savivaldybei, grįžo su prekėmis namo, o Y. M. pribėgo prie jo iš nugaros, užpuolė, trenkė jam, o jo žmona viską filmavo. Mano, kad jie išsigando, kad jis kažką parašė ant jų, todėl jį užpuolė ir filmavo. Tada jis parašė pareiškimą policijai, bet pamiršo nusiųsti savo filmuotą video, o policija parašė, kad tai jis pats yra kaltas. Čia kitas įvykis, kuris buvo sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tarp jų su nukentėjusiuoju vyksta konfliktai, nes jis jo prašo netriukšmauti. Jis nenori jokių konfliktų, jokių problemų, nori, kad būtų taika.

4. Turbūt suklydo ikiteisminio tyrimo metu, kai sakė, kad nukentėjusysis jau buvo laiptinėje, nes į laiptinę įėjo pirmas, o Y. M. užėjo iš paskos ir nuėjo patikrinti pašto dėžutės, kuri yra bendrame koridoriuje.

5. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė, kad jis trankė pašto dėžutes. Jo draugas buvo užėjęs ir trenkė per pašto dėžutes. Jis nedaužė pašto dėžučių. Pakeitė gyvenamąją vietą, nes ten neįmanoma būti. Jis ateina apie 12 val., o ten trankosi, daužo su koja, tikrina, ar jis yra. Girdisi, kaip jie bėgioja. Jiems nepatinka, kad jis ateina, net naktį daužo duris, nes jis įjungia skalbimą mašiną. Kodėl jis daužosi. Yra kvietęs vaikų teisių apsaugos tarnybą M., žino, kad jie turi mažą vaiką. Tėvas (nukentėjusysis) yra keistas, keistai elgiasi. Jeigu pas jį yra vaikas, tai jis turėtų susitaikyti su žmogumi ir padėti kažką ant grindų. Jis bandė paaiškinti M. kokia situacija, pasakė, kad padėtų kažką ant grindų, kad mažiau girdėtųsi. Vaikas nebuvo skriaudžiamas. Jis dieną eina į kavinę dirbti, nes negali būti su šiuo agresyviu žmogumi, kad nebūtų konfliktų. M. virš jų gyvena 6-7 mėn., prieš juos ten gyveno S. Jis bandė susitaikyti su S., bet pas ją pastoviai buvo triukšmas, vaikai trankėsi. Jie norėjo, kad būtų ramu. Kiti kaimynai skundžiasi, nes konfliktai tarp dviejų butų girdisi jų kaimynams R. ir J. Jie norėjo dėti garsui nepralaidžias plokštes, bet jiems pasakė, kad neaišku, ar jos viršuje laikysis, be to, tai brangiai kainuoja.

6. Jis Y. M. nesudavė 5 smūgių į veidą, nesudavė jam vieno smūgio koja į jo dešinę koją. Jis visko nepamena, mosikavo rankomis ir bandė išeiti iš situacijos, išeiti iš laiptinės. Kai mosikavo rankomis, prekės nukrito ant žemės. Kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, į medikus nesikreipė dėl sužalojimų, kam to reikia, mėlynės praeina.

7. Davus liudytojui A. M. parodymus, parodė, kad šitas žmogus (liudytojas A. M.) buvo užėjęs į jų butą ir pastūmė jo mamą. Kai jis išeina pro duris, girdi, kaip jis sako „pastumk, pastumk, pabaladok“ ir bando krūtine provokuoti konfliktus.

8. Supranta, kad serga (duomenys neskelbtini). Liga pasireiškia tuo, kad jis jaučiasi nerimastingai. Dėl pabėgimo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, tai buvo provokacijos iš personalo ir kitų asmenų pusės ir taip pasielgė dėl savo merginos. Jis neturėjo taip daryti ir jis suprato savo klaidą. Čia nebuvo susiję su psichoze ar simptomatika. Jam tiesiog reikėjo grįžti pas merginą. Jis vartos vaistus, nori dirbti ir išlaikyti šeimą. Yra savikritiškas. Supranta, kad jam yra šioks toks nerimas. Supranta, kad jam pagerėjo nuo tų tablečių ir galėtų gydytis ambulatoriškai. Jau norėjo pamiršti apie šitą įvykį su kaimynu. Ambulatoriškai gerti vaistus. Labai senai irgi gėrė ambulatoriškai. Gyventi ramiai ir taikiai su visais nori. Yra Europos Sąjungos projektas. Norisi dirbti ir stengtis visuomenės ir Lietuvos labui. Turi patriotišką požiūrį. Moka mokesčius, yra įdarbintas.

9. Nukentėjusysis Y. M. teisme parodė, kad daug laiko praėjo, bet tikisi, kad prisimena įvykį. Viskas įvyko prieš dieną, kai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas. Nepamena, ar 2022 vasario 22 d. ar 23 d. Tai įvyko iki pietų. 11-12 val., jų namo laiptinėje. Prisimena, kad tą dieną jis, sutuoktinė ir dviejų mėnesių jų vaikelis nebuvome namuose apie tris valandas ir grįžo apie pietus namo. Jie pakilo į antrą aukštą, pradėjo atidarinėti duris ir iš viršaus nukrito laiškas. Jiems tai pasirodė labai keista ir pirma mintis buvo, kad kažkas negerai su jų pašto dėžute, nes jo su sutuoktine nuomone, jų pašto dėžutę pastoviai laužė kaimynas iš apačios A. D.. Laiškas buvo iš vaikų teisių. Žmona liko namuose, o jis nusileido į pirmą aukštą tam, kad patikrinti pašto dėžutę, nes prieš tai jis ne vieną kartą rašė pareiškimą ir A. D. tėvas remontavo pašto dėžutę. A. D. tėvas pašto dėžute remontavo ne vieną kartą. Pas juos yra taip, kad norint peržiūrėti pašto dėžutes jam reikia pirma išeiti į lauką ir paskui eiti pro greta esančias duris. Nuo durų iki pašto dėžučių 2-3 metrai. Tad jis nusileidęs į apačią atidarinėjo įėjimo duris ir išgirdo geležies garsą tokį, kaip pašto dėžutės, o kai atidarė duris, pamatė, kad jų kaimynas A. atšoko, pradėjo bėgti savo buto link, o jis jam sušuko „Ką gi tu darai“ ir, kad iškvies policiją, ir nubėgo paskui jį. Ten buvo tokios durys ir jis pabandė už jų pasislėpti. A. D. bandė uždaryti duris, o jis bandė jam neleisti, todėl įvyko toks susistumdymas. Paskui jis A. D. pasiūlė nusiraminti, pasakė, kad nekvies policijos ir paprašė, kad A. D. paaiškintų, kodėl taip elgiasi. Įvyko pokalbis. A. D. pokalbio metu sudavė jam. Pokalbis buvo labai keistas. Jis sakė, kad jie neišjungia šviesų, kai eina miegoti, klausė, kodėl vaikai bėgioja, nors jo dukrai tik du mėnesiai buvo, kad kažkas beldėsi dėl skalbimo mašinos. Ar tai jis bedėsi, ar tai jie. Aiškino viską atvirkščiai. Sutrenkė jam 3-4 smūgius į galvą ir nubėgo į lauką, pasislėpė už namo. Jis jo nebesivijo, išėjo į lauką ir iškvietė policiją.

10. Pirmas smūgis buvo praėjime. Bandė išstumti iš praėjimo. Jis tuo metu laikė įkišęs koją tarpduryje. Jis mušė per koją, stūmė. Jam atrodo, kad per koją mušė ranka. Dešinę blauzdą mušė. Po to vyko nedidelis pokalbis. Normaliu tonu kalbėjosi, o pabaigoje pokalbio trenkė, sudavė į galvą, nepamena ar į skruostą sudavė. Po to nubėgo prie išėjimo į lauką. Pabandė jį sugriebti. Kelis kartus sudavė, kol jis jo nepaleido. Jis A. D. buvo sugriebęs už drabužių juosmens srityje, užnugaryje. Atsisuko ir dar trenkė. Sudavė ištiesdamas ranką. Jis (nukentėjusysis) buvo pritūpęs. Kai sudavė smūgius, atamsėjo akyse, balta po to buvo ir po to vėl galėjo matyti. Pamena 4-7 smūgius. Po pirmo smūgio į veidą jis buvo šokiruotas, o kai atsipeikėjo, pamatė, kad jis bėga. Po antros smūgių serijos suprato, kad nėra tikslo toliau jo persekioti. Nenaudojo smurto prieš A. D..

