Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Telksnienės,

kaltinamajam A. (A.) D. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą), jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. (A.) D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria kaltinamasis A. (A.) D. atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams, skaičiuojat šį terminą nuo faktinio A. (A.) D. atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo ir priimtų sprendimų esmė

1. A. D. kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent:

2022 m. vasario 23 d., apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, ranka suduodamas ne mažiau penkių smūgių J. M. (Y. M.) į veidą ir į ausį, bei koja vieną kartą spirdamas J. M. į dešinę koją, dėl ko, remiantis specialisto išvada Nr. G642/2022(01) nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusįjį J. M. bei sukėlė jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi A. D. skirta papildoma ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi A. D. skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) A. D. atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams, skaičiuojat šį terminą nuo faktinio A. D. atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos, panaikinimo. Minėta žemesniojo teismo Skundžiama nutartimi, įvertinus teisme apklausto eksperto paaiškinimus bei siekiant užtikrinti netrukdomą stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimą ir kaltinamojo dalyvavimą joje visą tam reikalingą laikotarpį, taip pat ir operatyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kaltinamasis A. D. atiduotas į ekspertizės įstaigą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Kaltinamasis A. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kaip nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą.

5.1. Skunde nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. pagal kurį atidavimas į ekspertizės įstaigą yra nustatomas laikantis tokios pačios tvarkos kaip suėmimas, yra visiškai logiškas, kadangi ši procesinė prievartos priemonė yra reikšmingai varžanti žmogaus teises. Nors teismų praktikoje ši procesinė prievartos priemonė ir pripažįstama kaip švelnesnė, lyginant su suėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-208-1020/2020), tačiau, ją taikant visada privaloma vadovautis ir BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaltinamojo vertinimu nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas tinkamai neapsvarstė nei atidavimo į ekspertizės įstaigą taikymo proporcingumo (procesinė prievartos priemonė laikytina neproporcinga siekiamiems tikslams ir neproporcingai pažeidžia A. D. teises), nei nurodė pakankamų faktinių aplinkybių (procesinė prievartos priemonė paskirta nesant tam teisinio pagrindo), kurios pateisina iš esmės pritaikytą kaltinamojo laisvės suvaržymą (sutrikdomas įprastas gyvenimo ritmas, nutraukiami ir (ar) apribojami socialiniai ryšiai, darbinė veikla). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog A. D. turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbantis, glaudžiai socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais palaikantis asmuo, todėl jo atidavimas ekspertinę įstaigą itin pakenktų kasdieniam ir socialiniam gyvenimui, darbinei veiklai. Be kita, skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad žemesniojo teismo sprendimu pažeidžiamos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies nuostatos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas D.R. prieš Lietuvą).

5.2. Pažymima, kad kaip ir taikant kardomąją priemonę – suėmimą, taip ir nagrinėjamu atveju – atidavimą į ekspertizės įstaigą, turi būti nustatyti duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje lakoniškai nurodyta, kad byloje tokių duomenų yra pakankamai, vis tik, konkrečiai nenurodant, kokie gi konkretūs duomenys leidžia manyti, jog kaltinamasis galimai padarė nusikalstamą veiką, o tik formaliai apsiribojama abstrakčios ir apibendrinančios sąvokos – „bylos duomenys“, įvardijamu. A. D. nuomone, jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

5.3. Skunde nurodoma ir tai, kad kaltinamasis pats gali atvykti į ekspertizės įstaigą suderintu laiku, jis dėl to sutinka ir sutiko, todėl nėra tikslo prieš jį naudoti procesines prievartos priemonės. A. D. pažymi, jog jis bendrauja su ekspertais ir nesiekia elgtis piktybiškai, nevengia ekspertizės atlikimo, be to, iki šiol nei karto nebuvo informuotas, kokią dieną jam reikia atvykti į ekspertizės įstaigą, ekspertai galėjo suderinti ekspertizės atlikimo datą su kaltinamuoju, bet tokių veiksmų neatliko.

6. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. D. prašė skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad turi darbą, dalyvauja įvairiose veiklose, turi antrą pusę. Kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytas argumentais. Pažymėjo, kad paskirtas atidavimas į ekspertizės įstaigą, yra ta pati procesinė prievartos priemonė kaip ir griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Prokurorė prašė palikti galioti Skundžiamą nutartį, eksperto apklausa ir duoti paaiškinimai yra pagrindas stebėti kaltinamąjį, o to neįmanoma padaryti be jo kontrolės ir stebėjimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. D. skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skundo argumentais, bei įvertinus apylinkės teismo procesinio sprendimo motyvus, konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi klausimas dėl A. D. atidavimo į ekspertizės įstaigą stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui iki ekspertizės akto pateikimo teismui, tačiau ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams, išspręstas teisingai. Žemesnysis teismas visas nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertino tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, todėl Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus, kad nebuvo pagrindų kaltinamajam A. D. paskirti BPK 141 straipsnyje įtvirtintą procesinę prievartos priemonę.

8. Kaltinamojo A. D. skundas iš esmės grindžiamas trimis esminiais argumentais, t. y. kad nagrinėjamu atveju baudžiamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką; nėra tikslo kaltinamojo atžvilgiu naudoti procesines prievartos priemones, kadangi jis bendradarbiauja su ekspertais, nevengia ekspertizės atlikimo ir pats gali atvykti į ekspertizės įstaigą suderintu laiku; bei kelia klausimą dėl pritaikytos procesinės prievartos priemonės proporcingumo.

9. Skunde gretinamas kardomosios priemonės – suėmimo turinys (BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktas), su ginčijamos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 141 straipsnio 3 dalyje, turiniu, teigiant, kad žemesnysis teismas konkrečiai nenurodė kokie duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis A. D. galimai padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apylinkės teismo nutartimi, su tokiais kaltinamojo argumentais nesutinka. Iš Skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas patikrino, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog A. D. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, ir ar yra pagrindas taikyti paskirtą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į ekspertizės įstaigą. Apylinkės teismas, skirdamas kaltinamajam ginčijamą procesinę prievartos priemonę, Skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys, kaip teisingai nurodė žemesnysis teismas, yra užfiksuoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, kitoje byloje esančia medžiagoje, o būtent specialisto išvadoje, tarnybiniuose pranešimuose, kituose objektų apžiūros protokoluose. Ir nors kaltinamojo A. D. nuomone, jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, spręsdamas procesinės prievartos skyrimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios procesinės prievartos priemonės skyrimo pagrįstumu, kaltinamojo kaltės klausimas nesvarstomas ir įrodymų vertinimas neatliekamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtuose šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

10. Nagrinėjamu atveju aktualus BPK 141 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam (kaltinamajam) daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis (kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

11. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi A. D. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Minima nutartis įsiteisėjusi, taigi klausimas dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo pagrįstumo A. D. yra galutinai išspręstas, to neginčija ir pats kaltinamasis, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu atskirai nepasisako.

12. Kaltinamasis nepagrįstą jo atidavimą į ekspertizės įstaigą argumentuoja ir tuo, kad nėra pagrindo jam skirti šią procesinę prievartos priemonę, nes jis nevengia ir nevengs atvykti į ekspertizės įstaigą paskirtu laiku. Vis tik, tai savaime nereiškia, kad apylinkės teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, procesinį sprendimą motyvavo, vertino ir Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė pagrindus tokios procesinės prievartos priemonės paskyrimui. Išanalizavusi pateiktą medžiagą teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju turi būti užtikrintas netrukdomas teismo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas, siekiant užtikrinti paties kaltinamojo dalyvavimą joje visą tam reikalingą laikotarpį, kai tuo tarpu iš bylos duomenų įžvelgiamas tam tikras kaltinamojo A. D. vengimas dėl jo tikrosios sveikatos būklės nustatymo ir šios ekspertizės atlikimo, ką galima vertinti ir kaip trukdymą operatyviam, jau ir taip pakankamai ilgą laiką besitęsiančios (baudžiamoji byla apylinkės teisme gauta 2022 m. liepos 27 d.) baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

13. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pagrįstai įvertino eksperto teisiamojo posėdžio metu, duotus paaiškinimus, o būtent 2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu ekspertas Mantas Juodakys parodė, jog A. D. nepakankamai bendradarbiauja, į ekspertizę atvyko, bet reikalingas ilgalaikis psichikos būklės stebėjimas, nes kyla klausimų dėl psichikos sutrikimų progresavimo ir tam tikrų požymių, kad simptomai ryškesni nei prieš tai. Tam reikia psichikos būklę stebėti ilgesnį laikotarpį, tokios galimybės, kad atvyktų dienos metus stebėjimui, o nakčiai išvyktų namo, nėra. Kaltinamajam buvo nustatyta šizotipinio sutrikimo diagnozė, prie šio sutrikimo, priklausomai nuo jo išreikštumo, gali būti įvairios situacijos, tai asmuo gali suprasti ir nesuprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Šis psichikos sutrikimas gali progresuoti į sunkesnį, o būtent į šizofreniją. Šioje situacijoje nėra aišku, kiek sutrikimas yra išreikštas, todėl ir reikalingas stacionarinis stabėjimas. Reikia stebėti, kiek simptomai išreikši, o tas išreikštumo nustatymas apsunkintas paties tiriamojo nepakankamu bendradarbiavimu. Tiriamasis neigia simptomus. Šiuo atveju reikalingas psichikos stebėjimas. Šiuo metu yra nustatinėjami procesinio veiksnumo kriterijai, todėl reikalingas ilgalaikis stebėjimas atliekamas stacionare. Yra įtarimų, kad asmuo negali savo veiksmų valdyti. Norint nustatyti, ar taip yra, reikalingas stacionarus stebėjimas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys – 2023 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taigi ekspertas Mantas Juodakys, kurio kompetencija teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi jis yra būtent šios srities specialistas, turintis tinkamą išsilavinimą bei darbo šioje srityje patirtį, motyvuotai ir išsamiai paaiškino apie kaltinamojo A. D. sveikatos būklę, nurodė priežastis, lėmusias būtinybę kaltinamajam skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, taip pat aplinkybes, susijusias su kaltinamojo elgesiu bendradarbiaujant su ekspertizės įstaiga bei reikalingumu ir tikslingumu kaltinamąjį stebėti. Šiame kontekste, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo tėvo V. (V.) D. paaiškinimus apie tai, kad jo sūnus greitai susinervina, gali vartoti keiksmažodžius, jo nervų sistema sutrikusi, sūnus buvo psichiatrijos ligoninėje apžiūrai, bet po dviejų savaičių jis buvo išleistas. Jo teigimu, gydytojai tikriausiai buvo išrašę ir vaistų, bet jis jų nevartojo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys – 2022 m. lapkričio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolas), kas taip pat iš dalies patvirtina būtinumą kaltinamąjį atiduoti į ekspertizės įstaigą teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui.

14. Kaltinamojo A. D. teiginiai, kad jis nevengė atvykti pas ekspertus, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis atvyks į ekspertinę įstaigą ir išbus joje visą laiką, tai yra tuo pačiu ir netrukdys atlikti jam paskirtos stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės. Pažymėtina, kad šiuo atveju jis bus atiduotas ekspertams stebėti ne vienadieniam tyrimui, o ilgesniam laikotarpiui. Nors kaltinamasis ir savanoriškai atvyktų į ekspertizės įstaigą, tačiau jis bet kuriuo metu, taip pat ir ekspertams neatlikus jo išsamaus tyrimo, galėtų įstaigą bet kada palikti. Nesant teismo nutarties dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertinę įstaigą, įstaiga negali laikyti asmens prieš jo valią, jeigu nėra teisinio pagrindo apriboti asmens laisvę, todėl kaltinamajam minėta procesinė prievartos priemonė skirta įvertinus būtinumą tinkamai atlikti paskirtą stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę.

15. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad teismui taikant procesines prievartos priemones visada privaloma vadovautis ir BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau šiuo atveju, priešingai negu teigia kaltinamasis, BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Apylinkės teismas svarstė bei motyvuotai Skundžiamoje nutartyje pagrindė tiek procesinės prievartos taikymo proporcingumą, tiek nurodė faktines aplinkybes, kurios pateisintų pritaikytą kaltinamojo laisvės suvaržymą. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė nelaikytina neproporcinga siekiamiems tikslams. Kartu pažymėtina, kad atidavimas į ekspertizės įstaigą yra laikina baudžiamojo proceso įstatymo numatyta priemonė. Ji gali būti taikoma iki bus atlikta ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas pateiktas teismui, todėl asmens, kurio psichinė būklė kelia pagrįstų abejonių bei kuris į ekspertizės įstaigą atiduodamas ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams nuo faktinio asmens atvykimo į ekspertizės įstaigą dienos, teisės yra ribojamos adekvačiai ir proporcingai, juolab, kad Skundžiama nutartimi nustatytas terminas gali būti ir trumpesnis, priklausomai nuo ekspertizės atlikimo trukmės.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 141 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. (A.) D. skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.