- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 1S-208-1020/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53226-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Virginija Liudvinavičienė, Algimantas Valantinas
- Advokatai
- Svetlana Radionova
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
asmens, kurio atžvilgiu sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas – A. A. gynėjai advokatei Svetlanai Radionovai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. gynėjos advokatės Svetlanos Radionovos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 17 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A. atžvilgiu. Šioje byloje procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A. atžvilgiu vykdomas dėl to, kad ji, negalėdama suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų dėl įgimtos silpnaprotystės – vidutinio protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu, 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagimdžiusi moteriškos lyties naujagimį, įvyniojusi jį į skudurą, išnešė į buitinių atliekų patalpą, palikdama žiemos metu mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, šeimos narį – savo naujagimę dukrą, ant grindinio, šalia buitinių atliekų konteinerio, taip sukeldama realų pavojų savo naujagimės dukros gyvybei, nes naujagimė negalėdamas pati savimi pasirūpinti, šaltu metų laiku būtų mirusi, tačiau baudžiamojo kodekso uždrausta veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2019 m. gruodžio 16 apie 17 val. 30 min., paliktą naujagimę, surado pro šalį einantis praeivis. Prokuroro nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, kad šiais veiksmais A. A. padarė baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
2. A. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta 2019 m. gruodžio 17 d. 15.00 val., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi jai paskirtas suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. A. atžvilgiu pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, teismui konstatavus, kad neišnykęs suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
4. A. A. gynėja advokatė S. Radionova skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir jos ginamajai taikomą suėmimą.
4.1. Gynėjos teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, o joje nurodyti motyvai yra itin abstraktūs bei neatitinka susiklosčiusios faktinės situacijos. Tolesnis A. A. kalinimas kalėjimo sąlygomis prieštarauja BPK nuostatoms ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai. Skunde pabrėžiama, jog klausimas dėl tolesnio suėmimo taikymo buvo sprendžiamas pradėtame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese, asmens, kuris turi proto negalią ir kurio intelektinis pajėgumas sudaro tik 35 proc., atžvilgiu. Vien todėl A. A. atžvilgiu, turėjo būti taikomi visiškai kitokie kriterijai, o ne bendros procesinės normos (BPK 119–123 str.).
4.2. Suėmimo termino pratęsimas buvo grindžiamas 2020 m. vasario 26 – balandžio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-46/2019 išvadomis, tačiau šio akto turinys yra itin prieštaringas ir nenuoseklus. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje, vadovaujantis liudytojų parodymais ir medicininiais dokumentais, nurodoma, kad A. A. suicidinių minčių neišako, nėra agresyvi ir aplinkiniams pavojaus nekelia. Gynėja sutinka su ekspertų nuomone, kad A. A. sudėtingose situacijose gali nesugebėti rasti racionalių, konstruktyvių sprendimų, tačiau būtent gimdymas ir buvo neįprasta A. A. situacija, kuomet ji įvykdė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nėštumas ir gimdymas nebus A. A. gyvenime pasikartojanti situacija ir ateityje ji bus kontroliuojama šeimos narių bei gydymo įstaigų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, gynėja nesutinka su nutartyje cituojama ekspertų išvada, jog dėl tokių neįprastų situacijų tiriamoji gali kelti pavojų sau ir aplinkiniams.
4.3. Skundu nesutinkama ir su apygardos teismo išvada, kad būdama laisvėje A. A. gali bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Vadovaudamasi EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gynėja teigia, kad apygardos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių apie tai, kad A. A., net ir būdama tik dalinai darbinga, dirbo, yra teigiamai charakterizuojama, yra įgijusi socialinių įgūdžių. (duomenys neskelbtini) „B“ pateiktoje charakteristikoje A. A. įvardijama kaip neagresyvi, pavojaus nekelianti. A. A. turi gyvenamąją vietą, gyvena su ja besirūpinančiais tėvais. Anot gynybos, nėra ir jokių duomenų apie tai, kad A. A. ketintų ir (ar) turėtų realią galimybę išvykti ir slėptis nuo teismo. Vien tai, kad A. A. vaiko tėvas gyvena kitame mieste, nėra pagrindu tokiai išvadai. Be to, bendravimo su vaiko tėvu faktas rodo, kad įtariamoji kuria socialinius ryšius, o pastarasis nori jai padėti bei rūpintis vaiku.