11. Pamena smūgį į ausį, viena ausis buvo patinusi ir skaudėjo. Sulaikinėjo, nes matė, kaip A. D. atšoko nuo dėžučių ir pamanė, kad jis vėl daužo. Dėžutėje buvo įspaudas. To neužfiksavo. Mano, kad policija tai užfiksavo. Prieš tai kvietė ne vieną kartą policiją, bet jis tiesiog pabėgdavo. Nueidavo namo, o ten per balkoną arba per langą iššokdavo. O jei būdavo tėvai namuose, tai padėdavo jam pasislėpti. Tuo momentu negalvojo jo laikyti ir kviesti policiją. Jis neleido jam uždaryti durų. Kalba apie duris jo buto link. Prieš jį sulaikant, A. D. pradėjo bėgti, bėgo nuo jo savo buto link. Pasivijo prie durų, kurias jis norėjo uždaryti. Jis praėjo pro duris, bandė jį (nukentėjusįjį) išstumti, kad galėtų uždaryti duris ir tada jis negalėtų įeiti, nes neturi raktų nuo tų durų, uždaręs duris, A. D. nueiti ir pasislėpti bute. Jis A. D. pasakiau, kad palauktų, kad skambins policijai. Netempė jo atgal, tik neleido uždaryti durų. Kai A. D. bandė jį išstumti, jis A. D. stūmė ir neleido uždaryti durų. Durys atsidariusios buvo į jo (nukentėjusiojo) pusę. Koją pastatė ne ties stakta, o dar prieš staktą (parodė dvi pėdas iki staktos). Pamena, kad A. D. rėkė. Sakė eik iš čia, priedurnis. Jis atsakė, kad tuoj atvažiuos policija ir tu viską paaiškinsi.

12. Nepamena, kad laikytų A. D. už striukės. Negali atsakyti kodėl šito dalykų neatsimena. Susistumdymas baigėsi, nes jis paprašė, jog apsiramintų, kad jis nieko nekvies ir, kad jis jam paaiškintų, kodėl taip daro. Nepasakysi, kad jis pats buvo ramus, bet nebuvo kažkoks, jam tiesiog neaiški situacija, neaiški jo motyvacija, jo agresija jų atžvilgiu, jis tiesiog nesuprato. Jis A. D. nesudavė nei vieno smūgio. Pasistumdė, po to pasikalbėjo ir pokalbio pabaigoje A. D. jam sudavė ir pasakė, kad jis ar jie čia negyvens. Tuo metu buvo prie lifto ir pašto dėžutės. A. D. tuo metu buvo išėjęs iš už durų. Pokalbis truko apie 2 min. Tada sudavė į galva. Buvo ne vienas smūgis, o serija smūgių. Nesitikėjo smūgių, buvo labai netikėta. Prisimena, kad pasilenkė, lyg užsidengė rankomis galvą, nusisuko ir pamatė, kaip jis bėga link išėjimo į lauką pusę.

13. Jis negali sportuoti, turėjo nugaros operaciją, problemų su stuburu. Negali kelti daugiau nei 15 kilogramų. Vykstant teismui jam darė antrą operaciją. Problema dėl nugaros stumdytis ir jį laikyti netrukdė. Tokiu momentu žmogus apie tai negalvoja. Įsijungia savisaugos instinktas.

14. Juos A. D. terorizuoja. Iki to momento gyveno 5 mėnesius tame bute. Ne kartą kvietė policiją. Policija sakė, kad jis viską neigia. Kad ne jis mėto butelius, akmenis į langą, ne jis baladojasi naktimis. Policija pasakė, kad jiems reikalingi įrodymai, sakė jį nufilmuoti. Todėl turėjo motyvaciją šį žmogų sustabdyti.

15. Buvo sužalojimai priekinėje blauzdoje (parodo priekinę blauzdos pusė per vidurį ties keliu). Mano, kad sužalojimai padaryti tarpduryje, nes jis neprisimena skausmo ir, kad A. D. jį muštų kojomis prie lifto ar prie išėjimo. Buvo ne mėlynė, o nudraskyta oda. Nemano, kad tai, dėl kojos pastatymo į tarpdurį. Mano, kad tai įvyko tarpduryje, nes jis stūmė ir rankomis, ir kojomis. Kišo dešinę koją, o durys buvo jam iš kairės. Nesutinka, kad jis pirmas sugriebė A. D. už striukės ir sudavė į pilvą, nepurtė, sumušti nenorėjo, nieko tokio nedarė.

16. Mano, kad tai vyksta ir dėl mamos, nes ji laiku nieko nepadarė ir dabar bando ginti sūnų. Jis pastoviai meluoja manipuliuoja, kaip ir mama. Dėl to kenčia žmonės. Per jus išsikraustė gyventoja. Kol ieškojo A. D., jie 1,5 metų gyveno normaliai.

17. Liudytojas (A. D. tėvas) V. D. (V. D.) parodė, kad žino apie konfliktą tarp sūnaus ir kaimyno. Konflikto metu kaimynas buvo sužeistas, dabar vyksta teismas. Sūnus pasakojo, kad tarp jų buvo konfliktas, kad kaimynas jam kažką pasakė. Žinau tik iš sūnaus žodžių. Mano, kad kaimynams trukdo garsas iš jų buto. Sūnus girdi triukšmą iš viršaus, jie girdi triukšmą iš jų. Kieno triukšmas stipresnis, nežino, bet sūnus ir kaimynai beldžia į sieną vienas kitam. Žmona sakė, kad neseniai, kai 8 ar 8.30 val. veikė jų skalbimo mašina, kaimynai beldė jiems. Jis gal ir yra girdėjęs, kad kaimynas belstų į sieną, tačiau nėra įsitikinęs, kad tai buvo kaimynas. S. G. pažįsta. Iš jos buto sklisdavo daug triukšmo, nes ji turėjo aktyvius paauglius, visiškai nereaguodavo į jų prašymus. Dėl sūnaus elgesio su juo buvo susitikęs kaimynas iš gretimo buto, J. M.. Nukentėjusysis taip pat yra kreipęsis į jį dėl sūnaus keliamo triukšmo. Kalbėjo su sūnumi, kad jis elgtųsi tyliau, kad mums konfliktų nereikia. Sūnus buvo išvežtas gydytis dėl psichikos sutrikimų. S. pasakė, kad A. piktai kalbėjo su jos vaikais. Ji iškvietė policiją, nes A. kalbėjo su jos vaikais, kai tėvų nebuvo šalia. Taip, kaimynų skundai yra pagrįsti. Kaimynams pretenzijų neturi. Sūnus yra keisto elgesio. Šiuo metu sūnus gyvena ne su jais, o kitoje vietoje, tačiau buvo kelis kartus atėjęs jų aplankyti. Sūnus greitai susinervina, gali vartoti keiksmažodžius, jo nervų sistema sutrikusi. Šauksmų iš nukentėjusiojo balkono negirdėjo, bėgiojimo po kaimyno kambarį negirdėjo, bet girdėjau, kaip siurbia kambarį. Yra girdėjęs beldimą, bet nežino, kieno jis buvo. Kai sūnui kas nors nepatinka, jis greitai susijaunina. Būna, kad jis sūnui pareiškia pretenzijų, kad bute paliko netvarką, tada jis pradeda piktintis, šaukti, galbūt ir belsti į sienas. Jis nebeldžia į sienas prie jo, bet užsidaręs duris beldžia savo kambaryje.

18. Kreipėsi jis pats į policiją praeitų metų gruodžio mėnesį, nes grįžus namo A. buvo namie, buvo nešvaru. Jis kalbėjo su juo apie jo paliktą purvą, pasakė jam, kad reikia dirbti. Susiginčijo, sūnus susinervino ir pradėjo greitai vaikščioti po butą, darinėti duris. Jis taip pat susinervino, pasakė jam, kad jeigu jis nesustos, paskambins policijai. Paskambino policijai, nes jam buvo neramu. Sūnus buvo psichiatrijos ligoninėje apžiūrai, bet po dviejų savaičių jis buvo išleistas. Gal gydytojai ir buvo išrašę vaistų, bet jis jų nevartojo. Gruodžio 27 d. buvo supykęs dėl sūnaus elgesio, nenorėjo sūnaus išleisti, o sūnus norėjo išeiti, jie susiginčijo, jis paskambino policijai. Jis nematė jokių veiksmų dėl pašto dėžučių niokojimo, bet galvoja, kad jo sūnus galėjo taip padaryti, kaip kad sakė kaimynas J., nes sūnus ir J. prieš tai dėl kažko ginčijosi. Po kaimyno prašymo sutvarkė pašto dėžutes. Šiuo metu pašto dėžutė yra šiek tiek aplamdyta. Jis dėžutę perdažė, matė, kad dėžutė blogai atrodo.

19. Kalbėjo su sūnumi apie vasario 23 d. įvykį, jis pasakė, kad buvo ginčas su kaimynu J. ir J. jį užpuolė. Sūnus nepasakojo, kaip jis buvo užpultas. Jis nežino, ar sūnui buvo suduoti smūgiai. Sūnus tik sakė, kad buvo užpultas, gal dėl triukšmo iš abiejų butų. Nežino, ar dažnai rašomi skundai dėl girdimo triukšmo. Jam atrodo, kad A. iškvietė ekspertus, kurie matavo triukšmo lygį. Kai jie ginčijosi su sūnumi, sūnus jį stumtelėjo, bet jis rimtai nesmurtauja. Jam triukšmas iš kaimynų netrukdo, triukšmas yra normos ribose.