4.4. Gynėja teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo įvertinti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę ir motyvuoti, kodėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai A. A. atveju gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją prievartą, tačiau to nepadarė. Anot gynybos, įvertinus A. A. asmenybę, jos nuostatas vaiko atžvilgiu, gyvenimo su tėvais sąlygas, akivaizdu, kad šiuos tikslus būtų galima pasiekti skiriant švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias iš jų. Gynėja pabrėžia ir tai, kad A. A., kuri nuo vaikystės turi proto negalią, bei, remiantis ekspertų išvadomis, nesuvokia savo veiksmų esmės ir negeba jų valdyti, ilgalaikis kalinimas akivaizdžiai pažeidžia jos, kaip neįgaliosios, teises ir ją diskriminuoja. Skunde nurodoma ir tai, kad proto negalia nėra gydoma, todėl A. A. gydymas nereikalingas.
Asmens, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas – A. A. gynėjos advokatės S. Radionovos skundas tenkintinas iš dalies.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai taikė suėmimą asmeniui, kurio atžvilgiu, po byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės, galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 141 straipsnyje (atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą), taikymo.
6. A. A. gynėja neginčija išvados, jog byloje esantys duomenys iš tiesų leidžia manyti, kad A. A. galėjo padaryti pavojingą ir baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su gynybos teiginiu, jog apygardos teismas, sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo grindė Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 26 d. – balandžio 6 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-46/2019 išvadomis. Apygardos teismas, remdamasis šiuo procesiniu dokumentu nurodė, kad A. A. „subjektyviai jai sudėtingose (pavyzdžiui, naujose, neįprastose, nesuprantamose ir pan.) situacijose nesugeba racionaliai ir kritiškai įvertinti situacijos ir savo galimybių, teisingai suvokti savo veiksmų reikšmės ir numatyti galimų jų padarinių, negali rasti konstruktyvių, adekvačių situacijai sprendimų bei elgesio būdų, veikti sąmoningai, valingai ir atsakingai, todėl savo elgesiu gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams <...>, galimas socialiai pavojingas elgesys“. Visgi, apygardos teismas nenurodė jokių aiškių argumentų, kodėl tokios ekspertizės akto išvados sudaro pagrindą tikimybei, jog būdama laisvėje A. A. slėpsis (bėgs) nuo proceso. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokio asmens dalyvavimo procese užtikrinimas gali būti apsunkintas, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. A. sąmoningai ims slapstytis nuo teismo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismo argumentai dėl vaiko tėvo gyvenamosios vietos kitame mieste, taip pat kaltinimo sunkumo bei gresiančios bylos pasekmių perspektyvos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką yra formalūs. Jau minėtame ekspertizės akte nurodoma, jog A. A. juridinių pasekmių atžvilgiu yra gana abejinga, kad bausmės prasmės nesuvokia, tikslo paaiškinti negali (t. 3, b. l. 23, ekspertizės akto 16 l.). Taigi gresiančios bylos baigties perspektyvos, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai apie galimą A. A. slapstymąsi. Vien faktas, kad A. A. vaiko tėvas, su kuriuo ji negyvena, yra kitame mieste, taip pat nesuteikia jokio pagrindo išvadoms apie galimą A. A. slapstymąsi.