24. Nukentėjusysis į apžiūrą atvyko kovo 1 d., t. y. po savaitės. Jeigu užduotyje nėra pateikiamos pakankamai išsamios aplinkybės, jie papildomai paklausia, kaip asmuo galėjo susižaloti. Išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad kumščiais buvo suduoti mažiausiai 5 smūgiai į galvos sritį. Koja spyrė į dešinę blauzdą, pagalbos kreipėsi į VšĮ Respublikonę Vilniaus Universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), buvo išleistas gydytis į namus. Į RVUL ligoninę jis kreipėsi tą pačią dieną, kai buvo įvykis, t. y. vasario 23 d. Nepaminėta, ar jis kreipėsi pats, ar jį atvežė greitoji pagalba. Nebuvo pažymėta hospitalizacija. Rūbų jie nevertina, jų objektas yra žmogus ir jo kūno dalys. Yra nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. Kairės ausies sužalojimo vertinti negali, nes apžiūros metu jokių išorinių sužalojimo požymių nebuvo, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nustatyta morfologinių sužalojimams būdingų požymių, kuriais remiantis būtų buvę galima spręsti, kad nukentėjusiajam buvo sužalota kairė ausis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminais poveikiais, smūgių skaičiaus jie neturi tvirtinti, ne jų darbas nustatyti, ar jie atitinka užduotyje nurodytą smūgių skaičių. Trys konkretūs atskiri sužalojimai, trys trauminiai poveikiai. Trauma veide galėjo būti padaryta minėtą sritį paveikus kietu, buku daiktu, tiek suduodant kitam asmeniui, tiek nukentėjusiajam griūvant ir minėta sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą.

25. Liudytoja S. G. parodė, kad su A. D. jų santykiai konfliktiški, nes jis du metus persekiojo ją, jos šeimą ir jos nepilnamečius vaikus fiziškai. Persekiojo per socialinius tinklus, rašydamas melagingus, šmeižikiškus laiškus įvairioms institucijoms, taip ją privertė išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno ji su šeima, o dabar gyvena nukentėjusysis. Kiek jai žinoma, A. D. buvo kviečiamas į 2-ąjį policijos komisariatą apklausai, bet tuo ir apsiribodavo, nes nei vienas tyrėjas neužsiėmė tyrimu, nors rašė ne vieną prašymą, kad ištirtų šmeižikiškus skundus jos atžvilgiu, neva ji muša savo vaikus, neva aš yra narkomanė, čigonė, neva jos vaikai yra asocialūs. Pas juos (liudytoją) nuolatos lankydavosi teisėsaugos pareigūnai. Gilesnio tyrimo niekas nesiėmė. Ji daug kartų kreipėsi dėl A. D. dieną, naktį keliamo triukšmo, girtuokliavimo, šūkavimo po langais, trankymo į sienas, tiek dėl jo psichologinio smurto. Triukšmas galėdavo būti keliamas bet kuriuo paros metu, tiek dieną, tiek naktį, bet ypatingai naktį. 2-3 val. nakties galėdavai pabusti nuo garsaus smūgio į sieną, jis turėjo savotišką trankymosi ritmą, būdavo 4 smūgiai: 1,2,3,4. Būdavo smūgiai per radiatorius, šaukimas iš balkono, kalbėdavosi balkone su savimi, su kažkuo, trankydavo balkono skardą. Atpažindavo, kad tai rašo A. D., nes visada buvo rašoma iš skirtingų socialinių paskyrų, iš to paties naratyvo, iš nepilnų, netaisyklinga lietuvių kalba parašytų sakinių, buvo nurodoma, kad S. G. muša savo vaikus su pagaliais. Jos vaikai tuo metu buvo maži, eidavo pasivaikščioti, jie prisirinkdavo pagalių, žaisdavo su jais. A. D. stebėdavo pro langus, matydavo, ką jie veikia. Jis bandė ją apšmeižti per socialinį tinklą Facebook, kuriame įkėlė jos paskyrą po pavadinimu „Aferistai, sukčiai, melagiai“. Tai buvo 2020 metais. Tuo metu buvo išsijungusi programėlę „Messenger“. Ją įsijungė tik po metų. Metų pradžioje gavo visai nepažįstamų žmonių žinutes, kuriose buvo nurodoma, kad ją kažkas šmeižia. Persekiojimas pasireiškė per institucijas, per socialinius tinklus, bandė užmegzti ryšį per savo draugą ar pažįstamą, gadindavo antro aukšto duris, esančias prie šiukšlių išmetimo vamzdžio, ateidavo prie jos buto durų, palikdavo raštelius, kuriuose būdavo parašyta „nesikreipk į policiją. Pati nustok triukšmauti ir susitvarkys“. Kai visa tai suaktyvėjo, buvo 2017-2021 m. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), kurią lankė jos vaikai, kartu su vaikais laikėmės griežto rėžimo, 9 val. eidavo miegoti, apie 7 val. ryto išeidavo į mokyklą. Tas triukšmavimas – tai tiesiog normalus gyvenimas, perėjimas per savo butą, normalus kalbėjimas. Į tai jis reaguodavo trankydamas į sienas, rėkdavo, keikdavosi iš balkono, į jos balkoną mėtydavo tuščius butelius, stebėdavo, kada ji būna išėjusi iš namų, kad būdavo likę tik vaikai, tada jis juos ypatingai gąsdindavo. 2021 m. pavasarį, kai buvo nuotolinis mokymas, ji ėjo vesti pamokų iš mokyklos, jos vaikai mokėsi iš namų, jis tuo metu pradėjo trankytis, per balkoną šaukti ant jos vaikų. Bijodavo palikti vaikus vienus namuose. Su A. D. tėvais neįmanoma palaikyti normalaus pokalbio, jai pavykdavo rasti kalbą su A. D. tėvu, kuris prisiimdavo atsakomybę už sūnaus veiksmus, bet sakydavo, kad jie nieko negali padaryti, tačiau su A. D. motina neįmanoma susikalbėti, ji viską neigdavo, meluodavo. Jos nuomone, ji turi tokių pačių, panašių sociopatinių nukrypimų, kaip ir jos sūnaus, tik jie nėra taip stipriai išreikšti. Būdavo neįmanoma įsiterpti į jos pokalbį, būdavo tik jos vienos kalbėjimas, ji sakydavo, kad A. yra nekaltas, kad tai iš jų buto sklinda triukšmas, jeigu jos vaikai avėtų šlepetes, jeigu jie darytų buto izoliaciją, tada viskas būtų gerai. Dar A. D. konfliktuodavo su (duomenys neskelbtini) buto kaimynai, jie nurodė, kad ilgus metus kentė šią problemą. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja J. žmona pasakojo, kad pro D. balkoną išmetamos išmatos, iš jo buto sklinda triukšmas, kad ji privalėjo perkelti savo miegamąjį, nes tiesiog negalėjo išsimiegoti. Jos kaimynė R. P. taip pat girdėdavo triukšmą. (duomenys neskelbtini) buto kaimynai M. Mano, kad A. D. turi psichinių, psichologinių problemų. Jos išsikėlimo iš buto priežastis buvo A. D. veiksmai jos atžvilgiu. Jos duotus parodymus galėtų patvirtinti jos vaikai, buvę bendradarbiai, su kuriais dalinosi šia informacija, nes į mokyklą ateidavo įvairūs raštai iš kitų institucijų, kuriuose buvo prašoma patvirtinti, ar vaikai yra neprižiūrimi, jos mama, draugai, kaimynė R. P.. Kiti kaimynai jai jokių priekaištų neturėjo.

26. Liudytoja R. P. teisme parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas iš pirmo aukšto. Su juo santykiai konfliktiški, o su nukentėjusiuoju santykiai draugiški. Viskas prasidėjo gal apie 2014 m., kai vakarais, naktimis jos kambaryje buvo girdimas baladojimas. Girdėdavosi baladojimai dieną, naktį. Rašė skundus policijai, e-policijai. Dienomis girdėdavosi rėkavimai, baladojimas. D. balkonas įstiklintas, apskardintas, iš ten girdėdavosi triukšmas, barniai. Matyt D. bardavosi tarpusavyje. Apie įvykį žino tik tiek, kiek pasakojo J. J. pasakojo, kad A. užpuolė jį prie pašto dėžučių, prie lifto. A. D. ir ją yra įvaręs į kampą prie pašto dėžučių, prie lifto. Mano, kad taip įvyko todėl, kad A. D. buvo pakviestas į policiją ir, matyt, ten gavo „velnių“. Taip buvo du kartus. Vasarą, kai prasidėdavo mokinių atostogos, S. G. išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), o ji likdavo ir eidavo palaistyti jos gėlyčių, A. D. baladodavo į sieną, kad vaikai, neva, nelakstytų, nors tuo metu nebūdavo jokių vaikų. Jis baladodavosi piktai, agresyviai. Bandė kalbėti su jo tėvais. Po eilinio parašymo į e.policiją, A. D. tėvai buvo pas ją atėję. Mama sako, kad A. nesibaladoja, tėvas sako, kad sūnus baladojasi. Iki A. niekas nebuvo sulaužęs pašto dėžučių. A. pradėjo laužyti pašto dėžutes po eilinio parašymo į e.policiją. Buvo sulaužytos tik jos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto, dėžutės. (duomenys neskelbtini) bute gyvena J., o (duomenys neskelbtini) – ji. Su kaltinamojo butu ribojasi viena jos buto kambario siena. Pas nukentėjusįjį gyvena žmona ir 10 mėnesių mergytė. Prieš tai tame bute gyveno S. G., kuri turėjo du berniukus. S. G. nebegyvena tame bute, nes A. D. buvo kelis kartus sugriebęs jos vaikus, keikėsi ant jos vaikų, vaikai negalėjo vieni išeiti į lauką. Tai yra pati mačiusi. Ji matė, kaip A. D. mėtė akmenis į jos balkoną. Tai buvo pernai ar užpernai. Balandžio mėnesį per buto akutę matė, kaip A. metė maišelį link jų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto durų. Maišelyje buvo negyvas balandis. Turi įrašą. Bandė kalbėti su A. D. apie balandį, bet jis jai neleido net žodžio pasakyti. Klausė A., kodėl jis baladojasi, o jis atsakė, kad tai jie kažką ridena, triukšmauja. Ji rašė skundus tada, kai jai pradėdavo „stoti“ širdis. Šiaip yra kantrus, pakantus žmogus. Yra įrašai, kad triukšmas sklinda iš jo buto. Ji gyvena vieta, nėra kas pas ją triukšmautų. Pas ją niekas neateina. Tame kambaryje, kuriame girdi triukšmą, laiko rūbų džiovykles. Viršum manęs žmonės taip pat naudoja siurblius ir pan., bet dėl to ji nebaladoja per sienas. Nebuvo problemų, kol A. D. buvo mažiukas. Ji išsikraustė iš to kambario, kuris ribojasi su A. D. kambariu, nes buvo neįmanomos gyvenimo sąlygos, norėjo, kad nors kiek būtų ramiau. Tą kambarį paskyrė džiovinti rūbams.

27. Liudytojas J. M. teisme parodė, kad nuo 2005 m. gyvena (duomenys neskelbtini), jų buto viena kambario siena ribojasi su kaltinamojo kambariu. Iš nukentėjusiojo yra girdėjęs, kad yra įvykęs konfliktas ar muštynės tarp jo ir kaltinamojo. Problemos prasidėjo prieš 6-7 metus, t. y. 2015-2016 metais, tada, kai tame kambaryje prasidėjo beldimai nakties ir dienos metu. Mūsų miegamasis tuo metu ribojosi su kaltinamojo kambariu. Bandėme kalbėti su A. D. tėvais. Jie sakė, kad nieko pas juos nevyksta. Kreipėsi į policijos komisariatą, ką daryti. Atvyko tyrėjas, perspėjo tėvus. Keletą dienų buvo ramu. Paskui vėl prasidėjo beldimai naktimis. Vėl kreipėsi į policijos pareigūnus dėl triukšmo, bet tai ypatingų rezultatų nedavė. Buvo skirta nuobauda, bet triukšmas nesiliovė, persikėlė į balkoną. Kaltinamasis tame balkone atlikinėdavo keistus veiksmus nuogas ar pusiau nuogas. Tai trikdė viešą tvarką. Kai A. D. pamatydavo, kad grįžta kažkas iš namo gyventojų, pasislėpdavo, paskui vėl pasirodydavo. Kreipėsi į policiją. Policija pasakė, kad nieko negali padėti, gal galimai asmuo turi sveikatos problemų. Policija pasiūlė tais atvejais, kai girdisi bildesiai, kviesti policijos ekipažą. Tada pasinaudojo liaudies išmintimi ir savo miegamąjį perkėlė į kitą kambarį prie kito buto sienos. A. D. bute girdėdavosi buto durų daužymas, keiksmai ant tėvų. Tada pradėjo kelti problemas (duomenys neskelbtini) butui, kuriame gyveno S. G.. Prasidėjo konfliktai, visokie triukšmai, beldimas į jų duris, daiktų mėtymai. Jis tuos triukšmus girdėjo, todėl pasirašė bendrą pareiškimą su S. G. policijos komisariatui ir prokuratūrai. Kokie toliau vyko procesiniai veiksmai, jam nėra žinoma. Yra sutikęs kaltinamąjį laiptinėje, kartais jis būdavo apsvaigęs, kartais neadekvačiai elgdavosi. Balkone jis buvo pusiau plikas ir atlikinėjo kažkokius nesuprantamus veiksmus, o gatve vaikšto vaikai į mokyklą ir į darželį. Nežino konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo detalių. Mačiau sugadinta buto Nr. (duomenys neskelbtini) pašto dėžutę, bet kas tai padarė, nematė. A. D. tėtis adekvačiai vertina situaciją, supranta, kad yra problemų su sūnumi, o motina jį dangsto, neigia jo netinkamą elgesį. Tėtis atsiprašinėdavo ir sakydavo, kad nieko negali padaryti, neturi įtakos sūnui. Matė įvykį 2022 m., kai nukentėjusysis stovėjo su kūdikiu vežimėlyje, jis kalbėjosi su juo, tuo metu buvo dienos metas. Kaltinamasis grįžo ir pamatęs nukentėjusįjį pradėjo ant jo šaukti „dink iš čia, tu čia nepageidaujamas“. Buvo serija keiksmažodžių. Iš nukentėjusiojo nebuvo jokių veiksmų, nesupratau, kas vyksta.

28. Liudytoja O. B. (nukentėjusiojo sutuoktinė) teisme parodė, kad 2022 m. vasario 23 d. ji, jos vyras su vaiku grįžo taksi automobiliu. Priėjo prie savo buto, vyras rakino duris ir tuo metu iškrito kažkoks laiškas. Laiškas buvo iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Jie pradėjo svarstyti, kodėl tas laiškas yra įdėtas jiems. Jos sutuoktinis pasakė, kad tikriausiai jų kaimynas A. D. sugadino jų pašto dėžutę. Vyras nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. O ji liko su kūdikiu, kuriam tuo metu buvo 2 mėnesiai. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo, nes buvo užsiėmusi kūdikiu, kai išgirdo durų skambutį. Prie durų stovėjo dvi moterys, jos prisistatė, pasakė, kad tai jų laiškas, kad jos buvo atvykę, bet jų nebuvo namie. Tos moterys buvo iš vaikų teisių apsaugos tarnybos. Jos pasakė, kad buvo gautas skundas. Buvau labai nustebinta. Jos apžiūrėjo mūsų butą, gyvenimo sąlygas ir parodė skundą, kuriame buvo parašyta, kad mūsų bute gyvena paauglys, kuris bėgioja, baladojasi, nelanko mokyklos, jog reikia pakalbėti su tėvais, kad vaikas apsiramintų. Kadangi be mūsų 2 mėnesių dukters mūsų bute nerado jokio vaiko, labai nustebo. Skundas buvo parašytas A. D.. Specialistė R. K. pasakė, kad surašys pranešimą, jog tai melagingas pranešimas.

29. Įvykio dieną ji parašė savo vyrui į „Mesenger“, jis atrašė, kad yra apačioje ir mato, kaip kaimynas daužo pašto dėžutes. Jų kaimynas yra ūmaus būdo. Jos sutuoktinis pasakė, kad A. D. jį sumušė. Vyras pasakojo, kad pamatė, kaip A. D. daužo pašto dėžutę, norėjo jį sustabdyti, A. bandė pasišalinti pro tas duris, kur yra įėjimas į kitus butus. Jos sutuoktinis bandė kalbėtis su juo, klausė, kodėl jis niokoja turtą, nuolat baladojasi ir pan. A. D., kaip visada, viską paneigė. J. pasakė, kad iškvies policiją. D. vėl bandė pasišalinti, J. bandė jį sulaikyti, sustabdyti, laikyti už rankos, kad jis nepabėgtų, kol atvyks policija. Kai A. D. pasakė, kad tai ne jis taip padarė, jos vyras pasakė, kad jie juk viską žino, kas čia triukšmauja, kad yra aišku, jog tai jis (A. D.) taip daro. Tada A. D. sureagavo labai audringai ir sudavė jos vyrui. Aš nemačiau, kaip buvo suduotas smūgis, mačiau tik smūgio pasekmes. Buvo žaizdos ant kairio žando, prie kairės ausies, tos vietos buvo sutinę. Kai vyras grįžo iš policijos, tos vietos jau buvo stipriai sutinę. Tarp kelio ir blauzdos buvo kraujosruva, odos nubrozdinimas, ta vieta buvo sutinusi. Viską, ką kalbu, girdi A. D. ir viską panaudos prieš mus. Aš netgi bijau kai kuriuos dalykus pasakoti. Rašydamas savo pirmą skundą vaikų teisių apsaugos skyriui, A. D. nežinojo, kad esu Y. M. sutuoktinė, ir parašė, kad bute bėgioja keturiolikmetis paauglys. Po mėnesio jis parašė dar vieną skundą Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Jis parašė, kad gyvena šeima, kuri vartoja alkoholinius gėrimus, kad tai niekur nedirbantys asmenys. Kiek žinau, A. D. rašė skundus į buvusios mūsų buto savininkės darbovietę. Mano vyras dirba darbą, kuriam reikalingos sveikos rankos, todėl mano vyras nedalyvauja jokiose muštynėse.