7. BPK 141 straipsnis nustato specialią procesinę prievartos priemonę asmeniui, kuriam prireikia daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, taip pat asmeniui, kuris po teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo dėl psichinės ligos ir galimo jo pavojingumo gali būti perkeltas į ekspertinę ar kitą specialią medicinos įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Pagal BPK 141 straipsnio 2 dalį „jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Buvimo kitoje specialioje įstaigoje laikas pratęsiamas teisėjo nutartimi ir yra įskaitomas į suėmimo laiką.“.
8. EŽTT yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis tam tikrais atvejais įpareigoja valstybes psichinių ligų turinčius kalinius perkelti į specialias įstaigas, siekiant suteikti jiems tinkamą gydymą. Nėra pakankama tik nustatyti tokių asmenų diagnozę, būtina, kad asmeniui būtų suteiktas tinkamas, diagnozę atitinkantis gydymas ir medicininė priežiūra (2016 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Murray prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 10511/10). Šio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bet koks psichine liga sergančio asmens sulaikymas turi turėti gydymo tikslą, kuriuo siekiama kiek įmanoma išgydyti asmenį, taip pat palengvinti jo psichinę sveikatos būklę, o esant poreikiui – ir sumažinti ar kontroliuoti jo pavojingumą. Nepriklausomai nuo to, kokioje įstaigoje toks asmuo yra laikomas, šioje įstaigoje privalo būti tinkama medicininė aplinka ir taikomos realios gydomosios priemonės, atsižvelgiant į tai, kad sulaikyti asmenys yra ruošiami paleidimui į laisvę ateityje (2019 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Rooman prieš Belgiją, peticijos Nr. 18052/11).
9. Atsižvelgdama į tokią EŽTT praktiką ir jau cituoto ekspertizės akto išvadas apie galimą pavojingą A. A. elgesį, teismas turėjo spręsti klausimą ne dėl suėmimo, o dėl BPK 141 straipsnyje numatytos ir labiau A. A. sveikatos būklę atitinkančios bei jos galimą pavojingą elgesį kontroliuoti leidžiančios priemonės taikymo. Tokios priemonės kontekste teismo pratęstas suėmimo taikymas yra neproporcingas, todėl ši kardomoji priemonė naikintina.
10. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į įstatyme numatytą aukštesniojo teismo teisę pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, taip pat BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatas (procesinės prievartos priemonės, turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o kai jos tampa nereikalingos, jų taikymas nedelsiant nutrauktinas), įžvelgia faktinį bei juridinį pagrindą panaikinti taikytą suėmimą ir siekiant užtikrinti nepakaltinamo asmens teisę į labiausiai jo sveikatos būklę atitinkančias laikymo sąlygas bei reikalingą medicininę pagalbą ir elgesio kontrolę, paskirti BPK 141 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę. Tokios priemonės taikymo būtinybę, priešingai nei teigia gynėja, byloje pagrindžia ekspertizės akto išvadose A. A. rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 3 b. l. 29).
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek jau minėtas ekspertizės aktas, tiek kiti gynybos akcentuojami duomenys apie A. A. asmenybę ir galimai mažesnį jos pavojingumą, taip pat ir 2020 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) „B“, charakteristika, byloje dar nėra ištirti. Ekspertinį vertinimą ir rekomendaciją dėl A. A. stacionaraus stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pateikusias ekspertes A. S. ir V. J. planuojama apklausti jau artimiausiu metu, t. y. 2020 m. liepos 1 d. teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinant aplinkybę, kad apygardos teismas byloje BPK 141 straipsnio taikymo klausimo nesprendė, nustatytinas pakankamai trumpas šios priemonės taikymo terminas – 14 dienų. Per šį laiką bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turės galimybę dar kartą įvertinti būtinybę dėl tolesnių prievartos priemonių A. A. atžvilgiu taikymo.
Atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi bei 141 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį, kuria A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 17 d.
Skirti A. A. procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę – 14 (keturiolikai) dienų, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties paskelbimo.
Nutarties vykdymą ir A. A. perkėlimą iš jos suėmimo vietos pavesti organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.