30. Negalima to pavadinti konfliktu, nes nei ji, nei jos sutuoktinis nieko A. nedaro, o A. taiko agresiją prieš juos. Jie rašo skundus, nes neįmanoma miegoti naktimis. Gali paskaičiuoti ant pirštų, kiek kartų ramiai miegojo naktimis. Jis baladojasi balkone, šaukia necenzūrinius žodžius. Dukra atsibunda nuo triukšmo, po to negali užmigti, nervinasi. A. D. specialiai daužosi. A. D. turi savo braižą baladojimo. Tuo metu A. D. tėvų nebūna namuose. Jie prie buto durų pastatė vaizdo kamerą. Jie rašė pareiškimus, nes negali naktį miegoti, nes A. D. praktiškai baladojasi kiekvieną naktį. Rašė pareiškimus ne kiekvieną dieną, o vieną dieną surašau už kelias dienas. Policijos pareigūnai atvyksta, kalbasi, A. D. kartais sako, kad baladojasi, bandydamas juos nuraminti, kartais jis nesutinka su tuo, kad tai jis triukšmauja. Patiria didelį stresą dėl tokio kaimyno. Nesupranta, kodėl A. D. jų taip nekenčia. Grįžtant namo prie durų radau negyvą paukštį, tada matė, kaip kaimynas nueina nuo jų buto aikštelės. Jis ne kartą palikdavo šiukšles, mėtydavo akmenis į langą, būdavo, kad mėtydavo kažkokius daiktus iš savo buto ir keikdavosi. Ji jo bijo. Baiminuosi dėl savęs ir dėl savo kūdikio. A. D. jau panaudojo agresiją prieš jos vyrą, gali panaudoti agresiją ir prieš ją. Nenori prie jo artintis, nes nežino, kas gali įvykti. A. D. mama neigia, kad jos sūnus taip daro, o atvykus policijai A. D. tėvas pasakė, kad atvyko draugai.

31. Ekspertė psichiatrė J. D. paaiškino, kad socialinis pavojingumas, tai labiau psichiatrinis pavojingumas. A. D. klinikoje vyrauja psichozinė simptomatika, nerimastingumas, įtampa, jis išsako santykio ir poveikio kliedesius, aiškina, kad pabėgo iš ekspertinės įstaigos dėl neva vykdomos personalo provokacijos, nes girdėjo, kaip personalas jam sakė „mušim“, „išvešim“, rodė vidurinį pirštą. Stebima asmens kritikos stoka, jis nelaiko savęs ligoniu, dėl ko reikalingas priverstinis gydymas. Dar stebima (duomenys neskelbtini), t. y. liguistų išgyvenimų slopinimas. Atkreipia dėmesį, kad ir (duomenys neskelbtini) m. jis gydytas psichiatrijos stacionare ir ten nurodoma (duomenys neskelbtini), kad slepia liguistus išgyvenimus, kad klinikiniame vaizde stebimas ir emocinis ir elgesio neadekvatumas. Pas juos taip pat stebėtas elgesio neadekvatumas. Jis nenustygsta vietoje, ateina prie televizoriaus, tiesiog junginėja kanalus, nuėjęs į tualetą, tai paleidžia vandenį ir nieko nedaro ir stovi ištisai prie kriauklės. Socialinį pavojingumą rodo ir tai, kad jis bėgo iš įstaigos. Tai labai negerai, negeras faktorius. Be to jam yra atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Lygiagrečiai kitame ikiteisminiame tyrime atliko stacionarinę ekspertizę. Tai rodo, kad baudžiamojo įstatymo uždrausti veiksmai pasikartojantys. Visa eilė faktorių: psichozinė būsena; liguistų simptomų slėpimas bei pabėgimas; kritikos nebuvimas, leidžia spręsti, kad jis yra pavojingas dėl psichikos būsenos, nes neaišku, kaip jis reaguos į jį psichotraumuojančią, frustruojančią situaciją. Jis neleidžia įeiti sanitarams į savo palatą, iš karto šoka ir aiškina, kad pas jį viskas gerai, nors stebimas kitas klinikinis vaizdas, kuris atsispindi jo emocijose ir mąstyme. Priverstinis gydymas netaikomas, kol nėra teismo nutarties taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. K. R. psichiatrinėje ligoninėje psichiatrai įkalba savanoriškai pradėti gydymą, kad kuo greičiau būtų stebimas pagerėjimas ir tos priemonės nutraukiamos, bet jei A. D., dėl kritikos savo būsenai stokos, nesutiks, tai prievarta neskirs gydymo. Nebent jis taptų agresyvus ir taptų pavojingas sau ar aplinkiniams, dėl autoagresijos, psichomotorinių sujaudinimų, užpuolimų, tai pagal būtinosios medicinos pagalbos indikacijas gali būti skiriami vaistai. Nežino iš kur A. D. girdėjo, kad bus išvežtas į (duomenys neskelbtini). Greičiausiai tai galėjo girdėti iš kitų tiriamųjų, nes jie bendrauja, eina vienas pas kitą į palatas, eina į lauką pasivaikščioti, yra asmenų, kurie ne pirmą kartą atvyksta. Daug kas atvyksta pas juos su baime, kad vienas kelias į (duomenys neskelbtini), tai vieša paslaptis, kad jie gali rekomenduoti stacionarų gydymą (duomenys neskelbtini). Negali atsakyti, ar A. D. tai galėjo išgirsti iš sanitarų. Labai abejoja, kad galėjo bėgti dėl sanitarų provokacijos, jam nurodant, kad bus išvežtas į (duomenys neskelbtini). Personalas turi 10, 15 ir daugiau darbo metų, personalas kompetentingas, mano, kad tikrai nesiveltų į tokius dalykus, jie nebendrauja tokiems temomis, neturi tam kompetencijos. A. D. pabėgimo dieną ruošėsi tam. Rado ir raštelius, rašytus mamai, kad būtų paruošta mašina tam momentui. 9 val. vakare, prieš pat pabėgimą jam leista paskambinti mamai, o 9.30 val. vakare jis jau pabėgo pro langą ir išbėgęs personalas jo jau nerado, prapuolė kaip į vandenį. Jei tokie atvejai atsitinka, tai personalas apieško greta esančias gatves, teritoriją apeina, o šiuo atveju aišku kad buvo organizuotas pabėgimas. A. D. negalėjo taip greitai dingti. Jei A. D. vartos vaistus, gali būti remisija, kai atsiranda kritika, tada asmuo gali savarankiškai gydytis ambulatoriškai. Tačiau šiuo atveju ekspertai neprisiėmė tokios atsakomybės, kad jam rekomenduoti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, nes nėra garantijų, kad toliau nesikartos veikos, nėra garantijų, kad nepaūmės ir nėra garantijų, kad dėl kritikos savo būsenai stokos A. D. reguliariai vartos paskirtus jam vaistus. Tikslas perkelti į (duomenys neskelbtini) ligoninę iki teismo nutarties, kad apsaugoti jį patį ir aplinką.

32. Ekspertė R. D. palaikoma psichiatrinės ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad A. D. iš jų įstaigos išvyko 2025-04-04. Jie įvertino medicininius pateiktus dokumentus. A. D. buvo konsultuojamas ir įvertinome, kaip jis lankėsi ir matė, kad jis nesilankė. Ateidavo mama arba tėtis ir pasakydavo, kad jisai nenori gerti vaistų, kad jis mano esąs sveikas, kad jis nesilankys. Buvo skambinama ir kviečiama ateiti, tačiau būdavo pasakoma, kad jis neis. Jų nuomone ambulatoriškai gydytis nėra jokios galimybės. Taip pat įvertino, kad asmuo nėra kritiškas savo susirgimo atžvilgiu. Rekomenduoti priverstinį ambulatorinį gydymą galima, jei yra bent dalinė kritika savo būsenai, jeigu asmuo supranta, kad jam reikės lankytis. Jie įvertino tai, kad jau buvo ambulatorinis gydymas ir nesėkmingas, jis nesilankė, vaistų nevartojo. Buvo kviečiamas 2022 m. vasario mėn. kažkada ateiti ir po kelių dienų buvo įvykdyta nusikalstama veika dėl, kurios yra šis teisminis tyrimas. Ambulatorinis gydymas buvo taikytas bendrąją tvarka po stacionarinio gydymo. Patekus į stacionarą jam iš karto buvo įtartas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenis neskelbtini). Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir buvo rekomenduota toliau ambulatoriškai lankytis. Ambulatorinis lankymasis nevyko sklandžiai, vaistai nebuvo vartojami ir A. D. padarė nusikalstamą veiką. Įvertino ir tai, kad iš jų skyriaus, ekspertinio stebėjimo metu, jisai buvo pabėgęs pavojingu būdu — iš antro aukšto pro langą. Pabėgimas buvo organizuojamas kartu su mama. Surašyta į sąsiuvinį, kurį rado skyriuje, kad mama turėtų jam atnešti kažkokių įrankių, kad mašina lauktų prie skyriaus. Visus tuos dalykus įvertino ir tikrai visa tai yra psichiatrinis – socialinis pavojingumas, kadangi asmuo serga lėtiniu psichikos sutrikimu, daro nusikalstamas veikas, nėra kritiškas savo būsenos atžvilgiu ir jo elgesys visiškai neprognozuojamas, neadekvatus. Ambulatorinį gydymą įvertino, kad jis nevyko kaip turėjo vykti. Todėl rekomenduoja priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones, būtent stacionaro sąlygomis.

33. Pavojingumas tai, kad asmuo serga psichiniu lėtiniu sutrikimu ir sirgdamas šituo psichiniu lėtiniu sutrikimu daro nusikalstamas veikas. Tai čia jau yra šita formulė pavojingumo, o kadangi jie vertina psichiatrinę pusę ir elgesio ypatumus, tai jų vertinimu tai yra psichiatrinis – (duomenys neskelbtini). Elgesys neprognozuojamas, kritikos stoka. Ekspertizė atlikta ir kitose nusikalstamose veikose. 2025-01-14 atlikta ekspertizė. Vaistų tikrai nebuvo vartojama tuo laikotarpiu. Nusikalstamos veikos kartojasi, ambulatoriškai nesigydoma. Čia ir yra visuma faktorių, kurie nulemia socialinį – (duomenys neskelbtini).

34. Gydant įmanoma, kad kritika ali atsirasti. Gydymo tikslas ir yra pasiekti remisiją, o remisija yra liguistų simptomų išnykimas arba sumažėjimas iki tokio lygio, kad asmuo gali funkcionuoti visuomenėje, nedaryti nusikalstamų veikų, neturėti savo kliedesinių įsitikimų. Būtent tas ir yra tikslas medikamentinio ilgalaikio nuoseklaus gydymo, o ne protarpinio ar retkarčiais, kada sumastau. Ilgalaikio stebėjimo metu gydymas nenutrūkstantis, kompleksinis, atitaikant vaistų dozes, stebint, kaip tinka vienas ar kitas derinys, matant dieną ir naktį, kaip veikia vaistai.

35. Kalbėdama apie socialinį pavojingumą kelis kartus pabrėžė, kad tai yra psichiatrinis – (duomenys neskelbtini). Jie yra teismo psichiatrai ekspertai, jie vertina psichikos būseną ir jie vertina, kaip psichikos būsena įtakoja nusikalstamą veiką ir žmogaus elgesį. Tai jie kalba apie psichiatrinį pavojingumą, socialinį pavojingumą ir apie funkcionavimą visuomenėje. Pavojingumas visuomenei yra teismo kompetencija. Dėl kiekvieno žmogaus sprendžiama individualiai rekomenduojant priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones. Vienais atvejais rekomenduojamos ambulatorinės priemonės, o kitais stacionarinės priverčiamosios. Ir niekada nėra sakiusi, kad bet kurį asmenį sergantį psichikos sutrikimu reikia laikyti uždarytą.

36. Kad jis nėra kritiškas savo elgesiui, būtent, kad ir apie tą patį pabėgimą. Nurodė motyvus, kad norėjo savo draugei pasakyti, kur jis yra. Jie tai vertino, kaip visišką kritikos nebuvimą, nes galima draugei paskambinti ir pasakyti. Matė, kad yra tikrai neadekvatus, elgesys neatsakingas, tai įrodo kritikos nebuvimą. Juo labiau, kad pusantrų metų ekspertizei asmuo neatvyko. Pabėgimas tiesiogiai siejamas su jo liga. Visas neadekvatus elgesys ir yra sąlygotas lėtinės psichikos sutrikimui. Tai nėra šiaip kažkoks pabėgimas. Jie vertina, kad tai yra liguisti pabėgimo motyvai. Kritikos stoka, dėl lėtinio psichikos sutrikimo. Viskas yra susiję su lėtiniu psichikos sutrikimu. Psichikos sutrikimas niekaip nepaliekamas šone ir vertinami pavieniai dalykai. Yra viskas susiję. Jeigu nebūtų pabėgimo, išvada nesikeistų. Nusikalstamos veikos motyvai yra liguisti. Ekspertizės metu pasisakė liguistus motyvus. Lėtinis psichikos sutrikimas ir daromi nusikalstami veiksmai. Čia yra formulė pavojingumo. Liguistumas pasireiškia tai, kad visi veiksmai, kuriais jis asmuo kaltinamas, yra liguisto pobūdžio. Tai ir pasireiškia tuo, kad buvo persekiojami kaimynai, rašomi ant jų skundai. Dėl smūgio sudavimo liguistumas yra tame, kad buvo manoma, kad tas žmogus jį persekioja, kad jam kenkia, kad nori jį išgyvendinti iš to buto, tai čia yra liguistumas, kritikos stoka. Tiek ambulatoriniam, tiek stacionariam gydymui taikyti kritikos nebuvimas yra svarbus. Gydymas šiuo atveju turėtų būti kompleksinis, reiktų stebėti, kaip vaistai veikia, vaistų kombinacijos. Kad matytų, kaip veikia, tai nėra kartą per mėnesį ateiti į ambulatoriją pasirodyti. Mano, kad 2019 m. pavienius vaistus jis epizodiškai vartojo. Iki patekimo į (duomenys neskelbtini) vaistai nebuvo vartojami. Jų komisijos nuomone, reikalingas intensyvus gydymas bent jau pusę metų stacionare, kad būtų vaistai atitaikyti, intensyvus, nuoseklus medikamentinis gydymas. Po stacionarinio priverstinio gydymo, jos nuomone, ambulatorinis gydymas būtų tęsiamas, labiau atsiradus kritikai gydymą būtų galimą tęsti ambulatoriškai, tokį patį, panašų, koks buvo nustatytas, sureguliuotas stacionare. Negali atlikti ekspertizės nuotoliniu būdu. Negali vertinti, ar mato kažkokį progresą šios dienos posėdžio metu.

37. Specialistė L. A. teisme parodė, kad yra susipažinusi su A. D. gydymo rezultatais. Pas juos skyriuje tokia tvarka, kad pacientas atvyksta ir jis yra apžiūrimas ne tik gydančios gydytojos, bet kartu ir skyriaus vedėjos. Jis atvyko iš (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus. Pirmą savaitę pacientas atsisakė gydymo, minėdamas, kad jo gynėjas jam nepatarė to daryti. Jis laukė gynėjo sprendimo. 10 dieną pacientas pasirašė sutikimą ir buvo pradėtas gydymas. Vaistus jis vartojo. Atvykstant pas juos pacientas sąmoningas, bendravimas nepakankamas, neatviras, linkęs nuslėpti gydymą psichiatrijos ligoninėje, kreipia dėmesį į kitus dalykus, nerimastingas, dažnai mirksi, kalba su mikčiojimu, įtarus, nenoriai pasakoja apie save ir savo išgyvenimus, apie artimuosius nenorėjo šnekėti, suicidinių minčių tuo metu neišsakė. Gali įtarti aktyvią psicho produkciją, nes pacientas pirmomis dienomis pokalbio metu minėjo, kad buvo incidentas (duomenys neskelbtini) dėl jo pabėgimo. Jis minėjo, kad ir čia žiūri, kad sanitarai kažką specialiai bando padaryti. Tai buvo gydymo pradžioje. Per visą šį laikotarpį, kiek pacientas pas juos, būklė išlieka ta pati, jis nešneka apie ligą, o šneka apie tai, kad jam reikia dirbti, jis IT specialistas, kad turi sužadėtinę, kuri laukiasi vaiko ir, kad jam reikia vykti ir dalyvauti gimdyme, aprūpinti sužadėtinę, sako, kad jis visuomenėje žinomas žmogus. Kritikos šiuo metu kaip ir nėra, nors jis žada namuose vaistus vartoti. Po psichiatrijos ligoninės, kai jis buvo gydytas ankščiau, vaistus vartojo 1,5 mėnesio, o po to nutraukė. Psicho produkcija yra paciento liguisti įsitikinimai. Ambulatorinį gydymą kliudo taikyti per trumpas stebėjimo ir gydymo laikotarpis, kritikos nebuvimas, pacientas simuliuoja ligos simptomus, nesako apie juos, tai ji mano, kad dar yra likutinė psichozinė simptomatika, kuri reikalauja gydymo stacionare. Tėvams užtikrinti vaistų kontrolę namuose yra sunku. Ambulatoriniam gydymui atvažiuoja pas psichiatrą, psichiatras išrašo vaistus, o toliau lieka tėvų atsakomybei. Kiek žinoma, pacientas ilgai sergantis ir ankstesnė ligos eiga bei gydymo nebūvimas pasako apie tai, ar asmuo ateityje vartotų vaistus ilgą laiką. Asmens pavojingumo nesprendžia, tai negali pasakyti. Šiuo metu psichoprodukcijos nestebi, ji buvo pradžioje. Kartais pacientas bando atrodyti sveikai, pokalbiuose pacientas akcentuoja, kad ligą jam nustatė gydytojas ir sako, kad yra sveikas, vyks į namus dirbti. Kada ilgai negydoma psichikos būklė, tai gydymas stacionare užtrunka apie 4-5 mėnesius. Pacientą vertina psichologas, gydytoja psichiatrė, gydytojų psichiatrų komisija ir teikia rekomendacijas teismui. Kai pacientas serga lėtine psichikos liga, liga yra progresuojanti. Kartais ji progresuoja nežiūrint taikomo gydymo. Pasakyti, kad 100 procentų būklė pagerės, kad atsiras kritika – negali. Dažniausiai pas pacientus sergančius lėtine psichikos liga ta kritika ilgai neatsiranda. Bet išnyksta aktyvi psichopatologija, psichozinė simptomatika ir tada ligonis geriau supranta savo būklę ir iš dalies gali kontroliuoti vaistų gėrimą ambulatoriškai. A. D. neakcentuoja, kad grįžęs į namus vartos vaistus, neakcentuoja, kad yra pacientas, kad jam diagnozuota lėtinė psichikos liga. A. D. pradėjo vaistus vartoti nuo kovo 10 d. Ji dalyvauja vizitacijose, kartu su gydančia gydytoja surašo ligos istoriją, aptaria paciento būklę, kviečia pacientą ir po to būna vizitacija. Vizitacijos metu kalba su pacientu. Daktarė įrašo visus dalykus, gydymą, ar būklė pagerėjo ar ne ir ji pasirašo. Ji nuolat stebi pacientą nuo atvykimo dienos, jį konsultuoja. Tariasi su gydytoja dėl gydymo. Bet pacientas ikiteisminis, tai jie negali taikyti užimtumo, nes tokia yra jų tvarka. Pacientas turi vartoti vaistus ryte ir vakare. Daugiau į gydymą niekas neįeina, tik medikamentinis gydymas, nes šioje proceso stadijoje jie negali taikyti psichoterapijos ar kitų dalykų. Psichoterapija yra psichologo konsultavimas ir bandymas pakoreguoti elgesį, bandymas pakalbėti su pacientu apie jo išgyvenimus, ištirti mąstymą, mąstymo sutrikimus. Dabar apie tai irgi kalbasi, tai iš dalies neformaliai psichoterapija vykdoma, bet yra specialistas psichologas, kuris tuo užsiima profesionaliai. Ji šiuo metu negali atsakyti ar pacientas gali dabar gydytis laisvėje, nes ji nėra teismo ekspertė-psichiatrė. Po kelių mėnesių rekomendacijas teiks jų komisija, t. y. gydytoja, psichiatrė, ekspertė. Tai būna po 5 mėnesių, kai skirtas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Dabar negali atsakyti, nes po kelių mėnesių gydymo laikotarpis bus ilgesnis ir bus galima labiau įvertinti psichinę būklę. Šiuo metu paciento psichinė būklė nestabili, t. y. išlieka dalinė (duomenys neskelbtini), yra liga, kuri progresuoja, nėra kritikos. Šiuo metu ligos progresavimą gydymas stabdo dalinai. Yra išrašas iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ligos istorijos, kad pacientas gydytas (duomenys neskelbtini) m. ir jau tada jis sakė, kad serga apie 6 metus. Progresas pasireiškė, kad iš pradžių buvo sutrikimai pagal mąstymą, pagal turinį psichozinių išgyvenimų nebuvo. Pamažu prisidėjo psichoziniai išgyvenimai. Buvo konfliktas su kaimynas, pacientas beldėsi į sieną, po to gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje ir diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Ir dabar pacientas iš (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus pabėgo. Bėgo dėl (duomenys neskelbtini) simptomatikos. Pacientą gydant stacionare, bus užtikrinta efektyvi gydymo kontrolė, vaistų vartojimas, personalo, gydytojų stebėjimas, psichologo konsultacijos, jei jis pasirašytų bendrauti su psichologe. Jis dalyvautų veiklose, užsiėmimuose. Jis turėtų įsitraukti į veiklas, parodyti ką jis sugeba. Abejoja dėl paciento vaistų kontrolės užtikrinimo laisvėje. Ji turi patirtį, kad paciento tėvai ne visada tai gali užtikrinti. Jie pacientą turi dar stebėti, kad pateiktų išvadą. Pasirašymas dėl vaistų vartojimo nereiškia paciento kritikos. Kartais pasirašymas lemia tik norą išvykti iš ligoninės kuo greičiau. Pacientas nepasakė, kad pats nori vartoti vaistus, jis pasakė, kad pasirašys dėl vaistų vartojimo. Abejoju, kad pacientas vartos vaistus, nes pas pacientą yra dalinė (duomenys neskelbtini) simptomatika ir dėl tos simptomatikos jis gali slėpti vaistus ir jų nevartoti. Nepavartojus vaistų, psichikos būklė staigiai pradėtų blogėti. Kai paciento psichikos būklė pradeda gerėti, vėliau tampa stabili, tai atsiranda dalinė kritika. Šiuo metu šito nėra. Lėtinė liga yra progresuojanti, bet būna pagerėjimai ir toks žmogus jau gali dirbti ir ligos simptomatika išnyksta. Jų ligoninėje A. D. nukentėjo nuo kito asmens. Taip atsitiko, nes ligonis tapo psichotinis ir personalas negali apsaugoti nuo tokių dalykų. Jie A. D. pasakė, kad gali kreiptis į policijos komisariatą. O ligonis teismo nutartimi yra perkeltas į kitas sustiprintas stebėjimo patalpas. Pagal A. D., tai (duomenys neskelbtini) personalas sakė, kad jį muš, išveš, rodė vidurinį pirštą.

38. 2022-02-23 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, Y. M. parodė, kad 2022-02-23 apie 13:30 val. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su kaimynu A. D. (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl pastoviai niokojamų pašto dėžučių. Konflikto metu, besiaiškinant, kaimynas maždaug penkis kartus trenkė į galvą, koja spyrė į apatinę kūno dalį, į koją, dėl to patyrė didelį fizinį skausmą. Tada iškvietė policiją, o kaimynas pabėgo. Pareiškimo priedas yra pareigūnų padaryta fotolentelė laiptinės, kur įvyko konfliktas. Išsimėčiusių pirkinių nėra užfiksuota (t. 1, b. l. 1-12).

39. 2022-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvados Nr. G642/2022(01) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiūrint Y. M. po įvykio nurodyta: skausminga palpacija dešinės čiurnos srityje, šonkaulių projekcijoje. Patinimas, poodinė kraujosruva nestebima. Dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje yra nubrozdinimas. Gydytoje LOR konsultacijoje užfiksuota, kad nukentėjusysis skundžiasi galvos, kairės ausies, dešinės kojos sumušimu. Lyg kiek susilpnėjusia klausa kairiąja ausimi, ūžesiu kairiojoje ausyje. Pažymėta, kad hematoma yra kairiojo skruostikaulio srityje; AS kaušelis paraudęs, be hematomos požymių. Apžiūrėjęs tyrimą atliekantis specialistas užfiksavo: kairio skruosto srityje 5x4 cm blyškiai violetinė, gelsvėjančio atspalvio poodinė kraujosruva. Dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 8x1,5 cm odos nubrozdinimas, pasidengęs rusvu, iškiliu, kraštuose pradėjusiu dalintis šašu, kurį supa 11x4 cm analogiška poodinė kraujosruva. Analogiškas 1,5 cm nubrozdinimas yra priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Padaryta išvada: kad apžiūrėjus Y. M. ir jo medicininius dokumentus, Y. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais, bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2022-02-23). Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų metu Y. M. galėjo justi fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vietose, požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydžius, ar žalojusių įrankių skaičių, neužsifiksavo. Padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo kūno pozos sužalojimų jam padarymo metu (t. 1, b. l. 139-140).

40. Iš 2022-06-16 tarnybinio pranešimo „Dėl gauto el. laiško iš liudytojos S. G.“, matyti, kad 2022-06-16 07:46 val. ir 07:53 val. buvo gauti du el. laiškai iš liudytojos S. G.. Pirmajame laiške ji nurodo, kad persiunčia vieną iš savo susirašinėjimų su pareigūnu Š. K., A. D. šmeižtą apie ją socialinio tinklo Facebook susirašinėjimo platformoje Messenger ir jo (A. D.) tiesioginę grasinamąją žinutę jai. Antrame laiške S. G. nurodo, kad siunčia 2021 m. sausio 8 d. apie 6.30 val. įrašą, kur A. D. girtas metė sniego gniūžtę į balkono stiklą, labai išgąsdino ir pažadino dar miegančius vaikus. Įraše girdisi, kaip kalba su kažkuo apie ją, girdisi žodžiai „dalbajobė kaimynė“, „aš ją sudaužysiu“. Kai suprato, kad jį filmuoja pradėjo sakyti „Ne, ne, čia ne jūs...“". Viskas įraše matosi. Gauti failai prikabinti į priedus. Grasinančio pobūdžio žinutėje reikalaujama nekalbėti su jo tėvais, nurodoma, kad trenkiama, kad ji nustotų leisti garsus „sušiktus“, reikalaujama atstoti, ji vadinama „dura“, „psichopate“, grasinama prieš vyrą panaudoti dujas, nes jis „signalina“. Facebook vartotojas „Os ES“ rašo, kad S. G. aferistė, daužo savo vaikus pagaliais, melagė, vaikų daužytoja, Prašo visų šia informacija pasidalinti (t. 1, b. l. 131-136).

41. 2022-06-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas 2022 m. birželio 16 d. el. laišku gautas vaizdo įrašas iš liudytojos S. G., pavadinimu „20210108_062852“, trukmė - 37 sekundės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad filmuojama nakties metu, matomas sniegas. Vyras, kuris svirduliuodamas vaikšto ratais, vieną ranką laikydamas prie ausies, sako: „kaimynė savo (keiksmažodis), kaimynė (keiksmažodis) mano „dalbajobė“, mano kaimynė „dalbajobė“ (keiksmažodis), aš ją sudaužysiu“, toliau kalba nėra suprantama. 30 sekundės metu, vaizdo įraše vyras, žiūrėdamas į viršų, sako: „S. galite išeiti gal pakalbėti truputi, 5 minutes“. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 128-130).

42. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-06388-22 prijungti šie dokumentai: Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06493-22, pagal A. D. pareiškimą, kad jį sumušė Y. M. 2022 m. vasario 23 d., 12 val. Nutrauktas ikiteiminis tyrimas, nes nebuvo duomenų apie A. D. sveikatos sutrukdymą, o aplinkybė dėl fizinio skausmo, grįsta išimtinai tik A. D. parodymais. A. D. į medikus nesikreipė, taip pat nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti apie turėtus pirkinius; A. D. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad jis ėjo namo iš parduotuvės, laiptinėje stovėjo kaimynas, kuris sakė: „Nori susimušti?“. Jis ėjo ramiai, o neadekvatus kaimynas pradėjo muštynes ir pradėjo rėkti, mosikuoti rankomis, daužytis, griebė už striukės, neleido uždaryti durų, trenkė į šoną, mušėsi. Nuo jų visada kvepia ‚žole“, jie rūko. Jis bando susimušti ir nori toliau nuo šitų žmonių. Bendradarbiauja su įmone, kuri kuria Lietuvos skaitmeninę valiutą. Neturi laiko tokiems dalykams. Ir nori, kad tas kaimynas išeitų kažkur kitus ir nelįstų prie jo šeimos; A. D. liudytojo apklausos protokolas, A. D. liudytojo papildomos apklausos protokolas, Y. M. įtariamojo apklausos protokolas, įvykio kortelės ROIK: 0122000113917, 0122000115623, 0122000125768, 0122000204693, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06493-22 medžiagoje nustatytų aplinkybių (t. 1, b. l. 77-114).

43. 2022-04-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Y. M. 2022 m. kovo 8 d. pateikto USB rakto „SANDISK ULTRA“, USB 3.0 16 GB ir jame esančių vaizdo įrašo ir dviejų nuotraukų apžiūra. Nuotraukoje „ 20220223_133210“ matomas baltos spalvos vokas, ant kurio yra užrašytas adresas – (duomenys neskelbtini). Voko kairės pusės viršuje yra parašyta - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje „20220307_230008“, matomas 2022 m. vasario 23 d. raštas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame nurodoma, kad kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities teisių apsaugos skyrių ((duomenys neskelbtini)). Negalint atvykti nurodytu laiku, suderinti kitą laiką telefonu. Vaizdo įraše „1645636771159“, kurio trukmė - 5.45 min., matyti, kad filmuojama pro daugiabučio namo langą, matoma automobilių stovėjimo aikštelė ir daugiabučio namo įėjimas, bet pats įėjimas, t. y. durys — nėra matomos. Matoma kaip į daugiabutį namą įeina ir išeina žmonės. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje matoma data — 2022-02-23, laikas - 13.29, adresas (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 74-76, 118-120).

44. Kitų objektų apžiūros protokole, aprašytas BPC skambučio įrašas (ID 91541851390), trukmė - 1.33 min. Girdima, kaip tarpusavyje bendrauja BPC darbuotoja ir nukentėjusysis Y. M., Y. M. sako, kad jį dabar mane atakavo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, A. D., jis sudavė man daug kartų į veidą. Norėtų pranešti dėl jo. Nurodė, kad pasakė, kad tuoj pat skambins į policiją ir pabėgo. Paklausus, prieš kiek laiko jis sumuštas, atsakė, kad ką tik jis išėjo. Prieš porą minučių. Lauks prie laiptinės (t. 1, b. l. 121-123, 124-127).

45. Iš teisminio nagrinėjimo metu pateikto Y. M., R. P., J. M., K. N. 2022-01-21 pareiškimo turinio matyti, kad tai (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys. Jie kreipiasi į policiją dėl A. D. elgesio, kurį vertina kaip neadekvatų, trikdantį kaimynų ramybę ir miegą. Kad situacija vis blogėja, kad A. D. kaimynų atžvilgiu darosi vis agresyvesnis, gąsdina juos, slampinėdamas apie kaimynų duris, palikdamas prie jų durų maišus su mirusiais balandžiais, skambindamas į domofonus. Nurodoma, kad 2017-2022 bvo nuolat kreipiamasi į policiją pagabos, tačiau A. D. atsipirkdavo prevenciniu pokalbiu arba minimaliomis administracinėmis nuobaudomis, o jo destruktyvūs veiksmai traktuojami, kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ar smulkus chuliganizmas. Gali pateikti vaizdo įrašus ir kitą medžiagą (t. 3, b. l. 7-10). 2022-02-07 VAVPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ajame veiklos skyriuje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 11-15). Vilniaus apygardos prokuratūra 2022-04-27 pranešė Y. M., kad nebus taikomos viešojo intereso priemonės dėl A. D. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir globos jam nustatymo (t. 3, b. l. 16). O. B. 2022-07-14 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnį, 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnį ir kt. (t. 3, b. l. 17-20). Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. spalio 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų dėl padarytų nusikalstamų veikų (t. 3, b. l. 22-23). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus raštas dėl skundų tyrimo, iš kurio turinio matyti, kad buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini) esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skundų, kad trikdoma viešoji tvarka, keliamas triukšmas bute Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pažeidimų neužfiksuota (t. 3, b. l. 35-37).

59. Nėra ginčo, kad įėjęs į laiptinę, kur yra pašto dėžutės, Y. M. pamatė A. D.. Nėra ginčo ir dėl to, kad įvyko grumtynės, A. D. bandant pasišalinti iš laiptinės į laiptinės koridorių, kuris veda į dalį butų, kur yra ir A. D. tėvų butas. Y. M. parodė, kad iš ties jis neleido uždaryti A. D. durų, vedančių į minėtą koridorių, durys atsidaro į laiptinės dalį, kur yra pašto dėžutės ir liftai, jis pastatė dešinę koją, neleisdamas uždaryti durų, koja buvo ne ties stakta, o dvi pėdos iki jos. Tada buvo durų traukimas kiekvieno į save, jam A. D. spardė koją, kad galėtų uždaryti duris. A. D. taip pat parodė, kad jis stengėsi uždaryti duris, o Y. M. jam to neleido padaryti. Vyko grumtynės. Galėjo suduoti koja. A. D. gynėjas nurodė, kad sužalojimai kojoje galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo sprendimo užkišus koją neleisti uždaryti durų, tačiau sužalojimai abu (nubrozdinimai) dešinėje blauzdoje nustatyti ne šone, o jos priekinėje dalyje, kas paneigia, kad sužalojimas galėjo atsirasti dėl pastatytos kojos, neleidžiant uždaryti durų, net koją laikant tarp staktos ir durų. Tai, kad nukentėjusysis pastatė čiurną, neleisdamas uždaryti durų, patvirtina ir jo apžiūra iš karto po įvykio, kur pažymėtas čiurnos skausmas palpuojant. Tai, kas aptarta, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nubrozdinimai nukentėjusiojo dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje padaryti nuo A. D. spyrių į nukentėjusiojo koją, siekiant uždaryti duris.

60. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl smūgių sudavimo į galvą aplinkybių ir kiekio. Nukentėjusysis parodė, kad bėgo A. D. nes jis pasakė kviesiantis policiją, traukant duris pasiūlė A. D. nusiraminti ir pasakė, kad policijos nekvies, kad nori pasikalbėti. Tada A. D. atėjo prie jo į laiptinės dalį, kur buvo pašto dėžutės, pokalbis buvo keistas, nebuvo ramus, A. D. kalbėjo apie nesusijusias aplinkybes, o pokalbio pabaigoje smūgiavo jam į galvą kelis kartus ir pabėgo. Dėl patirtų smūgių jis sutriko, nesitikėjo jų ir suprato, kad vytis neverta, iškvietė policiją. Atkreiptinas dėmesys, kad A. D. neneigė, kad jis grįžo iš koridoriaus į laiptinės dalį, kur yra liftai ir pašto dėžutės. O tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jų susistumdymas prie durų nutrūko ir A. D., jo įkalbėtas, atėjo pasišnekėti. Nors smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį niekas nematė, tačiau nukentėjusiojo parodymus pagrindžia ir kiti įrodymai, tarp jų netiesioginiai.

61. Sužalojimas galvos srityje nustatytas specialisto (hematoma kairio skruosto srityje), iš karto po įvykio apžiūros metu nustatytas ir ausies kaušelio paraudimas, nukentėjusysis nurodė jaučiantis kairės ausies ir galvos skausmą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad patirti sužalojimai (galvoje ir blauzdoje) padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, o tai patvirtina, kad smūgių galėjo būti ir daugiau. Visa tai rodo, kad A. D. sudavė nukentėjusiajam į galvą ir ne vieną kartą, sudavė į veidą ir kairę ausį, dėl ko jautė nukentėjusysis fizinį skausmą ir išliko matomas vienas sužalojimas (hematoma kairio skruosto srityje).